Žvarbios dulksnos merkiami klaipėdiečiai stengėsi išgirsti kiekvieną istoriko žodį. Pradėjęs pasakojimą prie tilto, ties kuriuo prieš kelis šimtus metų buvo pylimas ir miesto vartai, D.Elertas pakvietė eiti prie rotušės. Daugelis susirinkusiųjų žino svarbiausius miesto praeities faktus, bet ekskursijos tikslas – atskleisti įdomesnius faktus bei epizodus.
Kiekvienoje aštuonių stotelių keliautojus pasitiko skirtingi personažai, įkūnyti vieno aktoriaus. Krantinėje nugriaudėjo karybos istorijos klubo pabūklo šūvis. Prisimintas pirmasis miesto kino teatras, vaikų muzikos mokykla, poliklinika, senoji gaisrinė, čia buvusios gatvės. Visi šie objektai nepaliko pėdsakų, jie išliko tik nuotraukose ir senųjų klaipėdiečių atmintyje.
Galiausiai paminėtas ir skulptoriaus Gedimino Jokubonio sukurtas Leninas, kelis dešimtmečius stovėjęs aikštės viduryje. Tylos minute pagerbtas jautrus klaipėdietis Vytautas Vičiulis, šioje aikštėje virtęs gyvu fakelu.
Pasivaikščiojimo po Atgimimo aikštę finalas užgavo daugelio širdis – D.Elertas pakvietė pažiūrėti ant pastato sienos demonstruojamų vaizdo projekcijų – šios aikštės vaizdų nuo 20 amžiaus pradžios iki šių dienų. Trimito garsai pradėjo ir baigė ypatingąją ekskursiją.
Valandą trukusi kelionė į miesto praeitį užbūrė klausytojus, vakaro sutemose aidėjo jų padėkos plojimai.
Vaizdo ir garso instaliacija „Klaipėdos širdies dūžiai“ iš dalies finansuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ji skirta paremti Klaipėdos bendruomenių asociaciją.
