Dauguma Klaipėdos Naujojo turgaus prekybininkų neslepia, kad gyvena iš nuolatinių pirkėjų. Pabandykite atspėti, kiek pirkėjų per savaitę užsuka į tris Naujojo turgaus paviljonus. Net ir pasyviais žiemos mėnesiais bendras Naujojo turgaus lankytojų skaičius viršija 20 000. Labiausiai lankomas žemės ūkio produktų paviljonas, nedaug populiarumu jam nusileidžia mėsos-žuvies halė, o rūbų ir pramoninių prekių paviljone vidutiniškai per savaitę apsilanko apie 3 000 pirkėjų. Šią statistiką fiksuoja turgavietės paviljonuose įrengti lankytojų skaičiavimo davikliai. Šiltuoju metų laiku pirkėjų gerokai padaugėja. Kiek jų perka uogas, vaisius lauko prekyvietėje – net neįmanoma suskaičiuoti.

Ir nors teigiama, kad gyventojų Klaipėdoje nuolat mažėja, pažvelgus į Naujojo turgaus istoriją gali pasirodyti priešingai – ši turgavietė vis auga, plečiasi, daugėja norinčių prekiauti ir pirkti.

Kai 1989 metų kovo 23 dieną Klaipėdos Naujasis turgus pradėjo veiklą, buvo atidarytas tik dabartinis mėsos paviljonas su 158 prekybos vietomis ir lauko prekyviete. Pagal pirminį turgavietės projektą čia turėjo būti įrengtas vienas dengtas paviljonas, 40 vietų viešbutis, buitinės patalpos ir pastogės lauke sezoninei prekybai.

Viešbutis turguje nepasiteisino, bet iškart paaiškėjo, kad naujoji turgavietė per maža čia plūstančiam lankytojų srautui. Todėl vėl imtos planuoti statybos ir po septynerių metų greta mėsos produktų paviljono iškilo priestatas – žuvies paviljonas. Bet ir to pasirodė maža. Dar po šešerių metų – 2002-aisiais – pastatytas ir atidarytas pats didžiausias dviaukštis Naujojo turgaus žemės ūkio produktų paviljonas su 355 vietomis prekybininkams. O po ilgesnės pertraukos – 2018 metais – šventės pagaliau sulaukė rūbų, avalynės ir pramoninių prekių pardavėjai. Įvykdžius Naujojo turgaus rekonstrukcijos pirmąjį etapą jie įsikėlė į atskirą, naujai pastatytą paviljoną. Tuomet skeptikai sakė, kad toks projektas neatitinka realijų: gyventojų Klaipėdoje mažėja, neįvertinta didėjanti prekybos centrų plėtra ir konkurencija, turgavietės paviljonas bus tuščias. Vienok, perfrazuojant garsiąją Marko Tveno mintį, gandai apie turgaus mirtį buvo gerokai perdėti. Turgavietės plėtrą suplanavusi UAB „Naujasis turgus“ administracija pasirodė teisi – nuo pirmos darbo dienos rūbų paviljonas užpildytas ir laisvos vietos prekybai interesantams čia tenka palūkėti. O turgavietė pakeitė savo veidą – sutvarkyta teritorija ir prieigos, atlikta ir mėsos- žuvies paviljono rekonstrukcija, pakeičiant šaldytuvus ir šaldymo vitrinas.

Pasak jau 10 metų UAB „Naujasis turgus“ vadovaujančio Viačeslavo Karmanovo, geografiškai plėstis turgavietei jau nėra kur, bet pokyčiai planuojami galvojant apie žemės ūkio produkcijos paviljono atnaujinimą, sąlygų prekybininkams gerinimą ir apie efektyvesnį infrastruktūros išnaudojimą.

„Pastaraisiais metais Naująjį turgų pamėgo mugių organizatoriai. Anksčiau mes juo kvietėme atvykti. Dabar jie patys nuolat prašosi į svečius. Ir šį šventinį savaitgalį sulauksime svečių iš Latvijos – maisto meistrų, amatininkų, dizainerių, prekiaujančių savo gaminiais. Neapleidžia mintis, kad mūsų turgavietės erdvės galėtų būti išnaudojamos ir po prekybos darbo valandų. Juk Europoje yra daugybė pavyzdžių, kai vakarais, pasibaigus prekybai, turgaviečių paviljonai tampa renginių, maisto degustacijų, pasilinksminimo vietomis“, – pasakojo V. Karmanovas.

Grįždamas prie Naujojo turgaus 35-ojo gimtadienio temos vadovas palinkėjo prekybininkams ir bendradarbiams ateityje išlaikyti geriausias turgavietės tradicijas.

Naminė mėsytė ir žvėrienos delikatesai, portugališkos alyvuogės, Sakartvelo duona, Kaukazo ir rytietiški saldumynai, šaltalankių produkcija iš Latvijos, vasara kvepiantis šviežias medus. Daugybė produktų sveikatai ir kūnui, lino drabužiai, atvyks žymiosios Lietuvos žolininkės su šiemetinėms ir pernykštėmis žolelėmis, gal net paparčio žiedą rasit nusipirkti...

Nepamirškit didelio krepšio – Joninės šiemet bus ilgos, daug visko reikės!

Laukiam atvykstant į Klaipėdos Naująjį turgų šį penktadienį ir šeštadienį nuo 9 val., Taikos pr. 80.

„Kai atlikome pirkėjų apklausą, buvo pasisakančių, kad turgavietėje praverstų produktų pristatymo ar nešikų paslauga, nes kartais pirkinių krepšiai su vaisiais, daržovėmis, mėsos produktais būna sunkūs, sveriantys dešimt ir daugiau kilogramų. Matyt, rinkos poreikius studijuojame ne tik mes, nes pernai išvežiojamojo verslo atstovai pasiūlė mums bendradarbiauti, pristatė savo patirtį. Dabar kartu bandysime įgyvendinti principą: jei žmogus neateina į turgų, turgus gali ateiti pas jį į namus“, – su šypsena apie naujovę kalbėjo Viačeslavas Karmanovas, bendrovės „Naujasis turgus“ direktorius.

Kaip ir kitose prekių užsakymo platformose, klientai turi į išmanųjį telefoną parsisiųsti programėlę „Bazzarr Delivery“, išsirinkti prekes, suformuoti ir apmokėti užsakymą, pasirinkti pristatymo datą, laiką. Beliks nustatytą dieną sulaukti kurjerio su geidžiamų prekių paketu.

„Prekių pristatymas iš turgavietės į namus Lietuvoje nėra nauja paslauga. Ji jau kelis mėnesius teikiama Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu užsakymų mūsų platforma naudojasi virš 4 tūkst. žmonių, o aktyvių pirkėjų yra apie 3 tūkst. Galime atvežti prekes jau kitą dieną po užsakymo arba vėliau, kaip nurodys pirkėjas“, – pasakojo Marius Verikas, „Bazzarr Delivery“ paslaugų sistemos vadovas.

Pristatomų prekių kainos identiškos kaip ir turgavietėje. Jeigu užsakymo suma didesnė nei 49 eurai, klientui už pristatymą mokėti nereikia. Jei suma mažesnė, pristatymas kainuoja iki 3 eurų.

Rasti savo mėgstamą prekę irgi neturėtų būti sudėtinga. Jei Naujojo turgaus pirkėjai žino savo pardavėjo vardą ar ūkio pavadinimą, prekių pasirinkimo programėlėje jį ir ras.

„Ir kituose miestuose mes dirbame tokiu pat principu: pavadinimuose yra „Kristinos kiaulienos skyrelis“, „Linos daržovės ir vaisiai“. Kaip žmonės įpratę turguje bendrauti, vadinti vieni kitus vardais, tokiais pavadinimais mes ir dedame į katalogą prekes“, – aiškino M.Verikas.

Pasak paslaugos teikėjo, su Naujojo turgaus populiariausių produktų pardavėjais sutartys yra sudarytos, dar su keliais derinamos. Tad mėsos produktus, vaisius, daržoves, naminius kiaušinius ar kitas tradicines gėrybes iš šios turgavietės jau galima užsisakyti.

„Didžiausia netektis – uždarytas naujasis pramoninių prekių paviljonas. Tiesa, nuo balandžio 17 dienos dalis šio paviljono prekybininkų, kurie turi tiesioginį išėjimą į lauką ir gali saugiai aptarnauti klientus, vėl atnaujino prekybą. Tačiau dar apie 80 prekiautojų tokios galimybės neturi“, –pasakojo Viačeslav Karmanov, „Naujasis turgus“ direktorius.

„Naujajame turguje“ taip pat sustabdyta prekyba gėlėmis – galima nebent nuotoliniu būdu užsisakyti puokštes ar vainikus. Veikia ne visos maitinimo įstaigos – maistą išsinešimui gamina dvi iš trijų iki karantino veikusių kavinių. Veiklą sustabdžiusiems prekybininkams nuomos mokestis nėra skaičiuojamas.

Kituose turgavietės paviljonuose, kur prekiaujama maisto produktais, pastebimai sumažėjo ir pirkėjų, ir pardavėjų.

„Dalis mūsų patalpose dirbančių prekybininkų yra garbaus amžiaus ir jie patenka į koronaviruso rizikos grupę. Todėl jie patys atsisakė prekiauti. O pirkėjų srautai sumenko dėl tų pačių priežasčių, kaip ir prekybos centruose: žmonės stengiasi rečiau lankytis viešumoje, tačiau perka produktus didesniais kiekiais“, – įžvalgomis dalinosi „Naujojo turgaus“ direktorius.

Šį pavasarį prie „Naujojo turgaus“ įrengta autobusų stotelė, iš kur maršrutiniai autobusai važiuoja į priemiesčio sodus. Jų keleiviams itin aktuali prekyba sodinukais. Deja, sezonas įsibėgėjo, o sodininkų geidžiamų prekių turgavietėje nėra ir nežinia ar bus. Specialiai įrengtose pastogėse, kur atšilus orams daržovių, gėlių daigus, vaismedžių sodinukus siūlydavo smulkieji prekiautojai – tuščia.

„Nors Vyriausybė jau leido prekybos centrams lauke prekiauti augalais ir sodinukais, turgavietėms toks leidimas nesuteiktas. Tai rimtas smūgis smulkiajam verslui, nes tradiciškai mūsų turgavietėje įsikurdavę vaismedžius, daržovių daigus ar gėlių sodinukus užauginę pardavėjai šiemet neturi kur realizuoti savo prekių. Prekybos sąlygų saugumo požiūriu tikrai nesame prastesni, nei analogiškas prekes parduodantys prekybos centrai. Tikėkimės, kad Vyriausybė dar spės padėti smulkiesiems prekybininkams“, – vylėsi V. Karmanov.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valdoma bendrovė „Naujasis turgus“ karantino metu laikosi maksimalaus saugumo: sistemingai patalpų ir teritorijos dezinfekcijai samdo valymo paslaugų įmonę, prie įėjimų į paviljonus išdėlioti dozatoriai su dezinfekciniu skysčiu, per turgavietės radiją ir iškabintuose plakatuose skelbiamos saugios prekybos taisyklės, pardavėjai ir personalas dirba su individualiomis apsaugos priemonėmis. Pasak turgavietės administracijos, pirkėjai taip pat stebimi ir nedėvintys apsauginių kaukių į patalpas neįleidžiami. Esant poreikiui, yra pasiruošta reguliuoti į paviljonus einančių pirkėjų srautą, kad tarp žmonių būtų išlaikomi saugūs atstumai, tačiau kol kas tokios priemonės neprireikė.

Skatina pasaulio pažinimą ir verslumą

Užsiėmimų metu vaikai gali iš arti pamatyti, kaip vyksta prekyba, sužinoti, iš kur atkeliauja prekės, pažaisti pirkėjus ir pardavėjus, gauti dovanų, laimėti prizus.

Turguje jaunuoliai keliauja po paviljonus, degustuoja, viktorinoje spėlioja, ką galima ir ko negalima nusipirkti prekyvietėje, leidžiasi į prekių paieškos varžytuves.

Anot jau pamokoje dalyvavusių Klaipėdos „Saulutės“ mokyklos-darželio ketvirtokų auklėtojos Alinos Purtokienės, interaktyvi edukacinė pamoka, integruojanti matematikos, pasaulio pažinimo bei kitus mokomuosius dalykus, patrauklia žaidimo forma žadina vaikų smalsumą ir ugdo verslumą.

„Šiuolaikiniams vaikams atrodo, kad geriausia profesija – būti verslininku. Tad ši ekskursija – vienas geriausių būdų jiems realiai susipažinti su verslu. Galėjome ir pasivaikščioti po paviljonus, ir pabendrauti su prekybininkais. Vaikai noriai diskutavo, derėjosi, skaičiavo pinigus. Esame dėkingi Naujojo turgaus administracijai už indėlį į jaunosios kartos švietimą ir šiltą priėmimą“, – pamokos įspūdžiais dalijosi ketvirtokų auklėtoja A.Purtokienė.

Prekyvietė – artima ir atvira jaunajai kartai

Vaikų dienos centro „Dienvidis“ auklėtiniams pamokėlė pakeitė požiūrį į turgų. Jų auklėtoja Valda Sukauskaitė pastebėjo, kad prekyvietė ugdytinius žavėjo prekių gausa, atsinaujinusiais paviljonais. Vaikai dalinosi įspūdžiais, kad norėtų turguje lankytis dažniau, nes maisto produktai atrodo šviežesni, prekių pasirinkimas didesnis nei kitur.

„Jaunuoliai turėjo įvykdyti orientacinę užduotį ir visame turguje rasti įvairiausias prekes. Atskiras mėsos paviljonas gardžiai glostė nosį, o įėję į žuvies skyrių pasijutome tarytum žvejai grįžę iš jūros. Prireikus atsinaujinti rūbų spintą radome puikių, madingų, šiuolaikiškų rūbų. Prekybininkai maloniai mus priėmė, ko nežinojome – paaiškino. Pamokėlę vedusi mergina mus nustebino papasakojusi, kad turguje prekiauti vasarą gali ir moksleiviai. Dėkojame už gerą laiką bei skanėstus. Nuo šiol tikrai dažniau užsuksime į Naująjį turgų, nes jį pamatėme visiškai kitokį: artimą jaunimui“, – sakė auklėtoja.

Pasak Naujojo turgaus direktoriaus Viačeslavo Karmanovo, turgus – vieta, kur ateina ir dirba visų kartų atstovai.

Pavyzdžiui, šiemet vasaros prekyba įsibėgėjo mėnesiu vėliau, nes dėl pailgėjusių mokslo metų prekybininkams padedantys moksleiviai prie prekystalių stojo tik liepą.

„Turgus tapo ne tik apsipirkimo, bet ir bendravimo, poilsio vieta. Atsinaujinusi turgavietė yra pritaikyta jaunajai kartai. Veikia belaidis internetas, vaikų žaidimo aikštelė, keturios kavinės, naujame rūbų paviljone apstu prekių jaunimui. Edukacinėmis pamokomis mes kartu siekiame, kad jaunimas iš arčiau pažintų prekybininko profesiją. Ir tai svarbu ne tik mūsų turgavietei ar miestui. Pažiūrėkite į klestinčią Vokietiją – ten smulkus ir vidutinis verslas sukuria 80 procentų šalies BVP. Verslumą reikia ugdyti, kurti verslumo tradicijas“, – pamokėlių prasmę aiškino turgavietės direktorius.

Padaugėjo prekybos vietų

Atnaujintame turguje padaugėjo vietų prekybininkams. Šiuo metu naujai įrengta apie 30 laisvų prekybos vietų, kurių plotis siekia nuo 6 iki 100 kvadratinių metrų. Sudarytos palankios sąlygos verslą vystyti erdvesnėse patalpose.

Anot Naujojo turgaus vadovo, pokyčius jau spėjo įvertinti miesto verslininkai.

"Su mumis susisiekė du verslininkai, kurie rekonstruotose patalpose norėtų įkurti maitinimo įstaigas. Aktyviai rezervuojami ir nauji prekybos paviljonai", – pasakojo V.Karmanovas.

Su mumis jau susisiekė du verslininkai, kurie naujose turgaus patalpose norėtų įkurti maitinimo įstaigas.

Turguje taip pat  atnaujinta aikštelių danga, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, laisvalaikiui ir poilsiui skirta zona, pasodinta naujų želdinių, pastatyta mėsos ir daržovių skyrius jungianti pavėsinė, modernizuoti prekybos paviljonai.

Saugumui užtikrinti – kameros

Nuo šiol baigus prekiauti prekybininkai prekes galės laikyti saugiai užrakintose patalpose. Nebereikės jų kasdien vežiotis su savimi.

Pastatytas ir naujas tualetas. Tiesa, kol kas sprendžiama, ar lankytojams už jį teks susimokėti.

Siekiant užtikrinti pirkėjų ir prekybininkų saugumą, įdiegtos šešios vaizdo stebėjimo kameros.

"Tiesa, projektuotojas neįvertino uostamiesčio oro sąlygų. Lauke dirbantys prekybininkai liko neapsaugoti nuo lietaus ir vėjo. Kitą pavasarį šis trūkumas bus pašalintas", – pažadėjo turgaus direktorius.

Per tris dešimtmečius Naujajame turguje atlikta pirmoji tokio masto rekonstrukcija.

Bendra atliktų darbų vertė siekia beveik 2 mln. eurų.

Sieks tobulinti susisiekimą

Pasak vadovo, ateityje, gerinant priemiesčio autobusų privažiavimą, bus praplatinta "Naujojo turgaus" autobusų stotelė.

"Kreipiausi į savivaldybę, kad stotelė būtų praplatinta, taip pat ir dėl ties Klaipėdos sveikatos priežiūros centru vykstančių šaligatvio remonto darbų. Sieksime šio projekto tęstinumo, kad ties Naujuoju turgumi būtų sutvarkytas šaligatvis ir nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas", – apie numatomus pokyčius kalbėjo Naujojo turgaus vadovas.

Permainas teigiamai įvertino ir miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, rekonstrukcijai skirtos lėšos buvo panaudotos tikslingai.

"Pirmiausia patenkinti pirkėjų lūkesčiai, užtikrintas jų saugumas. Gerinant infrastruktūrą ir atsižvelgiant į pirkėjų bei pardavėjų poreikius, investuota labai atsakingai ir sumaniai. Galutinį vertinimo žodį tars patys turgavietės lankytojai", – teigė miesto meras.

Pirmasis etapas: laisvų vietų neliko

Pavasarį, pabaigus pirmąją statybos darbų dalį, atviroje vasaros prekyvietėje įsikūrė arti 100 verslininkų, o į dengtus Naujojo turgaus paviljonus iš lauko palapinių įsikėlė apie 80 prekybininkų.

„Prekybos vietų, lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo trečdaliu. Ir džiugu, kad nuo pat pradžių praktiškai visos vietos paviljone išnuomotos. Šiuo metu naujojo paviljono užimtumas viršija 95 procentus“, – pasakojo turgavietės direktorius Viačeslavas Karmanovas.

Į komfortiškai įrengtas patalpas persikėlė ne tik turgavietės senbuviai, bet ir nauji prekybininkai. Dalis jų perėjo iš Tilžės turgavietės. Mat Naujajame turguje prekyba vyksta kasdien, o Tilžės turguje – tik kelias dienas per savaitę.

Naujos vietos jau rezervuojamos

Antrojo rekonstrukcijos etapo metu prekybininkams įrengta dar apie 30 vietų. Šįkart tai bus atskiri paviljonai su aukštesnio lygio komfortu ir galimybėmis.

„Norėtume, kad turgavietėje įsikurtų kavinė, kirpykla ar remonto paslaugų teikėjai. Numatydami jų poreikius keliuose paviljonuose įrengėme vandentiekio ir nuotekų įvadus“, – sakė V.Karmanovas.

Paviljonai atsiras trijose skirtingose ir strategiškai patraukliose vietose – prie Taikos prospekto, šalia jau veikiančio naujojo paviljono ir prie pietinio tako, vedančio į vasaros prekyvietę bei paviljoną.

Pasak turgavietės direktoriaus, jau jaučiamas pasiruošimas pačiam karščiausiam sezonui – prieškalėdinei prekybai. Vietą naujose patalpose išsinuomojo ir netrukus įsikurs fejerverkų pardavėjai. Mugių organizatoriai rezervuoja datas ir vietas savo prekiautojams. Maitinimo firmų atstovai derasi dėl patalpų įrengimo mėsos produktų paviljono prieigose.

„Iš patirties žinome, kad įsikurti naujose patalpose, pritaikyti jas savo reikmėms dar prireikia apie mėnesio. Todėl kviečiu prekybininkus, kurie norėtų įsikurti jaukioje prekybos vietoje ir pradėti prekybą prieš lapkričio 1-osios ar Kalėdų šventes, jau dabar užsukti į mūsų turgavietę“, – kvietė V.Karmanovas, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.

Iš viso į turgavietės atnaujinimą UAB „Naujasis turgus“ investavo apie 2 mln. eurų, paversdamas teritoriją ne tik apsipirkimo, bet ir jaukia laisvalaikio praleidimo vieta. Spalio mėnesį bus sumontuotas bokšto laikrodis – paskutinis akcentas, kuris vainikuos Naujojo turgaus antrojo rekonstrukcijos etapo pabaigą.

Prie Naujosios turgavietės išdygęs keturkampis bokštas gyventojams sukėlė klausimų.

Nesuprasdami, kas čia bus, žmonės juokavo – gal čia rengiama dar viena dispečerinė, kaip uoste, betrūksta tik radijo lokatorių. Kiti šmaikštavo, kad tai ufonautų skraidančios lėkštės nusileidimo aikštelė.

Naujojo turgaus vadovą Viačeslavą Karmanovą šios versijos labai pralinksmino. Tačiau, iš tiesų, tai laikrodžio bokštas – vienas pagrindinių turgavietės rekonstrukcijos akcentų.

"Ten bus laikrodis, jo ciferblato skersmuo sieks pusantro metro. Kas pusvalandį jis turėtų suskambėti, žinoma, tai vyks tik dienos metu. Jis turėtų šviesti ir bus matomas tamsiuoju paros metu iš labai toli. Tikiuosi, kad po kokių trijų mėnesių pabaigsime jį įrengti", – teigė V.Karmanovas.

Laikrodžio atsiradimas buvo numatytas turgavietės rekonstrukcijos plane, tačiau, pradėjus jį statyti, visi tarsi pamiršo ir pradėjo klausinėti, kas ten bus.

"Kiek viskas atsieis, kol kas neaišku, nes pats laikrodis dar neparinktas. Jo kaina gali siekti nuo 1,5 iki 20 tūkst. eurų. Viskas daroma už mūsų bendrovės "Naujasis turgus" pinigus. Kaip tik šiuo metu ieškome, kokį laikrodį įsigyti, vis dėlto pasirinkimas nėra didelis, nes ir užsakymai yra tik pavieniai", – pasakojo V.Karmanovas.

Viešosiose miesto erdvėse šiuo metu yra septyni laikrodžiai. Jie įrengti prie Naujojo ir Senojo turgų, Atgimimo aikštėje, M.Mažvydo alėjoje, S.Daukanto ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje, Lietuvininkų aikštėje ir prie Biržos tilto.

Laikas juose nustatomas automatiškai – pagal palydovą. Juos prižiūri privati kompanija.

Šiomis dienomis klaipėdiečių dėmesį patraukė prie Naujojo turgaus atsiradusios baltos palapinės.

Skelbiama, kad prieš pagrindinę prekybinę halę sumontuotos palapinės – laikinosios prekyvietės, kur perkeliami pramoninėmis prekėmis prekiaujantieji.

Šie prekeiviai į laikinąsias prekybos vietas persikelia todėl, kad jau šį pirmadienį pradedami lauko prekyvietės rekonstrukcijos darbai.

Viliamasi, kad po rekonstrukcijos pastebimai pagerėsiančios prekeivių darbo sąlygos į turgavietę privilios dar daugiau norinčiųjų čia dirbti.

Pasak Naujojo turgaus direktoriaus Viačeslavo Karmanovo, artėjančioms šventėms prekybininkai ruošiasi itin atsakingai. Tiek žemės ūkio, tiek žuvies ir mėsos paviljonuose gausu įvairiausių prekių, tinkamų šventiniam stalui.

„Ir šiokiadieniais pas mus apstu įvairiausių produktų, tačiau prieš didžiąsias metų šventes prekybininkai suranda ir ant prekystalių sukrauna nematytų gardumynų, kurių prireikia ruošiant ir tradicinius, ir įmantrius patiekalus,“ – sakė V. Karmanovas.

Kaip teigė pašnekovas, prieš šventes labiausiai lankomas žuvies paviljonas. Kalbinti žuvies pardavėjai vardino populiariausias ir pirkėjų dažniausiai perkamas žuvų rūšis: silkių filė, strimelės, menkė, lašiša, starkis. Tačiau prieš šventes atsiranda poreikis ir prabangioms jūrų gėrybėms, tad prekybininkai siūlo sveriamus ikrus, rūkytą marliną.

Pirkėjų patogumui turgaus administracija pateikia svarbiausių šventinių prekių sąrašą iš atskirų kategorijų – kad apsilankymas turgavietėje būtų kuo sklandesnis ir paprastesnis.

Prekybininkai primena: kaina gali mažėti, jei mokate derėtis.

Žuvys

Mėsa

Vaisiai

Daržovės