„Formaliai dar nesu gavęs valdybos dokumento, noriu ramiai susipažinti. Antras dalykas svarbus, ką išgirdau iš valdybos ir jos pirmininko, kad valdyba prisiima atsakomybę dėl tolesnio darbo su vadovu. Kol kas vadovas dirba toliau, o aš sau pasiliksiu tam tikrą laiko tarpą įsivertinti visą informaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

„Su generaliniu direktoriumi (A. Lataku – BNS) turėjome susitikimą, aptarėme situaciją, kurią turime šiandien, kaip dirbome, ką galėtume padaryti geriau ateityje ir šitame kontekste ateityje ir bus tam tirki sprendimai“, – kalbėjo jis.

Susiekimo ministras taip pat nekomentavo, ar pasitiki A. Lataku.

„Aš nenoriu dabar atsakyti į šitą klausimą, kol nesusipažinau su visa medžiaga, bet su generaliniu direktoriumi mes dirbame, palaikome nuolatinius kontaktus“, – sakė M. Skuodis.

Jis teigė antradienį situaciją ketinantis aptarti ir su prezidentu Gitanu Nausėda.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos valdyba penktadienį nutarė nesiūlyti atleisti A. Latako, tačiau siūlys ministrui toliau nagrinėti visą surinktą medžiagą. Anot valdybos pirmininko Nerijaus Udrėno, vienintelis priekaištas vadovui yra tas, kad jis, žinodamas apie JAV sankcionuoto „Belaruskalij“ trąšų tranzito tęstinumą po gruodžio 8 dienos, apie tai neinformavo valdybos.

Pats A. Latakas BNS sakė nematantis savo klaidų aiškinantis, kas atsakingas už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų eksportą įsigaliojus JAV sankcijoms.

Prieš savaitę ministras M. Skuodis pareiškė sunkiai įsivaizduojantis, kaip Klaipėdos uosto vadovybė galėtų dirbti toliau.

Uosto direkcija yra valstybinė įmonė, jos generalinį direktorių skiria ir atleidžia susisiekimo ministras. 

Konkursą laimėjęs A. Latakas uostui vadovauja nuo 2020 metų birželio, į postą jį paskyrė tuometinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Kai komisija (Susisiekimo ministerijos sudaryta konkurso komisija – BNS) nusprendė ir mane informavo, kad esu paskirtas ir laimėjau konkursą, visiems buvo papasakota, kokie mano interesai, visi domėjosi. Aš tikrai per tuos du mėnesius, per patikrą, nuoširdžiai norėjau, kad ji praeitų, kad visos tarnybos išsiaiškintų, patikrintų, kad nebūtų jokio šešėlio, šitas klausimas jau yra diskutuotas, išaiškintas, ir aš interesų konflikto nematau“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė uosto direkcijai pradėjęs vadovauti A. Latakas.

A. Latakas, kaip ir pernai kovą atleistas uosto vadovas Arvydas Vaitkus, „valstiečių“ sąraše kartu su kai kuriais uosto įmonių vadovais dalyvavo pernai vykusiuose Klaipėdos tarybos rinkimuose bei finansiškai parėmė „valstiečių“ partiją. 

Pasak VTEK, tai savaime nėra priežastis interesų konfliktui, tačiau jei jų atsirastų, jis turėtų nusišalinti nuo su šiais verslininkais susijusių sprendimų. 

Seimo Antikorupcijos komisija prokurorų prašo išnagrinėti ir įvertinti jos surinktą medžiagą dėl Klaipėdos uosto vadovo konkurso, jo komisijos sudarymo, jos sprendimų bei galimų A. Latako interesų konfliktų.

„Interesų konflikto nematau, juolab ministerija papildomai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, ministerija prašė mano atskirų paaiškinimų, kas galėtų būti šitoje vietoje blogai, tai mano visi atsakymai yra ir tikrai nematau problemos“, – pridūrė A. Latakas.

A. Latakas teigė, jog jo darbas su „nepažįstamais klientais“ uoste būtų neįmanomas.

„Aš atėjau, ar būtų atėjęs kažkas kitas, uosto įmonės yra uosto direkcijos klientės ir dirbti darbą su nepažįstamu klientu, tai neįmanoma. Jei būtų atėjęs kitas žmogus, turėtų susipažinti, bet galbūt tai užtruktų metus, dar daugiau. Tu privalai pažinoti, kitaip neįmanoma. Nematau problemos“, – sakė A. Latakas.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius stebėjosi, kad Antikorupcijos komisijos nariai nenagrinėjo jiems rūpimos informacijos pačioje komisijoje. 

„Tai, kad kreipėsi į prokuratūrą, yra gerai, nustatyta tvarka bus teikiama visa informacija, kokia turi būti. Buvo keista, kad komisijos metu nebuvo poreikio nagrinėti tą informaciją, kuri pateikta, ir nagrinėjimo eigoje galima būtų detalizuoti“, – žurnalistams pirmadienį Klaipėdoje sakė J. Narkevičius.

Jis tikino padaręs viską, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl uosto vadovo skyrimo, tačiau žadėjo įvertinti naujas aplinkybes, jei A/. Latakui dirbant jų atsirastų. 

„Aiškiai buvo pasakyta, kad konflikto, nuo kurio reikės nusišalinti, nėra, o darbas yra darbas, jo eigoje gali atsitikti įvairios aplinkybės ir tada pagal VTEK reikalavimus, kiekvienas vadovas, kur bedirbęs, turėtų tai įvertinti“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie savo planus, A. Latakas sakė norintis atnaujinti uosto plėtojimo tarybos veiklą – ji ministrų lygmenyje spręstų su uosto veikla susijusius klausimus. Jis taip pat pabrėžia kol kas neplanuojantis kardinalių pokyčių uoste, sieks užtikrinti veiklos tęstinumą.

„Remiuosi taisykle nedaryti staigių judesių, pirmiausia, kaip ir suprantame, vadovas atėjęs turi įsigilinti į procesus, kurie vyksta, visas funkcijas pasižiūrėti, kas yra keistina, ar turime tam resursų, ir atlikti pokyčius“, – spaudos konferencijoje sakė A. Latakas.

Jis žada toliau įgyvendinti suplanuotą uosto strategiją, be to, sako norintis atgaivinti uosto plėtojimo tarybą.

„Kyla mintis, kad reikėtų atnaujinti, atgaivinti uosto plėtojimo tarybą, tokia struktūra, kur aukščiausiame ministrų lygyje (priimami – BNS) sprendimai, kurie susiję su uosto direkcijos veikla, kad tokia taryba būtų veikianti ir ji priimtų konstruktyvius sprendimus, reikalingus uostui“, – žurnalistams sakė A. Latakas.

Anot jo, vienas pirmųjų direkcijos uždavinių yra gerinti ir plėsti infrastruktūrą, kad ji atitiktų čia veikiančių įmonių poreikius.

„Uostas paskutinis dvidešimt metų buvo augantis stabiliai, krovinių srautas augo per Klaipėdą, pernai pasiekė 46,3 mln. tonų, bet tendencijos, susijusios su šita pandemija, verčia stebėti, kad skaičiai krinta ir mūsų pareiga išanalizuoti situaciją, pažiūrėti, kur kroviniai sustojo, kur jie eis, turime matyti bendrą vaizdą, kad žinotume, kokius pokyčius daryti“, – sakė A. Latakas.

Anot jo, taip pat ketinama išskirtinį dėmesį skirti aplinkosaugai bei uosto ir miesto santykių gerinimui.

Konkretų prašymą prokurorams komisija suformuluos ir dėl jo balsuos ketvirtadienį. 

„Prašyti išnagrinėti ir įvertinti komisijos surinktą medžiagą, susijusią su Klaipėdos uosto vadovo konkursu ir priimti sprendimą dėl galimo (Susisiekimo ministerijos – BNS) piktnaudžiavimo ar pareigų neatlikimo“, – trečiadienį komisijos posėdyje pareiškė komisijos vadovas Ričardas Juška. 

Prašyti išnagrinėti ir įvertinti komisijos surinktą medžiagą, susijusią su Klaipėdos uosto vadovo konkursu.

Anot jo, per posėdžius išaiškėjo, kad institucijos skirtingai traktuoja duomenų apsaugos reglamentą, todėl tą reikia taip pat įvertinti, nes vėliau komisijai ir kitos institucijos atsisakys teikti informaciją.  

„Įvertinti griežtai duomenų nepateikimą, kad kitiems ateityje nekiltų noras taip pat elgtis“, – teigė konservatorius Jurgis Razma.

Jis pridūrė, kad „nėra matęs tokio atvejo, kad komisija tokį ilgą laiką būtų (dokumentų – BNS) prašytojo vaidmenyje“.  

Konservatorė Rasa Petrauskienė pasiūlė atsiliepti visus kitus Klaipėdos uosto vadovo konkurso dalyvius, kad jie bendradarbiautų ir teiktų informaciją apie konkursą prokurorams.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius apkaltino susisiekimą ministrą Jaroslavą Narkevičių, kad  jis „iššaukia krizę bendraujant su komisija“. 

„Tai neateinate, tai informacijos nepateikiate, dozuojate, tai tik iš vakaro atsakymus pateikiate ir parlamentarai iki posėdžio nespėja susipažinti“, – teigė A. Butkevičius.   

R. Juška apgailestavo, kad ministras, kaip buvo žadėjęs anksčiau, nepateikė konkurso vaizdo ir garso įrašo. Pasak jo, komisija taip pat negavo informacijos, ar kandidatams keltas reikalavimas dėl anglų kalbos žinojimo.

„Dozuojant po truputėlį... Bet (ministerija – BNS) nesuteikia mums galimybės matyti visos visumos“, – tvirtino R. Juška. 

Konservatorė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad nepateikdama informacijos ministerija trukdo komisijos tyrimui.

Susisiekimo ministras J. Narkevičius pareiškė, kad atrankos agentūra „ne atrinkinėjo, o pritraukinėjo galimus kandidatus“.

R. Juška komisijos narius supažindino su Asmens duomenų apsaugos inspekcijos atsakymu, kad ji negali įpareigoti institucijų pateikti Antikorupcijos komisijai reikalingus duomenis.

Prieš savaitę dalis Antikorupcijos komisijos narių priekaištavo, kad jiems nebuvo pateikta išsami informacija apie Klaipėdos uosto vadovo konkursą, įskaitant informaciją apie kitus kandidatus bei vertinimo komisijos narius. Tada susisiekimo ministras pabrėžė, kad dalies informacijos negalima pateikti dėl asmens duomenų apsaugos.

„Kiek paskaičiau šiandien spaudoje, žinau, kad jis dalyvavo rinkimuose (į Klaipėdos miesto tarybą – BNS) ir turi ilgametę patirtį dirbant uoste, bet daugiau detalių pasakyti negaliu, tai buvo man irgi naujiena“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, koronaviruso krizė nėra tas laikas, kai išskirtinis dėmesys turi būti skirtas vienai ar kitai valstybės įmonei.

„Tiesiog dabar ne tas laikas ir ne tas prioritetas, kad būtų galima skirti ypatingą dėmesį vienokios ar kitokios valstybės įmonės vadovo pozicijai“, – sakė S. Skvernelis.

Trečiadienį pranešta, kad Klaipėdos uosto vadovo konkursą laimėjo buvęs koncerno „Achemos grupė“ valdomos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) gamybos direktorius A. Latakas.

Verslo konsultavimo bendrovėje „Averditum“ šiuo metu dirbantis A. Latakas nurungė 12 kitų pretendentų, įskaitant ir laikinąjį uosto vadovą, jo infrastruktūros direktorių Vidmantą Paukštę.

A. Latakas kartu su buvusiu uosto vadovu Arvydu Vaitkumi dalyvavo viename „valstiečių“ sąraše prieš metus vykusiuose rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą, tačiau A. Latakas nebuvo išrinktas. Jis BNS praėjusią savaitę teigė nesantis A. Vaitkaus draugas, tačiau jie pažįstami, jis taip pat sakė nesantis „valstiečių“ partijos narys.

Pats A. Latakas interviu BNS trečiadienį teigė nematantis galimybių kilti interesų konfliktui dėl to, kad kartu su tais pačiais verslininkais viename „valstiečių“ sąraše pernai dalyvavo savivaldos rinkimuose ir finansiškai parėmė partiją.

Jis teigia nematantis galimybių kilti interesų konfliktui ir dėl to, kad kartu su tais pačiais verslininkais viename „valstiečių“ sąraše pernai dalyvavo savivaldos rinkimuose ir finansiškai parėmė partiją. 

A. Latakas BNS tikino nenorintis išsamiai komentuoti savo būsimo darbo vadovaujant uostui, nes dar nėra paskirtas į pareigas. Jis žadėjo surengti spaudos konferenciją, jei bus paskirtas uosto generaliniu direktoriumi.

„Nuo vaikystės laikausi principo – nesakyk op neperšokęs per griovį“, – teigė A. Latakas.

A. Latakas trečiadienį atsakė į BNS klausimus.   

– Į konkursą ėjote turėdamas uosto ateities, plėtros viziją. Nuo ko jūs pradėtumėt, ką keistumėt, kokia jūsų vizija?

– Klaipėdos uostas yra gerai dirbanti įmonė. Yra skirtingi dalykai eiti dirbti į gerai dirbančią įmonę ar eiti dirbti į įmonę, kurią reikia pakelti, pokyčių gylis nuo to labai priklauso. Šiandien mano pareiga būtų nuėjus į šitą įmonę (...) pažiūrėti, kaip visos funkcijos atliekamos, kaip jos užtikrinamos, įgyvendinti strateginius tikslus.

Sakykime, patvirtintas bendrasis planas, įplaukos kanalas, pietiniai uosto vartai, pietinė dalis teritorijos, ten yra visa puokštė projektų, kuriuos reikia įgyvendinti. Tai ir būtų mano pareiga atlikti. (...)  Esu nusimatęs įvertinti silpnas puses, gal kurios yra stiprios, kokias vystyti, bet tikslas yra vienas, kad Klaipėdos uostas išliktų pirmas Baltijos jūros regione.

-– Ateinate vadovauti krizės laikotarpiu, kai uostui kyla didelių iššūkių, ir kruizinis sezonas turbūt neįvyks, ir krova mažėja. Bus nelengvas laikas, kaip susidorosit su tuo?

Nuo vaikystės laikausi principo – nesakyk op neperšokęs per griovį.

– Bet koks ekonominis nuosmukis reiškia, kad dar labiau turi uosto visuomenė susitelkti, galbūt turi būti mažiau vidinės konkurencijos, galvoti, kaip iš šitos situacijos išeiti. Vertinant kiekvieną įmonę Klaipėdos uoste atskirai, jos yra labai pajėgios, lanksčios, tai parodė ir krizė 2008-2009 metais, kad įmonės išsilaikė, uostas išsilaikė ir vystėsi toliau. Galvoju, kad pavyks tą padaryti.

Be to, kroviniai vistiek važiuos, nors ir sumažės jų, be abejo, ir jeigu bus vertinama pagal tai, kiek uostas krovė 2018 metais, 2019 metais, tai 2020 metais irgi visko gali būti, bet tai yra prognozės, į tai tu turi sutelkti uosto bendruomenę ir galvoti kelius, kaip iš šito išeiti.

– Jūs esate parėmęs ir dalyvavote su „valstiečiais“ bendrame sąraše rinkimuose į Klaipėdos tarybą. Tame sąraše buvo ir žinomi uosto verslininkai – I. Udovickis, V. Dambrauskas, A. Tuma ir kiti, nemažomis sumomis parėmę „valstiečių“ partiją. Kaip pažeidęs tarnybinę etiką buvo atleistas sąraše buvęs ir į tarybą išrinktas Arvydas Vaitkus, buvęs uosto vadovas. Ar nemanote, kad ir jums galėtų kilti interesų konfliktas?

– Aš suprantu, kad atsiras žmonių, jėgų, kurie mato ir norės šitą dalyką eskaluoti. Aš vertinau šitą ir galvojau, kur galėtų būti mano nuodėmė, bet kažkaip nerandu. Ėjau kaip uostininkas, su ta intencija, kad uostas ir miestas – yra daug bendrų reikalų, kad uosto klausimus aš išmanau. Buvo uostininkų grupė, kuri nuėjo su „valstiečiais“, nuėjau ir aš. Galvojau, jei pateksiu į tarybą, galbūt galėsiu įnešt savo patirtį, kaip uostas yra santykyje su miestu, tai buvo mano intencija. O kad aš ten įdėjau pinigų, tai taip – kai eini valgyt pietų, įdedi savo pinigų, taip ir ten. Gal aš nesuprantu tokių politinių dalykų, bet tikrai nematau, kur galėčiau būti nusižengęs moralei ar dar kažkam.

– Kas jus paskatino eiti į rinkimus?

– Aš bijau ir pasakyti, buvo bendras toks uostininkų sujudimas, kad visgi kažkokiu periodu buvo taip, kad uostas kaip blogietis mieste atsiradęs, mane tas paskatino. O jei įvardinsiu kokį žmogų, tai bus neteisinga turbūt.

– Ar tai buvo politikai, ar verslininkai?

– Iš uostininkų, greičiausias tas pats Arvydas (Vaitkus – BNS) agitavo, jis už uostą visada buvo. Ne man vertinti, bet jis daug atidavė uostui, man ta idėja, kad uostas ne šiaip didelė dalis Klaipėdos, bet tai yra Klaipėda, priimtina.

– Bet jūs tuos verslininkus pažįstate visus?

– Pažįstu. Man klausimas buvo komisijoj (Klaipėdos uosto vadovo konkurso komisijoje – BNS), ar jūs nemanot, kad jums trukdys, kad jūs tiek metų atidirbote uoste ir jus daug kas pažįsta, ir jūs daug ką pažįstate. Aš ilgai galvojau ir galvoju taip, kad dirbant privačiame versle pažintys su klientais, aplinka, su kuria turėsi turėti verslo reikalų, tai yra privalumas.

Tai, kad aš pažįstu daug žmonių uoste, tiek metų atidirbęs, aš laikau privalumu, nes man nebereikės metų laiko, kol su kiekvienu susipažinsiu, nes vis tiek privalėsiu tuos žmones pažinot. Uosto įmonės yra kaip uosto klientai, jie nuomojasi žemę, uoste dirba, vis tiek su jais turi turėt ryšį ir pažintį. Nekalbame apie draugystes, bet visi uosto žmonės, negali jų nepažinti.

– Taip, bet viena yra, kai esi tarp verslininkų lygus ir tą patį verslą darai, bet kas kita, kai vadovauji valstybės įmonei, kuri reguliuoja uosto veiklą, prižiūri ją. Kyla klausimas dėl objektyvumo, ar jūs būsite nešališkas jų atžvilgiu.

– Galvočiau taip pat, kaip ir jūs, tuo atveju, jeigu aš pažinočiau vieną ar du. Bet pažįstant visus, aš turbūt nepažįstu gal tik kas naujas atsirado po mano išėjimo iš „Klasco“, tai yra mano privalumas. Aš visus pažįstu ir visi mane pažįsta, tai kurį aš dabar turėčiau išskirti?

– Gal jūs, pavyzdžiui, labai geras A. Tumos ar V. Dambrausko draugas, gal A. Vaitkaus, mes šito nežinome.

– Aš nesu nė vieno jų draugas.

– Gal medžiojate ar žvejojate su jais?

– Ne, esu medžioklės priešininkas. Nei žvejoju, nei medžioju, turiu kitų pomėgių. Nesu niekieno draugas, kad aš pažįstu, šito neneigiu, ir tai laikau privalumu, nes man reikia mažiau laiko įsibėgėti, galiu prognozuoti, ką tie žmonės veiks, ką jie darys ir kaip reaguos. Galvoju pareigą atlikti sąžiningai. Aš tam nusiteikęs, o minčių gali kilti bet kokių visada.

– Jūs minėjote, kad kilo klausimų ir komisijos nariams dėl jūsų pažinčių su uosto verslininkais.

– Ne, jie klausimą formulavo kitaip – ar nemaišys, kad jūs tiek metų dirbote uoste. Tai buvo suprantama, kad tiek metų atidirbus, tu privalai pažinoti, arba nedirbai, jei nieko nepažįsti.

– Šiuo metu jūs dirbate su Arūnu Laurinaičiu, buvusiu „Achemos“ grupės prezidentu. Jis yra konfliktavęs su „Achemos grupe“, turėjęs bylą dėl akcijų išpirkimo. Jis buvo netikėtai atleistas iš „Achemos grupės“, o ši valdo „Klasco“ – didžiausią krovos įmonę uoste. Kaip šie jūsų santykiai, ar nematote ir čia tam tikro konflikto?

– Aš nematau, nes niekada nesigilinau į jų vidinius klausimus ir ginčus, netgi nežinočiau, kad jie ten prieštarauja, pykstasi, negaliu šito komentuoti nes nesigilinau ir tai nėra man įdomu. Man tiesiog davė užduotį, projektą ir aš jį darau, o toliau, kokie jų santykiai, kas ten vyksta, tai ne mano nosiai ir man tas išvis neįdomu.

– Kaip jūs išėjote iš „Klasco“, jūs buvote atleistas?

– Nebuvau atleistas, išėjau pats, buvau keletą kartų kviečiamas, kad pasilikčiau, į Vilnių važiavau, bet atėjo momentas kada nusprendžiau išeiti.

– Kas jus privertė išeiti?

– Tai buvo mano asmeninis sprendimas. Man ten gerai sekėsi, buvau palaikomas kolektyvo, viskas ten buvo tvarkoje, bet man nebepatiko galbūt vadyba, gal vystymosi kryptys, mačiau, kad man reikia atsitraukti. Pats tą sprendimą priėmiau, niekas tam neturėjo įtakos. Būna kartais – vyksta verslas, tu turi savo supratimą, kiti žmonės turi savo ir nusprendi, kad reikia atsitraukti.

– Ar dabar jūsų darbas susijęs su uostu?

– Kažkiek gal ir yra susijęs, nes vieną studiją darėme uosto, kas liečia uosto krovos įrangą, tai tiek.

– Jūs įmonių užsakymu atliekate studijas? Gal galite išvardinti tas įmones?

– Nenorėčiau, čia yra privačios įmonės. Buvo olandų įmonė, nes su olandais paskutinį projektą turime. Tai ne Klaipėdos įmonės, su Klaipėdos uosto įmonėmis neturėjau absoliučiai nė vieno darbo, kai išėjau iš „Klasco“.

– Grįžtant prie „Klasco“ – ar jūs manote, kad būsite objektyvus šitos įmonės atžvilgiu? Tai, kas jus siejo anksčiau, jums netrukdys dabar, dirbant uosto vadovu?

– Visus tuos klausimus apgalvojau, tame tarpe ir „Klasco“. Nemanau, kodėl aš jų turėčiau nekęsti arba išskirtinai mylėti. Tai yra praeitis ir patirtis, bet nematau jokio konflikto. Neteisinga būtų, jeigu dirbai kokioje įmonėje, po to nebegali niekur išeiti. Aš nusikaltimo nepadariau dirbdamas uoste. Nematau konflikto.

Jei žiūrim į praeitį, pažiūrėkim į priekį. Jeigu jis (konfliktas – BNS) toks atsiras, tai šiandien tokie dalykai išlenda pirmą minutę, jei pradėsi kažką proteguoti. Nematau galimybių, kad galėtum kaip uosto vadovas kažką labai proteguoti, nes yra valdybos, tarybos, komisijos, begalės dalykų, žiniasklaida. Ir ta praeitis neturėtų trukdyti ateičiai, tikrai aš nematau konflikto. Be abejo, atsiras žmonių, kurie visada visur mato konfliktus.

– Ar su susisiekimo ministru dabartiniu esat pažįstamas?

– Ne, nesu pažįstamas.

– Ačiū už pokalbį.

Iš Plungės kilęs 60-metis A. Latakas yra baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, nuo 1999 metų iki 2017 metų dirbo „Klasco“, kur pakilo iki gamybos direktoriaus pareigų, iki tol yra dirbęs Klaipėdos autobusų parke, privačiame versle.

A. Latakas šiuo metu darbuojasi verslo konsultavimo bendrovėje „Averditum“, kurios vienintelis  akcininkas ir vadovas yra buvęs „Achemos grupės“ prezidentas ir ilgametis viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.

„Pretendentų į Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo postą atranka numatoma kitą savaitę, tačiau laimėtojas dar bus tikrinamas teisėsaugos institucijų ir tik tuomet, kai vadovas bus paskirtas, bus informuota visuomenė“, – BNS sakė ministro atstovė Aldona Violeta Grinienė.  

Laikinai uostui vadovaujantis infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė BNS nenorėjo komentuoti, ar dalyvauja konkurse.

Būsimasis uosto vadovas turi turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį įmonėje su bent 50 darbuotojų. Pretendentai turi pateikti savo veiklos programą.

Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su personalo atrankos agentūra „Amston“, sausio pradžioje pradėjo pirmą kandidatų paieškos etapą.

Nuolatinio vadovo uostas neturi jam metus, kai pernai kovo pabaigoje buvo atleistas Arvydas Vaitkus. Tuo metu buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis suabejojo, ar su „valstiečiais“ kandidatavęs uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir Klaipėdos mero rinkimus, atžvilgiu.

A. Vaitkus sakė, kad buvo atleistas dėl politinių motyvų, bet jo skundai teismams buvo atmesti.

„Be abejo, čia reikalingi greiti sprendimai ir tas neaiškumas, neužtikrintumas ir direktoriaus nebuvimas negali tęstis taip ilgai“, – LRT radijui sakė Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas J. Neverovičius.

Nuolatinio vadovo uostas neturi nuo pernai kovo, kai buvo atleistas Arvydas Vaitkus. Tuo metu buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis suabejojo, ar su „valstiečiais“ kandidatavęs uosto direktorius liktų nešališkas įmonių, parėmusių jį per savivaldos ir Klaipėdos mero rinkimus, atžvilgiu. A. Vaitkus sakė, kad buvo atleistas dėl politinių motyvų ir skundė atleidimą teismams.

J. Neverovičius teigė, kad pagal jiems pateiktą informaciją uosto vadovas turėtų būti atrinktas pavasarį.

Pasak patarėjo, jis turi būti profesionalus specialistas, kuris užtikrins kokybišką valstybės valdomos įmonės veiklą.

„Politiniai motyvai čia (skiriant naująjį vadovą) neturėtų turėti reikšmės“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Anksčiau Susisiekimo ministerija teigė, kad naujas vadovas gali būti paskirtas 2020 metų viduryje, o jo būtų ieškoma tik po numatomos šios valstybės įmonės pertvarkos į akcinę bendrovę.

Premija ir atleidimas

A.Vaitkus prisipažino, jog pirmadienį, keliolika minučių po 16 val., jis sulaukė skambučio iš susisiekimo ministro R.Masiulio, kuris pranešė uosto vadovui apie atleidimą.

Pats A.Vaitkus įvardija, jog jo karjeros baigtis valstybės valdomoje įmonėje veikiausiai yra politinis sprendimas.

"Pranešė apie atleidimą. Tačiau įdomu tai, jog prieš tai buvo pranešta apie premijavimą", – stebėjosi A.Vaitkus.

Vyras tikino, jog aiškių ir tiksliai suformuluotų atleidimo priežasčių jis neišgirdo.

"Tik pamąstymus ar kažkieno nuomonę apie galimus interesų konfliktus", – pastebėjo A.Vaitkus.

Uosto vadovo kėdė susiūbavo po jo apsisprendimo kandidatuoti į Klaipėdos tarybą ir miesto mero postą.

A.Vaitkus aiškino, jog jis, kaip ir kiekvienas kitas pilietis, turi konstitucinę teisę dalyvauti vietos savivaldoje.

Tačiau atgarsio sulaukė faktai, jog A.Vaitkų rinkimų kampanijos metu finansiškai rėmė kai kurios įmonės, su kuriomis Uosto direkcija turi glaudžių ryšių.

"Uostas yra didžiausia įmonė Lietuvoje, kuri tiesiogiai dirba su verslu. Kitoks santykis yra neįmanomas, nes verslas ir valstybė kuria kartu naudą Lietuvos valstybei", – patikino A.Vaitkus.

Lėmė prezidentūros nuomonė?

Tačiau R.Masiulis anksčiau buvo pareiškęs, jog  pradeda platų tyrimą dėl A.Vaitkaus ir jo pavaldinių galimo interesų konflikto.

Ministras dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Valdymo koordinavimo centrą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat uosto valdybą ir paprašė skubiai pateikti atsakymus.

Antradienį ministras viešai aiškino, jog pretenzijų A.Vaitkui dėl darbo iš tiesų neturi.

Klausimų R.Masiuliui kilo dėl uosto vadovo ateities ir jo tolesnių sprendimų, kurie galėtų būti priimami.

Pats A.Vaitkus pripažįsta, jog spaudoje keliamos versijos, kad jo atleidimo istorija galėjo būti režisuota prezidentūroje, turi savų pagrindimų.

Klaipėdos uosto valdybai vadovauja buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas, kuris viešai abejoja A.Vaitkaus planais suderinti darbą Uosto direkcijoje ir Klaipėdos taryboje.

"Tiesiogiai, kaip vadovas, gali nusišalinti nuo tam tikrų klausimų sprendimo, bet tada klausimas yra, kam galima pavesti šiuos klausimus spręsti. Tačiau dar lieka netiesioginiai klausimai, kurie taip pat labai svarbūs strateginei įmonei: bendrieji įmonės strateginiai planai, derybos dėl bendrųjų principų tarp uosto ir krovos kompanijų. Išlieka abejonės, ar įmanoma taip nusišalinti nuo netiesioginių sprendimų priėmimo", – antradienį situaciją naujienų agentūrai Elta komentavo N.Udrėnas.

Ruošiasi bylinėtis

A.Vaitkus ir po atleidimo nežada atsisakyti miesto tarybos nario mandato. Jis įtaria, jog jo karjeros baigtis buvo nulemta už uždarų durų.

"Praėjusį penktadienį vyko uosto valdybos posėdis. Pradėjus svarstyti mano klausimą, buvau išprašytas iš posėdžių salės. Svarstymas vyko nei man girdint, nei matant. Man tai sukėlė nuostabą. Aš neturiu ką slėpti. Nežinau, ką slepia valdybos nariai, kurie mane išprašė. Taigi, nežinau, kokiais motyvais remiantis buvau atleistas", – tikino A.Vaitkus.

Laikinai uostui vadovaus uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Pats A.Vaitkus tikino jau sulaukęs įvairių darbo pasiūlymų, tačiau detaliau tolesnės karjeros vingių nekomentuoja.

A.Vaitkus patvirtino, jog dėl atleidimo ruošiasi kreiptis į teismą.

"Reputacija svarbesnė už pinigus. Atleidimui turėtų būti pagrindas, o aš šiame įsakyme neatradau pagrindimo", – pridūrė A.Vaitkus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašas su A. Vaitkumi priešaky užsitikrino septynis mandatus taryboje ir yra antra pagal dydį politinė jėga Klaipėdoje. Mandatus su „valstiečių“ sąrašu iškovojo ir maksimaliomis maždaug 8,8 tūkst. eurų aukomis „valstiečių“ kampaniją Klaipėdoje parėmę su su uostu susiję verslininkai Vidmantas Dambrauskas bei  Arūnas Tuma.

„Manau, kad visa Lietuva yra interesų konfliktas. Susidaro toks įspūdis, kad tu su žmogumi negali bendrauti, negali žiūrėti jam į akis. Mes, kaip valstybės įmonė, negalime be verslo turėti to, kas vyksta uoste. Gyvename ne komunistiniais laikais. O dėl mano darbo taryboje ir uosto direkcijoje – esu trečias direktorius, kuris turės tokią situaciją. Tai – nieko naujo“, – BNS sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos uosto direkcijai vadovavę ir tuo pačiu metu miesto taryboje yra dirbę Sigitas Dobilinskas ir Eugenijus Gentvilas.

Esu trečias direktorius, kuris turės tokią situaciją. Tai – nieko naujo.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pirmadienį priminė, jog susisiekimo ministras Rokas Masiulis žadėjo po rinkimų imtis sprendimų dėl A. Vaitkaus ir išreiškė viltį, kad ministras „bus ryžtingas ir patrauks A. Vaitkų iš uosto vadovo pareigų“.

Jis pabrėžė, kad uoste dirbančių verslininkų parama partijai nėra grąžinta.

„Būtų daug pagrindo manyti, kad jo priimami tolesni sprendimai nėra skaidrūs. (...) aš manau, kad toks vadovas šiandien dirbti negali“, – spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas spaudos konferencijoje tai pat pažymėjo, kad A. Vaitkų dirbant taryboje yra „labai tikėtina situacija, kada gali susidaryti interesų konfliktai“.

„Būtų geriau, kad iš anksto būtų ieškoma būdų išvengti tokio pobūdžio interesų konfliktų“, – teigė jis.

Arvydas Vaitkus/Vytauto Liaudanskio nuotr.

A. Vaitkus sako nesuprantantis, kodėl R. Masiulis turėtų jį raginti trauktis iš uosto vadovų.

Politikas ir uosto vadovas sako kol kas nematantis galimybių dirbti koalicijoje su V. Grubliausko komitetu, užsitikrinusiu 8 mandatus taryboje. Šie savo ruožtu jau pasirašė susitarimą dėl bendro darbo su konservatoriais, turinčiais 6 mandatus.

A. Vaitkus sako, jog būtų keista, jei išsakius daug kritikos valdantiesiems dėl neveiklumo, skyrius nuspręstų dirbti su jais.

„Reikia apsitarti komandoje, tada bus galima atsakyti į šį klausimą (...). Negirdėjau kol kas nė vieno balso, kad galėtume dirbti kartu valdančiojoje daugumoje. Man tai kol kas sunkiai suprantama tokia pozicija“, – teigė A. Vaitkus.

Gali dirbti abiejose pozicijose?

A. Vaitkus gali vienu metu dirbti ir taryboje, ir uoste, jei to nedraudžia įstatymai, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Jeigu įstatymai nedraudžia būti tarybos nariu ir dirbti valstybės įmonėje, tai gali“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis.

„Norėčiau, kad būtumėt labai tikslūs – Arvydas Vaitkus nepriėmė paramos nė iš vieno fizinio asmens“, – sakė premjeras.

Pasak S. Skvernelio, klausimus apie tai, kokią paramą Valstiečių žaliųjų sąjunga priėmė, reikėtų adresuoti „valstiečių“ pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Pastarasis pirmadienį teigė nematąs priežasčių, dėl kurių A. Vaitkus negalėtų dirbti ir Klaipėdos miesto taryboje, ir vadovauti uostui.

„Šioje situacijoje aš nematau jokio pagrindo kažkaip abejoti uosto direktoriaus Vaitkaus galimybe dirbti uoste“, – spaudos konferencijoje sakė R. Karbauskis.

Dėl A. Vaitkaus elgesio tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) – ji aiškinasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo deklaruoti privačius interesus.

LRT sausį skelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminei kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo tarpusavyje verslo santykiais susiję asmenys, pavyzdžiui, tarp jų – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas I. Udovickis ir jo sutuoktinė.

A. Vaitkus Klaipėdos uostui vadovauja nuo 2013 metų.

Situacija kelia klausimų

A. Vaitkaus ketinimai kelia klausimų dėl galimo interesų konfliktų, teigia uosto valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas. Tuo metu kitas nepriklausomas jos narys Vaidotas Rūkas tvirtina, kad A. Vaitkus turėtų rinktis darbą arba uoste, arba miesto taryboje.

Nerijus Udrėnas/A. Ufarto, Fotobanko nuotr.

N. Udrėno teigimu, uosto valdyba, į kurią dėl A. Vaitkaus ir galimo jo pavaldinių interesų konflikto kreipėsi susisiekimo ministras R. Masiulis, šį klausimą turėtų nagrinėti šią savaitę arba kitos savaitės pradžioje.

„Valdyba savo sprendimą priims, įvertinusi ministro rašte keliamus klausimus, kitų institucijų turimą informaciją ir sprendimus, taip pat paties uosto vadovo situacijos vertinimą ir nuomonę, kaip jis galėtų valdyti šį galimą interesų konfliktą (...). Dabartinė situacija kelia klausimų ir natūralų visuomenės susidomėjimą šiuo klausimu“, – BNS teigė N. Udrėnas.

Tuo metu V. Rūko nuomone, A. Vaitkus, siekdamas išvengti galimo interesų konflikto, vienų pareigų turėtų atsisakyti.

„Kaip nepriklausomas valdybos narys aš įžvelgčiau interesų konfliktą, pagal gerąsias valdysenos praktikas tokia situacija geriau nesusidarytų. (...) Vienos iš užimamų pozicijų turėtų būti atsisakyta“, – BNS tvirtino V. Rūkas.

„Aš labiau orientuočiausi į būsimą situaciją, kad ateityje nekiltų interesų konfliktų, kurie potencialiai galėtų susidaryti dėl darbo miesto taryboje kartu su uosto krovos kompanijų atstovais. (...) Dėl konkrečios situacijos aš pasikliaučiau būsimu VTEK atsakymu“, – BNS teigė V. Rūkas.