Gelbės regionus
Siekiant užtikrinti efektyvesnį greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą, nuo rugsėjo pradžios šalyje didinamas brigadų skaičius.
Numatyta, kad penkių šalies regionų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių, stotyse, bus papildomai įsteigta iki keturių nuolatinių brigadų kiekvienoje.
Tad didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stočiai priklausysiančios brigados pagal poreikį galės būti siunčiamos į mažesnius aplinkinius regionus.
Pasak l. e. p. sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Odetos Vitkūnienės, šiuo sprendimu pastebimai stiprinami greitosios medicinos pagalbos tarnybos pajėgumai, gelbstint ir saugant insulto, infarkto ištiktų, sudėtingų dauginių sužalojimų, traumų patyrusiųjų ar su kitokiais ūmiais negalavimais susidūrusiųjų gyvybes.
"Privalome užtikrinti, kad pacientai, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų vienodas galimybes kuo skubiau gauti kvalifikuotą pagalbą, kai jos prireikia.
Tad, įvertinę problemas, su kuriomis susiduriama valdant greitosios medicinos pagalbos pajėgas, ir siekdami užtikrinti operatyvią bei kokybišką greitąją medicinos pagalbą, priėmėme sprendimą gausinti brigadų skaičių. Tai kasmet leis išsaugoti daugiau gyvybių", – sakė kanclerė O.Vitkūnienė.
Įžvelgia riziką
O.Vitkūnienės teigimu, nepaisant to, kad dabartinės greitosios medicinos pagalbos stotys sako, jog jų turimi dabartiniai pajėgumai leis sklandžiai susidoroti su naujais iššūkiais, ministerija mato rizikas dėl žmogiškųjų išteklių stokos ir didžiulių darbo krūvių.
Todėl toliau vyksta parengiamieji darbai dėl šių paslaugų apmokėjimo tobulinimo, susiejant su šios naujovės įgyvendinimu.
Lėšos papildomoms greitosios medicinos pagalbos brigadoms, skirtoms sumažinti mirčių ir kitų sunkių pasekmių dėl infarktų, insultų ir traumų, jau yra numatytos iš anksto – tai bus finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Ministerija tikisi, kad, padidinus brigadų skaičių, turėtų gerėti paslaugų prieinamumas atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms, o mirčių nuo infarkto, insulto ir kitų ūmių susirgimų mažės.
Trūksta darbuotojų
"Man patinka žodis "turėtų", – taip reagavo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis, paklaustas apie netrukus įsigaliosiančią naująją tvarką.
Pasak vadovo, pasiruošti naujo sprendimo įgyvendinimui skirta pernelyg mažai laiko. Iš pradžių padidinti brigadų skaičių greitosios medicinos pagalbos stotyse norėta nuo liepos pradžios. Po pasitarimo Sveikatos apsaugos ministerijoje šis terminas atidėtas mėnesiui.
Tačiau, pasak R.Juodviršio, ir šis terminas – gana trumpas papildomoms keturioms brigadoms suformuoti. Viena opiausių problemų yra žmogiškieji ištekliai.
"Vilniuje ar Kaune tokių problemų gal nekyla, o Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje nėra lengva rasti naujų darbuotojų", – sakė vyriausiasis gydytojas.
Nuo rugsėjo Klaipėdoje kol kas pradės dirbti dvi papildomos brigados. Viena jų suformuota iš naujai priimtų darbuotojų, o kita – padidinus krūvius to pageidavusiems jau dirbantiems medikams.
Neramina autoūkis
Vyriausiasis gydytojas būgštauja dėl transporto: kai greitosios automobilis sugenda mieste, jį lengviau pakeisti kitu nei tą, kuris išvažiavęs paimti paciento už 200 kilometrų.
Norint atnaujinti autoūkį, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis privalo organizuoti viešuosius pirkimus, kurie gali užtrukti net iki metų. Tad geriausiu atveju klaipėdiečiai naujais automobiliais galėtų naudotis tik kitų metų pavasarį.
"Į tolimesnius regionus siųsime naujesnius automobilius, o po miestą važinės senesni", – taip šią problemą ketina spręsti R.Juodviršis.
Neliks be brigadų
Pašnekovas įžvelgė ir naujos tvarkos privalumų – rajonai neliks be greitosios pagalbos brigadų. Greitosios dispečeriai ne kartą pastebėjo, kad mažesniuose rajonuose, pavyzdžiui, Kretingoje, nelieka nė vienos brigados. Jos būna išvežusios pacientą į didesnį miestą.
Sulaukus pranešimo apie infarktą, insultą ar sunkią traumą patyrusį pacientą, pirmiausia į įvykio vietą atvyktų vietinė brigada, kuri ligonį vėliau perduotų klaipėdiečiams. Pati liktų dirbti savo teritorijoje.
Tiesa, infarkto arba insulto ištiktiems pacientams skubi pagalba turi būti suteikiama per tam tikrą laiką, vadinamąsias 4 ar 6 "auksines valandas". Pavėlavus gydymas nebėra veiksmingas. Tad svarstoma, ar visada būtų spėjama suteikti pagalbą laiku dėl tolimesnių atstumų.
Ar pavyks išgelbėti naujų gyvybių? Gyvenimas parodys.
"Ar pavyks išgelbėti naujų gyvybių? Gyvenimas parodys", – santūriai ministerijos optimizmą vertina R.Juodviršis.
Turi kitokią nuomonę
R.Juodviršio manymu, racionaliau būtų buvę, jei dešimtyje stambesnių šalies centrų būtų išdėstyta po vieną papildomą brigadą. Būtų ne tik lengviau išspręsta darbuotojų stokos, bet ir didesnių atstumų problema.
Pagal naująją tvarka Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis aptarnaus dalį Tauragės, Telšių rajonus ir Klaipėdos apskritį, kurią sudaro Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo rajonų savivaldybės, taip pat Palangos ir Neringos savivaldybės.
Laukia pinigų
Nors ministerija žadėjo skirti pinigų naujoms brigadoms finansuoti, R.Juodviršis kol kas nežino, apie kokias konkrečiai sumas kalbama, ar užteks numatytų lėšų.
"Ligonių kasos pinigus naujoms brigadoms pradėjo taupyti nuo pavasario, tačiau kol kas neaišku, kada ir kokios sumos mus pasieks. Ligonių kasos situacijos matymas skiriasi nuo realybės. Kiek duos pinigų, tiek ir dirbsime", – sakė vyriausiasis gydytojas.
Beje, pinigų naujiems automobiliams įsigyti nėra numatyta.
