Valstybinių egzaminų maratonas moksleiviams finišavo dviejų paskutinių išbandymų rezultatų paskelbimu. Paaiškėjo, kaip jaunuoliams sekėsi laikyti geografijos ir fizikos egzaminus.
Pasiekimai nudžiugino
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Rimkuvienė informavo, kad dviejų paskutinių egzaminų rezultatai nuteikė optimistiškai.
„Neskaičiuojant profesinių mokyklų mokinių, geografiją Klaipėdoje laikė 197 moksleiviai. Nors šimtukų nebuvo gauta, tačiau tik du abiturientai patyrė nesėkmės kartėlį. Dešimt jaunuolių buvo įvertinti aukštais – 86–99 – balais. Labiausiai pasižymėjo „Ąžuolyno“, Vydūno bei Hermano Zudermano gimnazijos vaikai. 36–85 balus surinko net 129 mokiniai. Šis skaičius tikrai džiugina“, – kalbėjo R.Rimkuvienė.
Visoje Lietuvoje geografijos valstybinį brandos egzaminą laikė 5164 kandidatai. Egzaminą išlaikė 96,8 proc. mokinių. Klaipėdiečiai pasirodė kiek geriau nei bendras šalies vidurkis – egzaminas buvo sėkmingas net 98,9 proc.
Kaip teigė Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, fizikos valstybinis išbandymas klaipėdiečiams šiais metais taip pat buvo sėkmingas. Jį laikė 192 bendrojo ugdymo mokyklų jaunuoliai.
„Šimtukų negauta, o egzaminas nesėkmingas buvo šešiems mokiniams. 86–99 balais įvertinti 33 abiturientai. Vėl daugiausia pasižymėjo „Ąžuolyno“ mokiniai“, – informavo pašnekovė.
Fizikos valstybinį brandos egzaminą šalyje laikė 3 143 kandidatai. Egzaminą įveikti pavyko 96,7 proc. mokinių. Uostamiestyje išlaikiusiųjų vidurkis yra kiek aukštesnis ir siekia 96,9 proc.
Biologija nenuvylė
Praėjusią savaitę paaiškėjo ir dar kelių svarbių valstybinių egzaminų rezultatai. Neprastai klaipėdiečiai pasirodė ir biologijos egzamine. Be profesinių mokyklų mokinių, jį laikė 344 kandidatai. Išbandymas nesėkmingas buvo tik šešiems abiturientams.
„Klaipėdoje 98,3 proc. mokinių džiaugėsi teigiamais pasiekimais. Uostamiesčio moksleiviai, palyginti su bendru šalies vidurkiu, ir vėl buvo pranašesni. Visoje Lietuvoje iš biologijos žinias besitikrinusių 8 278 kandidatų egzaminą išlaikė 96,8 proc. mokinių“, – pasakojo R.Rimkuvienė.
Klaipėdoje gauti du maksimalūs biologijos patikrinimo įvertinimai. Jais džiaugiasi po vieną „Vėtrungės“ ir „Ąžuolyno“ gimnazijų auklėtinį. Kaip teigė pašnekovė, aukštus 86–99 balus surinko 37 klaipėdiečiai.
Matematikos šimtukininkų – daugiau
Kiek labiau nuvylė klaipėdiečių pasirodymas matematikos valstybiniame egzamine, kurį laikyti rinkosi 706 uostamiesčio gimnazijų moksleiviai. 59 jaunuoliams išbandymo įveikti nepavyko. Neišlaikiusių klaipėdiečių procentas siekia 8,4 proc.
Pašnekovė akcentavo, kad nors nesėkmę patyrė ir nemažai vaikų, tačiau uostamiesčio moksleiviai bendrame šalies kontekste atrodo geriau. Lietuvoje matematikos egzamino neišlaikė 11,7 proc.
„Tačiau džiaugiamės gausesniu nei praėjusiais metais šimtukų derliumi. 26 klaipėdiečiai gavo maksimalius matematikos įvertinimus: net 22 – „Ąžuolyno“ gimnazistai, po vieną – „Aitvaro“, „Aukuro“, „Varpo“ bei Vydūno gimnazijų abiturientą. Pernai buvo gautas 21 šimtukas“, – džiaugėsi vyriausioji specialistė.
Geresnių rezultatų buvo tikėtasi ir istorijos egzamine. Jį Klaipėdoje laikė 536 kandidatai, net 33 (6,2 proc.) jo neišlaikė. Šalyje šį egzaminą laikė daugiau nei 14 tūkst. kandidatų. Nesėkmingas jis buvo kiek daugiau nei 10 proc. abiturientų.
86–99 balus surinko 11 klaipėdiečių – tarp jų net septyni „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėtiniai.
Klaipėdoje šimtukus iš istorijos gavo du jaunuoliai: po vieną „Ąžuolyno“ ir Vydūno gimnazijų moksleivį. Pernai maksimalų balų skaičių gavo tik vienas moksleivis.
Priežastys nėra aiškios
Šią egzaminų sesiją visoje Lietuvoje lydėjo daugelio jaunuolių skundai. Mokiniai piktinosi, kad užduotys buvo itin sudėtingos, jų buvo per daug. Nemažai mokyklą bebaigiančių ir sėkmės pritrūkusių moksleivių grasino emigracija, viešai degino egzaminų užduotis.
R.Rimkuvienė pripažino, kad šiais metais abiturientų patikrinimus galima vertinti dviprasmiškai.
„Klaipėdoje šimtukų iš matematikos, istorijos ar lietuvių kalbos buvo laukta daugiau. Tačiau Lietuvos kontekste neišlaikiusių egzaminus klaipėdiečių skaičius yra mažesnis nei bendras šalies vidurkis“, – kalbėjo R.Rimkuvienė.
Anot jos, Nacionalinio egzaminų centro atstovai tikina, kad daugelio išbandymų sudėtingumas nesikeičia jau kelis metus.
„Sunku įvardyti priežastis, kodėl daug moksleivių nusivylė gautais rezultatais. Nemažai abiturientų tikino, kad matematikos egzamine buvo pateikta per daug užduočių. O, pavyzdžiui, valstybiniame lietuvių kalbos ir literatūros egzamine koją pakišti galėjo ir prastėjantis jaunimo raštingumo lygis ar mažėjantis noras skaityti knygas“, – svarstė specialistė.
