Išskirtinis visame regione

Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras šiuo metu yra vienintelė įstaiga Klaipėdos regione, ugdanti asmenis, turinčius specialiųjų poreikių.

Įvairių negalių turintys mokiniai yra ugdomi pagal tris mokymo programas – viešbučio darbuotojo, floristo bei želdinių tvarkytojo. Pastaroji mokymo programa pradėta vykdyti tik nuo šių metų.

Į šias specialybes kasmet organizuojamas bendrasis priėmimas, kurio metu sukomplektuojamos būsimų moksleivių su specialiaisiais poreikiais grupės.

Šiame centre mokytis priimami bet kokio amžiaus žmonės, turintys specialiųjų poreikių, nuo 14 metų. Jiems netaikomi jokio prieš tai buvusio išsilavinimo reikalavimai.

„Gali būti įgiję ir tik pradinį išsilavinimą. Priimame su tokiais gebėjimais, kokius žmogus turi. Tačiau jie čia neįgyja bendrojo išsilavinimo, o tik specialybę“, – paaiškino Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro Sveikatos priežiūros paslaugų ir profesinės reabilitacijos skyriaus vedėja Danguolė Kisielienė.

Sulaukia didesnės pagalbos

„Mūsų auklėtiniai dažniausiai yra su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais. Tai reiškia, kad jiems reikia didesnės tiek psichologinės, tiek socialinės pagalbos“, – dėstė skyriaus vedėja.

Būtent todėl su įvairias negalias turinčiais mokiniais dar dirba ne tik profesijos mokytojai, bet ir psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, kurie padeda įveikti kai kurias ugdymo proceso metu iškylančias kliūtis ir greičiau tobulėti neįgaliems mokiniams.

Todėl minėtame centre neįgalieji, įgiję vieną minėtų specialybių, yra visiškai pasirengę įsilieti į darbo rinką.

Pritaikytas silpnaregiams

Lelijų gatvėje įsikūręs skyrius puikiai pritaikytas ir regėjimo negalią turintiems žmonėms – čia visur įrengti skiriamieji ženklai, nestinga neregiams reikalingos mokymo technikos.

Pastebima, kad silpnaregiai ir neregiai čia dažniausiai renkasi masažuotojo specialybę ir gana sėkmingai randa darbo.

Tiesa, norint mokytis šios profesijos, būtinas vidurinis išsilavinimas.

Profesinės reabilitacijos programa

Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre ugdomi ne tik specialiųjų poreikių turintys mokiniai, čia vykdoma ir profesinės reabilitacijos programa.

Ji reikalinga tiems žmonėms, kurie jau anksčiau buvo įgiję specialybę, tačiau dėl atsiradusių sveikatos problemų yra priversti ją keisti.

„Gali būti du variantai – kai žmogus netenka darbingumo dėl ligos ir nebegali dirbti ankstesnio darbo, taip pat gali būti ir jaunas žmogus, kuris patyrė traumą ir jam reikia persiorientuoti, pagalvoti apie kitą profesiją“, – paaiškino Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro psichologė Egita Dadašova.

Anot jos, su tokiomis problemomis susidūrę gyventojai profesinę reabilitaciją šiame centre gali gauti dviem būdais: į programą jie gali būti nukreipiami užsiregistravę Darbo biržoje, profesinės reabilitacijos poreikį nustatyti gali ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija.

Specialistų pagalba

Profesinės reabilitacijos programos metu jos dalyviai turi galimybę įvertinti savo darbinius gebėjimus, asmeninis savybes, interesus.

Atsakyti į visus šiuos klausimus profesinės reabilitacijos programos dalyviams padeda įvairių sričių specialistai – ergoterapeutas, kinezaterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, profesijos mokytojai.

Vėliau dėl ligos ar traumos profesiją keisti turintys žmonės gali rinktis iš 46 profesinio mokymo programų. Jų spektras – labai platus: nuo pagalbinio darbuotojo iki įmonės darbo organizatoriaus.

Profesinės reabilitacijos programos dalyviams po patirtų traumų ar ligų padedama ir labiau sustiprėti fiziškai, emociškai bei psichologiškai, jie rengiami sėkmingai įsilieti į darbo rinką.

Daugiau informacijos apie mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymą bei profesinės reabilitacijos programą galima rasti Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro interneto svetainėje www.klaipedospmrc.lt.

Į kylančius klausimus gali atsakyti ir Sveikatos priežiūros paslaugų ir profesinės reabilitacijos skyriaus vedėja Danguolė Kisielienė, tel nr. (8 46) 34 31 36, +370 657 09557.

Slalomo vingiai

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai buvo pakviesti į Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro autodromą.

"Renginio tema – "Saugus greitis versle ir kelyje". Norime išmokyti vairuoti greitai ir saugiai. Tad svečių laukia daugybė išbandymų, vienas jų – slalomo trasa. Vairuotojai turi įveikti trasą su ant automobilio kapoto pritvirtinta lėkšte, kurioje yra kamuoliukas. Vienas netikslus vairuotojo judesys ir kamuoliukas iššoks iš jam skirtos vietos", – apie svečiams parengtus išbandymus pasakojo Sektorinio praktinio mokymo centro ir autodromo vadovas Mindaugas Ramonas.

Platus paslaugų spektras

Autodromas įkurtas Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro praktinio mokymo bazėje Ketvergiuose. Veikiausiai tik nedaugelis žino, kad šalia uostamiesčio veikia ypatingų paslaugų galintis pasiūlyti centras.

Jame organizuojamas beveik visų vairuotojų kategorijų mokymas. Čia lengvųjų automobilių vairuotojai tobulina įgūdžius, čia žinias gali pagilinti vairuotojai, kurie veža pavojingus krovinius. Taip pat suteikiama galimybė mokytis autobusų ir krovininių automobilių bei elektro- ar autokrautuvų vairuotojams.

Be puikiai įkurtos mokymo klasės bei kompiuterinės technikos, centre veikia specialus simuliatorius, leidžiantis imituoti įvairias situacijas kelyje, pasipraktikuoti vairuoti automobilį skirtingomis oro sąlygomis.

Vieną autodromo trasų vakar išmėginęs įmonės "Klaipėdos apdaila" vadovas Mangirdas Šlyžius prisipažino, kad buvo nustebintas to, ką gali pasiūlyti šis autodromas.

"Mes bendradarbiaujame su centru, čia buvo paruošti mūsų specialistai. Manau, ši profesinio mokymo įstaiga turi labai daug perspektyvų. Aš, kaip verslo atstovas, įsitikinau, kad statybininkų rinkoje katastrofiškai trūksta. Tie, kurie nors šio to verti, išvažiavo dirbti į užsienį, todėl prie centro prijungus vadinamąją statybininkų mokyklą ši profesinio mokymo įstaiga tapo rimtu konkurentu kitoms mokykloms", – pastebėjo B.Šlyžius.

Imituoja slydimą

Autodromo teritorijoje didžiausio susidomėjimo sulaukia slidžių dangų trasos.

"Daugiausia avarijų nutinka slidžiuose keliuose. Mes turime austrų gamybos įrangą, kuri gal imituoti slidžią dangą. Patiriamas tas pats jausmas, kurį išgyvena vairuotojas, kai jo automobilis tampa nevaldomas ir ima slysti. Įgūdžiams slidžiame kelyje tobulinti įrengtos dvi trasos. Antras išbandymas – slidžios nuokalnės įveikimas", – pasakojo M.Ramonas.

Vairuotojas mokomas kilus stresinei situacijai tinkamai reaguoti ir imtis tokių veiksmų, kad automobilis kuo greičiau taptų stabilus ir valdomas.

"Tenka "perlaužti" įprastą mąstymą. Pradėjus slysti automobilio galinei daliai, žmogus dažniausiai sutrinka. Mokoma vienintelės taisyklės – sukti vairą į tą pusę, į kurią sukasi automobilio galinė dalis. Taip automobilis išliks stabilus, o tada galima imtis ir tolesnių veiksmų", – tikino specialistas.

Specialioje trasoje vairuotojui prieš akis netikėtai išdygsta fontanų lietus. Tai reiškia, kad tokiu būdu sukuriamas netikėtas kliūties efektas. Vairuotojas mokomas išvengti kliūties, nes realiame gyvenime tai reikštų susidūrimą su kitu automobiliu ar laukiniu gyvūnu. Jau sausame kelyje toks manevras įvarytų baimės, o slidžiame kelyje vairuotojas sėkmingai išvengs nelaimės, jei turės išmonės, praktinių įgūdžių ir savitvardos.

"Viso to galime pamėginti išmokyti. Trasoje nebūtina važiuoti greitai. Dažniausia tai yra nedidelis, vos 30–45 km/h greitis. Bet reikia puikios reakcijos ir išlavintų įgūdžių", – kalbėjo M.Ramonas.

Emocijų fontanai

Vakar autodromo trasoje rungęsi žinomi Klaipėdos krašto verslininkai priminė legendinės televizijos laidos "Aukščiausia pavara" vedėjus. Tiek vyrai, tiek moterys cypdė automobilių padangas, spaudė greičio svirtis ir kiekvieną ratą lydėjo šūksniais.

Įmonės "Prototechnika" regiono vadovė Alina Beržinienė, išbandžiusi slystančio automobilio suvaldymo gudrybes, vos tik išlipusi iš mašinos atsiduso, kad nieko geresnio nėra patyrusi.

"Sunku apsakyti, kaip tai yra šaunu. Kiekvienas, kuris dar tik turi išlaikyti vairavimo egzaminą, būtinai turėtų išmėginti šias trasas. Tai neįkainojama patirtis. Mūsų įmonės darbuotojams tenka važinėti įvairiu oru ir įvairiais keliais. To, ką čia galima išmokti, niekur nepakartosi", – kalbėjo A.Beržinienė.

Moteriai pritarė ir kita šio mini ralio dalyvė, žinomo vyndario Česlovo Ramoškos žmona Tatjana.

"Fantastiškas jausmas. Spaudžiau, kiek tik galėjau", – šypsojosi T.Ramoškienė.

Skandinavų požiūris – kitoks

Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro Vairuotojų mokymo skyriaus vadovas Tomas Simaitis akcentavo, kad autodromas nėra skirtas adrenalino fanatikams.

"Svarbu ne tik išmokti vairuoti slidžia danga, svarbu išmokti vairuoti taip, kad netektų patirti automobilio mėtymo, nestabilumo ir slydimo. Nė vienas neturime vairuoti ekstremaliai. Pats pavojingiausias yra tas vairuotojas, kuris turi šiokių tokių įgūdžių ir nejaučia baimės. Jis galvos, kad gali suvaldyti situaciją, o dažniausiai nutinka priešingai", – pažymėjo Vairuotojų mokymo skyriaus vadovas.

Specialistai su šypsena žiūri į tokius vairuotojus, kurie važinėdami automobiliais maigo mobiliuosius telefonus, nesilaiko saugaus greičio reikalavimų.

"Perdėtas pasitikėjimas gali pakišti koją. Tačiau atnaujinti žinias yra būtina. Autodrome įgyti įgūdžiai gali padėti išsaugoti gyvybę ar transporto priemonę. Tačiau štai Skandinavijoje net pradedantiems vairuotojams privaloma išbandyti slidžios dangos vairavimo kurus", – pastebėjo T.Simaitis.

Atviri visuomenei

Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro autodromas sulaukia apie 150 sunkvežimių ir autobusų vairuotojų per mėnesį.

Tačiau vairuotojų mokymo specialistus džiugina ne tik naujokų apsilankymai.

"Atvažiuoja šeimos, skiria tam laiko ir pinigų. Nusprendžia vyras, kad žmona turi pagerinti vairavimo įgūdžius. Ir tai labai sveikintina, žmonės investuoja į savo saugumą", – pastebėjo T.Simaitis.

Autodromas yra atviras bet kuriam privačiam vairuotojui, bičiulių grupei, kurie nori išbandyti slalomo ar slidžios dangos trasas.

Dažnai autodromo siūlomomis paslaugomis domisi nedidelės įmonės, kurių darbuotojai privalo daug laiko praleisti vairuodami. Tai ir smulkios siuntų kompanijos ar net farmacijos įmonės, kuriose dailiosios lyties atstovės sudaro daugumą.

"Galime pasiūlyti kelių valandų užsiėmimus, kur žmonės ne tik pagilins praktines žinias, bet ir patirs daug puikių emocijų", – akcentavo Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro direktorė D.Martišauskienė.

Praėjusį savaitgalį autodrome ratus suko Pajūrio slalomo dalyviai. Tai jau ne pirmas šių varžybų organizatorių renginys autodrome.

Sujungs bazes

Klaipėdos statybininkų mokykla buvo ta mokymo įstaiga, kurioje siūloma įgyti statybinio profilio specialybių. Čia mokomi apdailininkai, tinkuotojai, dažytojai, plytelių klojėjai, baldžiai. Šioje mokykloje vykdomos pirminio profesinio mokymo programos.

Prijungiant šią mokyklą prie Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro, tikimasi optimizuoti išlaidas, pagerinti siūlomų paslaugų kokybę ir padidinti konkurencinę šios mokymo įstaigos vertę.

"Prie mūsų turimos bazės bus prijungti šios mokyklos pastatai – mokomieji korpusai, iš viso keturi pastatai, esantys Taikos prospekte, ir penkių aukštų bendrabutis, įsikūręs Baltijos prospekte. Dar viename pastate esanti valgykla šiuo metu yra išnuomota pagal panaudą", – vardijo D.Martišauskienė.

Pats profesinio mokymo ir reabilitacijos centras turi pastatus Alyvų ir Lelijų gatvėse. Klaipėdos rajone, Ketvergių kaime, yra įsikūręs centrui priklausantis Sektorinio praktinio mokymo centras, vadinamasis autodromas.

Siekis – geresnė kokybė

"Valstybės švietimo politika orientuota į du aspektus – švietimo paslaugos turi būti teikiamos kokybiškos, o antras svarbus dalykas – ekonominio naudingumo kriterijus. Mūsų įstaigos pastatas Alyvų gatvėje ne visiškai atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Tokia pat padėtis yra ir Statybininkų mokykloje. Numatėme, kad visos tęstinio mokymo programos iš Alyvų gatvėse esančių pastatų bus perkeltos į Taikos prospekto erdves. Planuojame atnaujinti, modernizuoti šį pastatą", – planais dalijosi įstaigos vadovė.

Profesinio mokymo įranga turėtų būti perkelta dar iki rugsėjo mėnesio, todėl tikimasi, kad naujų mokslo metų pradžioje mokymo įstaiga duris atvers jau atsinaujinusi.

Abi sujungiamas viešąsias įstaigas valdo ta pati Švietimo ir mokslo ministerija.

Etatų nemažins

Pabrėžiama, kad lėšų pavyks sutaupyti ir reorganizavus valdymą.

D.Martišauskienė tikino, kad sujungiamų mokyklų bendruomenės geranoriškai priėmė naujoves.

"Stengiuosi remtis bendruomenių nuomone, tariamės ir konsultuojamės. Didžiąją dalį specialistų išsaugosime, etatų nemažės. Nemažės nei pedagoginių darbuotojų, nei dirbančiųjų su mokiniais, nes visos programos bus vykdomos ir toliau", – paaiškino D.Martišauskienė.

Šiuo metu abiejų sujungiamų įstaigų bendruomenės gyvena kraustymosi nuotaikomis.

"Turėsime per 70 etatinių darbuotojų, o mokytojų bus daugiau nei 95", – tikino D. Martišauskienė.

Susijungus dviem įstaigoms, dalį lėšų ūkiui išlaikyti skirs Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau likusias pinigus įstaiga turės užsidirbti pati.

Siūlys naujų paslaugų

Sujungus įstaigas tikimasi, kad vienu metu bus galima mokyti per tūkstantį mokinių.

"Šį skaičių sudarys ir tęstinio bei vairuotojų mokymo programų mokiniai bei kiti klientai. Toliau veikla bus plėtojama keturiomis veiklos kryptimis. Tarp jų – pirminis profesinis mokymas su visomis Statybininkų mokyklos turėtomis programomis. Bus įsteigtas Pramonės inžinerijos ir statybos skyrius", – pasakojo įstaigos vadovė.

Naujame skyriuje galės mokytis tiek 10, tiek 12 klasių baigę mokiniai. Tos pačios specialybės bus siūlomos ir tiems žmonėms, kurie nori persikvalifikuoti ar naujai įgyti specialybę.

Bus kuriamas dar vienas – Sveiktos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos skyrius.

"Kita mūsų veiklos sritis yra profesinė reabilitacija, skirta tiems žmonėms, kurie dėl sveikatos problemų yra "iškritę" iš darbo rinkos", – kalbėjo D.Martišauskienė.

Ketvirtoji svarbi veiklos sritis – mokymo įstaigoje veiklą tęs Transporto skyrius.

"Mes norime plėsti veiklą ir užsiimti ne tik vairuotojų paruošimu. Teiksime ir kitas su transportu susijusias pirminio profesinio mokymo paslaugas", – teigė įstaigos vadovė.

Atskiro skyriaus statusą mokymo įstaigoje turės Tęstinio mokymo skyrius.

"Šiame skyriuje bus teikiamos paslaugos bedarbiams, nukreiptiems iš Darbo biržos. Ateityje planuojame įkurti ir Gimnazijos skyrių. Pas mus galės mokytis 10 klasių išsilavinimą turintys mokiniai. Sudarysime galimybę įgyti profesinį ir vidurinį išsilavinimą. Todėl visus tuos, kurie mokosi, mokysis ar dirba Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre bei Statybininkų mokykloje, noriu patikinti, kad šis Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas bus naudingas visiems – tiek dirbantiesiems, tiek besimokantiesiems", – kalbėjo direktorė D.Martišauskienė.