Dėmesys ekologijai

Daugiau nei 177 tūkst. kokosų aliejaus indelių arba po vieną jų kiekvienam Klaipėdos bei Jonavos gyventojui kartu sudėjus. Tokį kiekį šio produkto, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, prekybos tinklas iš viso pardavė per praėjusius metus.

„Lygindami pernai metų pardavimus su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais pastebime, kad kokosų aliejaus prekyba ūgtelėjo beveik ketvirtadaliu. Tai rodo, kad mūsų pirkėjai šį produktą itin noriai įtraukia į savo kasdienę mitybą. Dažniausiai klientai renkasi ekologišką, šalto spaudimo kokosų aliejų, kurio naudą sveikatai pabrėžia ir mitybos specialistai“, – sako E. Dapkienė.

Anot prekybos tinklo atstovės, toks pirkėjų pasirinkimas išties džiugina, todėl „Maxima“ nuolatos stengiasi atliepti jų poreikius, plėsdama bei didindama šių gaminių asortimentą ir siūlydama kokybiškiausius produktus už pačią geriausią kainą.

Nauda – akivaizdi

Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė antrina – augantis kokosų aliejaus populiarumas yra išties pozityvi tendencija. Anot jos, nors yra daugybė įvairių nuomonių dėl kokoso aliejaus naudos, tačiau pastaruoju metu mitybos specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į jo pagalbą iš organizmo šalinant blogąjį cholesterolį.

„Kokosų aliejus mažina riziką susirgti širdies ligomis. Taip pat šis produktas gausus medžiagų, turinčių antibakterinių, antimikrobinių bei antivirusinių savybių. Kalbant apie jo naudojimą maisto gamybai, verta pabrėžti, kad skirtingai nuo daugumos augalinių aliejų, šis kambario temperatūroje yra kietas. Visgi norintiems produkto kaskart negramdyti iš stiklainio, pravers viena gudrybė. Kokosų aliejų galima ištirpinti ir supilti į ledo kubelių indelį. Tada jį laikyti šaldytuve. Prireikus gaminti, užteks tiesiog išimti kubelį ir kepti“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Ji priduria, kad kokosų aliejų galima naudoti vietoje sviesto, darant trapią tešlą bei gaminant daugumą konditerinių gaminių. Taip pat produktas puikiai tinka veganiškiems nekeptiems desertams, blynams, maistui ir kepti, ir gruzdinti. Todėl B. Baratinskaitė siūlo pasinaudoti šio gaminio privalumais bei savo namų virtuvėje pasigaminti galbūt dar neišbandytą gardžių veganiškų keksiukų receptą.

Desertui: veganiški bananiniai keksiukai be kvietinių miltų

Reikės: poros didesnių bananų, stiklinės avižinių dribsnių, tiek pat migdolų miltų, trečdalio stiklinės grikių miltų, 6 šaukštų kokosų aliejaus, 4 šaukštų augalinio pieno, 4 šaukštų klevų sirupo, 50 g juodojo šokolado, 1 šaukšto citrinos sulčių, 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, pusės šaukštelio cinamono, žiupsnelio druskos ir vanilės.

Gaminimas: avižinius dribsnius sudėkite į smulkintuvą, sutrinkite iki miltų tekstūros. Tuomet smulkintuvu iki vientisos masės sutrinkite bananus. Kitame inde sumaišykite visus birius produktus: miltus, kepimo miltelius, druską, vanilę, cinamoną. Imkite dar vieną indą, jame sumaišykite skystus produktus – trintus bananus, išlydytą kokosų aliejų, citrinos sultis, pieną, klevų sirupą. Abiejų indų turinius supilkite į vieną, išmaišykite. Turėsite pakankamai tirštą ir savo formą išlaikančią masę. Tuomet susmulkinkite šokoladą, įmaišykite į keksiukų tešlą. Ją dėkite į formeles, ant viršaus galite dar pabarstyti šiek tiek migdolų miltų ir šokolado. Tada keksiukus kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, ištraukite, leiskite šiek tiek atvėsti ir ragaukite. Skanaus!

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Daug dailiosios lyties atstovių svajoja apie tokius vešlius, blizgančius plaukus kaip indų moterų. Jos, kaip ir kitos egzotiškų kraštų moterys, dažnai palepina plaukus kokosų aliejumi. Siekdamos gražiai blizgančių plaukų, iš tolimų kelionių parsivežusios kokosų aliejaus, jį ima naudoti ir lietuvės.

Tačiau plaukų stilistė Birutė Jermalavičienė perspėja: tai, kas tinka arčiau pusiaujo esančiose šalyse, gali pakenkti kitų geografinių platumų gyventojams. "Egzotiškuose kraštuose moterų plaukus stipriai veikia saulės spinduliai ir ypač sūrus vanduo. Kokoso aliejus stipriai apgaubia plaukus apsaugine plevėle, kuri pasišalina po stipriai veikiančių veiksnių: vėjo, saulės, sūraus vandens. Jei mes naudojame tokią priemonę grįžusios į įprastą aplinką, ji visiškai netinka. Plaukai apsivelia aliejumi, kuris net plaunant šampūnu labai sunkiai pasišalina", – pastebėjo B.Jermalavičienė.

Renkantis priemones plaukams ji ragino atkreipti dėmesį ne tik į savo galvos odos ypatumus, plauko struktūrą, bet ir oro sąlygas.

„Geriausias yra lydytas sviestas (ghi), paskui – kokosų aliejus ar riebalai, o jau toliau – aliejai (rapsų, saulėgrąžų). Bet aliejai turi būti naudojami tik vieną kartą, būtina išplauti keptuvę“, – primena LRT RADIJUI kalbėjusi specialistė.

– Sausainiai, saldainiai, įvairūs konditerijos gaminiai ir kiti maisto produktai, kuriuose yra daug transriebalų, po poros metų Lietuvoje jau turėtų būti kiek kitokie, nes Lietuva  nutarė nuo 2019 m. lapkričio riboti transriebalų kiekį maisto produktuose. Kas yra transriebalai, kuo jie pavojingi?

– Transriebalai yra tam tikros nesočiosios riebalų rūgštys, natūraliai, mažais kiekiais susidarančios gyvūninės kilmės produktuose. Pvz., svieste, piene jų natūraliai labai nedaug – 3–5 proc.

Mes kalbame apie reglamentavimą, kai transriebalai susidaro pramoniniu, cheminiu būdu – tam tikrą laiką kaitinant aliejų aukštoje temperatūroje, pasigamina iš dalies hidrinti riebalai. Būtent tuo pramoniniu būdu atsiradę transriebalai ir turi būti reglamentuoti.

– Ar teisinis reglamentavimas bus taikomas tik saldumynams?

– Noriu atkreipti dėmesį, kad jis bus taikomas ne tik saldumynams. Jis taikomas riebalams, kuriuose yra transriebalų. Kepti, gruzdinti naudojamuose riebaluose taip pat susidaro transriebalų, taigi naujas reglamentavimas taikomas visiems kepimo riebalams, margarinams, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų.

Maisto ir veterinarijos tarnyba kelerius metus vykdė stebėseną – atrinko maisto produktus ir tyrė, kiek juose yra transriebalų, gautų pramoniniu būdu. Institute buvo patikrinti 147 maisto produktai ir tyrimas parodė, kad kas antrame produkte transriebalų daugiau negu 2 g.

– Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad laboratorijoje buvo nustatyta, jog kai kuriuose produktuose transriebalų yra net mažiau nei 2 g, o kai kuriuose – 43 g. Tyrimai atskleidė, kad rizikingiausia – saldainių produktų grupė: buvo atrinkti 26 saldainių mėginiai ir iš Lietuvos, ir Europos Sąjungos, ir trečiųjų šalių gamintojų, ir nustatyta, kad beveik 90 proc. saldainių transriebalų buvo daugiau negu 2 g.

Tyrimai atskleidė, kad rizikingiausia – saldainių produktų grupė.

Reikia atkreipti dėmesį, kad problema ne tik saldainiai, bet ir sausainiai, įvairūs kepiniai, tam tikri pieno produktai. Maisto pramonei iš dalies hidrinti riebalai, kadangi ne taip greitai oksiduojasi, labai patrauklūs, nes produktams suteikia geresnę konsistenciją, spalvą, ilgina vartojimo terminą.

Pavyzdžiui, saldainiai lieka blizgūs, aukštesnėje temperatūroje (kad ir karštą vasarą) ne visi saldainiai ištyžta. Taigi iš dalies hidrinti riebalai produktui ir suteikia naudos, bet ne žmogaus sveikatai.

– Ar yra pavojus, kad maiste atsiras transriebalų kepant namuose?

– Siekiant išvengti transizomerų susidarymo, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokius riebalus naudojate kepti. Geriausias yra lydytas sviestas (ghi), paskui – kokosų aliejus ar riebalai, o jau toliau – aliejai (rapsų, saulėgrąžų). Bet aliejai turi būti naudojami tik vieną kartą, būtina išplauti keptuvę, kad nebūtų degėsių, o kepti ar gruzdinti reikia kuo trumpiau.

Vis dėlto lydytas sviestas yra labai brangus, tad daugelyje virtuvių vis tiek bus aliejaus. Kokosų aliejus ar riebalai kepti labai tinka, bet jų sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Taigi visi ekspertai teigia, kad aliejus reikia naudoti pakaitomis.

Noriu pažymėti, kad gruzdinti naudojamas specialus aliejus, o jo sudėtyje gali būti iš dalies hidrintų riebalų ir gruzdinant gali susidaryti transizomerų. Mūsų tyrimas viešojo maitinimo įmonėse parodė, kad gruzdintose viščiukų blauzdelės buvo daugiau negu 2,5 g transriebalų. Taigi šis reglamentavimas apims ir viešojo maitinimo įmonių sektorių.

Amerikos širdies asociacija teigia, kad šiame aliejuje yra gausu prisotintų riebalų, kurie gali padidinti blogojo cholesterolio lygį.

Kokosų aliejus dažnai laikomas ir pardavinėjamas kaip sveikas produktas ir kartais teigiama, kad jame esantys riebalai žmogui gali būti sveikesni nei kiti prisotinti riebalai.

Tačiau Amerikos širdies asociacijos ekspertai sako, kad to nepagrindžia jokie tyrimai.

Multivitaminai

Beveik pusė suaugusių amerikiečių kiekvieną dieną vartoja vitaminų rinkinius. Tačiau jau dešimtmečius atliekami tyrimai nerado jokių įrodymų, kad kasdienis tablečių, kurių sudėtyje yra dešimtys medžiagų, gėrimas gali pagerinti žmogaus sveikatą.

Tai nereiškia, jog vitaminų mums visiškai nereikia. Pavyzdžiui, be A, C ar E vitaminų, mūsų kūnui būtų sunku paversti maistą į energiją ir kiltų grėsmė susirgti tam tikromis ligomis. Tačiau tyrimais įrodyta, kad šių medžiagų daugiau nei pakankamai gauname iš to, ką suvalgėme.

Migdolų sviestas

Nors yra gana brangus, tačiau migdolų sviestas yra ypač pamėgtas garsių pasaulio veganų ir kitų „sveiko gyvenimo“ propaguotojų.

Tačiau kuo šis produktas skiriasi nuo įprasto riešutų sviesto be to, kad pastarasis yra keturis kartus pigesnis? Į šį klausimą garsus dietologas Andis Bellatti atsakė: „Tuo, kad jis yra žemės riešutų sviestas! Jei produktas pagamintas tik iš žemės riešutų bei druskos, jis praturtina mūsų organizmą lygiai tokiomis pat medžiagomis, kaip ir kitų riešutų produktai.“

Sultys

Kai spaudžiate sultis iš šviežių vaisių bei daržovių, pašalinate visą jų pagrindinį pluoštą, kuris verčia jausti sotumą ir pasitenkinimą maistu.

Viskas, kas lieka, tėra cukrus. Galiausiai, didelis jo kiekis ir baltymų trūkumas maiste sukelia alkio priepuolius, nuotaikos svyravimą ir energijos trūkumą. Ilgą laiką vartodami daugiausia sultis, galite prarasti raumenų masę.

Duona be glitimo

Išskyrus tą atvejį, jei esate vienas iš 1 proc. žmonių, kenčiančių nuo celiakijos (glitimo netoleravimo), glitimas jums neigiamos įtakos nedaro.

Tyrimai rodo, kad žmonės nuo šios medžiagos gali jausti lengvą pilvo pūtimą, tačiau tai galima patirti ir nuo kitų organizmui vertingų produktų (daržovių, pieno produktų ir t.t.). Taigi, valgykite įprastą duoną į sveikatą.

Migdolų pienas

Ši alternatyva pienui išpopuliarėjo tik per pastaruosius kelerius metus. Daugiausiai jį ėmė vartoti veganai ir žmonės, kurie netoleruoja laktozės. Tačiau migdolų pienas praktiškai neturi maistinių medžiagų.

Patys migdolai yra tikra baltymų bomba. Tačiau stiklinėje migdolų pieno tėra vos 2 proc. pačių migdolų. Visa kita yra dirbtiniai priedai. Kiek geresnė situacija yra su sojų pienu, kuriame galima rasti kur kas daugiau baltyminių medžiagų.

Javainiai

Jeigu manote, kad viskas, kas trašku ir parduodama ekologiškose pakuotėse yra sveika, labai klystate. Ir patys nesveikiausi iš šių produktų yra javainiai (granola).

Jose gausu cukraus ir sočiųjų riebalų. Be to, viename puodelyje javainių yra apie 600 kalorijų. Tai tas pats, kas suvalgyti dvigubą sumuštinį su kalakutiena bei sūriu.

Kiaušinių baltymai

Daugelis žmonių pradėjo vengti kiaušinių trynių, kai mitybos specialistai paskelbė rekomendacijas maitintis mažiau cholesterolio turinčiu maistu.

Tačiau turime jums gerą žinią: vis daugiau tyrimų rodo, jog maiste esantis cholesterolis labai mažai paveikia cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi, atsisakyti trynio ir vartoti tik kiaušinio baltymą būtų neprotinga, nes būtent ši dalis turi daugiausiai vertingų medžiagų.

Vanduo buteliuose

Vanduo buteliuose nėra švaresnis ar sveikesnis nei iš čiaupo. Tačiau žmonės išleidžia tam šimtus milijardų dolerių.

Savo knygoje „Butelmanija: kaip buvo parduotas vanduo ir kodėl mes jį nupirkome“ Elizabeth Royte rašo kad 92 proc. JAV centrinių vandens sistemų visiškai atitinka saugumo standartus ir yra net švaresnės už vandenį buteliuose.

Lietuvoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, vanduo iš čiaupo Lietuvoje yra saugus, nes išgaunamas iš požeminių gręžinių, tad aplinkos tarša tokiam vandeniui įtakos neturi. Išimtis – tik vakarinė Lietuvos dalis, kur vandenyje yra didesnė fluoridų koncentracija. Tačiau ši problema sprendžiama statant fluoro šalinimo įrenginius. Vandens iš čiaupo kokybė visoje Lietuvoje yra tikrinama reguliariai.

Agavų sirupas

Kažkada daug sveikatingumo šalininkų (įskaitant daktarą Ozą) teigė, jog vietoje cukraus turėtumėte naudoti agavų sirupą, nes jis sumažina staigius cukraus kiekio (gliukozės) šuolius kraujyje, kas nėra gerai organizmui.

Kaip paaiškėjo, nors agavose gliukozės kiekis yra gana nedidelis, tačiau jose yra kito saldiklio – fruktozės. Nauji tyrimai rodo, kad didelių fruktozės kiekių vartojimas yra susijęs su sveikatos problemomis, įskaitant širdies ligas.

Viskas, kas žada „detoksikuoti“ organizmą

Niekam nereikia „detoksikuotis“, nebent buvote apsinuodiję. Jūs turite puikią sistemą, kuri pašalina iš organizmo daugumą kenksmingų medžiagų. Šį procesą atlieka kepenys ir inkstai.

Inkstai filtruoja mūsų kraują ir pašalina bet kokias nereikalingas medžiagas, o tuo tarpu kepenys „nukenksmina“ įvairius blogus chemikalus, kuriuos suvartojame. Veikdami kartu šie organai paverčia mūsų kūnus puikiai natūraliai apsivalančiomis mašinomis.

Kokosų aliejus

Kokosų aliejus (CO) yra labai panašus į alyvuogių aliejų (OO), kalbant apie kalorijas ir riebalų kiekio koncentraciją. Tačiau alyvuogių aliejaus šaukštelyje yra tik 1 gramas sočiųjų riebalų ir daugiau net 10 gramų sveikų mono- arba poli- nesočiųjų riebalų. Tuo tarpu kokosų aliejaus šaukštelyje yra 12 gramų sočiųjų riebalų ir tik 1 gramas sveikųjų riebalų.

Ekspertai pataria vengti sočiųjų riebalų, nes jie susiję su cholesterolio padidėjimu kraujyje ir 2 tipo diabeto rizika.

Himalajų druska

Rožinės spalvos Himalajų druska turi mažą kiekį geležies oksido ar kitaip vadinamų rūdžių. Jos sudėtyje taip pat yra nedidelis kiekis kalcio, kalio, magnio ir truputis natrio. Šie kiekiai yra tik šiek tiek didesni nei paprastos valgomosios druskos sudėtyje. Tad, ar verta mokėti kur kas didesnę kainą?

Rožinis atspalvis Himalajų druskos nepadaro kažkuo geresne. Ji beveik niekuo nesiskiria nuo valgomosios druskos, todėl šios medžiagos taip pat negalima padauginti.

Kokosų vanduo

Šis gėrimas nėra panacėja nuo visų ligų, kaip mėgsta rašyti gyvenimo būdo žurnalai. Taip, kokosų vanduo yra puikus kalio, kitų vitaminų bei mineralų šaltinis, tačiau jis tikrai nepagydys nuo vėžio. Jūsų organizmui toks gėrimas bus tas pats, kas išgerti vandens stiklinę ir užkąsti šviežių vaisių.