Pasitelkus pačias naujausias technologijas, šiuolaikiškiausius sprendimus siekiama, kad informacija apie teatrą ar galimybė mėgautis aukščiausio meninio lygio pastatymais būtų lengvai pasiekiama ir žmonėms su klausos negalia. Balandžio 20-ąją duris atversiantis teatras ne tik svarbus architektūrinis, urbanistinis Klaipėdos akcentas, bet ir socialine ar pažintine prasme reikšmingas objektas.

KVMT vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad ne vienerius metus trukusių naujojo teatro pastato statybų metu buvo ieškoma tinkamiausių sprendimų, kaip šią meno šventovę paversti žmonėms su negalia patrauklia vieta. 

„Manau, kad iki šiol žmonės su negalia dažnai nepelnytai pamirštami ar tiesiog nerandama tinkamų būdų, kaip jiems padėti. Mes šių klaidų nenorėjome kartoti, tad nuoširdžiai ieškojome pačių tinkamiausių būdų, kad menas būtų prieinamas  kiekvienam žiūrovui. Laimei, šiuolaikinės technologijos ir šioje srityje vystosi sparčiai, tad galimybių padėti radome“, – akcentuoja N. Stancikas.

Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga.

Prie naujajame pastate žiūrovų hole esančio bilietų kasos langelio bus įdiegta įranga: akių lygyje pritvirtintas ekranas, kuriame matydami kokybišką vaizdą bei girdėdami aiškų garsą, komunikuoti su kasininku galės ir klausos negalią turintys žmonės. Šiuolaikinė įranga leis su kasininku bendrauti sinchroninio vertimo pagalba naudojant gestų kalbą ir tokiu pat suprantamu būdu gauti atsakymus.

„Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga, t. y. paspaus vieną mygtuką ir išvertus nuotoliu dirbančiam gestų kalbos vertėjui sulauks mūsų darbuotojų pagalbos nepriklausomai nuo to, ko jam prireikė: įsigyti bilietus, būti palydėtam į salę ar pan.“, – akcentuoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas N. Stancikas.

UAB „Atea“ sukurtas sprendimas – nuotolinė sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga – šalyje dar naujiena. Praėjusių metų rudenį tokia pilotinė paslauga, bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvos gestų kalbos vertimo centru, buvo įdiegta dviejose parduotuvėse ir sulaukė puikių atsiliepimų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirma šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su negalia suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Žmonės su klausos negalia galės patogiau jaustis ir moderniausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėse: čia įdiegta speciali įranga, leisianti patogiai mėgautis garsu žiūrovams, naudojantiems klausos aparatus, suderinamus su indukcinėmis kilpomis.

„Ši įranga turi indukcinės sistemos stiprintuvą, kuris garso signalą paverčia elektros srove. Klausos aparate įmontuota ritė priima šį magnetinį lauką ir paverčia jį garso signalu. Perjungdamas klausymosi režimus, klausos aparato ir indukcinės kilpos įrenginio naudotojas gali blokuoti aplinkos triukšmą klausos aparate ir sustiprinti iš indukcinės sistemos gaunamus garsus žmonių su klausos negalia ženklu  pažymėtose zonose – parteryje ar prie bilietų kasos. Meno gerbėjams reikės tik persijungti savo klausos aparatą į tokį režimą ir bus galima aiškiai, kokybiškai, be pašalinių aplinkos triukšmų girdėti rūpimą informaciją ar mėgautis meno kūriniu. Visų labai laukiame teatre“, – džiaugiasi N. Stancikas.

Pacientai, kuriems reikia šių elektrinių prietaisų implantacijos, skirstomi į dvi grupes – negirdėję, t. y., vaikai, gimę negirdintys, ir girdėję, suaugusieji, kurie dėl raudonukės, citomegalo viruso, išemijos, įgimtų ligų ar kitų priežasčių gyvenimo eigoje praranda klausą.

Vaikams, gimusiems negirdintiems, kochlearinius implantus geriausia implantuoti jiems dar nesulaukus dvejų metų amžiaus, tačiau būtina iki penkerių – tokio amžiaus vaikai iki 85 proc. informacijos gauna per klausą. „Tik vėliau vaikai informaciją pradeda savintis per regą, tad svarbu anksti atlikti implantaciją, kad nesutriktų kognityvinės vaiko funkcijos, – teigia Giedrius Gylys, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otorinolaringologas. – Suaugusieji su klausa gauna vos 20 proc. informacijos, tačiau jos netekus jiems gali kilti spaudimas, sutrikti rega, jausti depresiškus jausmus.“

Seniau tokie implantai buvo kompensuojami tik gimusiems negirdintiems naujagimiams, suaugusieji už paslaugą turėjo susimokėti savo lėšomis. „Šiuo metu vaikams finansuojami dveji kochleariniai implantai, o suaugusiems – vienas. Noriu pabrėžti, kad implantai – ilgaamžiai. Prieš 25 metus pacientams implantuoti prietaisai iki šių dienų veikia puikiai, jų patikimumas siekia 98 proc.“, – teigia G. Gylys.

Dabar Kauno klinikose implantuojami naujausi, 2019 metais sukurti kochleariniai implantai, kurie yra vos 0,34 cm storio ir 1,8 cm ilgio. „Tai yra geriausias implantas, koks fiziškai gali būti sukurtas, – sako gydytojas otorinolaringologas. – Seniau implantas buvo storesnis, didesnis, ilgesnis, turėdavo mažiau elektrodų, kurie ir atlieka pagrindinę funkciją – perduoda elektros impulsą į klausos nervą.“ Gydytojas priduria, kad jeigu šiuo metu kochleariniuose implantuose yra 22 elektrodai, seniau jų būdavo vos vienas, du, keturi, kartais šeši ar dvylika.

Naujausieji implantai yra itin išmanūs, galintys garsinti ar slopinti aplinkos garsus, prisijungti prie telefono ar automobilio „Bluetooth“ technologijos. „Šiuo metu kitose šalyse jau vyksta bandymai su naujais implantais, kurie neturės išorinės dalies – viskas bus ausies viduje. Pacientas galės nakties metu jį išsiimti, pasikrauti, o dienos metu įsidėti, sėkmingai nešioti ir girdėti“, – ateities vizijomis dalijasi G. Gylys.

Taip pat tikima, kad kochlearinių implantų pasiskirstymas visuomenėje tiesiogiai nurodo šalies išsivystymą ir aukštą sveikatos apsaugos lygį. „Šalies, kurioje negirdinčių mažamečių pacientų yra daugiau nei suaugusiųjų, visuomenė yra sveikesnė už tokią šalį, kurioje suaugusių pacientų yra daugiau nei vaikų. Prieš 25 metus Kauno klinikose didžioji dauguma pacientų, kuriems reikalinga prietaiso implantacija, buvo vyresnio amžiaus, o vaikų buvo vos keli. Šiuo metu suaugusieji sudaro daugiau nei pusę pacientų, kuriems Kauno klinikose implantuojami kochleariniai implantai“, – įžvalgomis dalijasi gydytojas.

Šiai dienai pasaulyje yra apie 700 tūkst. žmonių, kuriems kochleariniai implantai sugrąžino klausą. Tikrasis tokių prietaisų poreikis – apie 15 mln. Didžiulis šių aparatų poreikis jaučiamas besivystančiose šalyse, kuriose yra daug triukšmo ir sprogimų, sukeltų vykstančių karų, taip pat tose šalyse, kuriose klausos aparatai ir kochleariniai implantai nėra kompensuojami.

 Per 25 metus Kauno klinikose implantuoti 320 kochleariniai implantai.

77-erių metų LRT RADIJO klausytojas domisi, ar galėtų nemokamai gauti antrą klausos apartą, nes pirmasis, kurį nešiojo 10 metų, sugedo (jį taip pat buvo gavęs nemokamai).

VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas G. Baranauskas aiškina, ką reikėtų daryti, kai norima gauti klausos aparatą.

„Jeigu suaugusiam asmeniui klausos aparatas duodamas ne pirmą kartą, kitą nemokamą aparatą galėtų skirti gydytojas otorinolaringologas, dirbantis antrinio lygio ambulatorinės otolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje“, – komentuoja skyriaus vedėjas, ir priduria, kad yra skirtumų, kai kreipiamasi pirmą, antrą ar trečią kartus.

Pasak specialisto, žmonėms, pirmą kartą norintiems gauti klausos aparatą, siuntimą skiria tretinio lygio gydymo įstaigos – stambiausios ligoninės, teikiančios aukščiausios kvalifikacijos paslaugas, t. y. Santaros bei Kauno klinikos, o, pavyzdžiui, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje – pagrindinės ligoninės. 

„Kreipiantis antrą kartą užtenka antrinio lygio gydymo įstaigos, kurioje dirba gydytojas otorinolaringologas, pasirašęs sutartį su VLK dėl šių paslaugų teikimo. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatą ir nustatęs klausos aparato poreikį, išduoda nustatytos formos dokumento išrašą. Su juo galima kreiptis į bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK, kurioje pacientas ir įsigys jam reikalingą klausos aparatą“, – pažymi VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas G. Baranauskas. Specialistas primena, kad nemokamą klausos aparatą galima įsigyti kas penkerius metus.

Minėtųjų įmonių sąrašas skelbiamas VLK internetiniame puslapyje. Be to, informacija teikiama gyventojų aptarnavimo telefonu 8 700 88 888.

Negirdi nuo pat kūdikystės

„Labai mažai girdžiu abiem ausimis. Taip buvo nuo pat gimimo, todėl nuo mažens turėjau nešioti klausos aparatą. Jis padeda man girdėti tėvus, aplinkinius. Tačiau ne visada norisi klausyti pašalinių garsų. Ypač miegant. Tada jį tiesiog išjungi, nusiimi ir miegi ramiai“, – pasakoja Karolis.

Vaikinas pripažįsta, kad šalia ausies prikabintas aparatas išskirdavo jį iš kitų. O tai vaikystėje nebuvo labai malonu.

Jeigu artimiausiu metu nepavyks susirasti geresnio darbo ir Lietuvoje nepasikeis požiūris į neprigirdintį darbuotoją, emigruosiu ir aš.

„Vaikystėje aš ir pats nesuprasdavau, kodėl man reikia nešioti kažkokį aparačiuką, kad viską girdėčiau, o kitiems ne. Jausdavau ir aplinkinių žvilgsnius. Sunku buvo susirasti draugų, kol nepradėjau lankyti  mokyklos, kurioje buvo ir daugiau neprigirdinčiųjų. Joje sutikau daug žmonių, su kuriais dar ir dabar puikiai bendraujame. Apskritai, kurčiųjų bendruomenė yra glaudi. Todėl dabar draugų tikrai netrūksta“, – sako Karolis.

Moka kalbėti ir gestais, ir lūpomis

Lankydamas specialią mokyklą, Karolis išmoko bendrauti ne tik gestais, bet ir įprasta kalba. Be to, komunikuoti su kitais padeda ir įvairios išmaniosios technologijos, telefonai.

„Anksčiau žmonės stebėdavosi mano kurtumu. O dabar jau viskas pasikeitė ir Lietuvoje tikrai daug civilizuotų žmonių, kurie nesistebi, jog aš negirdžiu. Ir apskritai vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmogus pradeda su manim bendrauti gestais. O tai jau man būna neįprasta. Aš pats moku tiek gestų, tiek verbalinę kalbą. Tačiau mano verbalinė kalba nėra tokia aiški kaip nuolat ja bendraujančiųjų. Tad jeigu kartais žmonės nesupranta, ką aš sakau, ar nepažįsta gestų, tiesiog į telefoną užrašau kelis žodžius ir parodau“, – teigia Karolis. 

Pragyventi nelengva

„Lietuvoje pragyventi turint klausos negalią nėra labai paprasta. Visų pirma dėl to, jog mūsų gaunama pašalpa nėra labai didelė. O susirasti gerą darbą, turint klausos negalią, irgi nelengva. Dažniausiai darbdaviai duoda tik kokius sunkius, pagalbinius darbus, už kuriuos moka minimumą. Štai man, pavyzdžiui, yra tekę dirbti viename parduotuvės centre salės darbuotoju. Darbas buvo tikrai sunkus.

Apskritai vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmogus pradeda su manim bendrauti gestais. O tai jau man būna neįprasta.

Grįždavau vėlai, tekdavo ir savaitgaliais bei švenčių dienomis padirbėti, o mokėdavo minimalų atlyginimą. Ištempiau ten vos pusę metų. Dabar susiradau darbą vienoje gamykloje. Nors tai ir nėra itin lengva, nes tenka dirbti su staklėmis, tačiau grafikas yra bent jau pastovus, o ir moka šiek tiek geriau. Visgi ateityje norėčiau susirasti kitokį darbą. Man labai patinka dirbti su kompiuteriu ir nuotraukų redagavimo programomis. Galbūt ateityje pavyks save realizuoti šioje srityje“, – svarsto Karolis.

Važiuos į užsienį

Karolis Lietuvoje turi didelį draugų bei artimųjų ratą, tačiau kartais pasijunta tarsi būtų svetimas savo šalyje. Labiausiai dėl to, jog yra neįvertintas ir nereikalingas. Todėl rimtai svarsto palikti Lietuvą.

„Užsienyje situacija tikrai geresnė. Pavyzdžiui, didžiojoje dalyje Vakarų Europos šalių kurtieji ne tik gauna didesnes pašalpas, bet ir jų integracija į darbo rinką yra kur kas pažangesnė. Mano keli draugai gyvena ir dirba užsienio šalyse. Tad jeigu artimiausiu metu nepavyks susirasti geresnio darbo ir Lietuvoje nepasikeis požiūris į neprigirdintį darbuotoją, emigruosiu ir aš“, – prisipažįsta Karolis.

Interviu

Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vyresnioji gydytoja otorinolaringologė audiologė dr. Inga Julija Sruogienė.

– Klausos sutrikimai. Kokie jie būna? Kas juos sukelia?

– Žmogaus klausos mechanizmas yra sudėtingas. Jame dalyvauja tiek matomos, tiek nematomos ausies anatominės struktūros: ausies kaušelis, išorinė ausies landa, būgnelis, klausos kauliukai, klausos receptoriai sraigėje, klausos nervas bei centrinė klausos sistema, esanti smegenyse – kur ir vyksta visa gautos garsinės informacijos analizė. Kiekvienos iš jų ar kelių pažeidimas gali sąlygoti klausos sutrikimą. Klausos sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti. Jų priežastys įvairios: genetinės, traumos (kaukolės, akustinės), meningitai, dažni ausų uždegimai, autoimuninės ligos, insultai, chemoterapinio gydymo šalutinis poveikis. Deja, bet vykstant organizmo senėjimui, klausa taip pat silpsta.

– Kokie naujausi metodai taikomi klausos sutrikimų gydymui? Kaip ateityje bus padedama žmonėms su klausos negalia?

– Tiek chirurginės, tiek konservatyvios klausą gerinančios sritys nuolat tobulėja. Šiandieną labai pažengusi ausies klausos atkuriamoji chirurgija – taikomi įvairūs, vidurinės ausies protezai, implantai. Neįtikėtinai sparčiai plėtojamos skaitmeninės kompiuterinės klausos aparatų technologijos, kurių tikslas atkurti kuo natūralesnę klausą.

– Ne kartą yra tekę girdėti kurčiųjų skundų, jog yra ypač sunku pritaikyti klausos aparatus? Kaip jie yra parenkami?

– Klausos aparatai gali būti pritaikomi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jeigu pažeistos ausies receptoriaus ar klausos nervo struktūros arba chirurginio gydymo dėl įvairių faktorių taikyti negalima, tinkamiausias klausos atkūrimo būdas – klausos aparatų parinkimas. Pacientui atliekami klausos tyrimai: toninė slenkstinė audiograma, kalbinė audiograma ar papildomi tyrimai.

Susirasti gerą darbą, turint klausos negalią, irgi nelengva. Dažniausiai darbdaviai duoda tik kokius sunkius, pagalbinius darbus, už kuriuos moka minimumą.

Vaikų klausos tyrimai bei metodikos skiriasi nuo suaugusiųjų. Dažnai tenka atlikti objektyvius klausos tyrimus taikant narkozę, nagrinėjant sukeltus potencialus smegenyse. Taigi, klausos tyrimai gali būti psichoakustiniai, subjektyvūs ir objektyvūs. Gydytojas pagal klausos tyrimų duomenis įvertina sutrikimo pobūdį, laipsnį, reabilitacijos su klausos aparatais prognostinius faktorius. Ausis – porinis organas. Be galo svarbu, kiek tai įmanoma, atkurti abiejų ausų klausą, kad ji būtų fiziologinė. Jei blogai girdima abiem ausimis, skiriami du klausos aparatai. Klausos aparatai taikomi individualiai, pagal paciento poreikius, derinami ant paciento ausies.

Todėl klausos aparato neįmanoma nupirkti be žmogaus, pavyzdžiui, kam nors dovanų. Šiandieną šiuolaikinių klausos aparatų pasirinkimas yra labai didelis: nuo moderniausių technologijų iki ausies landoje telpančių „nematomų“ klausos aparatų. Linkiu pacientams pasitikėti klausos protezavimo specialistais, nes jų tikslas – yra parinkti jums tinkamiausią klausos aparatą.

– Ar įmanoma išvengti tokios negalios?

– Iš esmės ne. Reikia gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Tik tada, jei pajutote, kad sutriko klausa, geriau greičiau kreptis į klausos srityje dirbantį specialistą. O naujagimių klausa sėkmingai rūpinasi naujagimių objektyvi klausos patikra, kuri yra privaloma.

Vietoje buto – klausos aparatai vaikams

Pagrindinė klausos aparatų kompensavimo tvarkos problema – finansavimas. Dviejų vaikų, turinčių klausos negalią, mamai Editai Jurkienei prieš kelerius metus klausos aparatai kainavo 16 tūkst. litų. „Kai pirmajam vaikui diagnozuota klausos negalia, nebuvo aišku, ar jis apskritai girdi, nenorėjome rizikuoti, todėl pasiėmėme aparatus, kuriuos skyrė ligonių kasos.

Pastebėjome, kad vaikas iš tiesų reaguoja į garsus, bet jam reikia geresnių aparatų, nes gautieji buvo per silpni. Vaikui jau buvo dveji ir jam reikėjo labai aukštos kokybės aparatų, kad pradėtų mokytis kalbėti. Kuo aparatai technologiškai išmanesni, tuo vaikui didesnė galimybės adekvačiai girdėti ir pradėti kalbėti. Už du aparatus abiem ausims sumokėjome 8 tūkst. litų“, – pasakojo E. Jurkienė.

Po pusmečio Jurkų šeimai gimė antras vaikas ir pasikartojo ta pati istorija. Po tyrimų paaiškėjo, kad ir šis vaikas negirdi, todėl jam taip pat reikėjo aparatų. Kadangi valstybės kompensuojami aparatai anksčiau netiko, šeima iš karto pasiėmė finansinę kompensaciją, kuri tuomet buvo keturi šimtai litų, nors sumokėti teko dar aštuonis tūkstančius.

„Taupėme butui, o visos santaupos išėjo vaikų aparatams. Kai reikės keisti, bus vėl sudėtinga, nes mums netinka tai, kas kompensuojama. Vaikai nešioja gerus aparatus ir keisti į kitą technologiją yra negerai, nes smegenys pripratusios. Turėtų būti skiriama normali kompensavimo suma ir ypač tais atvejais, kai vaikams aparatai yra keičiami. Dabar kompensuoja tris modelius, o mūsų nešiojamas aparatas nepapuola į tą sąrašą. Kompensuojama suma tėra 150 eurų – tai labai mažai palyginus su tuo, kiek kainuoja aparatai“, – vylėsi Edita.

Nerimas dėl kompensuojamos sumos

„Įsigaliojus naujai tvarkai šeimos galės išsirinkti vaikams tinkamus aparatus. Tačiau iš VLK visiškai neturime informacijos, kokia suma bus kompensuojama. Mus baugina tai, kad išsirinksime aparatą, o turėsime visą kainą patys mokėti. Pati dalyvavau rengiant naują tvarką, ir ji mus kaip ir džiugina, bet kol kas dar ne viskas aišku. Dabar nupirkti aparatai visiški nepritaikyti pagal individualius poreikius. Ligonių kasos perka centralizuotai už tokią kainą, kokią pasiūlo konkurse dalyvaujančios firmos. Tačiau tai dar nereiškia, kad aparatai yra patys geriausi, – teigė Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA pirmininkė Rima Sitavičienė. – Naujos tvarkos privalumai – tikimės, kad išnyks eilės, vaikams nereikės laukti, kol įvyks konkursas ir VLK nupirks aparatus“.

Ji išreiškė abejonę ar tikrai vaikai galės gauti tinkamiausią, klausos netekimo laipsnį atitinkantį klausos aparatą. Taip pat neramina tai, kad už kochlearinio implanto operaciją, kuri kainuoja apie 23 tūkst. eurų, valstybė apmoka pilnai, o klausos aparatui tegali skirti iki 150 eurų.

Komentaras

Kauno klinikų otorinolaringologė-vaikų surdologė dr. Alina Kuzminienė:

Šiuo metu galiojanti klausos aparatų kompensavimo tvarka turi nemažai trūkumų. Pagrindinėmis problemomis įvardinčiau ilgą laukimo periodą iki klausos aparato įsigijimo, t.y. kol nuperkamas klausos aparatas ligonių kasose, kol jis atgabenamas į gydymo įstaigas ir kol pasiekia pacientą dėl eilių pas gydytojus.

Iki šiol vienos rūšies aparatas buvo perkamas vienam klausos lygiui ir atitinkamai po tik po vieną poziciją tam tikram klausos pažeidimo lygiui, todėl pacientas negalėjo rinktis tarp geresnio ar mažiau patrauklaus varianto. Turėdavo dėvėti tik tai, kas buvo jiems pasiūlyta. Kai kuriems pacientams VLK nupirkti klausos aparatai efektyviai negerino klausos, todėl pacientai jų tiesiog nedėvėjo ar pirko aparatus savomis lėšomis.

Minusas – itin maža kompensuojama pinigų suma, jei pacientas aparatą įsigijo savomis lėšomis. Tačiau ir šis punktas yra stipriai pakoreguotas naujojoje tvarkoje.

Suma, kurią numatys VLK, turės padengti visus numatyto bazinio modelio kaštus – pacientui turės būti pasiūlytas bent vienas klausos aparatas, už kurį nereikės mokėti nė cento. Jei pacientui šis klausos aparatas nepatiks, jis galės eiti į kitą konkuruojančią įmonę ir ten įvertinti, kurios įmonės siūlomas bazinis modelis yra geresnis. Konkuruojančių įmonių bus bent šešios. Jie nei vienas modelis paciento netenkins, jis galės primokėti prie bazinės sumos atitinkamą pinigų sumą ir įsigyti tokį aparatą, kuris tenkins jo poreikius.

VLK atsakymas

Iš viso šiemet VLK nupirko 3079 klausos aparatus, iš kurių 2767 – suaugusiesiems, o 312 – vaikams. Visi nupirkti klausos aparatai yra sertifikuoti ir Europoje gerai žinomų bei pripažintų gamintojų. Vaikams nupirkti 3 skirtingi klausos aparatų modeliai, kai yra skirtingi klausos sutrikimo lygiai, o suaugusiems – 5 skirtingi aparatų modeliai, esant skirtingiems klausos sutrikimo lygiams.

Juos nemokamai gali gauti visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti žmonės, kuriems reikalingos tokios paslaugos, nes jie yra apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pacientams juos skiria gydytojai eilės tvarka.

VLK perkamų klausos aparatų turėtų pakakti iki naujos kompensavimo tvarkos įsigaliojimo.

Įsigijusiems klausos aparatą savo lėšomis, išlaidų dalis pacientui yra kompensuojama. Šiuo metu galiojančios klausos aparatų kompensacijų sumos suaugusiems yra nuo 44,09 iki 50,18 Eur, o vaikams – 100,05–316,27 Eur. 

Šeštadienį Kaune plėšikai iš garbaus amžiaus vyro pagrobė brangų klausos aparatą.

Policijos departamento duomenimis, apie 20 val. 30 min. Kaune, ties Tilto gatve, keturi jaunuoliai sumušė 83 metų senolį ir pagrobė 60 litų bei klausos aparatą. Jo vertė 3500 litų.

Nukentėjusysis dėl akies traumos paguldytas į ligoninę.

Materialinis nuostolis sudaro 1031 eurą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pranešė tirianti klausą praradusio vyro skundą dėl diskriminacijos.

Pareiškėjas nurodė, kad šių metų lapkričio mėnesį po ūmios ligos jis prarado klausą, o dėl sutrikusios sveikatos neteko ir darbo. Vyras skunde teigia nesulaukiantis jokios pagalbos iš kelių institucijų bei esąs diskriminuojamas dėl savo negalios.

„Pareiškėjas nurodo, jog, siekdamas gauti bent kokių pajamų pragyvenimui, norėjo registruotis darbo biržoje, tačiau darbo birža atsisakė registruoti jį kaip bedarbį, kol šis nepristatys visų jo netekto darbingumo dokumentų. Dėl šių dokumentų pilietis kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau ši be medikų siuntimo negali vertinti jo darbingumo lygio ir išduoti jam būtinos pažymos“, - rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime.

Siekdamas nustatyti netekto darbingumo lygį, pareiškėjas kreipėsi į medikus, tačiau jį informavo, jog siuntimą dėl darbingumo lygio nustatymo jie galės išrašyti tik atlikę visus būtinus medicininius tyrimus. Tyrimai esą gali užtrukti iki trijų mėnesių.

Vyras įrašytas į eilę klausos aparatui gauti, o be jo įsidarbinti yra neįmanoma, kadangi jis visiškai negirdi.

Skundo autorius tvirtina likęs be jokio pajamų šaltinio - negali įsigyti nei būtinų medikamentų, nei maisto. Jis nurodo, jog socialinės paramos kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, bet tačiau iš jo nebuvo priimtas net prašymas.

Konferencijoje Seime aptartos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, problemos. Konferencijos organizatorių teigimu, šią negalią turinčių žmonių padėtis gerėja, bet pagrindinė problema jau daug metų išlieka ta pati – klausos aparatų įsigijimas ir jų kompensavimo tvarka.

Bendrijos „Pagava“, vienijančios klausos negalią vaikus auginančius tėvus, vadovė teigia, kad nors visuomenės požiūris į neprigirdinčius ar kurčiuosius vaikus gerėja, pagrindinė problema išlieka klausos aparatų, kuriuos kompensuoja valstybė, trūkumas.

„Šiuo metu valstybė kompensuoja du klausos aparatus vaikučiams, tai džiugu, bet jie parenkami iš tam tikro nupirkto aparatų kiekio. Tai gali būti, kad nėra tinkamo aparato tam vaikui, o jeigu tėveliai perkasi jo vaikui reikalingą, pagal jo klausos netekimo laipsnį, pritaikytą aparatą, tai kompensuojama tik iki 10 proc. [...] Mes norėtume, kad tėveliai galėtų nupirkti savo vaikams tokius aparatukus, kokių reikia ir valstybė galėtų kompensuoti bent jau 3–4 tūkstančius, o likusią sumą tėvai susimokėtų patys“, – teigia bendrijos „PAGAVA“ pirmininkė Rima Sitavičienė.

„Ateina laikas, kai mums reikia išsirinkti aparatus ir jų nėra rinkoje. Turi visi tėvai pirkti, kaip suprantu, nėra kompensuojamų aparatų šiuo metu, visi kalba, eina, bet vis nenusprendžia. Aš visai neseniai buvau pas savo audiologijos meistrą ir sakau – kokius aparatus pasiūlytumėte mums? Kaip kompensuojamus? Sako – šiuo metu nėra. Šiuo metu sustojo. Kaip? Nežinau“, – teigia neprigirdinti dviejų klausos negalią turinčių vaikų mama Indra.

Pirmininkė sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose norintys mokytis vaikai, dažnai susiduria su problema, kad mokyklos negali mokytojams skirti padėjėjų, kurie pamokose dirbtų su neįgaliaisiais.

Neprigirdinčios ir du klausos negalią turinčius vaikus auginančios mamos teigimu, mažieji patys suvokia situaciją, tam šeimoje jie rengiami psichologiškai.

„Jie gyvena su mumis ir tiek. Tarp kitko, trečiokas lanko bendrojo lavinimo mokyklą. Mes jį paruošėme, kad bus visko, pasijuoks ir dar kažko. Mes jį ruošiame ir psichologiškai. Kol kas nesusiduriame su problemomis. Mažasis dar tik mokosi skaityti. Labai džiugu, kad penkiametis jau skaito ir tikiuosi, kad pasieksime gerų rezultatų“, – viliasi I. Šimanauskė.

Tarptautinėje konferencijoje „Visuotinė naujagimių klausos patikra ir pagalba šeimai“ taip pat aptarti ir pastarųjų metų pokyčiai bei laimėjimai kurčių vaikų gyvenime.

Nors dar neveikia klausos negalią turinčių naujagimių registras, skaičiuojama, kad kasmet gimsta apie 30–40 neprigirdinčių ar kurčių mažylių.