Efektyvi tymų profilaktika – dvi vakcinos dozės ir pakankamas kolektyvinis imunitetas
Birželio pradžioje susirgus tymais aštuoniems kauniečiams, iš kurių trys neskpiepyti dvidešimtmečiai, o likusieji, vyresni nei 30 metų amžiaus, nežino apie savo skiepijimų būklę arba skiepyti viena tymų vakcinos doze, svarbu žinoti, kad efektyviausia tymų profilaktika – skiepai. Nors sergamumas ne toks kaip XX a. viduryje, kuomet kasmet Lietuvoje būdavo registruojama apie 20 tūkst. tymų atvejų, tačiau patikimesnių specifinių profilaktinių priemonių, nei skiepai šiai ligai suvaldyti iki šiol nėra.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad norint išvengti tymų būtina paskiepyti ne mažiau 95-97 proc. tymams imlių asmenų.
Efektyviai tymų profilaktikai – dvi vakcinos dozės
Palyginti nesenai tymai buvo viena iš „privalomų“ vaikų infekcinių ligų, nes visi vaikai jais persirgadavo. Tymai buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių, iki pradedant visuotinį skiepijimą tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Šalyje tymų vakcina pradėta naudoti 1964 m. ir pagal tuo metu vyravusią imunoprofilaktikos politiką vaikai buvo skiepijimi tik vieną kartą 15-18 mėn. amžiaus. Tačiau kitų šalių patirtis įrodė, kad ilgalaikiam imunitetui susidaryti vienos vakcinos dozės neužtenka ir kad, būtina įskiepyti bent dvi vakcinos dozes. Todėl 1993 m. Lietuvoje į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įvedama pakartotinė imunitetą sustiprinanti tymų vakcinos dozė 12 metų amžiaus paaugliams. Tačiau pastebėta, kad maždaug 10 metų intervalas tarp tymų vakcinos dozių yra per ilgas ir imuniteto mechanizmai gali susilpnėti taip, kad susidūrus su sukėlėju jau nebeapsaugos nuo ligos be to atsirado vis daugiau kitų šalių pavyzdžių ir mokslu pagrįstos informacijos, jog pakartotinę tymų vakcinos dozę tikslingiau įskiepyti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lietuvoje tai pradėta įgyvendinti 2002 m. Akivaizdu, kad šalies sprendimai imunoprofilaktikos atžvilgiu, kito priklausomai nuo mokslu pagrįstų rekomendacijų, naujovių, ilgametės kitų šalių skiepijimo patirties.
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo tymų kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina du kartus: 15-16,5 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Tokia imunoprofilaktikos strategija garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo tymų visiems paskiepytiesiems.
Kodėl tymais serga suaugusieji?
Pradėjus skiepyti tymų vakcina stebima, kad liga „paseno“, t.y. ja dažniau Lietuvoje serga ne maži vaikai, bet suaugusieji. Taip yra dėl to, kad dažniausiai tymais serga tų amžiaus grupių asmenys, kurie nebuvo skiepyti, nepilnai skiepyti (viena tymų vakcinos doze) ir nesirgę. Kita priežastis – suaugusiųjų sergamumui tymais įtakos gali turėti ir tai, kad ne visi buvo paskiepyti dvejomis tymų vakcinos dozėmis, garantuojančiomis patikimą ir ilgalaikį imunitetą. Be to, viena iš prielaidų, kad ne visiems paskiepytiesiems dviem dozėmis, susidarė pakankamas imunitetas, nes buvo skiepyti ne Europos Sąjungai gaminta tymų vakcina, kurios imunogeniškumas galėjo būti žemesnis nei šiuo metu naudojamos kombinuotos vakcinos.
Kolektyvinis imunitetas – būdas valdyti tymus
Siekiant išvengti tymų viruso perdavimo ir šios ligos išplitimo, būtina nuolat palaikyti kolektyvinį imunitetą, skiepijant tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Per pastaruosius aštuonerius metus Kauno apskrityje stebimas skiepijimų MMR vakcina tiek viena, tiek dviem dozėmis apimčių mažėjimas (2-jų m. amžiaus grupėje 2007 m. – 96,4 proc., 2014 m. – 93 proc., 8-rių m. amžiaus grupėje 2007 m. - 95,5 proc., 2014 m. – 94,1 proc.). Mažėjančios skiepijimo apimtys kelia realią grėsmę nepaskiepytiems vaikams susirgti tymais, taip pat kilti tymų protrūkiams šeimose ar kolektyvuose. 2014 m. Kauno apskrityje 423 vaikai dviejų metų ir 324 vaikai aštuonerių metų vaikų tarpe liko nepaskiepyti nuo tymų.
Norint apsaugoti nuo tymų vaikus, kurie liko neskiepyti pagal Lietuvos Respublikos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris galės įvertinti tokių vaikų skiepijimo būklę ir jiems sudaryti individualias skiepijimo schemas.
Specialistai primena, kad šiuo metu visi nesirgę, neskiepyti ir/ar nepilnai paskiepyti bei nežinantys savo skiepijimo nuo tymų būklės suaugugusieji taip pat turi galimybę pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.