Pagal vandens pakrantes
Vietovė, kurioje Ordinas įkūrė Mėmelburgo pilį, buvo vietinių žvejų sambūrio vieta – patogi valtims ištempti, tinklams džiovinti.
Smeltė, Vitė, Bomelsvitė, Melnragė, Giruliai, Smiltynė – visa tai vietovės pagal Kuršių marias ir Baltijos jūrą šiandieninės Klaipėdos miesto dalyje, kur anuomet buvo žvejų kaimai.
Kai kur žvejų pėdsakų išliko, o dalyje vietų jų nebėra nė žymės.
Klaipėda nėra toks miestas, į kurį atplaukęs kas nors galėtų pasakyti, kad jis turi senas žvejybos tradicijas. Nebent tik tiek, kad Dangės upėje, prie Pilies tilto, gali pamatyti prie krantinės stovintį vieną kitą sovietinio tipo žvejų laivą.
Žvejų Klaipėdoje lyg ir yra, bet jie tarsi ir nukišti toliau nuo miesto centro. To pavyzdys yra žvejų uostelis Smeltalės upės žiotyse. Jis tarsi paslėptas Malkų įlankos užutėkio kampe.
Žvejų rojus
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje skelbiama, kad kone visuose senosios Klaipėdos užutėkiuose anuomet žvejai laikydavo valtis, džiovindavo tinklus. Netoli dunksojo ir žvejų trobelės.
Dabartinio Klaipėdos senamiesčio dalyje nuo piliavietės iki Melnragės stovėjo keli žvejų kaimai. Šioje vietovėje nuo 1817 m. veikė Vitės žvejų uostas.
Žinomas ir Bomelio Vitės žvejų uostelis Žvejonės (Svijanės) upelio žiotyse, kur 1893 m. įrengtas pagrindinis Klaipėdos žvejų uostas (Valgums). Yra duomenų, kad 1899–1900 m. šiame uoste būdavo švartuojama apie 200 kuterių ir kuršvalčių.
Amatas: prekyba žuvimis prie pat krantinės prieškario Klaipėdoje. / Klaipėdos miesto sav. nuotr.
Šioje vietovėje buvo didelė trauka, žvejų kaimas sparčiai augo. 1780 m. Bomelsvitėje gyveno apie 50 žmonių, daugiausia žvejų šeimos, o XIX a. gyventojų jau buvo apie du tūkst. Šalia žvejų kūrėsi ir amatininkai, prekybininkai.
Žvejyba išliko itin svarbi. 1904 m. čia atidaryta netgi Žvejybos mokykla. Veikė žuvų apdorojimo įmonė.
Tai, kad netoli žvejų kaimo įsikūrė žibalo uostas, buvo tarsi pranašiškas ženklas. Žvejų ir laivų krovėjų kaimynystė dar laikėsi ir po 1923 m., kai Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi.
Dabartinės Klaipėdos dalyje prieškariniais laikais gyvavo daugybė žvejų kaimų.
Žvejų kaimą galutinai sunaikino Antrasis pasaulinis karas. Per jį sudegė dauguma iš maždaug 240 jame buvusių medinių namų. Po karo, jau prasidėjus sovietmečiui, sunaikintas ir žvejų uostelis, ir sodybvietės, ir tarp jų buvusios žvejų kapinės. Dalį teritorijos užėmė naujai kuriamas Klaipėdos uostas, kitą dalį jo pašonėje pradėti statyti daugiabučiai namai.
Smeltės kaimas
Dar viena žvejų sambūrio vieta anuomet buvo didžiausiame Klaipėdos priemiestyje Smeltėje.
Pagrindinis jo centras buvo aplink Smeltalės upę, kur statyti namai. Iš Smeltės kaimo žvejams būdavo patogu išplaukti į Kuršių marias. Duomenys apie žvejus toje vietovėje yra jau nuo XVII a.
Smeltės, kaip žvejų kaimo, įvaizdis sužibėjo XIX a. Yra duomenų, kad tame kaime gyveno netgi už visą Klaipėdos apskrities pakrantę atsakingas žvejybos inspektorius. Apie tai užsimenama V.Safronovo straipsnyje "Smeltės istorijos klausimai".
Smeltės kaime gyveno ne vien žvejai. Nuo senų laikų čia buvo žinoma smuklė. Dalis gyventojų vertėsi ir gyvulininkyste, nes aplink buvo daug pievų. Dalis gyventojų buvo susiję ir su medienos apdirbimu.
Nemaža dalis medienos į Malkų įlanką pradėta plukdyti 1873 m. iškasus Karaliaus Vilhelmo kanalą. Kūrėsi ir medienos apdirbimo lentpjūvės.
Smeltės gyvenvietę jungė ir viena geriausių XIX a. akmenimis grįsta gatvė – dabartinė Nemuno gatvė. 1880 m. Smeltės kaimas buvo prijungtas prie Mėmelio miesto (dabartinės Klaipėdos).
Veikla: laivai ir džiovinami tinklai Bomelsvitės žvejų uoste. / Klaipėdos miesto sav. nuotr.
Ne viskas išliko
Martynas Purvinas knygoje "Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai" atskleidžia, kad pagal Baltijos jūrą ir Kuršių marias buvo išsidėstę žvejų kaimai.
Apskritai pagal veiklos pobūdį, gamtos sąlygas ar geografinę padėtį Mažojoje Lietuvoje buvo laukininkų (žemdirbių), pelkininkų, pievininkų, miškininkų, bitininkų (drevininkų), sielininkų, žvejų (paupiuose, pamariuose ir pajūryje), kopininkų ir mišrių kaimų.
Be žvejų kaimų dabartinės Klaipėdos dalyje, Mažojoje Lietuvoje dar buvo žinomas Karklės / Karklininkų žvejų kaimas toliau pajūryje už Girulių.
Prie Kuršių marių buvo didesni Drevernos, Svencelės, Kintų, Minijos / Mingės, Ventės rago, Rusnės, Skirvytės žvejų kaimai ir dar kažkiek mažesnių kaimų, kurių dalis šiandien jau visiškai išnykę.
Kuršių nerijoje kaimai, gyvenvietės taip pat kūrėsi dėl pagrindinio pragyvenimo šaltinio iš žvejybos. Smiltynė, Juodkrantė, Preila, Pervalka, Nida. Iš žemėlapio išnyko tokie Kuršių nerijos žvejų kaimai, kaip Karvaičiai, Nagliai, Lotmiškis, Kuncai.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
