„Pirmadienio duomenimis, turėjome 3 070. Tai galiu drąsiai sakyti, kad šiai minutei turime 3,2 tūkst. mūsų Lietuvos Respublikos patriotų, kurie registravosi į komendantūras“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

„Mano požiūriu, tai tikrai viršijimo lūkestį, kurį aš turėjau. Džiugu“, – pridūrė jis.

L. Kasčiūnas priminė, jog registracija į komendantūras tęsis iki pat rugpjūčio pabaigos. Rudenį kartu su komendantiniais šauliais ir maždaug 10 tūkst. parengtojo rezervo karių bus pradedamas karinio rengimo procesas.

„Jeigu mes sukursime tą užnugario sistemą, kurioje bus 20 tūkst. ar virš 20 tūkst. žmonių – manau, bus geras rezultatas“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.

Taikos metu jų karinį komendantinių vienetų rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP).

Ministerijos teigimu, užsiregistravę asmenys į pratybas karo komendantūrų karinių vienetų sudėtyje bus kviečiami nuo trijų iki dešimties dienų per metus. Pratybų metu ketinama užtikrinti aprūpinimą ginkluote ir ekipuote.

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus, kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Viršuliškėse ir Aukštuosiuose Paneriuose maždaug pusšimtis komendantinių šaulių išsibandė, kaip elgtųsi panašių provokacijų metu. Viskas vyko antradienį nuo 22 val. iki 5 val. ryto.

„Pradžioje buvo kažkokios taikios demonstracijos, mitingai, provokacijos. Vėliau peraugo į konkrečius karinius veiksmus, sakykime, hibridines atakas keitė kinetinės atakos, apšaudymai, išpuoliai. Jų intensyvumas nuolatos tai padidėja, tai pamažėja“, – pasakojo Vilniaus komendantinių šaulių vadas Lukas Vaičiulis.

Kaip įvedus karo padėtį tarnybos sąveikautų tarpusavyje, treniravosi ir Krašto apsaugos savanoriai. Viena iš užduočių – septynių miesto strateginių objektų apsauga.

„Objektai susiję su kritine infrastruktūra, tai yra „Vilniaus vandenys“, „Grinda“, „Šilumos tinklai“, „Vilniaus viešasis transportas“, Greitosios medicinos pagalbos stotis ir Vilniaus savivaldybė“, – šnekėjo L. Vaičiulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors eismas nebuvo uždarytas, pravažiuojančius civilius tikrino kelios dešimtys policijos pareigūnų. Vienam BMW vairuotojui pratybos gerokai atsirūgo. Patikrinę transporto priemonę pareigūnai rado narkotinių medžiagų, galimai, kanapių, stiklainį su likučiais ir metalinį smulkintuvą. Įkliuvo ir keli neblaivūs vairuotojai. Iš viso patikrinti 700 automobilių.

Pratybose – be suplanuotų mokymams skirtų provokacijų, buvo ir tikrų.

„Tam tikras Kremliaus propagandos naratyvas. Siekiama sumenkinti ryžtą mums gintis, labai gaila, teks nuvilti, mes vis tiek ginsimės“, – aiškino L. Vaičiulis.

Tiesa, prokremliški veikėjai labiausiai reiškėsi internete.

„Didžioji dauguma yra drąsūs prie klaviatūros, kai rašo kažkokius komentarus. Žadėjo ateiti ir išdaužyti mums snukius“, – kalbėjo L. Vaičiulis.

Komendanto valanda paskelbta ir Kaune, Palemone. Gyventojai papuolę į kontrolės punktą pratybas vertino skirtingai. Vieni sakė, kad jaučiasi saugiau, kiti skundėsi, kad varžoma judėjimo laisvė.

„Nesąmonės visiškos. Laisvės piliečių ribojamos, negalima pravažiuoti gatve“, – sakė vyras.

„Mes žinojome iš anksto. Jeigu nežinotume, gal baisiau būtų. Džiaugiamės, kad ruošiasi“, – teigė pašnekovai.

LNK stop kadras

Kaune didesnių incidentų su gyventojais nefiksuota.

Pratybose imituotos situacijos, kurios būtų realiausios tikrame gyvenime. Pavyzdžiui, sustabdoma mašina, kurioje randama nėščia moteris su vyru. Kol moteris aiškina, kad skuba į ligoninę, kariškiai išsiaiškina, kad šalia esantis vyras yra visai ne tas, kuo dedasi.

„Žmonos gimimo metai? Aš jau matau, kad ne jūsų žmona, akys išduoda, laksto. Rankas prašom ištiesti“, – teigė šaulys.

Kaune pratybos – strategiškos. Jos vyko svarbaus objekto teritorijoje – intermodaliniame terminale, kuris yra vienas svarbiausių krovinių gabenimo ir logistikos centrų Baltijos regione.

„Visos kameros prie šito objekto yra stebimos. Vykdomas pėstysis patrulis, kuris vaikšto aplink objektą ir informuoja apie bet kokį įtartiną judėjimą“, – šnekėjo pratybų vado pavaduotojas Andrius Samosevas.

Kaune neramumų atveju būtų saugomi keli ypatingi objektai – savivaldybė, hidroelektrinė, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.

„Saugome įmones, kurios teikia šilumą, elektrą, vandenį, remiame savivaldybę“, – pabrėžė Kauno miesto komendantas Gintaras Jaloveckas.

Paskutinį kartą mokymai, kaip elgtis įvedus komendanto valandą, Lietuvoje vyko dar prieš stojant į NATO.

„Pažiūrėsime, ką reikėtų patobulinti, padaryti geriau, o gal išvis kitaip. Tas pirmas blynas nėra prisvilęs. Didelių nesusipratimų nebuvo, visuomenė priėmė įvairiai“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad tokios pratybos padės apsibrėžti, kiek komendantūroms reikės pajėgumų.

„Matyt, sąrašas objektų, kuriuos reikia saugoti, bus didesnis negu buvo pratybose. Dabar kitiems etapams reikės išsiinventorizuoti aiškesnį objektų paveikslą ir pagal tai skaičiuoti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

LNK stop kadras

Atskirų užduočių gavo ir savivaldybė.

„Pratybos buvo labai naudingos. Pereinant nuo popierinių planų ir pamatant, kaip faktiškai ir fiziškai viskas veiktų“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Esame žymiai geriau pasirengę, geriau suprantame apimtis, žinome, su kuo kalbėtis savivaldybėje, kokiais klausimais. Taip pat ir su kitomis institucijomis“, – aiškino Karo komendantūros vadovas Almantas Leika.

Kai žmonės vakare pamatė karius su ginklais ir neturėjo pilnos informacijos, turėjome daug skambučių į policiją, klausiant, kas vyksta.

Tiesa, visi sutaria, kad pasitaisyti reikėtų informuojant gyventojus, nes dalis gyventojų supanikavo pamatę gatvėje ginkluotus karius.

„Kai žmonės vakare pamatė karius su ginklais ir neturėjo pilnos informacijos, turėjome daug skambučių į policiją, klausiant, kas vyksta“, – pabrėžė V. Benkunskas.

Visa tai Lietuvoje vykstančių didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“ dalis. Trečiadienį pratybose dalyvavo ir prezidentas, šįkart kaip dalyvis, o ne stebėtojas.

„Sprendžiau, kokius klausimus pirmiausia reikia išspręsti, kokius sprendimus priimti. Galbūt kai kurie iš tų įvykių buvo hipotetiniai, nepaisant to, reikėjo aktyvizuoti mūsų kreipimąsi į NATO, kokiu būdu, kada, kas turi sekti po ko“, – tvirtino prezidentas G. Nausėda.

Prezidentas trečiadienį lankėsi strateginėje ir jungtinių pajėgų vadavietėse.

„Esu nustebęs ir laimingas, kad mūsų pasiūlyta užnugario sistema įdomi ir žmonės, kurie ieškojo savo vietos, dabar žino, kur kreiptis. Net ir prie geriausių scenarijų neįsivaizdavau tokių skaičių“, – BNS sakė ministras.

„Dabar reikia tą valią įstruktūrinti, suteikti tiems žmonėms įgūdžius“, – pridūrė jis.

Kiek anksčiau L. Kasčiūnas prognozavo, kad į kvietimą prisijungti prie komendantūrų gali atsiliepti apie kelis tūkstančius žmonių.

Penktadienio vakaro Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, į karo komendantūras taikos metu jau užsiregistravo daugiau nei 1,8 tūkst. gyventojų.

Vis tik ministerija atkreipia dėmesį, kad ne visi užsiregistravusieji galiausiai atsidurs komendantūrose.

Nepaisant to, jog numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, dalis užsiregistravusių žmonių šių reikalavimų gali neatitikti.

„Pagal tvarką, į komendantūras nebūtų priimti tie piliečiai, kurie yra paskirti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, atlieka tikrąją karo tarnybą ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų. Taip pat, jei žmonės priklauso civiliniam mobilizaciniam personalo rezervui. Įtaką priėmimui į komendantūras gali turėti ir sveikatos patikrinimas“, – BNS nurodė ministro atstovė Emilė Balodytė.

„Nepaisant to, jog numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, dalis užsiregistravusių žmonių šių reikalavimų gali neatitikti“, – pridūrė ji.

Daugiausia žmonių prisijungti prie komendantūrų išreiškė norą Vilniaus regione. Registracija tęsis iki rugpjūčio 31 dienos.

Spalį karo komendantūrų vienetuose KAM planuoja pradėti karinį rengimą.

Taikos metu komendantiniai vienetai bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Daugiausia žmonių į komendantūras užsiregistravo Vilniaus regione – 885, iš jų 796 – Vilniaus mieste. Kauno regione į komendantūras užsiregistravo 348 žmonės, iš jų 261 – Kaune.

Klaipėdos regione prašymus prisijungti prie komendantūrų pateikė 138 žmonės (114 – Klaipėdoje), Alytaus regione – 100, Šiaulių – 92, Panevėžio – 37 žmonės.

KAM duomenimis, apie ketvirtadalis visų užsiregistravusiųjų turi karinį parengtumą, apie du trečdaliai – aukštąjį išsilavinimą.

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, nuo gegužės 1 dienos gali registruotis artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje arba pildydami anketą interneto svetainėje karys.lt.

Registracija į komendantūras tęsis iki rugpjūčio 31 dienos. Spalį karo komendantūrų vienetuose KAM planuoja pradėti karinį rengimą.

Anot ministerijos, taikos metu komendantiniai vienetai bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP).

Užsiregistravusieji bus rengiami 3-10 dienų per metus kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į komendantinius vienetus.

Lietuvoje planuojama įsteigti 27 komendantūras, jas numatyta komplektuoti iš 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karių, apie 2 tūkst. šaulių, 800 KASP savanorių, aktyvių piliečių.

KAM teigimu, karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus, padėtų ginti savo miestelį ar rajoną, saugotų gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus, įrenginėtų ir saugotų kontrolės postus, užtikrintų komendanto valandos laikymąsi, kovotų su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, atliktų kitas Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Kas yra karo komendantūros taikos metu, koks jų vaidmuo? Koks jų sukūrimo tikslas ir nauda visuomenei?

Komendantūros  – tai taikos metu veikiantis karinis vienetas, jos – dar vienas būdas prisidėti prie valstybės gynybos. Nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu kuriama Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu. Greta paskirtų komendantų ir jų pavaduotojų bei komendantinių vienetų atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams, užsiregistravusiems komendantūrose, suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Karo komendantūros – užnugario sistema – parama Lietuvos kariuomenei karo atveju, kur Lietuvos piliečiai galės pritaikyti savo įgūdžius, padės užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas, prisidės prie saugios aplinkos kūrimo ir vienys regioną gintis nuo priešo.

Kas sudaro komendantūrą?

Komendantūrą sudaro komendantai ir jų pavaduotojai, komendantiniai vienetai. Juos sudaro profesinės karo tarnybos kariai, priskirti parengtojo rezervo karo prievolininkai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniai šauliai. Vėliau komendantiniai vienetai pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Ar į komendantūras gali užsirašyti visi?

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Vyrai ir moterys gali kreiptis į savo miesto komendantūras. Svarbu pabrėžti, kad į tarnybą komendantūroje žmonės bus priimti pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją bei tinkamumą pareigoms, į kurias planuojama skirti.

Ar svarbi žmogaus specialybė? Ar vienos specialybės yra reikalingesnės nei kitos?

Visų specialybių ir išsilavinimo patriotiškai nusiteikę žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Kiek žmonių tikimasi sulaukti, kiek jų bus galima priimti, apmokyti, apginkluoti?

Planuojama, kad bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Vieno komendantinio vieneto kario aprūpinimas naujomis priemonėmis preliminariai kainuotų apie 12 tūkst. eurų. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Tikimasi, kad į komendantūras užsirašys nuo 2 iki 5 tūkst. asmenų.

Ar bus organizuojama užsiregistravusių žmonių atranka? Ar bus žmonių, kurie norės, bet negalės dalyvauti komendantūrų veikloje?

Bus vertinami Lietuvos kariuomenės poreikiai, t.y. į tarnybą priimamų individualios savybės, patirtis, parengimas, turima kvalifikacija, tinkamumas pareigoms, į kurias planuojama juos skirti.

Kokie bus medicininiai reikalavimai (fiziniai, psichologiniai)? Kas atliks patikras – karinės ar medicininės sveikatos apsaugos įstaigos?

Numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, juos tikrins Karinės sveikatos priežiūros įstaigos.

Koks bus žmonių, atėjusių į komendantūras parengimas? Kas jų laukia?

Pilietiškų asmenų, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos karinį rengimą taikos metu karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Asmenys, suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3-10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Koks bus  žmonių aprūpinimas, ar jiems bus suteikta uniforma, ginklai kita reikalinga ekipuotė?

Bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Kas neturėtų registruotis į karo komendantūras taikos metu?

Į komendantūras nebūtų priimti tie, kurie paskirti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, atlieka tikrąją karo tarnybą ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas). Pažymėtina, kad tarnybos rezerve (komendantūroje) atlikimas neatleidžia nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tų, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Kokius vaidmenis žmonės, prisijungę prie karo komendantūrų, turės atlikti?

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus.

Komendantiniams vienetams priklausantys asmenys rūpinsis svarbių objektų jų mieste ar rajone apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Kada bus galima užsirašyti į karo komendantūras taikos metu?

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo 2024 gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos.

Kada pradės veikti karo komendantūros taikos metu?

Planuojama, kad jau šių metų spalio mėnesį karo komendantūrų taikos metu komendantiniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

A. Anušauskas teigė ir toliau manąs, kad komendantūros turėtų būti aktyvuojamos karo padėties metu.

„Komendantūros karo metu kuriamos ir todėl, kad pagrindiniai resursai taikos metu būtų skiriami kariuomenei ginkluoti, aprūpinti, mokyti. Net šauktiniams, kurių skaičių norime didinti, reikalingi papildomi ir nemaži resursai. Ir komendantūros aktyvuojamos karinės padėties metu. Tai vis dėlto resursų klausimas atviras, nes pagal įstatymo keitimą matau, kad tai pareikalaus papildomų resursų, todėl būtų gerai žinoti, kiek“, – NSGK posėdžio metu sakė A. Anušauskas.

Taip pat politikas teiravosi, kiek L. Kasčiūno iniciatyva užkraus papildomo darbo karo komplektavimo centrams.

„Karo komplektavimo centrus pavadinti komendantūromis tikrai vienos dienos klausimas, tačiau vis tiek niekas nepanaikina karo komplektavimo centrų funkcijos atrinkti žmones į profesinę karo tarnybą. Ir šiuo atveju skiriant papildomus darbus – kiek tai pareikalaus papildomų pastangų, žmonių resursų. Gal vis dėlto yra kažkokie paskaičiavimai“, – ministro teiravosi A. Anušauskas.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas A. Anušauskui atšovė, kad į šiuos klausimus galėjo būti atsakyta jau prieš kelis metus, jei buvęs ministras būtų palaikęs šią iniciatyvą.

„Gerbiamas Arvydai, viskas būtų daug paprasčiau, jeigu būtume įgyvendinę šį sprendimą bent prieš du metus, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tai siūlė. Dabar tie klausimai būtų atsakyti ir būtų struktūros persitvarkiusios“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tai nesišpaguokite, nes posėdis yra viešas.

Visgi A. Anušausko paragintas atsakyti į klausimą, ministras tikino, kad taikos metu nėra siūloma aktyvuoti karo komendantūras. Anot jo, iniciatyva siekiama didesnio pasirengimo galimai grėsmei.

„Didžiausia klaida galvoti, kad karo padėties metu ši struktūra galės veikti taip kaip ji turėtų veikti. Ukrainiečiai aiškiai sako – trijų mėnesių prireikė tam, kad susiformuotų civilinė karinė administracija karo padėties metu. Čia buvo didžiausias iššūkis ir didžiausia problema“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Mes nesiūlome aktyvuoti komendantūrų taikos metu. Mes siūlome struktūriškai pasiruošti jų veikimui. Ir tai yra visuotinės gynybos principas ir jo įgyvendinimas. Labai gaila, kad tik dabar verčiame šitą puslapį, nors galėjome tai padaryti daug anksčiau“, – pabrėžė ministras.

L. Kasčiūnas taip pat patikino, kad komendantūros praktiškai neturėtų pareikalauti papildomų finansinių resursų.

„Kaštai yra tokie, kad nereikės peržiūrėti jokio kito biudžeto, jokio kito pirkinio, visa tai yra sistemos rėmuose. Kol kas aš skaičių negaliu pasakyti, bet skaičiai yra visiškai minimalistiniai“, – sakė jis.

Visgi ministro pateikti paaiškinimai A. Anušausko neįtikino.

„Vis dėlto aš norėčiau gauti atsakymą į klausimą dėl komplektavimo centrų funkcijų? Kaip jos bus vykdomos toliau, ar jos išvis bus vykdomos, ar jau savieigai paliksime profesionalų verbavimą, kvietimą į kariuomenę“, – sakė A. Anušauskas.

„Gal kariuomenė galėtų atsakyti į klausimą, nes aš taip ir neišgirdau atsakymo“, – pridūrė jis.

Įsiplieskusią diskusiją ėmėsi raminti NSGK pirmininkas A. Pocius. Jis paragino politikus nesutarimus išsiaiškinti asmeniškai, o ne NSGK posėdyje.

„Gerbiami Arvydai Anušauskai ir Laurynai Kasčiūnai, ministre ir buvęs ministre. Aš noriu paprašyti, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje jūs savo asmeninių santykių mums tikrai nedemonstruokite, galite dviese kažkur susėsti ir išsiaiškinti. Tai nesišpaguokite, nes posėdis yra viešas“, – tarp A. Anušausko ir L. Kasčiūno kilusią diskusiją nutraukė NSGK pirmininkas.

Ministerijos teigimu, nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu bus sukurta Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu.

Komendantūrų štabai ir komendantiniai vienetai šiuo metu yra užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais. Planuojama, kad jie taip pat pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Ministerijos teigimu, taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

KAM informuoja, kad piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo šių metų gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos. Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

ELTA primena, kad naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.

Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

„Aš nežinau, gal kokia bacila ten (Krašto apsaugos ministerijoje – ELTA) atsirado, nes jūs užsikrėtėte ja. Pamenu, kai jūs kritikavote savo kolegą, kad jis nesilanko komitete, nepristato savo idėjų, o išbėgęs kažkur pirmas pasisako – tai jūs lygiai tą patį šiandien padarėte. Prieš tai pasisakėte apie savo idėją, pasidarėte spaudos konferenciją – gerą tokį šou – dabar parlamentui, o paskui tik NSGK“, – posėdžio metu teigė D. Gaižauskas.

„Ar nebijote, kad kitas krašto apsaugos ministras, kadangi tai nesuderinta, viską atšauks, nes jis turi visai kitą viziją, ir išmesite pinigus į balą?“ – kėlė klausimą parlamentaras.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas pripažino, kad šis klausimas NSGK galėjo būti pristatytas anksčiau. Visgi, anot jo, galimybę tai padaryti sutrukdė ir kelis mėnesius trukęs komiteto posėdžių boikotas.

„Taip, aš truputėlį pripažįstu, jaučiu širdgėlą, kad aš negalėjau šiek tiek anksčiau ateiti į NSGK. Priimu, ateisiu rytoj. Bet tai lėmė ir objektyvios aplinkybės, kad komitetas porą savaičių buvo tokioje neapibrėžtoje situacijoje“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tai atleiskite, kitą kartą, kai startuosime su kažkuo nauju, tai būtinai pirmiausiai keliausime į NSGK“, – pridūrė jis.

Aš nežinau, gal kokia bacila ten atsirado, nes jūs užsikrėtėte ja.

Ministras atkreipė dėmesį, kad komendantūrų iniciatyvą ilgą laiką komitetas rėmė. Todėl ministras mano, kad ši iniciatyva turės palaikymą ir pasikeitus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybei.

A. Anušauskas suabejojo, ar papildomos funkcijos neapsunkins karo prievolės centrų darbo

Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teiravosi, ar papildomos funkcijos neapsunkins karo prievolės centrų darbo.

„Ar šiuo atveju papildomų funkcijų pridavimas karo prievolės centrams jų pagrindinio uždavinio telkti žmones į kariuomenę nesumažins?“ – klausė A. Anušauskas.

Visgi L. Kasčiūnas nesutiko, akcentuodamas, kad tai karo prievolės centrams suteiks papildomų žmonių tinklą.

„Kaip tik labai protingas sprendimas, nes jie yra atsakingi ir už mobilizaciją, ir telkti žmones į kariuomenę, ir dabar dar turės papildomą žmonių tinklą, kurie galės atlikti ir užnugario funkcijas, o tai yra sistema. Tai yra sistema su tam tikru bent jau daliniu rengimu“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Žmogus, kuris pabuvo su ginklu, buvo karinėje parengtyje, pas jį atsiranda daugiau širdyje ugnies ir valios priešintis. Tai šioje vietoje, manau, tas žingsnis link visuotinės gynybos (...) yra reikalingas. Tikrai tai galima buvo padaryti anksčiau, bet darome dabar“, – pridūrė jis.

Ministras patikino, kad komendantūros savivaldai nieko nekainuos.

„Struktūra jau yra. Karo komplektavimo tarnybos veikia. Tiesiog įvyks vidinė pertvarka – atsiras ten vidinių atsakinių žmonių, karininkų, kurie užsiims ir karo komendantūromis. Čia yra vidaus resursų perskirstymas, persidėliojimas, kad galėtų tie štabai pradėti veikti“, – akcentavo jis.

Ministerijos teigimu, nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu bus sukurta Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu.

Komendantūrų štabai ir komendantiniai vienetai šiuo metu yra užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais. Planuojama, kad jie taip pat pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Ministerijos teigimu, taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

KAM informuoja, kad piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo šių metų gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos. Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

ELTA primena, kad naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, pradėdamas darbą KAM, patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.

Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Registracija norintiesiems prasidės nuo gegužės ir tęsis iki rugpjūčio pabaigos. Nuo spalio bus pradėtas jų karinis rengimas.

„Atrodo, kad verčiam naują puslapį visuotinės gynybos srityje“, – sakė krašto ministras Laurynas Kasčiūnas.

Atrodo, kad verčiam naują puslapį visuotinės gynybos srityje.

Lietuvoje planuojama įsteigti 27 komendantūras. Jos apims parengtojo rezervo karius, šaulius, pilietiškus žmones ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Komendantūros veiks tiek taikos, tiek karo metu.

„Steigsime šešias apygardų komendantūras – dideles komendantūras, kurios bus didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę, 21 dar steigsime atskiruose rajonuose“, – sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Pasak generolo, vėliau bus vertinama, ar komendantūrų reikia daugiau.

„Faktas, kad mes turėtume turėti komendantinės tarnybos atstovus praktiškai kiekvienoje savivaldybėje, kad užtikrintume sąveiką su savivalda, su rajonų mestų administracija, ten veikiančiomis organizacijomis“, – sakė jis.

iš viso numatyta, kad komendantūrose bus 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karių, apie 2 tūkst. šaulių, 800 KASP savanorių. Ministras tikisi, kad į kvietimą atsilieps ir apie kelis tūkstančius aktyvių piliečių.

„Mes pradėsime agitacinę kampaniją, ją vykdysime kelis mėnesius. (...) Tikiuosi, kad bent keli tūkstančiai Lietuvos patriotų įsitrauks – ar su ginklu, ar be ginklo – į šitą srautą“, – kalbėjo ministras.

Pradinį operacinį pajėgumą planuojama pasiekti spalį, pradedant karinį rengimą.

Komendantiniam vienetui yra numatytos šios funkcijos: kova su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis, svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena.

Komendantūras komplektuoti ketinama pradėti nuo spalio. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad kol kas papildomo finansavimo šiam projektui nereikės, jis bus vykdomas iš vidinių resursų.

Komendantūrų įteisinimas šiuo metu svarstomas Seime. Karo padėties atveju komendantai taptų jungtimi tarp šalies ginkluotųjų pajėgų ir valstybę ginklu galinčių ginti piliečių.

Seimui pateiktame Karo padėties įstatymo projekte numatyta, kad komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių, taip pat visų ginklų savininkų, įskaitant medžiotojus.

Vis tik L. Kasčiūnas sako, kad dabartinį projektą reikės tobulinti ir keisti, tą padaryti planuojama iki liepos.

„Dvasia ta pati, kryptis panaši, bet iš principo pagal šitą modelį reikės pataisyti Karo padėties įstatymą. (...) Tikiu, kad nuo liepos 1-osios mes tą teisinę bazę turėsim“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Modelis bus nuolat, jau taikos metu, veikiantis. Tikslas yra paruošti visuomenę, kad tai priešui siųstų atgrasymo signalą. Kitaip tariant, mes kalbame apie tai, kad visuomenė jau žinos, kur konkrečiai kreiptis, jeigu nori prisidėti prie savo namų ir krašto gynybos. Tai yra vadinamoji užnugario, teritorinės savigynos sistema. Jos tikslas yra kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti objektus, vykdyti kitas užduotis“, – penktadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.

Ministro teigimu, komendantūroms pavaldžius vienetus galės sudaryti anksčiau kariuomenėje atitarnavę kariai, kurių Lietuvoje yra apie 80 tūkst., bei komendantiniai šauliai – kurių yra 1,5 tūkst. Taip pat, pasak jo, prisijungti prie komendantūrų pajėgų gali „visi pilietiški asmenys“.

„Jeigu yra 18 metų, gali jungtis į vienetą, gali registruotis iki pat vėlyvo amžiaus. Mes pateiksime anketą, ten bus ne tik vardas, pavardė, adresas, gimimo metai, bet lygiai taip pat kuo tu manai galintis prisidėti prie gynybos. Tada kariuomenė tai įsivertins ir visi žmonės bus pakviesti, visi ras savo vietą“, – komentavo jis.

„Jie turės galimybę per kelis mėnesius registruotis karo komplektavimo tarnybose ir mes jau per rugsėjį matysime, kiek žmonių užsiregistravo“, – kalbėjo ministras.

Pasak L. Kasčiūno, šiuo metu komendantūrų ir jų pajėgų steigimui užteka turimų vidinių resursų. Visgi, jo teigimu, norint moderniai apginkluoti komendantinius vienetus, prireiks šimtų mln. eurų.

„Kai kalbama apie tai, kad komendantiniai kariai būtų pilnai ar bent dalinai apginkluoti moderniais ginklais, tai galima sakyti, jog vienam kariui reikia 12 tūkst. eurų. Ir jeigu mes turėsime 15 tūkst. žmonių, kurie sudarytų komendantinius vienetus, tai juos apginkluoti reikėtų virš 200 mln. eurų. Be abejo, čia laiko ir resursų klausimas ir pirma reikia imtis modernaus kario programos bei aktyvaus rezervo klausimo“, – aiškino ministras.

Registracija numatoma gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. periodu, jos metu visuomenė bus skatinama prisijungti prie komendantinių rezervų. Anot L. Kasčiūno, tikimasi pritraukti bent kelis tūkstančius asmenų.

„Iš visos širdies stengsimės, kad pasiektų kelis tūkstančius. Žinoma, tai pilietinis pasirinkimas, bet važinėdamas po Lietuvą girdžiu dalies aktyvių žmonių klausimus, kuo galėtų būti naudingi“, – teigė jis.

Naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.

Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybių administracijos, o ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis – kariuomenė.

Parlamentaras pabrėžė, kad Seimui pradėjus svarstyti šią jo ir bendraminčių iniciatyvą bei tarp Krašto apsaugos ministerijos ir NSGK vykstant diskusijai, kada reikėtų kurti komendantūras, vertėtų prisiminti ir Ukrainos pavyzdį.

Pasak jo, šaliai, neturėjusiai tokių struktūrų, nustatyti efektyvią karinę-civilinę administraciją regionuose ir miestuose po Rusijos invazijos prireikė trijų mėnesių.

„Jie mums indikuoja nuolat, kad ruoškitės iš anksto, treniruokitės, „įpratybinkinte“ komendantūras dar taikos metu, nes pagal įstatymą komendantūra pradeda veikti tik karo padėties metu“ – ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Kaip gintume Kauną?“ šio miesto savivaldybėje kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Mes dėl to nesiginčijame. Diskusijų objektas – kada mes turime pradėti komendantūras, komendantinius vienetus kurti: ar tik prasidėjus karui, per penkias darbo dienas, kai iki Vilniaus nuo Baltarusijos sienos – 20 kilometrų, ar taikos metu. Aš asmeniškai ir komitetas nuolat akcentuojame pasirengimą taikos metu, kitos išeities mes neturime, privalome tai daryti, nes gali būti per vėlu“, –  sakė jis.

Pasak L. Kasčiūno, taip būtų galima skirti pakankamai laiko apmokymams, o parengti žmonės būtų „visai kita jėga, nei tik chaotiškai susirinkę karo padėties metu“.

Tiek jis, tiek Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad karo padėties atveju komendantai taptų jungtimi tarp šalies ginkluotųjų pajėgų ir valstybę ginklu galinčių ginti piliečių.

Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių, taip pat visų ginklų savininkų, įskaitant medžiotojus.

„Šalia konvencinių veiksmų be jokios abejonės priešas modeliuos diversijas, tai, kad norės nutraukti mūsų gynybines funkcijas ir nacionaliniu mastu, ir lokaliu, miesto lygmeniu. Todėl tų gynybinių funkcijų užtikrinimas arba kovos su diversinėmis grupėmis ir yra viena iš komendantūros funkcijų“, – sakė jis.

„Tai yra trys kategorijos žmonių, kurios galėtų įsitraukti į komendantūrų veiklą ir taip užtikrintų tą vadinamąjį užnugarį“, – tvirtino politikas.

Užnugarį stiprintų ir šauliai

Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis diskusijoje teigė, kad koviniai šauliai yra priskirti prie kariuomenės dalinių ir pagal planus dalyvautų veiksmuose su kariuomene. Tačiau komendantiniai šauliai ir vadinamieji nekinetiniai šauliai, kurių sąjungoje yra didžioji dalis, vykdytų veiksmus karių užnugaryje.

„Jie per komendantūras, per savivaldybes, atliktų įvairias funkcijas: medicinines, informacijos rinkimo, bepiločius orlaivius galėtumėme įdarbinti, logistines funkcijas. Mūsų pagrindinė užduotis – dirbti su policijos departamentu, su Viešojo saugumo tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, savivaldybėm, Raudonuoju kryžiumi, maltiečiais, Maisto banku“, – vardijo L. Idzelis.

Pasak jo, karo atveju šauliai ir komendantūrose esantys žmonės turėtų rūpintis ir technikos remontu, barikadų statymu, koordinuotų žmonių evakuaciją, vykdytų strateginių objektų apsaugą, teiktų medicininę pagalbą ir rūpintųsi sužeistaisiais, rinktų informaciją ir ją perduotų, atliktų kitas nekovines, bet kritiškai svarbias funkcijas.

Priedangose tilptų per 60 tūkst. gyventojų

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis sakė, kad savivaldybė, rengdamasi įvairiems grėsmių scenarijams, itin vertina bendradarbiavimą su šauliais, taip pat su „Geležinio Vilko“ brigada.

Su kariškiais, anot jo, derinami planai, susiję su Kauno krašto gynyba, rengiamos pratybos imituojant incidentus, kai pažeidžiama elektros, šilumos tiekimo ir kita infrastruktūra. Tuo metu su Raudonuoju kryžiumi derinami ir evakuacijos planai, tai, kaip būtų teikiami maisto daviniai, psichologinė pagalba.

Gyventojai apie pavojų tiek karo, tiek ekstremalių situacijų atvejais kaip ir kitose savivaldybėse būtų perspėjami sirenų sistema – įspėjimus, anot T. Metelionio, galėtų išgirsti beveik 90 proc. miestiečių.

Jis taip pat akcentavo, kad savivaldybėje yra 242 kolektyvinės apsaugos statiniai – mokyklos, darželiai, kur žmonės galėtų išbūti ilgesnį laiką, ir 202 trumpesniam laikui skirtos priedangos – rūsiai, požeminio stovėjimo aikštelės, taip pat ir Kauno tvirtovės elementai – fortai.

„Priedangos talpintų per 66 tūkst. gyventojų, kolektyvinės apsaugos statiniai – 104 tūkst. gyventojų“,  – sakė jis.

Anot direktoriaus, nutrūkus elektros tiekimui siurblinėse, vandeniu dalį gyventojų dar būtų galima aprūpinti naudojantis elektros generatoriais, taip pat yra parengti planai dėl vandens dalijimo gyventojams.