„Skunkai landžioja, urvus rausia – reikia užkasti, kad turėtų naujo darbo“, – juokėsi Vitės bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis.

Savanoriai daugiausiai tvarkė sodo lankytojų matomą pusę – aplinką ir išorinius gardus.

„Darbuotojai neaprėpia visos teritorijos, o gyvūnėliams reikia paruošti tinkamas vietas“, – paaiškino T.Meškinis.

Teko paplušėti ir plaunant patalpas.

Gyvūnai tvarkdarius saugiai stebėjo iš vidinių gardų. Drąsesnius talkininkus prižiūrėtojai įleido ir pas plėšrūnus.

„Pirma sočiai prišeria mėsa ir tada su specialistų priežiūra leidžia pažaisti“, – paaiškino T.Meškinis.

Vitės bendruomenė su Klaipėdos zoologijos sodu bendradarbiauja reguliariai.

„Zoologijos sode turėjome ir savo asiliuką. po Kalėdų atvežame senų eglučių gyvūnams pagraužti“, – sakė T.Meškinis.

Zoologijos sodas bendrauja ir su Vitės progimnazija. Už tėvų pagalbą tvarkantis vaikai gali nemokamai aplankyti gyvūnus.

Tačiau talkos dalyviai sako padedantys ne dėl to.

„Patiems malonu – aplankome gyvūnus, atsipalaiduojame. Visai kitoks jausmas, nei šiaip aplinką tvarkant“, – tikino T.Meškinis.

Per žiemą zoologijos sode visada prisikaupia darbo. Tačiau dėl Covid–19 pandemijos jo dar daugiau.

„Karantinas vis tiek sujaukė įprastą tvarką. Daug kas negalėjo lankytis, o ir poreikio tvarkyti nebuvo“, – paaiškino T.Meškinis.

Jei karantino suvaržymai nesikeis, sutvarkytą zoologijos sodą aplankyti bus galima jau balandžio viduryje.

"Štai ką daro karantinas. Dar nėra taip buvę, kad vienu metu turėtume tiek daug mažylių. Kovo 29 d. liūtė atsivedė dvi liūtukes. Kadangi patelei vėl prasidėjo ruja, teko mažyles atskirti nuo mamos. Mažylėmis rūpinamės pačios. Su mama liūtukės gyveno pusantro mėnesio, tad mamos pieno jos dar gavo, bet po truputį duodame ir kitokio maisto", – pasakojo zoologijos sodo darbuotoja Aistė Vėliūtė-Čepulienė.

Balandžio 5-ąją karakalų porelė atsivedė du mažylius, patinėlį ir patelę. Karakalas – vienas gražiausių katininių šeimos plėšrūnų.

Meilinasi: net didžiausi sodo gyventojai – liūtai ir tigrai, vos pasirodžius prižiūrėtojams, prašosi dėmesio, pakasyti paausius. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Vieną karakaliuką teko paimti nuo mamos, nes mažylį ji buvo skaudžiai numetusi. Gal kas nors ją išgąsdino? Neaišku. Dabar karakaliuku tenka rūpintis mums patiems", – tikino zoologijos sodo darbuotoja.

Vieną karakaliuką teko paimti nuo mamos, nes mažylį ji buvo skaudžiai numetusi. Gal kas nors ją išgąsdino? Neaišku. Dabar karakaliuku tenka rūpintis mums patiems.

Balandžio 15-ąją zoologijos sode gimė du tigriukai. O šie, skirtingai nei liūtukai, ėmė rodyti charakterį.

Zoologijos sodo darbuotojų namuose šiuo metu laikomi tigriukai šokdina tiek suaugusiuosius, tiek darbuotojų šeimos vaikus.

Mažyliai dažnai reiškia pretenzijas, jei jiems kas nors nepatinka, tuoj pat emocijas parodo balsu.

O štai liūtukės pasitaikė itin gero charakterio. Nors jos ir yra rimčiausių plėšrūnų palikuonės, jauniklės kol kas baikštesnės, dažniau ieško prieglaudos ir slėptuvės.

Zoologijos sodo darbuotojai tikina, kad yra buvę pavasarių, kai netekdavo pasidžiaugti nė vieno plėšrūno vada.

O šiemet, be tigrų ir liūtų, sode užgimė keturi baltųjų vilkų jaunikliai.

Mažylius tėvai labai gina ir saugo. Iš pradžių vilkų porelė į gyvūnų prižiūrėtojus nekreipė dėmesio, tačiau užteko vienam jų paimti vilkiukus skiepams ir antihelmintiniams vaistams sugirdyti, tėvai ėmė ginti savo valdas.

Tiesa, jie tai daro tyliai, neurzgia, tik stipriai spirdami priekinėmis kojomis tranko voljero tvorą.

Priežiūra: karakalų mažyliais tenka rūpintis ne tik sodo prižiūrėtojams, bet ir jų vaikams. Tomas su mažuoju karakaliuku nesiskiria net naktį, jauniklis mėgsta snausti berniuko lovoje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Šį pavasarį mažylių atsivedė ir zoologijos sode gyvenančios kengūros. Šiais metais gimė trys kengūriukai.

Palikuonių susilaukė ir Dovydo elnių pora.

Per karantiną buvęs uždarytas zoologijos sodas pasikeitė neatpažįstamai – daug kur suremontuoti voljerai, pertvarkytos erdvės, atnaujintos pastogės ir slėptuvės gyvūnams.

Įtaria išsekimą

Skandalinga istorija nutiko prieš porą metų. Tikrintojų desanto sulaukęs zoologijos sodas tuo metu laikė aštuonias pelėdas.

Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams kliuvo paukščių laikymo dokumentacija. Pelėdos buvo konfiskuotos ir nugabentos į Kauno zoologijos sodą.

Paėmė aštuonias, o grąžino tik šešias.

Sparnuočiai čia gyveno penkiolika mėnesių. Tiek truko E.Legecko bylinėjimasis su aplinkosaugininkais.

Kauno zoologijos sode laikytos pelėdos neteko gyvybės esą dėl nežinomų priežasčių.

Viešai šio zoologijos sodo darbuotojai anuomet aiškino, jog pelėdos krito dėl hepatito ir enterito, esą buvo jau garbaus amžiaus.

"Niekas nežino, kaip ten jos buvo laikomos ir kas ten atsitiko. Vienai buvo nustatyta dehidratacija, kitai – išsekimas. Jei jau aplinkosaugininkai nusprendė jas konfiskuoti, kol išsianalizuos dokumentus, tai kam reikėjo tuos paukščius išvežti? Galėjo čia būti, kol pasibaigs ginčai. Paėmė aštuonias, o grąžino tik šešias", – istoriją prisiminė E.Legeckas.

Edvardas Legeckas / Redakcijos archyvo nuotr.

Gavo dovanų

Gamtininkas tikino, jog tokiose situacijose zoologijos sodai nenoriai ima svetimus įnamius.

"Visko atsitinka. Būna, gyvūnai nugaišta. Bet šį kartą paukščiai Kaune buvo išgyvenę visus metus. Tokiais atvejais zoologijos sodai prisiima visą atsakomybę. Bet mes ieškinį teikėme aplinkosaugininkams. Jei konfiskavo, tegul ir laiko, atsako už gyvūną", – kalbėjo E.Legeckas.

Klaipėdiečiai 2013 m. pelėdas buvo gavę dovanų iš Hadonynės zoologijos sodo.

"Ieškinyje nurodėme, jog patirta žala siekia 500 eurų, rėmėmės rinkos kaina. Tačiau esmė ne pinigai, čia buvo principo reikalas. Teismas panaikino aplinkosaugininkų sprendimus, konfiskacija buvo panaikinta. Kyla klausimų dėl aplinkosaugininkų kompetencijos. Man rodos, jie tik pasirodyti nori, jog labai dirba, bet iš esmės apie gyvąją gamtą nieko nesupranta", – piktinosi E.Legeckas.

Bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai konstatavo, kad žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginama remiantis Civilinio kodekso nuostatomis.

"Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės", – pastebėta nutartyje.

Žiemą budino mešką

Tačiau toliau nutartyje aiškinama, jog ginčas buvo kilęs dėl administracinės atsakomybės.

Teismų praktikoje laikomasi tokios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Paprastai tariant, jei koks nors valstybės pareigūnas surinktų duomenis ir nuspręstų iškelti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui administracinę bylą, net jei ji būtų vėliau teismo nutraukta, tai nereikštų, jog valstybės pareigūnas dirbo aplaidžiai ar ėmėsi neteisėtų veiksmų.

Teismas atmetė ieškinį dėl žalos priteisimo.

Zoologijos sodo ir aplinkosaugininkų santykius nuolat lydi skandalai ir kuriozai.

Prieš kylant ginčui dėl pelėdų, aplinkosaugininkai puikiai žinojo nuo 2013 metų, kiek ir kokios  pelėdos gyvena zoologijos sode.

Nežinia kodėl privalomajame nurodyme buvo liepta paženklinti tik tris pelėdas, o vėliau pretenzijos reikštos dėl aštuonių.

Prieš keletą metų šioje įstaigoje buvo kilęs kitas skandalas. Žiemos miegui susiruošusią mešką aplinkosaugininkai suskubo budinti ir po įnirtingų kovų konfiskavo. Išsigabenti buvo ir meškėnai.

Tačiau teismo sprendimu gyvūnai vėl buvo grąžinti į buvusius namus.

Vaizdai sukrėtė

Šeštadienį klaipėdietė Marija Zemlianskaja su dukra apsilankė Jonučių kaime įsikūrusiame Klaipėdos zoologijos sode. Tačiau vietoje malonios viešnagės lankytojos išvydo už širdies griebiantį vaizdą – smarkiai sužalotas beždžiones.

Pasak M. Zemlianskajos, beveik visų mažylių kūnai buvo padengti šašais.

Gyvūnų pagailo, todėl neabejinga moteris nutarė paviešinti filmuotą medžiagą internete.

„Jau daugiau nei para praėjo po apsilankymo zoologijos sode, bet prieš akis vis dar stovi kraupus vaizdas“, – atsiminė klaipėdietė.

Išplatinti vaizdai netrukus susilaukė aštrios komentatorių kritikos.

„Jau senai šį zoologijos sodą reikėjo uždaryti. Gyvūnų laikymo sąlygos – baisios, voljerai akivaizdžiai per maži, nevalyti, nepritaikyti laukiniams gyvūnams ir nesaugūs. Kvapas – baisus. Niekam nepatarčiau vesti ten savo vaikų“, – baisėjosi žmonės.

Vyksta hierarchinė kova

Klaipėdos zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas įsiaudrinusius žmones ramino.

Jo žodžiais tariant, gyvūnai neserga, priešingai, šiuo metu vyksta natūralūs gamtos dėsniai – vadovaujantis patinas voljere įvedinėja tvarką.

„Iš dviejų bandų padaryta viena banda ir vadovaujantis patinas reguliuoja savo hierarchijos laiptelius – mažiausius patinukus siunčia į apačią. Pavyzdžiui, penkios patelės, kurias mes įleidome, yra nėščios. Kai patelės atsiveda vaikų, patinas juos užmuša, nes jaunikliai yra ne jo. Ir taip bus dar keturioms patelėms. Jų auklėjimas – tik kandžiojimas ir gnaibymas. Karas vyks, kol bandoje neįsigalės hierarchija“, – aiškino E. Legeckas.

Savininko teigimu, visi beždžionių patelių atsivesti vaikai bus papjauti senojo patino. Esą tik taip patelės ims jam paklusti.

„O tie patinukai, kuriuos mes turėjome, privalo būti nusmukdyti iki pat apačios, kad net nežiūrėtų į pateles. Čia nieko nepadarysi metus laiko“, – tvirtino pašnekovas.

Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga.

Neseniai Klaipėdos zoologijos sodas pasipildė penkiomis beždžionių patelėmis iš Čekijos – tai įnešė chaosą į šių gyvūnų gyvenimą.

„Kol jie žiemojo uždaroje patalpoje, visas buvo gerai. Maža erdvė, neypatingai daug šviesos. Kai išleidome į saulę, tame pačiame voljere reikia įvesti tvarką: kur sėdės patinas, kur – žemesnės patelės, o kur – patys mažiausi. Namuose mes nebaudžiame taip vaikų, kaip jie. Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga“, – tvirtino E. Legeckas.  

Esą atskirti šių gyvūnų negalima, tai – tik jų pačių reikalai.

„Rudenį visi atsigaus: ir plaukai ataugs, ir įkandžiai sugis“, – sakė pašnekovas.

Atliko patikrinimą

Antradienį Klaipėdos zoologijos sode Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko patikrinimą. Gautas pranešimas dėl įtariamo gyvūnų gerovės pažeidimo.

Pasak Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko patarėjos Dalios Kaveckienės, nustatyta, kad beždžionių voljere šiuo metu laikoma 11 kapucinų, tarp jų – šešios patelės, keturi patinai ir vienas jauniklis patinėlis.

Pagal pateiktus atsakingų zoologijos sodo atstovų paaiškinimus, penkios patelės ir jauniklis įsigyti praėjusį lapkritį. Šaltuoju metų laiku jie buvo patalpinti vidaus patalpose, kartu su jose jau anksčiau gyvenusiomis beždžionėmis.

Tuo laiku gyvūnų elgesio pokyčių nebuvo pastebėta, tačiau išleidus juos į erdvų lauko voljerą, patinai ėmė kovoti dėl hierarchinės padėties būryje, todėl atsirado minėti sužalojimai.

Patikrinimo metu stebint beždžiones konkurencijos nebuvo pastebėta, agresijos gyvūnai neberodė.

Apžiūrėjus beždžiones, kelioms pastebėtos žaizdos ir vietomis nupešti plaukai. Labiausiai žaizdoti – trys patinėliai (sužalojimai nugaros ir galvos srityse), kelioms patelėms – išpešta šoninių plaukų.

Apžiūrėjus kitus Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnus, sergančių ar žaizdotų nepastebėta. Voljerai, aptvarai ir kita laikymo įranga tvarkinga. Ruošiamos naujos gyvūnų laikymo vietos.

Įvertinus situaciją, kad hierarchija grupėje šiuo metu jau nusistovėjusi, o atskyrus gyvūnus situacija gali kartotis, zoologijos sodo atsakingam asmeniui nurodyta užtikrinti, kad sužeisti gyvūnai gautų reikiamą veterinarinį gydymą ir priežiūrą.

Patikrinimo metu surinka informacija perduota Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai situacijos įvertinimui ir tolimesniems veiksmams.

„Nėra taip blogai“

Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sodas turi 11 kapucinų, šešias žaliąsias markatas, tris katininius lemūrus, tris japoniškas makakas ir vieną pavianą.

Teigiama, kad beždžionių laikymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus. Kartais neatsargiai elgiasi patys lankytojai.

„Nėra taip blogai, kaip mano žmonės“, – apibendrino E. Legeckas. 

Klaipėdos zoologijos sodas nuolat stebimas atsakingų tarnybų. Vadovas skaičiavo, kad per vieną sezoną jame vyko net 25 patikrinimai.

Vitės bendruomenė jau garsėja Klaipėdoje vieningumu ir susitelkimu. Tai tapo akivaizdu, kai po didžiųjų švenčių šios miesto dalies žmonės į krūvą sutempė iš kiemų išmestas žaliaskares. Kaimynystė su karinių jūrų pajėgų būstine leido tikėtis kariškių pagalbos jas išvežant.

Pilną sunkvežimį eglučių asociacijos „Vitės bendruomenė“ nariai sausio viduryje išgabeno į netoli Klaipėdos esantį zoologijos sodą.

Čia eglutes iškrovę klaipėdiečiai pamatė neseniai gimusį asiliuką.

„Jis mums taip patiko, kad kilo mintis imtis šio gyvūno globos. Bendruomenės nariai rinko asiliukui vardą, daugiausiai balsų surinko Vitis, nuo mūsų gyvenamojo rajono Vitė pavadinimo. Žmonės per dieną surinko pinigus, už kuriuos latvis meistras pagamino lentelę. Joje parašyta, kad mūsų bendruomenė globoja asiliuką Vitį. Tai yra rimtas įsipareigojimas visais įmanomais būdais globoti šį gyvūną“, – kalbėjo R.Kuprelienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trečiadienį bendruomenės nariai su būriu „Vitės“ progimnazijos antrokėlių lankėsi zoologijos sode. Jie nuvežė ne tik lentelę su užrašu. Vaikai dovanojo piešinius, kuriuose vaizdavo sodo augintinius.

Kad bendruomenės narių deklaruojama globa netaptų formalumu, kaimynai pasirūpino atvežti kelis maišus bulvių ir morkų. Jas padovanojo Pikteikių kaime gyvenantis ūkininkas Stanislovas Butkus.

Vaikai nesiliovė glostę asiliuką, džiaugėsi ir čiauškėjo, koks jis gražus ir ypatingas.

„Be galo geras jausmas daryti kažką naudinga kitiems. Kad geras darbas augina kitą tokį pat, įsitikinome viešėdami pas poną Stanislovą. Jis mums ne tik davė daržovių, bet ir pakvietė apsilankyti vasarą, pažadėjo leisti pasistatyti palapines, pasimėgauti gamtos malonumais. O juk viskas prasidėjo nuo liūdnos nuotaikos pamačius išmestas eglutes“, – džiaugėsi bendrais darbais R.Kuprelienė.

72 eurų bauda E. Legeckui buvo skirta per patikrinimą zoologijos sode radus įvairių pažeidimų. Anksčiau panašų skundą buvo atmetęs ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas.

Klaipėdos zoologijos sodo neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jaguarai, vilkai, bizonai, rudosios meškos voljeruose buvo laikomos ant betono ar plytelėmis padengto grindinio, baltųjų tigrų aptvare telkšojo vanduo. Nebuvo užtikrintos sąlygos gyvūnams pasislėpti nuo nepalankių orų, o vilkams, liūtams, tigrams ir pelėdoms įrengtos vidinės patalpos buvo per mažos. Kai kuriuose voljeruose pasigesta kliūčių, trūko smėlio gyvūnų kailio priežiūrai. Netinkamai buvo laikomi ir vandens paukščiai. Be kita ko, zoologijos sode laikyti tinkamai nepaženklinti, neregistruoti gyvūnai.

Nustačiusi pažeidimų Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba konstatavo, kad Klaipėdos zoologijos sode laikomiems gyvūnams sudarytos nepakankamos sąlygos. Tokioms išvadoms iš esmės pritarė ir bylą nagrinėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismas bei apeliacinį skundą išnagrinėjęs ir administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus įvertinęs Klaipėdos apygardos teismas.

Apygardos teismo vertinimu, E. Legeckas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimą ir registravimą, reikalavimus. Klaipėdos rajono apylinkės teismas iš esmės tinkamai ir motyvuotai įvertino visas aplinkybes, todėl jo nutarimas lieka nepakeistas.

Baltoji ketveriukė ne itin mėgsta saulę, todėl slepiasi pavėsyje ir tokią dieną kaip ši, daugiausia praleidžia ramiai snūduriuodami. Klaipėdos zoologijos sode baltieji liūtai – jau daugiau kaip dvi savaitės, tačiau į erdvų kiemą po kelionės išleisti vėliau. Prie naujos aplinkos gyvūnai pratinosi uždarose patalpose.

„Kad jie priprastų ir prie žmonių, ir kad mums būtų lengviau juos stebėti – kaip jie ar jau nori ėsti, ar maitinasi, ar tuštinasi ar geria vandenį. Praėjus adaptaciniam penkių dienų laikotarpiui, jie buvo išleisti į naują didelį aptvarą, kuriame taip pat turėjo priprasti prie naujų sąlygų, prie žolės, prie smėlio, prie laipiojimų, prie naujų jiems sukurtų žaislų“, – pasakojo Klaipėdos zoologijos sodo atstovė Rasa Viliūtė.

2-4 metų amžiaus liūtai naujuose namuose jaučiasi gerai, per dieną suėda po 4-5 kg jautienos, tačiau patelės vis dar kovoja dėl vietos šeimoje. Ketveriukė suformuota iš skirtingų šeimų.

„Kiekvienoj šeimoj yra ir vyresnioji patelė ir jaunesnioji patelė, nors vadovauja praktiškai liūtas, saugoja visą šeimą“, – sakė Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Kol liūtės išsiaiškins, kuri viršesnė, gali užtrukti ir metus. Priklausys nuo charakterio bei jų kovingumo. Kitais metais ketveriukė jau galės poruotis, tačiau zoologijos sodo vadovas norėtų, kad naujieji gyventojai pirma sustiprėtų. Patelės atsiveda nuo vieno iki penkių jauniklių. Baltieji liūtai, priešingai nei baltieji tigrai, gamtoje atsirado natūraliai. Jie nėra albinosai ir yra paplitę Pietų Afrikoje.

„Iš esmės yra dar baltesnių, esu matęs kur visai baltas. Ir yra, matyt, kur pereinama nuo balto iki rudo, dar toksai šviesus, bet vadinamas baltu. Gal tokios spalvos yra daugiau pasaulyje, baltų gal, aišku, yra mažiau. Bet visą laiką tie balti yra naudojami balto geno išsaugojimui, kad tų baltų liūtų būtų“, – kalbėjo zoologijos sodo vadovas.

Baltieji liūtai, atkeliavę į Klaipėdos zoologijos sodą, yra pirmieji ne tik mūsų šalyje. Jų neturi nei latviai, nei estai. Čekams už šiuos egzotinius gyvūnus Klaipėdos zoologijos sodas išvežė baltųjų tigrų pateles.

Prieš porą savaičių gimę tigriukai, kurie yra Bengalijos tigrių, Klaipėdos zoologijos sode apsigyvenusių prieš ketverius merus, palikuoniai, sveria apie 300 gramų, yra guvūs ir akylai prižiūrimi mamos Jūratės. Klaipėdos zoologijos sode tai jau trečioji itin retos rūšies – baltųjų tigrų vada.

„Yra baltas genas, kuris zoologijos soduose yra išsaugotas ir yra padaryta taip, kad baltieji tigriukai vedasi baltus vaikus. Iš esmės gamtoje jų net nėra. <...> Čia yra tiktai žmogaus dėka gauta spalvinė gama“, – pasakojo Klaipėdos rajone esančio zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas.

Lankytojams įdomūs ir kiti zoologijos sode esantys prieš mėnesį gimę tigriukai. Raudoną jų spalvą, pasak E. Legecko, lėmė tėvo genai, nes mama – baltoji tigrė. Mažyliai taip pat sparčiai auga ir, kaip ir baltieji tigriukai, į vieną voljerą su kitais giminaičiais bus suleisti gerokai ūgtelėję – maždaug po metų.

Zoologijos sodas pasipildė ir vilkų jaunikliais

Mažyliais šį pavasarį pradžiugino ir vilkai. Baltoji vilkė atsivedė 4 jauniklius, o pilkoji – 6. Pastarųjų mama ramiai reaguoja, kai mažylius į rankas ima zoologijos sodo darbuotojai.

„Baltųjų vilkų tėvai juos kiek labiau saugo negu, tarkime, pilkųjų. Taigi su pilkaisiais mes bendraujame, o baltieji yra apžiūrimi ir tiesiog ramiai gyvena su tėvais“, – sakė Klaipėdos zoologijos sodo darbuotoja Viktorija Tilvikaitė.

Baltųjų vilkų mažyliai gimsta pilki. Pasak E. Legecko, tik sulaukę apie metų laiko jie pradės šertis ir taps balti.

E. Legeckas sakė dar nežinantis, ar visi šį pavasarį gimę jaunikliai liks zoologijos sode. Keli baltieji tigrai jau apsigyveno Kalvarijos zoologijos sode, netrukus ten iškeliaus ir du prieš maždaug pusmetį gimę jaguarų mažyliai.