Anot vyro, pirkti verta nes parašyti ir išleisti knygą yra didelis ir juodas užsiknisimas:

1. Reikia turėti, ką papasakoti. Kaip nors „susišikti“ savo gyvenimą, nors dažniausiai gyvenimas tai ir pats sėkmingai padaro. Atsiranda turinys.

2. Reikia minimaliai mokėti rašyti. Tam autorius turi skaityti knygas, baigti mokslus. Tarkim, šitos knygos autorius 4 metus studijavo filologiją.

3. Tada reikia parašyti. Aš kas dieną ateidamas į studiją dvi tris valandas skyriau knygos rašymui. Tai buvo rytinės, pačios našiausios valandos. Tai dariau šešis mėnesius.

4. Parašius reikia pusę visko išbraukti ir vėl parašyti per naują. Tai dariau trys mėnesius.

5. Po to knygą atiduodi meniniam redaktoriui, kuris vėl pusę visko išbraukia. Ir vėl rašai per nauja. Dar trys mėnesiai.

6. Po meninio redaktoriaus ateina eilė kalbos redaktoriui. Čia greičiau. Pora savaičių.

7. Prasideda knygos maketavimas. Puslapių skaičius, šrifto dydžiai ir t.t. Pora gerų savaičių.

8. Viršelio maketavimas. Užtrunka tiek, kiek Dievas duos.

9. Leidyklos darbas.

10. Spausdinimas. Šita knyga spausdinta ant geresnio popieriaus ir kietais viršeliais.

11. Platinimas po parduotuves ir t.t.

12. Knygos prominimas, reklamavimas.

13. Nuo kiekvienos parduotos knygos vienas euras skiriamas pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai.

14. Tikrai dar ką nors pamiršau...

„Kiekvienas iš šitų punktų kainuoja laiko ir pinigų. Daug laiko ir pinigų. Knygos leidimas visiškai nuostolingas užsiėmimas. Jei visą tą laiką, kurį skyriau knygos rašymui, skirčiau dainų kūrimui, muzikai ar tiesiog mūryčiau plytas – užsidirbčiau žymiai daugiau. Todėl jei parduotuvėje mano knygai išleisite 10 - 12 eurų, patikėkite, nepralobsiu, nebent nupirksite 100 tūkst.“, – rašė Stano. Anot jo, lygiai tokia pati situacija yra ir su kitų Lietuvos autorių knygomis.

„Facebook“ nuotr.

Tad dainininkas ragina – legaliai pirkti knygas arba imti jas iš bibliotekų.

Dainininkas prisipažino, kad jam pagijus, santykiai su žmona Indre pradėjo ristis žemyn. „Apie tai niekas nepasakoja. Daugelis šeimų per tai pereina. Kai vienas žmogus serga, visa šeima susikaupia ties vienu tikslu – kad tas žmogus gyventų. Kai žmogus pagyja, tada prasideda juodžiausias laikotarpis, nes nebėra dėl ko gyventi. Tai labai kvailai skamba, bet nebelieka tikslo. Tada pradeda griūti šeimos. Mes per tai perėjome. Ko nesupranta ligonis? To, kad jis ne pats vienas serga. Kai sirgau, žmonai buvo morališkai labai sunku, reikėjo prižiūrėti tris vaikus. Reikia ieškoti pagalbos, nes nežinai, kas su tavimi darosi. Pavyzdžiui, aš pasveikau, ji nesidžiaugia, o tada man pikta. Abu išgyvenome daug jausmų“, – portalui delfi.lt sakė Stano.

Žinomas vyras nestokojo ir humoro. „Na, tai „ačiū“. Knygą pristatėme kaip turi būti. Nežinau ką Jagelavičiutė (Agnė, stilistė, red.past.) pasakytų apie susirinkusiųjų stilių... Kažkaip nepasipuošę atėjo. Treningai ujeningai..., – šypsojosi S. Stavickis-Stano. – Toks didelis dėkingumas apėmęs tiems, kas ir taip gyvenime turi ką veikti, bet skyrė šį rytą man ir knygai žinodami, kad nebus nei austrių, nei šampano, dar ir sportuoti reikės. Asmeniškai man tai yra svarbiausiais įvykis šiais metais. Taip nuoširdžiai, žmogiškai – „ačiū“.

Į renginį atėjo nemažai žinomų žmonių, tarp jų ir laidų vedėjas H. Vaitiekūnas. Būtent Stano pavyzdys įkvėpė H. Vaitiekūną viešai prabilti apie prieš trejus metus jam diagnozuotą šlapimo pūslės vėžį. 

„Buvo atlikta labai rimta ir sudėtinga operacija. Tačiau esu labai didelis optimistas, jokių tamsių minčių nesu turėjęs, bet vis tiek savęs paklausi: kodėl aš?“ – H. Vaitiekūnas delfi.lt prisipažino, kad kovojant su liga jis neteko 27 kilogramų, o apie vėžį žinojo tik patys artimiausieji.