Byloje – garsios pavardės
Šioje byloje minimi 2012 m. įvykiai, kai bendrovės "Nidos pušynas" akcijos ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai buvo paskelbtas įmonės bankrotas.
Byla teisme pradėta nagrinėti 2019 m. rudenį, teismą pasiekė 40 tomų bylos medžiagos. Dabar, kai procesas jau eina į pabaigą, ją sudaro 51 tomas.
Tarp kaltinamųjų yra bankininkų ir labai gerai Lietuvos visuomenei žinomų žmonių.
Vieni ryškiausių – Vladimiras Romanovas ir jo sesuo Olga Gončaruk, kurie kaltinami sukūrę gudrų planą, kaip asmenines skolas Šiaulių bankui perkelti ant "Nidos pušyno" pečių. Skolų nepakėlusi bendrovė ir bankrutavo.
Jie kaltinami bendrai su akcinės bendrovės "Šiaulių bankas" vadovais sukurpę sandorių grandinę, be kurios būtų turėję patys grąžinti asmenines skolas Šiaulių bankui.
Kartu su V.Romanovu ir O.Gončaruk teisiami Virginija Butūzovienė, Sigita Paulauskaitė bei "Šiaulių banko" vadovai bei darbuotojai Vytautas Sinius, Pranas Gedgaudas, Skaidrė Mendelienė, taip pat buvęs "Nidos pušyno" direktorius Antanas Noreika.
Byloje kaltinami aštuoni asmenys – tiek jų buvo proceso pradžioje ir po dvejų metų.
Dabar, kai procesas jau eina į pabaigą, bylą sudaro 51 tomas.
Tiesa, V.Romanovas teisme nepasirodė nė karto, tačiau jo atžvilgiu byla nebuvo išskirta, teisme šio veikėjo interesams atstovauja advokatas.
Lietuvos pareigūnai dar 2013 m. paskelbė tarptautinę įtariamojo paiešką, jis gyvena Rusijoje ir į teismo posėdžius nė neketino atvykti. Jokio atsako iš Rusijos negauta, kaimyninė šalis ignoravo Lietuvos prašymus.
Teisiamosios O.Gončaruk dukra Viktorija byloje įvardijama nukentėjusiąja, jos interesams teisme taip pat atstovauja advokatas.
Kliūtys – dėl pandemijos
Byloje dirbo trys prokurorės. Viena jų nušalinta advokatų prašymu, kita dalyvavo tik skelbiant kaltinamąją išvadą, trečia palaikė kaltinimą viso likusio proceso metu.
Procesui nemažai kliūčių padarė pandemija.
Iš 59 numatytų teismo posėdžių paskirta buvo kur kas mažiau.
30 jų teko atidėti ar perkelti kitam laikui.
Nemalonu: "Nidos pušyno" byloje kaltinami aštuoni asmenys, tarp kurių yra ir Lietuvoje žinomų žmonių. (Vytauto Petriko nuotr.)
Priežastys – pačios įvairiausios. Antai šešis kartus posėdžius teko atidėti dėl teismo posėdžių salių trūkumo, mat karantino reikalavimą laikytis būtinų atstumų Klaipėdos apygardos teisme sunku įgyvendinti.
Be to, nebuvo pakankamai vadinamųjų "Zoom" prisijungimų.
Aštuonis kartus posėdžio datą teko perkelti dėl paskelbto karantino.
Taip pat advokatai sirgo arba posėdžio dieną buvo užimti kitose bylose, dar kiti posėdžiai atidėti dėl proceso dalyvių prievolės saviizoliuotis.
Todėl per dvejus metus nuo pirmojo posėdžio 2019-ųjų spalio 8 dieną įvyko 19 posėdžių.
Iki paskelbiant karantiną posėdžiauta teismo salėje, vėliau teko dirbti ir nuotoliniu būdu, ir mišriai.
Pastaruoju metu Klaipėdos apygardos teisme pagerėjo techninės sąlygos, turima daugiau "Zoom" prisijungimo nuorodų, todėl posėdžiai vyksta mišriu būdu.
Baigiamosioms kalboms atvyksta tik tie asmenys, kurie jas sako, kiti jungiasi nuotoliniu būdu ir stebi veiksmą posėdžių salėje prie savo ekranų.
Sprendimo paskelbimo data paaiškės, kai baigiamąsias kalbas tars visi proceso dalyviai.
Tikėtina, kad nuosprendis bus skelbiamas jau kitų metų pradžioje.
Pozicija: skirtingai nuo garsiojo savo brolio, V.Romanovo sesuo O.Gončaruk dalyvavo teismo procese. (Vytauto Petriko nuotr.)
Pasiskolino 4,4 mln. litų
Dienraštis jau rašė, kad iki 2012 m. "Nidos pušyno" savininkai buvo su "Ūkio banko investicine grupe" (ŪBIG) susijusios įmonės. ŪBIG veikė kaip kontroliuojančioji įmonė ir užsiėmė finansine bei investicine veikla.
Grupės įmonių faktiniai savininkai buvo V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk. Jie sprendė ŪBIG strateginius ir verslo, sandorių sudarymo klausimus ir su kitomis įmonėmis, ir grupės viduje.
Šių įmonių veiklą bei sandorius finansuodavo Ūkio bankas Lietuvoje, taip pat vienas Bosnijoje ir Hercegovinoje veikiantis bankas.
Įmonės sandoriams noriai skolintasi pinigų ir iš kitų šalyje veikusių bankų.
Iš bylos medžiagos aiškėja, kad "Nidos pušyno" galas prasidėjo tada, kai O.Gončaruk pasiskolino 4,4 mln. litų ir perskolino šiuos pinigus bendrovei "ŪBIG". Paskolos sąlyga – įkeisti šios moters naudai "Nidos pušyną".
Tąkart jai buvo įkeisti 24 bendrovės objektai: pastatai, garažai, katilinė, butas, medicinos punktas, valgykla, kiemo aikštelė, sandėlis bei teisė į žemės sklypus ar atitinkamas dalis, reikalingas šiems statiniams naudoti.
Tokiu būdu O.Gončaruk įgijo teisę pasinaudoti "Nidos pušyno" turtu, jeigu ŪBIG negalėtų grąžinti pasiskolintos sumos.
2012 m. rudenį Ūkio bankas jau klibėjo, jam buvo sunku finansuoti minėtos grupės įmones bei savininkus.
Siekė Ūkio banko akcijų
Dar prieš šiuos įvykius V.Romanovui ir jo seseriai O.Gončaruk bei abiejų valdomai įmonei "FIRST partneriai" priklausančios Ūkio banko akcijos buvo užstatytos Šiaulių bankui pagal atpirkimo sandorį.
Tai yra jie už pinigus perleido bendrovei "Šiaulių bankas" savo akcinį turtą ir įsipareigojo per sutartą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis.
2012 m. antroje pusėje V.Romanovui ir O.Gončaruk prireikė susigrąžinti užstatytas Ūkio banko akcijas, tuo metu priklausiusias Šiaulių bankui.
Tačiau pinigų tam jie neturėjo, todėl sugalvojo jų pasiskolinti iš to paties Šiaulių banko, o užstatu panaudoti "Nidos pušyną".
Šiam planui įgyvendinti reikėjo bendrovės "Šiaulių bankas" pritarimo.
Po derybų Šiaulių banko atstovai susitarė dėl veiksmų eigos, pagal kurią šis bankas turėjo suteikti paskolą V.Romanovo ir O.Gončaruk valdomai bendrovei "Nidos pušynas". Mat bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, tad buvo tinkama skolininkė.
Tada "Nidos pušyno" gauti pinigai po kelių sandorių pasiekė minėtus Šiaulių banko skolininkus, įkeitusius "Ūkio banko" akcijas.
"Nidos pušynas", teisingiau jį valdę V.Romanovas ir jo sesuo, už gautą paskolą įkeitė bendrovei "Šiaulių bankas" Neringoje esančios įmonės nekilnojamąjį turtą.
Kai tokiu būdu V.Romanovas ir O.Gončaruk iš Šiaulių banko gavo pinigų, jais jie išpirko Ūkio banko akcijas.
Turtas Nidoje – Šiaulių bankui
Akivaizdu, kad "Nidos pušynas" buvo nepajėgus grąžinti milžiniškos skolos, tad Šiaulių bankas perėmė šios įmonės nekilnojamąjį turtą.
Galima daryti išvadą, kad taip V.Romanovas ir O.Gončaruk pasinaudojo pačių valdomos įmonės "Nidos pušynas" nekilnojamuoju turtu, grąžino savo asmenines skolas Šiaulių bankui ir susigrąžino Ūko banko akcijas.
Kai brolis ir sesuo savo skolas perkėlė ant "Nidos pušyno" pečių, tokių įsipareigojimų nepakėlusi bendrovė bankrutavo.
Sandorių peripetijas tyrę pareigūnai įtaria: jeigu nebūtų bendrai su kito banko vadovais sukurptos sandorių grandinės, V.Romanovas ir O.Gončaruk būtų turėję grąžinti asmenines skolas Šiaulių bankui patys, be to, netrukus po įvykusio bendrovės "Ūkio bankas" bankroto jo akcijos tapo bevertės.
Šiaulių banko vadovai negalėjo nežinoti apie tikrąją Ūkio banko padėtį ir veikiausiai buvo suinteresuoti kaip galima greičiau jo akcijomis atsikratyti.
Būtent todėl Šiaulių bankas galėjo būti tiesiogiai suinteresuotas užstatu gauti, o netrukus ir perimti Neringoje esantį paklausų nekilnojamąjį turtą.
Įtraukė naują asmenį
Būta ir daugiau keistų sandorių, apie kurių esmę Šiaulių bankas turėjo žinoti ir galbūt net juos palaimino.
Iš bylos medžiagos matyti, kad O.Gončaruk rado tokią Ukrainos pilietę Olgą Matvejevą, kuriai perleido būsimas ir esamas reikalavimo teises, susijusias su O.Gončaruk 4,4 mln. litų paskola "Ūkio banko investicinei grupei".
O.Matvejeva įsipareigojo sumokėti šią sumą. Pareigūnai buvo įsitikinę kad sandoris buvo apsimestinis. Manyta, kad juo O.Gončaruk veikiausiai siekė išvengti savo turto arešto, kurio galima buvo laukti.
Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygose įrašyta, kad turto kaina sumažinama iki milijono litų.
Įkeitimas perleistas O.Matvejevai. Visa tai atlikta be bendrovės "Nidos pušynas" žinios ir sutikimo, nors įstatymai reikalauja, kad ši sutarties šalis sutiktų su tokiu sandoriu.
Teigiama, kad bendrovė pasirašė sutikimą vėliau, kai Šiaulių bankas jau formino reikalavimo perėmimą iš O.Matvejevos. Šiuo sandoriu Šiaulių bankas įgijo visišką "Nidos pušyno" kontrolę įmonės nemokumo atveju.
Inkriminuojama, kad O.Gončaruk šiais sandoriais esą dirbtinai sumažino savo turto dalį, dėl to nukentėjo ir privatūs jos kreditoriai, ir Ūkio bankas.
2014 m. pavasarį prasidėjo "Nidos pušyno" bankroto procedūra, šios bendrovės turtą perėmė Šiaulių bankas.
Tais pačiais metais pareigūnai pradėjo ir šį painų tyrimą, kurio 51 tomas pagaliau jau pasiekė finišo tiesę teisme.
