Gamtosaugininkai teigė, kad per pastaruosius du dešimtmečius koalų populiacijos sumažėjo didžiojoje dalyje Rytų Australijos, ir perspėjo, kad jos jau pradeda nykti.

Aplinkos ministrė Sussan Ley pranešė, kad ji paskelbė koalų populiacijas „nykstančiomis“ ir ketina siūlyti suteikti joms aukštesnį apsaugos lygį Naujajame Pietų Velse, Australijos sostinės teritorijoje ir Kvinslande.

Koala, pasauliniu mastu pripažinta unikalios Australijos laukinės gamtos simboliu, vos prieš dešimtmetį buvo įtraukta į rytinės pakrantės pažeidžiamų rūšių sąrašą.

„Mes imamės beprecedenčių veiksmų koaloms apsaugoti“, – sakė ministrė, pabrėždama neseną vyriausybės pažadą skirti 50 mln. Australijos dolerių (36 mln. JAV dolerių) koalų buveinėms apsaugoti ir atkurti.

Aplinkosaugininkai palankiai įvertino naująjį koalų statusą, tačiau pasmerkė Australijos nesugebėjimą apsaugoti šios rūšies iki šiol.

„Per dešimtmetį koalos iš neįtrauktų į sąrašą tapo pažeidžiamos ir net nykstančios. Tai šokiruojančiai greitas nuosmukis“, – sakė Pasaulio gamtos fondo (WWF) Australijos gamtosaugos mokslininkas Stuartas Blanchas.

„Šiandien priimtas sprendimas sveikintinas, tačiau jis nesustabdys koalų nykimo proceso, jei nebus priimti griežtesni įstatymai ir paskatos žemės savininkams saugoti savo miškų buveines“, – sakė jis.

Gamtosaugininkai teigė, kad sunku pateikti tikslius skaičius apie koalų populiaciją rytinėse šalies valstijose.

Tačiau nepriklausomos vyriausybinės patariamosios institucijos – Nykstančių rūšių mokslinio komiteto – skaičiavimai parodė, kad koalų skaičius sumažėjo nuo 185 tūkstančių 2001 metais iki vos 92 tūkstančių 2021 metais.

„Nacionalinio simbolio praradimas“

Gyvūnų gerovės organizacijos „Humane Society International“ atstovė Alexia Wellbelove teigė, kad, jei nebus imtasi veiksmų, koalos rytinėje pakrantėje gali išnykti iki 2050 metų.

„Negalime sau leisti daugiau miškų kirtimų“, – sakė ji.

Australijos gamtosaugos fondo atliktas tyrimas parodė, kad federalinė vyriausybė patvirtino daugiau nei 25 tūkst. hektarų koalų buveinių iškirtimą jau po to, kai prieš dešimtmetį ši rūšis buvo paskelbta pažeidžiama.

„Turime nebeleisti koalų buveinių paversti kasyklomis, naujų namų statybvietėmis, žemės ūkio projektais ir medienos žaliava“, – sakė šio fondo gamtos kampanijų vadovė Basha Stasak.

Australijos koalos gyveno „ant ribos“ dar iki niokojančių „Juodosios vasaros“ krūmynų gaisrų 2019–2020 metais. Joms pavojų jau tada kėlė miškų kirtimai, sausros, ligos, automobilių eismas ir šunų puldinėjimai, sakė Tarptautinio gyvūnų gerovės fondo gamtos kampanijų vadovė Josey Sharrad.

„Krūmynų gaisrai buvo paskutinis lašas. Tai turi būti pavojaus signalas Australijai ir jos vyriausybei kuo greičiau imtis veiksmų, siekiant apsaugoti svarbias buveines nuo plėtros ir miškų kirtimų ir rimtai imtis klimato kaitos problemų“, – sakė J. Sharrad.

Koalų mažėja visuose šalies regionuose, tačiau ypač – Naujojo Pietų Velso valstijoje rytinėje pakrantėje, pirmadienį pranešė Australijos koalų fondas (AKF). Daugelyje šalies dalių koalų esą jau nebeliko.

Fondo duomenimis, šiandien penktajame žemyne gyvena nuo 32 tūkst. iki 58 tūkst. koalų. 2018-aisiais jų dar buvo 46-82 tūkst.. Prie koalų populiacijos mažėjimo daug prisidėjo 2019/2020 metų vasarą siautėję krūmynų gaisrai. Pasaulio gamtos fondas (WWF) gruodį pareiškė, kad daugiau kaip 60 tūkst. koalų per gaisrus žuvo, susižalojo arba buvo traumuotos.

Tačiau tai ne vienintelė koalų populiacijos mažėjimo priežastis. Šiems sterblinių žinduoliams grėsmę kelia ir sausros, karščio bangos bei vandens stygius. „Aš mačiau kelis landšaftus, kurie atrodė kaip Mėnulis – su negyvais ir mirštančiais medžiais visur“, – sakė AKF vadovė Deborah Tabart.

Pirmiausiai miškų kirtimas žemės ūkio, būstų statybos ir kalnakasybos tikslais yra „mirtinas“ tik Australijoje gyvenančioms koaloms. Todėl, anot ekspertės, svarbu sustabdyti kirtimus koalų gyvenamosiose vietose, „kad nuo pavojaus būtų apsaugotas mūsų mylimas nacionalinis gyvūnas“.

Preliminariais duomenimis, koalų populiacija šioje rytinėje valstijoje sumažėjo 80-85 proc., antradienį Sidnėjuje sakė aplinkosaugos organizacijos WWF atstovas. „Remiantis mūsų turima informacija, aš nebūčiau nustebęs, jei per gaisrus ir sausrą būtume netekę 10 000 koalų“, - kalbėjo jis.

Dėl gaisrų, sausros ir medžių kirtimo nyksta vietinių koalų biotopas, teigė biologė Kara Youngentob iš Australijos nacionalinio universiteto. Koalų populiacijos šiuo metu gyvena įvairiose Australijos valstijose.

Nuo praėjusio rugsėjo krūmynų gaisrai Naujajame Pietų Velse sunaikino 5,4 mln. hektarų dydžio teritoriją.

Ekspertų komisija, nagrinėjanti krūmynų gaisrų padarinius vietinėms gyvūnų rūšims, jau praėjusią savaitę įspėjo dėl biotipų naikinimo. Ekspertai pareikalavo skubių priemonių ir strategijos, kad nukentėjusios teritorijos būtų atgaivintos. Sausį aplinkos ministrė Sussan Ley sakė, kad koalos dalyje Australijos galbūt turėtų būti paskelbtos nykstančia gyvūnų rūšimi.

Viktorijos aplinkos departamentas nurodė, kad šios valstijos aplinkosaugos kontrolės tarnyba tiria „didelį nerimą keliantį incidentą“, per kurį nugaišo dešimtys koalų eukaliptų plantacijoje netoli pakrantėje esančio Portlando miesto.

„Jei bus nustatyta, kad tai įvyko dėl sąmoningų žmogaus veiksmų, tikimės, kad aplinkosaugos kontrolierė tučtuojau imsis veiksmų prieš kaltininkus“, – pažymėjo departamentas.

Pagal įstatymus, skirtus apsaugoti Australijos gyvūniją ir augaliją, atsakingi asmenys gali sulaukti didelių baudų.

Pasak Aplinkos departamento, savaitgalį iš plantacijos į veterinarijos įstaigas buvo išvežta maždaug 80 koalų, o kitas teko užmigdyti.

„Gyvūnijos ir augalijos gerovės vertinimą ir pagalbos skubumo nustatymą tęs kvalifikuoti globėjai ir veterinarijos gydytojai“, – rašoma departamento pranešime.

„Planuojama perkelti likusius gyvūnus už (plantacijos) ribų, jeigu jų būklė bus pakankamai gera, kad būtų galima juos perkelti“, – priduriama jame.

Aplinkosaugos aktyvistų grupė „Friends of the Earth“ pareiškė, kad plantacija buvo iškirsta gruodį – tas incidentas apibūdinamas kaip „žudynės“, per kurias nugaišo ar buvo sužeista šimtai koalų.

Organizacijos teigimu, incidento mastas paaiškėjo vietos gyventojams pastebėjus, kad pastarosiomis dienomis buldozeriai į krūvas stumdė negyvas koalas.

Apie įvykį pranešta niokojantiems krūmynų gaisrams sunaikinus didelius ruožus koalų arealų Australijos pietryčiuose ir pražudžius tūkstančius gyvūnų, laikomų „pažeidžiamais“ dėl išnykimo grėsmės.

Australijos miško produktų asociacija tvirtina, kad viena miškų ūkio darbų rangovė, lankydamasi griežtų gamtosaugos taisyklių, lapkritį nuėmė derlių minėtos plantacijos teritorijoje. Asociacijos teigimu, likę medžiai buvo iškirsti vėliau, kai rangovės darbuotojai paliko sklypą.

„Lieka neaišku, kas buldozeriais išvartė medžius, kai ant jų, matyt, buvo koalų, bet visiškai akivaizdu, kad tai nebuvo kuri nors plantacijų ūkio ar miškininkystės įmonė“, – pareiškė asociacijos generalinis direktorius Rossas Hamptonas (Rosas Hamptonas).

„Palaikome visus tuos, kurie reikalauja, kad kaltininkas būtų nubaustas pagal visą įstatymų griežtumą“, – tvirtino jis.

Ši miškininkystės pramonės lobistų grupė taip pat pažadėjo atlikti atskirą tyrimą.

„Koalos Australijoje yra iš esmės išnykusios, jos galėtų gyvuoti Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelis kitų Australazijos rūšių, – sakoma peticijoje, kurią pirmadienio rytą buvo pasirašę daugiau nei 7 tūkst. žmonių. – Tai nepažeistų mūsų vietinės ekosistemos, nes koalos įprastai gyvena atviruose eukaliptų miškuose, o šių medžių lapai sudaro didžiąją dalį jų maisto.“

Peticijoje teigiama, kad Naujojoje Zelandijoje yra apie 30 tūkst. ha tokių miškų, panašių į esančius Australijoje.

Visoje Australijoje nuo rugsėjo, kai rugsėjį prasidėjo miškų gaisrų laikotarpis, išdegė daugiau nei 10 mln. ha žemės. Mažiausiai 26 žmonės žuvo, buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų. Manoma, kad pražūtingame gaisre gyvybės neteko per pusę milijardo gyvūnų.

„Koalas visada paliesdavo gaisrai, tačiau šiomis dienomis problema yra ta, kad koala yra pažeidžiama rūšis, kuri susiduria su daugybe grėsmių. Gaisrai šalia kitų grėsmių gali turėti katastrofiškų padarinių koalų populiacijai“, – teigė Sidnėjaus universiteto Mokslų fakulteto mokslininkė Valentina Mella.

Australijos gyvūnų rūšių įvedimas į Naująją Zelandiją anksčiau baigdavosi gana netikėtai. XIX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje pradėti veisti Australijos oposumai, tačiau itin greitai jų populiacija pasiekė milijonus gyvūnų. Iki šios dienos oposumai išlieka kenkėjais Naujojoje Zelandijoje. Nors Australijoje oposumai saugomi, Naujojoje Zelandijoje jie naikina vietos miškus.

Manoma, kad šeštadienį maždaug už 400 km į šiaurę nuo Sidnėjaus kilęs žaibas įsiplieskė nuo žaibo smūgio. Ugnis nuniokojo daugiau kaip 2 000 ha plotą, kol tarnyboms pavyko gaisrą suvaldyti.

Naujojo Pietų Velso valstijos šiaurėje dirbantys laukinių gyvūnų gelbėtojai sakė smarkiai nuogąstaujantys dėl „labai retos“ koalų populiacijos gaisro nuniokotoje teritorijoje.

„Šios koalos ypač svarbios, nes jos pasižymi didele genetine įvairove“, – naujienų agentūrai AFP sakė Port Makvorio koalų ligoninės vadovė Sue Ashton (Sju Ašton).

Jis pridūrė, kad gaisro paveiktoje teritorijoje gyvenę šimtai koalų galimai žuvo liepsnose.

„Tai – nacionalinė tragedija, nes ši koalų populiacija yra itin unikali“, – aiškino ekspertė.

Tai – nacionalinė tragedija, nes ši koalų populiacija yra itin unikali.

Medžiuose gyvenančios koalos prarado daug savo natūralių buveinių dėl miškų kirtimo ir ūkio plėtros, todėl ryšiai tarp atskirų populiacijų susilpnėjo, iškilo artimai giminingų individų kryžminimosi ir genetinės įvairovės sumažėjimo pavojus.

Naujajame Pietų Velse, apimtame smarkios sausros, šiuo metu tebeliepsnoja daugiau kaip 70 gaisrų.

Pasak pareigūnų, padėtis prie Port Makvorio, kur gaisras gesinamas pasitelkiant priešgaisrinius lėktuvus, gerėja.

„Gaisras toliau degs naktį, bet šioje teritorijoje turima reikšmingų išteklių nuosavybei apsaugoti“, – sakoma Naujojo Pietų Velso užmiesčio priešgaisrinės tarnybos naujausiame pranešime.

Pasak S. Ashton, gyvūnų apsaugos savanoriai ketvirtadienį arba penktadienį prisidės prie ugniagesių, kad įvertintų padarytą žalą ir pradėtų išgyvenusių koalų gelbėjimo operaciją.

„Per gaisrą koalos paprastai užsiropščia į medžio viršūnę ir susisuka į kamuoliuką. Jeigu gaisras greitai praslenka ir tik apsvilina joms kailį, gyvūnai nenukenčia, o kailis ataugs“, – aiškino ji.

Tačiau per smarkius gaisrus, kai liepsnos persimeta į medžius, koalos žūva, pažymėjo S. Ashton.

„Taigi, tikrąją padėtį sužinosime tik ten nusigavę ir pradėję vertinti“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.

Didžiuliame daugiau kaip 50 mokslininkų septyniose valstybėse atliktame darbe buvo išaiškinti 26 558 koalos genai su gyvybiškai svarbia DNR informacija galimiems šių gyvūnų skiepams nuo tokių ligų kaip lytiškai plintanti chlamidiozė, nuo kurios žvėreliai apanka ir tampa nevaisingi.

„Genomas leido mums pirmą kartą detaliai išsiaiškinti koalos imuniteto genus“, – sakė Rebecca Johnson (Rebeka Džonson) iš Australijos muziejaus tyrimų instituto, žurnale „Nature Genetics“ antradienį išspausdinto straipsnio bendraautorė.

„Šie genai tiesiogiai prisideda prie skiepų koaloms“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Išaiškintas DNR kodas taip pat turėtų suteikti postūmį koalų veisimo programoms.

Tyrimas parodė, kad Viktorijos ir Pietų Australijos valstijose koalų įvaisa yra didesnio laipsnio nei Kvynslande ir Naujajame Pietų Velse.

„(Todėl) galime teikti rekomendacijas, kaip išsaugoti populiacijas su didele genetine įvairove ir kaip gyvūnai galėtų būti perkelti siekiant didinti įvairovę populiacijose, kur didelė įvaisa“, – sakė R. Johnson.

Prieš 30-40 mln. metų koalų rūšių buvo 15-20, o šiandien Australijoje gyvena vienintelės rūšies koalos – iš viso maždaug 330 tūkst. individų, daugiausia saugomose teritorijose.

Laukinėje gamtoje jų gali būti likę tik 43 tūkstančiai. Iki 1788 metų, kai Australijoje pradėjo kurtis europiečiai, koalų ten buvo maždaug 10 milijonų.

Iš dalies jų nykimą nulėmė nuo XIX amžiaus 8-ojo dešimtmečio iki XX amžiaus 3-iojo dešimtmečio klestėjusi prekyba kailiais.

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (International Union for Conservation of Nature, IUCN) koalas priskiria pažeidžiamoms rūšims.

Išranki maistui

Koalos yra sterbliniai žinduoliai. Koalų jaunikliai gimsta be imuniteto ir yra labai priklausomi nuo motinos pieno.

Svarbus atradimas, susijęs su jų genų sekvenavimu, yra koalų pieno baltymų, taip pat galinčių turėti „smarkiai išreikštų antibiotinių savybių, ... tikrai veiksmingų prieš bakterijas ir grybelius“, išaiškinimas.

„Todėl manome, kad vieną dieną galėtume sukurti antibiotikus žmonėms ir kitiems gyvūnams tiesiai iš koalos sterblės“, – AFP sakė studijos bendraautorė Katherine Belov (Ketrin Belov) iš Sidnėjaus universiteto.

„To išvados didžiulės, nes ... didėja atsparumas antibiotikams, atsiranda vis daugiau naujų bakterijų, atsparių visiems rinkoje esantiems vaistams“, – pažymėjo ji.

Neįprastą koalų dietą sudaro daugiausia eukaliptų lapai, kurie daugumai gyvūnų yra nuodingi. Be to, eukaliptų lapai turi mažai kalorijų ir tai reiškia, kad šie simpatiški „meškiukai“ turi daug ėsti ir dažnai ilsėtis.

Naujo tyrimo metu buvo identifikuoti genai, atsakingi už kepenų detoksikaciją, tikriausiai sudarę sąlygas koaloms pereiti prie tokios specializuotos dietos ir išvengti konkurencijos dėl maisto su kitais gyvūnais.

Deja, toks išrankumas dabar prisideda prie jų nykimo, nes eukaliptai kertami norint didesnių plotų žemės ūkiui ar miestų statyboms.

Pasak ekspertų, pasaulinis atšilimas dar labiau padidins miškų gaisrų ir medžių nykimo pavojų.

Koalų genomas yra didesnis nei žmonių, kurie turi maždaug 20 tūkst. genų.

Tai kol kas išsamiausiai sekvenuotas sterblinių, kurių yra maždaug 300 rūšių, genomas, nurodo mokslininkai.