-
Vaikų ir paauglių literatūros konkursai: laimėtojai šiais metais nepaskelbti, kūriniai tobulinami
Šiais metais abu konkursai liko be nugalėtojų, tačiau į finalinį etapą patekę dalyviai gavo profesionalų darbo įvertinimą, skatinimą tobulinti savo kūrybą ir grįžti į konkursą su rankraščiais kitais metais.
Konkursams atsiųstus rankraščius vertino ekspertų komisijos. Jų nariais tapo vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, literatūrologė, rašytoja Lina Buividavičiūtė, mokytojas Alius Avčininkas, vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, edukologė Austėja Landsbergienė, literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė, rašytoja, knygų ekspertė Vitalija Maksvytė, menininkas Algis Kriščiūnas, dizaineris ir iliustruotojas Paulius Budrikis, leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių vadovė Audronė Macijauskienė.
Nugalėtojai nepaskelbti
Šiais metais paauglių literatūros konkursas sulaukė 17 kūrinių, kuriuos pateikė 17 autorių. Vaikų literatūros konkursui 45 autoriai pateikė 73 kūrinius.
Nors abu leidyklos skelbti konkursai sulaukė nemažo autorių susidomėjimo, konkurso organizatoriai teigia šiais metais pasigedę originalių kūrinių ir turinio, kurį noriai skaityti renkasi patys vaikai ir paaugliai.
Pirmą kartą komisijos darbe dalyvavusiai literatūrologei, humanitarinių mokslų daktarei J. Ž. Raškevičiūtei-Andriukonienei konkursui pasiūlytos knygos buvo įdomios idėjų gausumu, aiškiu pojūčiu, kokios problemos gali jaudinti šiuolaikinius vaikus ir jaunuolius. Svarbu atrodė, kad tikrai daug žmonių mato save kaip norinčius ir galinčius rašyti vaikams. „Kitas klausimas, ar asmuo, spręsdamas, jog gali rašyti vaikams, nemano, kad tai yra kiek lengviau, paprasčiau, nei rašyti suaugusiesiems? – svarsto literatūrologė. – Jei taip mano, be abejo, klysta. Tinkamų, reikalingų, dabartinę vaikų ideologiją atitinkančių temų savotiškas taisyklingumas net stulbino, nepaleido jausmas, kad autorius ar autorė rašo ne todėl, kad jos ar jo vaizduotėje tam tikra istorija įgauna kūną, atrodo svarbi, reikalinga ir įdomi pasakoti, bet todėl, kad mano, jog ta tema parašyti – reikia, kad tai bus paklausu, ypač patiks tėvams ar mokytojams. Tarp idėjos ir jos realizavimo, kad tą idėją ar problemą atskleistų meniniu požiūriu išbaigtas, apgalvotas, įtaigus tekstas, milžiniškas atotrūkis.“
Tinkamų, reikalingų, dabartinę vaikų ideologiją atitinkančių temų savotiškas taisyklingumas net stulbino, nepaleido jausmas, kad autorius ar autorė rašo ne todėl, kad jos ar jo vaizduotėje tam tikra istorija įgauna kūną, atrodo svarbi, reikalinga ir įdomi pasakoti, bet todėl, kad mano, jog ta tema parašyti – reikia, kad tai bus paklausu, ypač patiks tėvams ar mokytojams.
Vaikų literatūros specialistės E. Baliutavičiūtės nė kiek nenustebino abiejų komisijų sprendimas neapdovanoti ir nenominuoti nė vieno šiais metais konkursams pateikto kūrinio. „Konkursas įpareigoja apdovanoti ir išleisti gerai parašytą, patrauklų, išbaigtą kūrinį, deja, tokio visapusiškai išbaigto, kuris reikalautų tik nedidelių autoriaus redakcijų, nebuvo. Autoriai net trumpus, kelių puslapių kūrinius siunčia neišbaigtus, neapgalvotus, atrodo, jie nesupranta, kam rašo – vertėtų susipažinti su jau skaitančių vaikų psichologija ir raida“, – stebisi konkurso kūrinių vertintoja ir priduria, kad rašyti paaugliams – dar sunkiau. Ir per aštuonerius šio konkurso metus jau būta, kai liko neįvertintas nė vienas konkursui atsiųstas kūrinys.
Pritrūko laiko ar idėjų?
„Gal autoriams pritrūko laiko? – svarsto vaikų literatūros konkurso kuratorė A. Macijauskienė. – Panašu, kad taip, – temų spektras platus, galėtų būti aktualus ir vaikams, ir jų tėvams. Konkursui pateiktuose kūriniuose atradome ne tik tradicinių temų apie šeimos santykius, vienišumą, draugystę, bet ir gerokai retesnių vaikų literatūroje – gyvenimas su liga, kelionė į pomirtinį pasaulį, telefonų užhipnotizuoti suaugusieji. Puiku, kad autoriai atsigręžia į mūsų krašto kultūrą, istoriją – gavome kūrinių, aktualizuojančių lietuvių mitologiją ir pasakojančių partizanų istorijas.“
Nors autoriai savo kūriniuose ir plėtojo svarbias, įdomias temas, konkurso vertintojai juose pasigedo išbaigtumo, autentiškos raiškos, tinkamai išplėtoto siužeto ir charakterių. Taip pat – pažintinio turinio, juk pastaruoju metu vaikai tokio žanro knygas itin mėgsta. Pasigesta ir kokybiškai iliustruotų kūrinių, bežodžių knygų.
„Idėjų kūrėjai turi, tačiau jiems reikėtų stipriau pasistengti jas įgyvendinti, geriau pažinti tuos, kuriems nori rašyti“, – įsitikinusi vaikų literatūros specialistė E. Baliutavičiūtė. Ji teigia, kad šiandienos realybė – pandemija ar jos padariniai, karas Ukrainoje, globalios ekologijos ar klimato kaitos problemos, socialinių medijų poveikis vaikams – beveik nėra apmąstoma, apie ją tik užsimenama ir tai – vos viename, kitame kūrinyje. Tarp konkursui atsiųstų darbų vyrauja pasakų literatūra mažiesiems, o ji rečiau reaguoja į tikrovės pasaulio įvykius ir aktualijas, nors tikrai galėtų.
E. Baliutavičiūtė sako ypač paauglių literatūros konkurse pasigedusi originalesnių ieškojimų: „Man visai patinka, kad atsiranda vis daugiau fantastinių kūrinių, juk ilgą laiką konkurse vyravo realistinė problemų proza. Jos galimybės, beje, dar tikrai neišsemtos, galbūt autoriams tik reikėtų pasižvalgyti, kokią verstinę literatūrą tokio amžiaus skaitytojams leidžia Lietuvos leidyklos, kokių netikėtų ir įdomių kūrinių galima perskaityti kitomis kalbomis. Neabejoju, tai galėtų pakurstyti kūrėjų vaizduotę.“
Išleisti kokybišką ir skaitomą kūrinį
Būta ir daugiau potencialo turinčių kūrinių, tačiau konkursas įpareigoja apdovanoti ir išleisti gerai parašytą, patrauklų paaugliams, išbaigtą kūrinį, deja, tokio visapusiškai išbaigto, kuris reikalautų tik nedidelių autoriaus redakcijų, nebuvo. „Džiaugiuosi, kad ir leidykla principingai, atsakingai žvelgia į konkursą. Per daugelį metų Paauglių literatūros konkursas jau yra užkėlęs kartelę, atvėręs literatūros vartus ne vienam pripažintam, talentingam autoriui. Nuleisti tą kartelę nėra jokio reikalo“, – neabejoja E. Baliutavičiūtė.
Kuo toliau skaičiau, tuo labiau liūdėjau – negi mes nemokame rašyti? „Facebook“ pilna gerų tekstų, bet knygos neišeina ir gana!
Aštuntojo paauglių literatūros konkurso vertinimo komisijos narys, menininkas ir paauglės tėtis A. Kriščiūnas perskaitė 15 konkurso organizatorių jau atrinktų kūrinių. „Tikėjausi įdomiai praleisti laiką, – jis sako, – tačiau teko nusivilti: vos kelios knygos buvo vertos dėmesio. Radau tris keturis bandymus pakartoti drakonų tramdytojų ir žiedų valdovų sėkmes. Stengiausi rankraščius vertinti objektyviai – ieškojau originalumo, naujos minties. Deja, neradau, o kai kurie autoriai mane stipriai nuliūdino: kalba buvo skurdi, mintis – banali. Kuo toliau skaičiau, tuo labiau liūdėjau – negi mes nemokame rašyti? „Facebook“ pilna gerų tekstų, bet knygos neišeina ir gana!“
Dvylikmetę dukrą Paulą auginantis menininkas pripažįsta: jo dukrai, kaip ir daugeliui paauglių, turbūt labiau patinka filmai, o ne knygos. Tačiau Paula mėgsta, kai tėtis jai skaito balsu. Ir dar su intonacijomis! Ji itin mėgsta istorijas apie detektyvą Erkiulį Puaro.
„Aš pats paaugliams nerašyčiau, esu prastas jų žinovas, bet vis pagalvoju, kad norėčiau vienu metu būti ir rašytoju, ir psichologu, tada galėčiau dalytis geriausiais pasaulio dalykais“, – sako A. Kriščiūnas.
Paklausta, ko, jos manymu, trūksta lietuvių autorių knygose vaikams ir paaugliams, literatūrologė J. Ž. Raškevičiūtė-Andriukonienė pirmiausia vardija tai, kas džiugina: „Labiausiai gal pastanga nusikratyti noro vaikus mokyti, auklėti ar kaip nors kitaip ką nors iš tų vaikų padaryti. Stiprėja ir supratimas, kad vaikai yra tokie patys skaitytojai kaip ir mes, kuriems skaitymas teikia malonumą, džiaugsmą, leidžia išgyventi platų spektrą patirčių: nuo nuotykio iki netekties, gedulo. O taip, be abejo, ateina ir mokymasis. Taigi suvokimo, kad vaikai yra tokie patys skaitytojai kaip ir suaugusieji, galėtų būti dar daugiau. Kaip ir literatūrinio teksto kokybės, aukštos literatūrinės prabos tekstų, kuriuos skaitydama nedaryčiau vienokių ar kitokių išlygų, kurie pagautų nuo pirmo sakinio. Deja, į mano akiratį pakliūva labai mažai. Kai knygos yra aukšto literatūrinio lygio, jose paprastai nestinga nieko.“
Praėjusių 2021 metų vaikų ir paauglių literatūros konkursų nugalėtojų ir nominantų knygos jau pasiekė skaitytojus. Jos išleistos šešios – pirmojo Vaikų literatūros konkurso nugalėtojos Indrės Šalčiūtės kūrinys „Lelijos nuodija miestą“ ir apdovanotosios – Egidijaus Zaikausko istorija „Katinas Miegošius“, Evelinos Daciūtės ir Agnės Nananai „Ševeliūra“, Vaivos Jaloveckienės „Žvėrių kirpykla“. Paauglių ir jaunimo 2021 metų literatūros konkurso laimėtoju pripažintas Agnesos Kenešytės-Gricės rankraštis „Amžinoji Giesmė“, knyga išleista kitu pavadinimu – „Sulaukti aušros“. Konkurso nominacijos apdovanojimas įteiktas Monikai Mikėnaitei už jos rankraštį „Raudonoji moteris“.
Leidykla „Alma littera“ skelbia devintąjį paauglių literatūros ir trečiąjį vaikų literatūros konkursus. Originalių, nepublikuotų tekstų, kuriuose būtų nagrinėjamos vaikams ir paaugliams aktualios temos, laukiama iki 2023 metų kovo 3 dienos. Vieną–tris kūrinius, kuriuos komisija pripažins geriausiais, leidykla „Alma littera“ yra pasirengusi išleisti. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteiktas ir piniginis – 2 900 eurų prizas.
Daugiau informacijos apie konkursą – almalittera.lt.
-
Skelbiamas šiųmetis „Pirmosios knygos“ konkursas: pasinaudokite galimybe išleisti savo kūrinį!
Ką reikia žinoti norint dalyvauti „Pirmosios knygos“ konkurse?
„Pirmosios knygos“ konkurse gali dalyvauti asmenys, kurie dar nėra išleidę savo autorinių knygų jokiu formatu. Konkursui teikiamo kūrinio apimtis turi būti nuo 2 iki 7 autorinių lankų (autorinis poezijos lankas – 700 eilučių, prozos lankas – 40 000 ženklų su tarpais).
Kūriniai konkursui pateikiami Word formatu el. paštu adresu: pkkonkursas@rsleidykla.lt iki 2021 metų kovo 15 d. Kartu su kūriniu atskiru papildomu Word dokumentu pateikiami šie duomenys: vardas, pavardė, kūrinio pavadinimas, elektroninis paštas, telefono numeris, trumpas autoriaus prisistatymas. Šios informacijos į patį pateikiamą kūrinį įtraukti nereikia.
Prieš teikiant kūrinį „Pirmosios knygos“ konkursui, leidykla rekomenduoja susipažinti su konkurso nuostatais. Juos galima rasti www.rsleidykla.lt/pk-konkursas/.
Apie konkursui pateiktų rankraščių vertinimą ir rezultatus
Kūrinius vertins Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sudaryta komisija. 2021-aisiais, kaip ir pastaruosius keletą metų, „Pirmosios knygos“ konkurso dalyvių rankraščius komisija vertins anonimiškai. Konkurso rezultatai bus paskelbti Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos internetiniame puslapyje www.rsleidykla.lt, o laimėtojai informuoti asmeniškai. Kitų konkurso dalyvių kūrybos leidykla nekomentuos.
2020 metais pasirodė „Pirmosios knygos“ konkurso laureatų poetės Lauros Kromalcaitės eilėraščių rinkinys „Mūsų čia niekad nebuvo“ ir prozininko Sauliaus Vasiliausko trumpieji pasakojimai „Dabar aš ramiai papietausiu“. 2019 m. metais pasirodė „Pirmosios knygos“ konkurso laureatų prozininko Vlado Rožėno romanas „Viskas gerai, aš dar jaunas“ ir poeto Luko Miknevičiaus eilėraščių knyga „Už vėjo tuščia“. 2018 m. savo pirmąsias knygas išleido prozininkė Monika Baltrušaitytė „Išėję prie upės“ ir poetė Greta Ambrazaitė „Trapūs daiktai“. Pastaroji 2018 m. Metų knygos rinkimuose pripažinta geriausia knyga poezijos kategorijoje.
„Pirmosios knygos“ serijoje savo knygas yra išleidę dabar žinomi autoriai – Marius Ivaškevičius, Renata Šerelytė, Rimvydas Stankevičius, Mindaugas Kvietkauskas, Vidas Morkūnas, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Nastaravičius ir kiti.
-
„Klaipėdos knyga – 2016“: renkame populiariausią ir gražiausią 1
Apie neužšąlantį kultūros uostą
Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su spaustuve „Druka“ pernai išleido knygą „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas“. Ja siekta atskleisti Klaipėdos kultūrinį potencialą. Teatralizuotas knygos pristatymas sausio 26 d. 17 val. rengiamas Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9). Ten bus galima išgirsti, pamatyti, užuosti, pačiupinėti ir įvertinti, kas knygoje sudėta ir kiek dar netilpo į jos puslapius. Dalyvaus miesto savivaldybės ir spaustuvės „Druka“ atstovai, knygos teksto autorė Kristina Sadauskienė, knygos dizainerė Jūratė Bizauskienė, šiuolaikinio šokio teatras „Padi Dapi Fish“, pantomimos teatras A ir Klaipėdos lėlių teatras.
Kultūrinis gyvenimas Klaipėdoje yra ar jo nėra? Jei yra, tai jo, žinoma, vieniems per daug, o kitiems per mažai. O jei nėra, tai kur dingo? Nes žmonės sako, kad kažkada seniai seniai tai tikrai buvo. 2017 m. Klaipėdai tapus Lietuvos kultūros sostine, kiekvienam klaipėdiečiui iškilo grėsmė visai netyčia imti ir patekti į kokį nors kultūrinį vyksmą. Ar mes, klaipėdiečiai, tam pasirengę? Jei ne, tai knygos sumanytojai kviečia į kultūros pratybas.
Reginčiųjų ir Brailio raštu
Miesto bibliotekos Vaikų skyriuje (Danės g. 7) sausio 27 d. 10 val. ir Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A) 12 val. vyks unikalios knygos „Baltijos valdovė“ (sakmės reginčiųjų ir Brailio raštu su reljefinėmis baltų simbolių iliustracijomis) pristatymas 9–12 metų vaikams.
Dalyvaus leidėja Eglė Jokužytė (VšĮ „Verslas ar Menas“), prof. dr. Rimantas Balsys, knygos autorius Sigitas Poškus, dailininkė Marija Smirnovaitė.
„Baltijos valdovė“ – tai unikali knyga, skirta regintiems ir regos negalią turintiems vaikams. Tai edukacinė priemonė, supažindinanti juos ne tik su viena žymiausių lietuviškų legendų apie Jūratę ir Kastytį, bet ir baltų mitologijos simboliais, kurie suprantami tik lytint. Ši knyga – tai galimybė ugdyti reginčiųjų vaikų socialines vertybes ir požiūrį į neįgaliuosius, o regos negalią turintiems vaikams – skaityti tą patį kaip ir regintieji. Tai antroji knyga Lietuvoje, kurios iliustracijas testavo neregiai.
Knyga „Baltijos valdovė“ – pirmosios, L.A.Jucevičiaus užrašytos, legendos apie Jūratę ir Kastytį perpasakojimas. Legendą perpasakojo klaipėdietis rašytojas S.Poškus.
Veda Telšių vyskupijos keliu
Spaustuvė „Druka“ konkursui taip pat pateikė knygą „Telšių vyskupija“, sudarytą žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės Elvyros Spudytės. Anot jos, artėjant Žemaičių vyskupijos 600 metų ir Telšių vyskupijos 90 metų jubiliejams, gimė sumanymas prisiminti Telšių vyskupijos nueitą kelią – nuo jos ištakų iki šių dienų, į vieną knygą surašyti visas mūsų tėvų ir protėvių statytas, kurtas bei puoselėtas dabartinės Telšių vyskupijos bažnyčias, koplyčias, lurdus ir kitas šventas vietas, susitikti su vyskupijos ganytojais, seminarija, vienuolijomis bei kitomis religinėmis organizacijomis, mintimis vėl sugrįžti į svarbiausius vyskupijos gyvenimo įvykius.
Didžiąją leidinio dalį sudaro dabartinės Telšių vyskupijos šventovės – Dievo namai, gyvo ir nepalaužiamo žmonių tikėjimo paminklai, dvasinio ir visuomeninio gyvenimo židiniai, unikalūs istorijos liudininkai, neatskiriama Lietuvos kultūros paveldo dalis ir mūsų kraštovaizdžio puošmenos. Pateiktos visų Telšių vyskupijos šventovių, jų centrinių altorių 2016 m. fotografijos su trumpais aprašais. Leidinyje publikuojamas istoriko dr. Dariaus Barono straipsnis apie 1417 m. pirmųjų parapinių bažnyčių kūrimą Žemaičių vyskupijoje, istorikas Kazys Misius pristato 1926 m. įkurtos Telšių vyskupijos istorinę raidą.
Mokslas ir menas universitete
Klaipėdos universiteto leidykla konkurse dalyvauja su knyga „Mokslas ir menas Klaipėdos universitete 25+“, sudaryta Ritos Vaičekauskaitės.
Šiame leidinyje pristatomi Klaipėdos universiteto, įkurto 1991 m. Lietuvos pajūryje, mokslo ir meno pasiekimai. Universitetas moksline veikla nuolat siekia, kad jūros ir jos aplinkos pažinimas būtų naudingas visuomenei bei jūros pramonei, kad būtų suvoktos jūros galios, įvertinti jos ištekliai ir tai panaudota kuriant saugią, ekologišką, konkurencingą verslo bei unikalią kultūrinę aplinką. Klaipėdos universitete puoselėjamos ilgametės visų pagrindinių mokslo sričių ‒ fizinių, biomedicinos, technologijos, socialinių ir humanitarinių bei meninės veiklos tradicijos. Visose minėtose srityse dirba aktyvus, aukštą kvalifikaciją turintis akademinis personalas, sukurta moderni infrastruktūra, todėl universitetas savo veiklos 25-metį mini galėdamas didžiuotis gausiais ir išskirtiniais mokslo bei meno veiklos pasiekimais. Jo uždavinys – kurti naujas žinias ir akademinius atradimus. Tačiau šiandieninėje visuomenėje inovatyvumas dar siejamas su sėkmingu idėjos pritaikymu rinkoje ir komercializavimu. Klaipųdos universiteto stiprybė kuriant inovacijas yra ne tik aukštos kvalifikacijos akademinis potencialas, bet ir ilgametė, strategiškai puoselėta socialinė ir verslo partnerystė. Leidinio dailininkas – Vilhelmas Giedraitis.
Šios knygos yra tarp 14-os pretendenčių į populiariausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos titulus. Susipažinti su visomis knygomis pretendentėmis ir balsuoti už pačią skaitomiausią galima iki vasario 10 d. šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose ir interneto svetainėje www.biblioteka.lt. Gražiausią leidinį išrinks specialiai suburta komisija.