Žinia plinta plačiai

Pernai sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, netrukus prabilta apie besikaupiančius milijoninius nuostolius.

Dėl to Klaipėdos meras dar pernai vasarą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad ši problema būtų sprendžiama kuo skubiau, tačiau atsako nebuvo.

Šią savaitę susitikimo su naujojo darinio vadovu pageidavo regiono savivaldybių merai, kuriems neramu dėl situacijos Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) po gydymo įstaigų sujungimo.

„Žinia apie problemas vis plačiau plinta visame regione. Juolab apie didėjantį ligoninės veiklos finansinį nuostolį informacija yra oficialiai patvirtinta. Todėl surengėme regiono savivaldybių merų ir KUL vadovo susitikimą, kad iš pirmų lūpų išgirstume apie realią situaciją ir kaip tos problemos sprendžiamos“, – teigė A. Vaitkus.

Man, kaip merui, irgi kyla daug klausimų.

Ligoninėse – skirtingos algos

Problemų spektras KUL yra didelis, Klaipėdos meras patvirtino, kad per pastarąsias dvi savaites į jį kreipėsi ne vienas darbuotojas iš ligoninės. Visi jie pabrėžė, kad reorganizacijos procesas nevyksta sklandžiai.

Pastarąjį raštą dėl šių problemų iš KUL Jūrininkų filialo tarybos A. Vaitkus gavo kovo 27 d.

Jis yra adresuotas ir SAM, kuri dabar atsako už visą įstaigų reorganizacinį procesą.

„Man, kaip merui, irgi kyla daug klausimų. Darbuotojai piktinasi, kad atlyginimai visuose trijuose filialuose skirtingi. Reorganizavimo procesui turėjo būti numatytos lėšos tokiai pertvarkai. Paprastai reorganizuojant įstaigas, dalis žmonių išeina iš darbo dėl įvairių priežasčių, pirmiausia dėl amžiaus. Ir visam tam lėšų numatyta nebuvo, be to, įsiskolinimas tiekėjams gąsdina ligoninės personalą“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Nuostoliai mažėja?

Regiono savivaldybių merus KUL vadovas A. Šimaitis patikino, kad ieško pačių įvairiausių būdų, kaip situaciją įstaigoje gerinti, jo teigimu, imtasi tam tikrų priemonių ir jos esą veiksmingos bei efektyvios.

„Ligoninės vadovo teigimu, tie nuostoliai, kuriuos ligoninė patiria kas mėnesį, šiek tiek mažėja. Regiono tarybos posėdyje priimtas septynių savivaldybių merų sprendimas kreiptis į atsakingas valstybės institucijas ir, pirmiausia, į SAM, kad būtų imtasi priemonių, išlyginant finansinę duobę“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Pernai vasarą dėl grėsmingos situacijos KUL, sujungus ligonines, Klaipėdos meras kreipėsi į SAM vadovą Arūną Dulkį.

Esą pokalbis buvo konstruktyvus, tačiau rezultato, kuris rodytų, jog yra valdomos įstaigų sujungimo pasekmės, nėra.

„Penktadienį pirmąkart dalyvausiu rengiamame KUL stebėtojų tarybos posėdyje, gal ten išgirsiu konkretesnį atsakymą apie esamą padėtį ir priežastis, kodėl ta padėtis yra tokia“, – apie šios dienos planus kalbėjo meras.

„Iš aukščiausios šalies valdžios tokias kalbas girdžiu jau antrą kartą. Anksčiau bandyta Vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos respublikinės ligoninės, šįkart jau prie universiteto ligoninės. Tokie pareiškimai be diskusijos su miesto savivaldybe, kuriai priklauso Vaikų ligoninė, yra švelniai tariant nekorektiški“, – trečiadienį žurnalistams sakė meras.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstant, ką daryti dėl sudėtingos finansinės situacijos naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL), sprendime atsirado ir siūlymas – svarstyti galimybes prie šios įstaigos prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę. Šią įstaigą valdo miesto savivaldybė.

Anot mero, iki šiol girdima, kaip sujungtos Klaipėdos universiteto, Jūrininkų ir Reabilitacijos ligoninės niekaip negali išbristi iš milijoninės finansinės duobės ir tam nėra jokio gelbėjimosi plano. A. Vaitkaus vertinimu, susidaro įspūdis, jog šiuo planu siekiama vieno tikslo – išparduoti turtą ir gautas pajamas investuoti į ligoninės atgaivinimą.

„Panašu į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos vykdyta reorganizacija patiria rimtą krizę, kurios pasekmės gali atsiliepti ligoninių veiklai ir pacientams. Aukščiausią įžūlumo viršūnę pasiekė kai kurių Seimo narių pareiškimai, kad pardavus Klaipėdos vaikų ligoninės pastatus būtų galima išspręsti tas problemas, kurios kilo dėl galimai netinkamai organizuoto Klaipėdos ligoninių sujungimo proceso“, – sako meras.

Klaipėdos savivaldybės teigimu, po viešai nuskambėjusių Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymų Klaipėdos vaikų ligoninės bendruomenėje „kilo įtampa dėl nežinios“.

Uostamiesčio meras trečiadienį prieš darbo pradžią susitiko su medikais ir sakė tikintis, kad taryba „niekada nepritars gerai veikiančios Vaikų ligoninės atidavimui nuostolingai veikiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei“.

Klaipėdos vaikų ligoninės vienintelė steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė. 2023 metų balandžio mėnesį užbaigtos pustrečio milijono eurų kainavusios naujos poliklinikos statybos, pradėta Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus renovacija.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas teigia, kad ligoninėje per metus ambulatoriškai konsultuojama daugiau nei 75 tūkst. mažųjų pacientų, daugiau nei 50 tūkst. vaikų priimama Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje, atliekama daugiau nei 3 tūkst. chirurginių intervencijų, daugiau nei 9 tūkst. pacientų gydoma stacionare.

Kaip nurodoma, įstaiga taip pat yra vienintelė Vakarų Lietuvoje, gydanti vaikus dėl nudegimų ir teikianti jiems chirurginę pagalbą, gydo patyrusius traumas.

– Pradėjęs vadovauti radote nekokį finansinį palikimą. Kokia situacija dabar?

– 2023 m. rugsėjo gale finansinis deficitas buvo 10,9 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, metinis deficitas sieks 12,3 mln. eurų.

– Daugelį ši situacija glumina ir kelia pagrįstus klausimus, iš kur galėjo susidaryti toks deficitas?

– Iki sujungimo visos trys įstaigos dirbo arba pelningai, arba turėjo nulinį balansą.

Tačiau vos sujungus drastiškai ėmė augti skolos. Kiekvieno mėnesio deficitas vidutiniškai siekė 1,2 mln. eurų. Žiniasklaida plačiai nušvietė faktą, kad, pasak 2022 m. veiklos audito išvadų, Klaipėdos savivaldybė, kaip dalininkė, galimai neteisėtai, pritarė buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų algų pakėlimui.

Kiekvieną 2023 m. mėnesį tai Klaipėdos universiteto ligoninei kainavo 666 tūkst. eurų. Kitą skolos dalį – 534 tūkst. eurų – sudarė po sujungimo drastiškai išaugusios išlaidos. Priežastys, dėl kurių taip staigiai išaugo išlaidos, kol kas nėra aiškios. Tikiuosi, kad į šį klausimą atsakys ligoninėje prasidėjęs detalus finansinis 2023 m. auditas.

– Šią situaciją esate vaizdžiai pavadinęs „laisvuoju kritimu“, nes buvusioji laikinoji įstaigos vadovybė net nebandė jos suvaldyti. Kaip sekasi jūsų komandai?

– Esame labai susitelkę, ėmėmės daugybės veiksmų ir priemonių. Pirmasis mūsų tikslas – padėtį stabilizuoti, kad kritimas baigtųsi. Galiu pasakyti tik tiek, kad nėra vieno recepto ar vienos priemonės, kurios užtektų deficitui sumažinti.

Jau žengėme pirmuosius žingnius dėl išlaidų optimizavimo. Sustabdėme visus nebūtinus pirkimus. Kiekvienam iš skyrių bei departamentų rekomendavome galimų išlaidų sumą, kad būtų aiški atskaitomybė ir pastovus išlaidų monitoravimas.

Ėmėmės atlyginimų optimizavimo, kurio metu visiems darbuotojams peržiūrėjome priedų bei viršetatinių krūvių pagrįstumą. Taip pat iš naujo vertiname visas ligoninei nenaudingas sutartis.

Netikėtų resursų atradome atlikę detalią inventorizaciją. 2022 m. trijų ligoninių veiklos audito išvadose buvo teigiama, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje inventorizacija buvo atliekama netinkamai. Inventorizavę turtą realiai, o ne formaliai, radome gana daug neseniai įsigytos aparatūros – monitorių, rentgeno prietaisų, neinvazinės ventiliacijos aparatų ir kitko, kuri nebuvo naudojama pacientų labui. Nemažą tos aparatūros dalį jau įdarbinome arba įdarbinsime artimiausiu metu.

– Ar vien išlaidų optimizavimo užteks?

– Tikrai to neužteks. Visų pirma, turime išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, kuris dėl specialistų stygiaus buvo sumažėjęs. Lygiagrečiai reikia investuoti ir į naujas tiek gydymo, tiek procesų efektyvinimo sritis.

Per 2023 m. Klaipėdos universiteto ligoninė neįsisavino apie 6 mln. eurų lėšų už ambulatorines paslaugas: konsultacijas, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei stebėjimo paslaugas. Tai reiškia, kad turime didelį rezervą mažinti eiles ir pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę, tuo pačiu gerinant ir ligoninės finansinę padėtį.

Nuo sausio pradžios tarėmės su visais skyriais ir departamentais, kokiu būdu tai būtų galima padaryti. Iki šiol Klaipėdos universiteto ligoninė per daug dažnai pacientų problemas sprendė hospitalizacijos būdu. Turime tai pakeisti ir suformuoti naują darbo ir paslaugų modelį, kai teiksime gerokai daugiau ambulatorinių paslaugų.

Tai sutampa su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma politika bei su visomis pasaulinėmis tendencijomis. Jau turime pirmuosius rezulatus. Nuo vasario Kardiologijos klinikos gydytojai pradėjo vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Artimiausiu metu KUL krūties ligų specialistai drauge su radiologais padidins krūties vėžio profilaktikos programos apimtis. Mažiausiai du kartus augs atliekamų mamografijų skaičius.

Akušerijos-ginekologijos klinikoje pradėjo veikti nėštumo patologijos dienos stacionaras. Plečiamos ambulatorinės paslaugos būsimoms mamoms ir ką tik pagimdžiusioms moterims, tai apims stėbėjimo paslaugas ir konsultacijas žindymo bei kūdikių maitinimo klausimais. Tai naujos paslaugos Klaipėdos universiteto ligoninėje. Labai džiaugiamės, kad šias paslaugas nuo 2023 m. gruodžio pradėjo teikti viena geriausių žindymo ir kūdikių maitinimo specialisčių Lietuvoje, gydytoja Barbora Jarašūnė.

Nuo sausio Pulmonologijos skyriaus vedėjos pareigas pradėjo eiti gydytoja Violeta Palaimienė, kuri pradėjo ne vieną naujovę ligoninėje. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystėsi ir toliau vystosi intervercinės pulmonologijos procedūros, pakeisdamos chirurgines intervencijas. Džiaugiamės, kad gydytoja V. Palaimienė praeitą savaitę tokiu būdu atliko transbronchinę biopsiją. Panašias procedūras žadame plėtoti toliau. Taip pat artimiausiu metu plėsis plaučių ligomis sergantiems pacientams teikiamų ambulatorinių konsultacijų apimtys. Baigiamas atnaujinti miego tyrimų centras, lyderystės šioje srityje ėmėsi gydytoja Viktorija Platonovienė.

Plečiame ir stipriname Skausmo centro veiklą. Prie šias paslaugas teikiančio gydytojo Aleksandro Dmitrijevo prisijungė gydytojas anesteziologas Andrius Bubliauskas.

– Iš jūsų pasakojimo susidaro įspūdis, kad buvusi medikų stygiaus problema jau nebėra tokia aktuali. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa patraukliu darbdaviu?

– Susidomėjimas darbu mūsų ligoninėje yra didelis. Nuo 2023 m. rugsėjo įdarbinome 30 naujų specialistų. Visi jie jauni, bet jau patyrę, tikintys KUL ateitimi. Gerokai sustiprėjo ortopedų-traumatologų komanda. Rudenį iš Plungės atvyko Neringa Guigaitė, iš Kauno Linas Zeniauskas, Kazimieras Grigaitis, Karolis Jurgelaitis, Kęstutis Subačius. Jų dėka gerokai padidinome taip reikalingų pacientams ortopedinių operacijų skaičių, trumpėja operacijų laukiančių pacientų eilė. Artimiausiu metu dėka naujai įdarbintų gydytojų Justinos Daveckaitės ir Justo Biručio turėtų išaugti endoskopinių procedūrų apimtys. Sustiprėjo intervencinės radiologijos tarnyba: prie daug metų ligoninėje dirbančio Algimanto Šimkaičio prisijungė vilnietis intervencinės radiologijos ekspertas Audrius Širvinskas, kuris dalį laiko dirbs Klaipėdoje.

Pastaruoju metu pavyko ne tik stabilizuoti, bet ir plėsti radiologijos tarnybą. Per pastaruosius kelis mėnesius įdarbinome septynis radiologus, dauguma jų dirba nuotolinu būdu iš įvairių Lietuvos miestų, o gydytojas Giedrius Kviecinskas perėjo iš kitos įstaigos ir pas mus dirba įprastiniu būdu.

Įdarbinus dvi gydytojas akušeres-ginekologes – Gretą Vilkę ir Emiliją Bogužienę – augs ne tik konsultacijų skaičius, bet ir gerės paslaugos moterims, turinčioms ginekologinių problemų.

Akušerijos-ginekologijos klinikai nuo sausio vadovauti pradėjo iš Norvegijos grįžęs prof. dr. Linas Rovas.

Gerokai sustiprėjo onkologų komanda. Iš Airijos po emigracijos grįžus dr. Dariui Norkui, įsidarbinus gydytojui Tadui Stankevičiui bei po motinystės atostogų grįžus gydytojai Jurgai Remeikienei šiuo metu turime pilnai sukomplektuotą onkologų-radioterapeutų komandą. Tai labai gera žinia onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos universiteto ligoninės skubios pagalbos tarnybai vadovauti ir vystyti jos strategiją pradėjo jaunas, bet jau daug klinikinės ir vadybinės patirties turintis gydytojas Marius Ellikas.

Mūsų finansinės stabilizavimo programos ir kasdieninio sunkaus darbo esmė – kuo aukščiausio lygio, sklandžiai ir profesionaliai teikiamos paslaugos.

– Skubios pagalbos tarnyba ypatingai svarbi kiekvienoje įstaigoje, tai lyg ligoninės šerdis. Kokius pokyčius esate numatę šioje srityje?

– Šiuo metu optimizuojame ligoninėje veikiančių atskirų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių darbą. Turime du didelius skubios pagalbos skyrius, kurie dirba visiškai atskirai. Nė vienas iš jų neatitinka tokiems skyriams keliamų šiuolaikinių standartų. Planuojame, kad nuo liepos 1 d. turėsime vieną skubios pagalbos skyrių, kuriame Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos pacientai gaus geresnes ir kokybiškesnes paslaugas. Lygiagrečiai sparčiai vystome naujo, pasaulinius standartus atitinkančio skyriaus projektą. Jam vystyti žadame pasitelkti tarptautinius ekspertus. Tikimės, kad per trejus–ketverius metus atsiras naujas Klaipėdos universiteto ligoninės Skubios pagalbos skyrius, tenkinantis visus tiek pacientų, tiek juose dirbančių medikų lūkesčius. Šiame skyriuje taip pat įdarbinome daug naujų specialistų, tačiau jų dar trūksta, todėl kviečiame prisijungti prie dinamiškos komandos, kuriančios naują skubios pagalbos teikimo Vakarų Lietuvoje viziją.

Džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu su Sveikatos apsaugos ministerijos komanda, kuri projekto vystymo pradžiai bei informacinių technologijų plėtrai atrado mums taip reikalingų lėšų.

– Daugelis vis dar linkę manyti, kad gerai gydymo įstaigai pakanka gerų gydytojų ir kompetentingų slaugytojų. Tačiau turbūt to negana, kad įstaiga veiktų sklandžiai ir pelningai?

– Iš tiesų įstaigai labai svarbu ne tik veikti, bet veikti efektyviai. Mūsų ligoninėje veiklą būtina efektyvinti. Artimiausiu metu planuojame vadybos bei administracinių procesų optimizavimo procesą. Lietuvoje apie šį svarbų sveikatos apsaugos paslaugų teikimo aspektą nebuvo kalbama ir nebuvo sistemingo jo vystymo. Šiuo metu kuriame vadybininkų-administratorių tinklą. Kiekvienoje iš naujai sukurti planuojamų septyniolikoje klinikų dirbs vadybininkas-administratorius. Jo dėka sumažinsime administracinio-vadybinio darbo krūvį gydytojams ir klinikų vadovams. Gydytojai galės daugiau laiko skirti klinikiniam ir moksliniam darbui. Laimės pacientai, nes gerės medicininių paslaugų kokybė ir mažės eilės. Klinikų vadybininkų-administratorių vienas pagrindinių uždavinių – paciento kelionę ligoninėje padaryti kuo efektyvesnę. Vadybininkų-administratorių veiklą koordinuos prieš savaitę mūsų ligoninėje darbą pradėjusi Indrė Puzneckytė, analogišką darbą dirbusi privačiame medicinos sektoriuje.

Šiuo metu vyksta operacinių valdysenos projektas, kurio tikslas yra kuo geriau ir efektyviau išnaudoti operacinių potencialą bei gerinti darbo efektyvimą. Pasitelkėme lietuvių, gyvenančių Anglijoje, tarptautinę patirtį – projektą globoja dr. Rytis Kalinauskas, dirbantis Vakarų Hertfordšyro ligoninės direktoriumi strategijai. Pirmieji operacinių veiklos rezultatai parodė, kad yra nemažai rezervų išnaudoti operacinių laiką efektyviau. Operacinė yra pati brangiausia ligoninės struktūra, todėl jos veiklos optmizavimas visų pirma yra labai svarbus pacientams, kad jiems laiku ir greičiau būtų suteikta paslauga, trumpėtų eilės operacijoms. Ligoninei operacinių veiklos optizavimas atneštų didelę finansinę pridėtinę vertę, nes būtų ne tik geriau išnaudojami finansiniai resursai, bet ir generuojama daugiau lėšų.

Iš tiesų visus ligoninėje vykstančius procesus, kuriuos su komanda, su ligoninėje ne vienerius metus dirbančiais ir naujai čia atvykstančiais bei savo profesinę ateitį su KUL siejančiais specialistais esame pradėję, sunku net išvardinti. O kur dar informacinių technologijų, mokslo vystymo kryptys, administracinių procesų tobulinimas.

– Ar galėtumėte pasakyti, kokia šių didžiulių pastangų esmė?

– Mūsų finansinės stabilizavimo programos ir kasdieninio sunkaus darbo esmė – kuo aukščiausio lygio, sklandžiai ir profesionaliai teikiamos paslaugos. Atsisukame į pacientą ir visus Vakarų Lietuvos žmones. Tampame atvira ir skaidria institucija, kuri, mano manymu, yra ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos Lietuvos turtas. Kuriame tokią organizacinę ir bendravimo kultūrą, kai visi darbuotojai, dirbantys ligoninėje, pradedant durinininku baigiant generaliniu direktoriumi, tampame partneriais, siekiančiais vieno tikslo.

Mums visiems nuo šiol yra svarbu, kad paciento kelionė KUL būtų kuo sklandesnė, kad jis čia jaustųsi kuo jaukiau, kad patirtų mažiau nerimo, kad visi jam rūpimi klausiami būtų atsakyti. Mūsų partneriu gydymo ir paslaugų teikimo procese taip pat tampa ir kiekvienas pacientas. Pirmieji Lietuvoje kuriame Pacientų gerovės tarnybą, kurioje neseniai pradėjo dirbti Lina Baltrimienė. Naujai puoselėjama organizacinė kultūra, pagerėjęs psichologinis klimatas turėtų tapti pagrindine priemone, kuri padės dar labiau atskleisti mūsų nuostabaus, profesionalaus ir pacientui atsidavusio kolektyvo potencialą.

Ir slaugytojos, kurioms esu dėkingas už vystomus projektus, kasdien atliekamus didžiulus darbus, be kurių ligoninė negalėtų funkcionuoti, ir gydytojai bei visi kiti ligoninės darbuotojai naujai kuriamoje organizacinėje kultūroje turi pasijausti proceso šeimininkais. Partnerystė su pacientais, Vakarų Lietuvos šeimos gydytojais ir kitais specialistais, ligoninės darbuotojų įgalinimas bus impulsas, skatinantis kuti naują ir šviesią Klaipėdos universiteto ligoninės ateitį.

Audito metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo sparčiai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai – kai kuriais atvejais fiksuojamas 52 proc. augimas. Tų metų sausio–spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų, o tų pačių metų gruodį – daugiau nei 2,9 mln. eurų.

Audito metu taip pat klausimų sukėlė KUL darbuotojų grupės kelionė į Graikiją gegužės 28–birželio 3 d. Iš viešosios įstaigos „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ KUL tarptautinį profesinio mokymo renginį-profesinės kompetencijos tobulinimo seminarą įsigijo už 29 722 eurus, praneša LRT.

Viešuosius pirkimus 2022 m. vertinę auditoriai taip pat nustatė neatitikimų tarp ligoninės planuotų ir realiai įvykdytų pirkimų. Pavyzdžiui, tais metais buvo suplanuota įvykdyti 200 pirkimų, o, remiantis auditoriams pateiktais duomenimis, įvykdyta buvo 590 pirkimų. Daugiau nei pusė pirkimų buvo vykdomi ne pagal suplanuotą einamųjų metų planą, rašo naujienų portalas LRT.

Audito metu taip pat nustatyta, kad kai kurios kaupiamos atsargos nebuvo sunaudotos per metus. Tokio turto, kuris buvo įsigytas iki 2022 m. ir nesunaudotas per metus vertė siekė daugiau nei 760 tūkst. eurų.

Be to, nustatyta, kad 2022 m. ligoninės darbuotojams buvo organizuojamas maitinimas lengvatine kaina – už 0,72 ct, kuris vidaus teisės aktais patvirtintas nebuvo.

Kaip skelbė LRT, dar iki Klaipėdos universiteto ligoninei pradedant vadovauti Audriui Šimaičiui, įstaiga kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė informaciją apie praeityje buvusios vadovybės priimtus sprendimus.

Iš pat pradžių – abejonės

Jau tada, kai imtasi sveikatos reformos ir pradėta plėtoti idėja, kad reikia sujungti Klaipėdos ligonines į vieną darinį, A. Vaitkus, tuomet dar Klaipėdos miesto tarybos narys, dėl to turėjo daug abejonių.

„Tai, kad ligonines – Jūrininkų ir Universitetinę – reikėjo jungti seniai, yra faktas. Esminė jungimo priežastis buvo – bendras ligoninių modernus ir gerai veikiantis pacientų priėmimo skyrius, kuris užtikrintų pacientams tinkamas paslaugas. Tad pertvarkos būtinai reikėjo. Dar 2019 m. miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitete siūliau atlikti rimtą studiją. Noras buvo išanalizuoti visą regiono sveikatos sistemą – nuo pirminės grandies, tai yra poliklinikų, iki ligoninių dislokacijos, jų vystymo ir perspektyvų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Tačiau, kaip teigė meras, tuomet jo siūlymai komitete dėmesio nesulaukė, o ligoninių jungimo idėja stūmėsi kelią toliau.

Taip pat buvo svarstyta jungti Respublikinę Klaipėdos ligoninę bei Klaipėdos vaikų ligoninę.

Šiandien, matant sujungtų ligoninių finansinių metų nuostolius, A. Vaitkus labai džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti Vaikų ligoninės savarankiškumą.

Šimtų milijonų nebežadėjo

Kad sveikatos priežiūros paslaugos Vakarų Lietuvos regione, kuriame gyvena 370 tūkst. žmonių, o vasaros metu šioje Respublikos dalyje koncentruojasi dar pusė milijono žmonių, yra itin svarbios, Klaipėdos vadovas neabejojo ir pripažino pertvarkos būtinumą, tačiau ne tokį jos variantą, kuris buvo pasirinktas.

Labai nesinorėtų, kad sulauktume tokios dienos, kai nebebus pinigų darbuotojų algoms, medikamentams, medicininei įrangai ar maistui pacientams.

„Tame susitikime su atstovais iš Seimo ir ministerijos uždaviau klausimą, ar jie turi veiklos strategiją po to, kai bus sujungtos ligoninės? Toje strategijoje pirmiausia turėtų būti numatyta nauda pacientui ir nauda personalui, kurie su pacientais dirbs. Kaip paaiškėjo, strategijos nėra, o jos nebuvimas jau buvo didelis minusas. Antras dalykas, parengus strategiją, yra rengiami priemonių įgyvendinimo planai, kuriuose tarp prioritetų – įstaigų auditas, kad būtų fiksuota esama situacija, keičiantis vadovams. Tai taip pat nebuvo numatyta“, – dėstė A. Vaitkus.

Auditas atliktas per vėlai?

A. Vaitkus neslėpė, kad tarybos posėdyje, kai buvo sprendžiamas ligoninių likimas, jam buvo labai sunku apsispręsti prieš balsavimą dėl jų sujungimo, žinant, kad nėra nei būsimos veiklos strategijos, nei plano.

2022 m. vasario 17 d. Klaipėdos taryba, labai stipriai skatinant Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), priėmė sprendimą perduoti Klaipėdos universitetinę ligoninę Vyriausybės žinion, kad ji būtų integruota į naują junginį.

Tų pačių metų gegužę priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį ir de jure, ir de facto ligoninė tapo SAM jurisdikcijos viešąja įstaiga.

„Tuomet visos teisės buvo perduotos SAM. Ir viena didžiausių klaidų, kad nebuvo atliktas auditas, kurį reikėjo organizuoti dar iki ligoninę perduodant ministerijai. Girdėjau politikų paaiškinimus, kad kol nėra junginio, audito daryti negalima. Tai neatitinka tikrovės. Turto valdytojas galėjo audituoti įstaigą nuo pirmos turto perėmimo dienos. Auditas, mano žiniomis, buvo organizuotas tik po metų, 2023 m. balandžio mėnesį, o išvados gautos turbūt liepą ar rugpjūtį, tačiau tai jau buvo per vėlyvas laikas stabdyti neigiamus procesus“, – įsitikinęs A. Vaitkus, nes jau tuo metu buvo ženklų, kad įstaigoje finansinė padėtis tampa kritinė.

Klaipėdos meras 2023 m. viduryje savo iniciatyva lankėsi pas SAM ministrą Arūną Dulkį, išsakė savo, kaip mero, nuostatas, kad miesto vadovui svarbu, kaip galės gauti paslaugas Klaipėdos miesto ir regiono gyventojai. Ministro buvo prašoma pagalbos ligoninėms.

„Ligoninės, kurios iki sujungimo, mano žiniomis, visos veikė finansiškai efektyviai, šiandien jos yra nuostolingos. Indukavau, kad maždaug 5 mln. eurų nuostolis metų viduryje yra drastiškai didelis. Nuostoliai toliau augo. O metų gale nuostoliai jau pasiekė 15 milijonų eurų“, – teigė A. Vaitkus.

Ar atlyginimai ligoninėje pakelti teisėtai? Tai išsiaiškins teisėsauga.

Klaipėdos meras neslėpė, kad dabartiniam sujungtų ligoninių vadovui teko sudėtinga misija. Praėjo jau 70 dienų nuo jo vadovavimo pradžios, tačiau kol kas neaišku, kaip bus išspręstas toliau į finansinę duobę krentančios ligoninės klausimas.

„Labai nesinorėtų, kad sulauktume tokios dienos, kai nebus pinigų darbuotojų algoms, medikamentams, medicininei įrangai ar maistui pacientams.

Žmonių sveikata – svarbiausia, tad šiuo metu tenka dar kartą paprašyti Sveikatos apsaugos ministerijos spręsti vis gilėjančią finansinę krizę“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Tik onkologiniams pacientams

Įdiegus naująją tvarką, žmonėms nebereikia laukti, kol paskelbiami kito mėnesio konsultacijų talonai.

Pacientai, norintys užsiregistruoti tęstinėms konsultacijoms ir chemoterapinėms procedūroms jiems patogiu darbo dienos metu, gali skambinti išankstinės registracijos tel. 8 46 41 0000. Išklausius pasirinktis, jie turi spausti „1“. Tuomet pacientai bus sujungti su operatorėmis, kurios registruoja tik onkologinius pacientus.

„Išskyrėme onkologinių pacientų registraciją iš bendro registracijų srauto. Šios linijos operatorės – tai konsultantės, turinčios patirtį dirbant su onkologiniais pacientais. Jos geba įvertinti individualią situaciją, tikslingai nusiųsti pacientą ir pagal poreikį užregistruoti“, – apie pokyčius pasakojo KUL Klaipėdos ligoninės Skubios pagalbos ir hospitalizacijos klinikos vadovas dr. Gintautas Virketis.

Pasak mediko, jei pacientui pirmąkart nustatyta onkologinė liga, operatorė jį nukreips į Žaliąjį koridorių.

Pacientui paskirtas atvejo vadybininkas nedelsdamas rezervuos laiką pirmajai gydytojo specialisto konsultacijai, užregistruos paskirtiems tyrimams ir kitų specialistų konsultacijoms, organizuos ir kontroliuos, kad būtų įvykdytas pacientui sudarytas diagnostinių tyrimų ir specialistų konsultacijų įgyvendinimo planas, padės užtikrinti, kad laiku prasidėtų daugiadalykės specialistų komandos pacientui paskirtas gydymas.

Į Žaliąjį koridorių galima kreiptis ir pačiam pacientui tel. (8 46) 396 621 nuo 8.30 val. iki 14 val. arba e. paštu zaliasis.koridorius@kulig.lt.

Kai stebėjimas ilgalaikis

Tais atvejais, kai reikalingas ilgalaikis stebėjimas, kontrolė ar planinė konsultacija ir tyrimai, operatorė registruos į laukimo eilę. Registruojantis reikalingas siuntimas.

Pasak G. Virkečio, laukimo eilė palengvins galimybę patekti pas specialistą ir užtikrins, kad ateityje taloną pacientas tikrai gaus. Į laukimo eilę taip pat galima užsiregistruoti atvykus į KUL Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus registratūrą (Liepojos g. 49).

KUL Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjo Alvydo Česo teigimu, jei pacientui skiriamas aktyvus gydymas chemoterapija kas savaitę ar dvi, jam pačiam nieko papildomai daryti nereikia. Visus vizitus paskirs ir jį užregistruos, visą reikalingą informaciją suteiks gydytojas ar slaugos administratorė konsultacijos metu.

Pacientų srautai auga

„Mes, onkologijos srityje dirbantys specialistai, žinome, kaip vėžio diagnozė ir visi vėlesni įvykiai keičia žmogaus gyvenimą. Tikimės, kad įdiegti pokyčiai leis suvaldyti vis didėjančius pacientų srautus ir padidinti ambulatorinių konsultacijų skaičių. Pacientams esame pasiruošę padėti visuose gydymo etapuose“, – tikina A. Česas.

Pasak specialisto, onkologinių pacientų skaičius kasmet tik didėja. Auga naujai diagnozuotų navikų, pacientų, kuriems reikalingas stebėjimas, skaičius. KUL gydytojai onkologai chemoterapeutai per metus suteikia daugiau kaip 50 tūkst. konsultacijų.

Sunaikina naviko židinį

Stereotaksinė radioterapija nuo įprastinės skiriasi galimybe naviką apšvitinti biologiškai daug efektyvesne jonizuojančiosios spinduliuotės doze per žymiai trumpesnį laiką. KUL gydytojų teigimu, pagrindinė žinia pacientams – gydymas taikant šią radioterapiją tapo efektyvesnis ir saugesnis.

Pasak KUL Onkologijos ir radioterapijos klinikos vadovės dr. Aistos Plieskienės, dabar Vakarų Lietuvos gyventojams nebereikės vykti į kitas didžiąsias šalies ligonines, nes visas naujausias radioterapijos paslaugas jie gaus arčiau namų.

Stereotaksinė spindulinė terapija – tai itin pažangi radioterapijos technologija, naudojama mažiems, aiškių ribų arba gerai apibrėžiamiems ankstyvų stadijų pirminiams piktybiniams navikams arba jų metastazėms gydyti, kai reikia panaudoti didelę spinduliuotės dozę.

Pasak A. Plieskienės, pacientai dažnai šią procedūrą vadina tiesiog švitinimu į tašką arba į židinį.

„Procedūros metu realizuojama didelė spinduliuotės dozė į naviką, visiškai jį sunaikinant, tačiau nepažeidžiant aplinkinių sveikų organų. Gydymas patogus pacientui, nes gali užtekti ir vienos ar 3–5 procedūrų per 2–10 dienų. Retesniais atvejais, kai švitinimo tūris didesnis arba greta yra kritiškai svarbių organų, pavyzdžiui, plaučio naviko atveju, 5 procedūros atliekamos per 14 dienų“, – paaiškino A. Plieskienė.

KUL gydytojų onkologų radioterapeutų komanda yra sukaupusi patirties švitinant plaučių navikus, galvos smegenų, limfmazgių ir kaulines metastazes. Ateityje medikai planuoja toliau specializuotis šį metodą taikydami kasos, kepenų navikams ir metastazėms, prostatos vėžiui gydyti.

Vis labiau pritaikoma

Pasak A. Plieskienės, KUL medikai prieš dešimtmetį pirmieji šalyje įdiegė tūrinės rotacinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos metodą (angl. Volumetric modulated arc therapy), o šiandien specialistai, pasitelkę naujausius mokslinius tyrimų rezultatus, atskleidžia vis daugiau galimybių taikyti kūno stereotaksinę radioterapiją. Pavyzdys – plaučių navikai.

„Anksčiau šis metodas buvo pasirenkamas tik gydant periferinius, toliau nuo trachėjos ir pagrindinių bronchų esančius navikus. Dabar juo jau gydomi ir centriniai plaučių navikai, tik kiek sumažinus kartinę jonizuojančiųjų spindulių dozę ir skiriant daugiau stereotaksinės radioterapjos procedūrų“, – besiplečiančias šiuolaikinės radioterapijos galimybes Vakarų Lietuvos regione pabrėžė A. Plieskienė.

Specialistės teigimu, stereotaksinė radioterapija plačiai plėtojama oligometastatinei ligai gydyti, kai vėžys išplitęs į kitus organus, tačiau metastazių skaičius yra ribotas.

„Svarbu, kada ir kokiuose organuose atsirado metastazių, koks jų dydis, ribos diagnostiniuose vaizduose. Apšvitinus ne tik pirminį naviką, bet ir pavienes metastazes, liga kontroliuojama, pacientui nereikia skirti chemoterapijos. Stereotaksinė kūno radioterapija – efektyvus gydymo metodas, kurį naudojant paciento gyvenimo kokybė būna geresnė nei skiriant ilgą chemoterapinį gydymą“, – sakė medikė.

Komanda: KUL gydytojų teigimu, onkologinių pacientų gydymas taikant stereotaksinę radioterapiją tapo efektyvesnis ir saugesnis. / KUL nuotr.

Kada skiriama?

Prieš planuojamą stereotaksinę radioterapiją pacientams dažnai atliekama magnetinio rezonanso tomografija ir pozitronų emisijos kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti mažiausius naviko ar metastazių židinius. Po šių tyrimų pacientą konsultuoja gydytojas onkologas radioterapeutas ir sprendžia, ar šis metodas tinka paciento ligai gydyti. Tais atvejais, kai reikia nuspręsti, ar naviką šalinti chirurginiu būdu, ar sunaikinti stereotaksine radioterapija, klinikinį atvejį aptaria įvairių sričių medikų, gydančių onkologines ligas, komanda.

Pasak A. Plieskienės, stereotaksinis gydymas netinka pirminių navikų priešoperacinei ar pooperacinei radioterapijai, nes, kai metodai kombinuojami ir yra įmanomas radikalus chirurginis gydymas, dozė skiriama žymiai mažesnė, o švitinimo tūris būna didesnis.

„Anksčiau būdavo nurodoma, kokio diametro navikams ar metastazėms dar yra saugu realizuoti stereotaksinės radioterapijos procedūrą, tačiau šiandien jau nepakanka vieno parametro – vertiname planuojamo apšvitinti tūrio rodiklius. Remiamės mokslinių tyrimų rezultatais, nuo kokio naviko tūrio, jį visiškai sunaikinant jonizuojančia spinduliuote, atsiranda didesnė šalutinių poveikių ir komplikacijų rizika“, – paaiškino gydytoja.

Trumpa ir efektyvi

Stereotaksinė radioterapija KUL atliekama pažangiu naujos kartos linijiniu greitintuvu, pasižyminčiu sudėtingomis funkcijomis, kurios leidžia pasiekti maksimalų tikslumą ir efektyvumą.

Tai itin pažangi radioterapijos technologija, naudojama mažiems, aiškių ribų arba gerai apibrėžiamiems ankstyvų stadijų pirminiams piktybiniams navikams arba jų metastazėms gydyti.

A. Plieskienės teigimu, įrenginys generuoja didelių energijų jonizuojančią spinduliuotę – fotonus, kurių pluoštas formuojamas daugialape diafragma. Švitinimas vyksta greitai, keliomis arkomis apšvitinant taikinį ir jį sunaikinant. Šiuolaikinė stereotaksinės radioterapijos procedūra yra trumpa ir efektyvi. Jos metu sveiki aplink naviką esantys audiniai ir organai blokuojami, o pacientas nejaučia jokio šalutinio poveikio.

„Taikinio vaizdavimas ir stebėjimas švitinant vykdomas pasitelkiant integruoto kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją. Įrenginio savybės lemia procedūros tikslumą, leidžia pamatyti ir įvertinti naviko židinio vietą, jo tūrio pokyčius ir užtikrinti, kad didelės dozės gydymo planas būtų realizuotas labai tiksliai į suplanuotą taikinį. Naujoji švitinimo technologija leidžia kontroliuoti organų ir taikinio judėjimą švitinant naviką tik giliai įkvėpus ir sulaikius kvėpavimą arba tik iškvėpimo metu tolygiai kvėpuojant (kitaip vadinamas 4D švitinimas).

Be to, šis naujasis linijinis greitintuvas išsiskiria savo specialiu procedūrų stalu, kurio paviršius pagamintas iš anglies pluošto ir jis turi milimetro dalių tikslumo funkciją judėti šešiomis kryptimis“, – Radioterapijos skyriuje veikiančios technologijos technines galimybes vardijo A. Plieskienė.

Ji džiaugėsi ligoninėje įdiegta pažangia technologija ir galimybe pacientams taikyti efektyviausias šiuolaikinės radioterapijos procedūras, tačiau priminė, kad tai nebūtų įmanoma be profesionalų komandos.

„Kad ir kaip šiais laikais būtų pažengęs mokslas ir technologijos, reikia nepamiršti, kad su kiekviena įmantria šiuolaikine įranga dirba ypatingų mokslo žinių įgiję specialistai – gydytojai onkologai radioterapeutai, medicinos fizikai ir radiologijos technologai“, – komandos svarbą pabrėžė A. Plieskienė.

Paveldėjo milijoninę skolą

Ta proga į Klaipėdą atvyko ir su medikais bei žurnalistais bendravo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

58-erių A. Šimaitis medicinos mokslus baigė Vilniaus universitete, yra dirbęs Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, 33 metus dirbo kardiologu. Daug metų dirbo Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, dėstė Ekseterio universitete, turi didžiulę medicinos vadovavimo patirtį įstaigose.

Visus šiuos faktus minėdamas A. Dulkys teigė, jog didžiulė sėkmė, kad A. Šimaitis ėmėsi vadovauti suvienytai Klaipėdos universiteto ligoninei.

Ministro ir naujojo ligoninės vadovo susitikimas vyko sausakimšoje Klaipėdos ligoninės salėje, ne vienas medikas stovėjo prie durų. Visi jie laukė nedviprasmiškų atsakymų į aktualius klausimus.

Vienas tokių buvo apie pinigus. Dabar ligoninės skola siekia apie 8 mln. eurų, gali būti, kad iki metų galo ji išaugs iki 12 milijonų.

Kalbėdamas apie tokio įsiskolinimo priežastis, A. Dulkys minėjo, kad iki ligoninių sujungimo Klaipėdos ligoninėje darbuotojų atlyginimai buvo gerokai aukštesni nei Jūrininkų bei reabilitacijos ligoninėse. Sujungus padalinius susidarė didžiulis disbalansas.

Tiek ministras, tiek ligoninės generalinis direktorius neneigė, kad skola nemenka, bet kartu minėjo, kad ji sudaro tik apie 12 ar 13 proc. visos įstaigos apyvartos.

Didins pajamas

Vienas svarbiausių algų medikams klausimų bus sprendžiamas didinant ligoninės pajamas. Kadangi ligoninių biudžetas sudaromas iš apmokėjimo už paslaugas, naujasis vadovas ketina peržiūrėti sutartis su ligonių kasomis.

Šiuo metu ne visos ligonių kasų kvotos įvykdomos. Ketinama plėsti dienines ir ambulatorines paslaugas. Ne vienas ligoninės medikas patikino vadovą, kad toks rezervas yra didelis, o tai yra didelis pajamų šaltinis.

„Dirbu tik keturias valandas ir jau matau daug galimybių didinti ligoninės pajamas, manau, kad rytoj jų pamatysiu dar daugiau“, – tikino A. Šimaitis.

Jau susipažinęs su Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojų algų dydžiais naujasis jos vadovas maloniai nustebo – skirtumas tarp to, koks buvo mūsų, ir užsienio šalių gydytojų atlyginimų prieš porą dešimtmečių, gerokai sumažėjęs. Kai kurie geri specialistai ir čia jau uždirba tiek pat, kiek Anglijoje.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje išsiplėtojo privati medicina ir sukūrė gerą konkurenciją valstybinėms įstaigoms. Visame pasaulyje valstybinės įstaigos nesugeba mokėti daugiau nei privačios, bet universiteto ligoninė gali pasiūlyti sąlygas visapusiškam gydymo įgūdžių tobulinimui. Privatus sektorius tokios galimybės neturi. Tai traukia gydytojus“, – svarstė naujasis ligoninės vadovas.

Jis ketina pasinaudoti užsienyje taikoma praktika ir taip sumažinti, o gal ir panaikinti eiles, laukiant vizito pas gydytojus.

Audrius Šimaitis. D. Janauskaitės nuotr.

Gydytojai susidomėjo

A. Šimaitis minėjo sieksiantis, kad ligoninėje būtų daug jaunų gydytojų, kaip tai yra įprasta panašiose pasaulio ligoninėse.

Nebus toleruojamos bet kokios korupcijos apraiškos, nebus tolerancijos ne tik mobingui, bet ir necivilizuotam elgesiui.

Ypatingą dėmesį vadovas ketina skirti gydymo įstaigos stuburu vadinamoms slaugytojoms.

„Sieksime išlaisvinti nuo papildomų darbų gydytojus. Sveikatos apsaugos vadybininkų įvedimas į ligoninės veiklą ir jų funkcijų išplėtimas leis gydytojams daugiau jėgų ir energijos skirti pacientams bei mokslui. Be to, stiprinsime slaugytojų instituciją ir išplėsime jų kompetencijas“, – minėjo A. Šimaitis, pabrėždamas, kad dabar gydytojai atlieka daug techninių darbų, kurie atima labai daug laiko.

Šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninėje trūksta apie 60 gydytojų. Paklaustas, kaip ketina užpildyti šią spragą, naujasis vadovas pasidžiaugė, kad šis skaičius mažėja.

Neseniai į Klaipėdą dirbti ir gyventi atvyko vienas gydytojas ortopedas traumatologas, dar trys jo kolegos laukiami artimiausiu metu.

„Kad taptume gydytojų traukos centru, turime keisti organizacinę kultūrą. Ji turi būti tokia, kad gydytojai norėtų čia dirbti. Turėjau daugybę skambučių ne tik iš Lietuvoje dirbančių gydytojų, darbo galimybėmis bei sąlygomis domisi ir užsienyje dirbantys lietuviai gydytojai. Su kai kuriais jų jau vedame derybas. Jei vystysime procesus teisinga linkme, problemų su gydytojais nebus“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Jis minėjo ir ketinimą kurti tarpusavio pasitikėjimo, sprendimų skaidrumo, tolerancijos ir pagarbaus elgesio atmosferą ligoninėje.

„Nebus toleruojamos bet kokios korupcijos apraiškos, nebus tolerancijos ne tik mobingui, bet ir necivilizuotam elgesiui“, – atvirai dėstė A. Šimaitis.

Klaipėdiečiai dalinasi patirtimi

Lietuvoje krūties vėžį gydantys medikai rugsėjį tradiciškai rinkosi Klaipėdoje, kur vyko didžiausia šalyje konferencija apie krūtų vėžį. Joje dalyvavo gausus būrys specialistų iš Lietuvos ir pasaulio.

Devintojoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Krūtis tausojantis gydymas“ aptartos pastarojo meto diagnostikos ir gydymo aktualijos bei naujovės, ankstyvoji krūties vėžio diagnostika, teikiamų paslaugų prieinamumas onkologiniams pacientams.

Renginyje pranešimus skaitė KUL specialistai Aušra Bankauskaitė, dr. Agnė Čižauskaitė, doc. dr. Jūratė Gruodė, dr. Aista Plieskienė ir A. Česas. Šie medikai ne tik turi sukaupę didžiulę praktinę patirtį, bet ir užsiima moksliniu darbu, savo žiniomis bei įžvalgomis sėkmingai dalinasi su kolegomis, dalyvauja įvairiuose mokymuose visame pasaulyje.

Vaistais – net agresyvų vėžį

Pasak A. Česo, kartais klaidingai manoma, kad krūties vėžys tėra vieno organo ar tik moterų liga. Iš tiesų šios onkologinės ligos gydymas įtraukia daug įvairių sričių specialistų ir ekspertų.

„Liga gali bet kada atsinaujinti ir progresuoti į kaulus, smegenis, kepenis ir kitus organus. Specialistai, išsakę įžvalgas apie taikomus gydymo metodus išplitusiam vėžiui gydyti, kolegoms priminė apie Lietuvoje taikomus tam tikrus metodus. Klaipėdos universiteto ligoninėje taikomi metodai – radiodažnuminės abliacijos, chirurginės operacijos“, – aiškino KUL Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas.

Gydytojas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nuotoliniu būdu pasidalijo patirtimi apie specifinių krūties vėžio gydymo atvejus medikamentais.

„Kolegų patirtis rodo, kad šiandien net agresyviausio krūties vėžio atvejus galima gydyti vaistais ir taip kontroliuoti ligą ilgą laiką“, – optimistine prognoze pasidalijo A. Česas.

Alvydas Česas. Klaipėdos universiteto ligoninės nuotr.

Seka klaipėdiečių pavyzdžiu

Pasak specialisto, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama suasmenintai diagnostikai, tad KUL atliekama daug pačių įvairiausių genetinių molekulinių tyrimų, kurių nedaro kitos laboratorijos. KUL Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. J. Gruodė pristatė ligoninėje taikomas gydymo naujoves.

„Šioje srityje esame pirmūnai, tad kolegos iš kitų miestų, sekdami klaipėdiečių pavyzdžiu, taip pat planuoja diegti panašius tyrimus savo ligoninėse“, – pasidžiaugė A. Česas.

Šioje srityje esame pirmūnai, tad kolegos iš kitų miestų, sekdami klaipėdiečių pavyzdžiu, taip pat planuoja diegti panašius tyrimus savo ligoninėse.

Dėl pranešimų gausos konferencija buvo padalinta į kelias dalis: vienoje jų, kuriai vadovavo KUL atstovės gydytoja chirurgė dr. A. Čižauskaitė ir Onkologijos ir radioterapijos klinikos vadovė dr. A. Plieskienė, buvo aptariamas lokalus chirurginis vėžio gydymas, o kitoje – chemoterapinis gydymas.

Atvejis sukėlė šoką

Kaip pastebi A. Česas, didžiausio konferencijos dalyvių susidomėjimo sulaukė klinikinių atvejų aptarimas bei diskusija. Juos pristatė jaunieji specialistai kartu su ekspertų komisija. Pirmą kartą toks renginio formatas buvo pristatytas prieš dvejus metus. Sulaukus didžiulio susidomėjimo, klinikinių atvejų aptarimas surengtas jau trečiąjį kartą.

Klinikinių atvejų aptarimui pasirinkti sudėtingi ar netradiciniai ligos atvejai, padedantys specialistams sužinoti apie galimus atvejus, pasimokyti, kokius sprendimus tam tikru atveju buvo galima priimti.

„Toks formatas dabar labai populiarus tarptautinėse konferencijose ir sulaukia gerokai didesnio susidomėjimo nei edukaciniai pranešimai. Kylančios diskusijos padeda rasti geriausius sprendimus pacientų sveikatos labui. Taip vienas kitą padrąsiname eiti netradiciniu keliu, nes kartais būna sėkmės istorijų, kur niekas nesitikėjo tokios baigties sunkiai nuspėjamose situacijose, o pacientas po to gali sėkmingai ir ilgai gyventi“, – paaiškino Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.

Šioje dalyje paskutinių metų rezidentas Augustas Česnavičius iš LSMUL Kauno klinikų kartu su KUL gydytoja onkologe chemoterapeute Irmante Česnavičiene pristatė itin retą ligos atvejį, su kuriuo susidūrė Klaipėdos universiteto ligoninės specialistai.

„Daugelis nustebo išgirdę tokį atvejį, o sužinojus priežastį, specialistus ištiko lengvas šokas, – intrigavo A. Česas. – Pacientei vienoje krūtyje buvo nustatyti mikroorganizmai, kurie imitavo krūties vėžio progresavimą. Tokie atvejai iki tol buvo aprašyti trečiosiose šalyse, tokiose kaip Indija ar Bangladešas. Dabar lietuviai aktyviai keliauja po visą pasaulį, tad visada galima tikėtis neįprastų ligų atvejų, apie kuriuos anksčiau skaitėme tik medicinos literatūroje.“

Onkologus įvertino teigiamai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Fausta Šimonėlytė gydytojų bendruomenei pristatė atlikto tyrimo apie Lietuvos onkologinių pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis rezultatus.

Dauguma pacientų yra patenkinti teikiamomis paslaugomis, nors kartais kyla tam tikrų iššūkių dėl greitesnių tyrimų ar specialistų trūkumo.

„Pacientai mūsų onkologų bendruomenės darbą įvertino teigiamai. Stengiamės padėti kiekvienam, nors kartais tam sutrukdo objektyvios aplinkybės. Mes turime žinoti realią situaciją ir bendradarbiauti su pacientais, kad išklausę jų pastebėjimus stengtumėmės dar labiau gerinti situaciją, kad pacientai gautų savalaikes ir kokybiškas paslaugas“, – tyrimo rezultatus pakomentavo Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas A. Česas.

Kaip skelbia KUL, toks žygis organizuojamas jau 17 kartą.

Šiemet maršrutas ves per mišką iki Karklės, kur dalyvių lauks juoko terapijos praktikos ir sveikuoliška košė. Juoko terapijos užsiėmimus ves Klaipėdos universiteto ligoninės psichologė.

Organizatoriai kviečia prie medikų prisijungti ir visus norinčius. Numatytas žygio maršrutas nuo Jūrininkų ligoninės per Labrenciškes, Girulius iki Karklės. Numatyta, kad tokį atstumą galima įveikti maždaug per valandą.

Žygio metu privaloma vilkėti ryškiaspalves liemenes, organizatoriai jų neturintiems ketina paskolinti. Vaikai laukiami su šalmais.