Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.
Prancūzijos prezidentas, kuris ką tik grįžo iš Kinijos, trečiadienį laikėsi savo komentarų, teigdamas, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti vasalu.
„Prancūzijos prezidentas ieško potencialių partnerių, o ne priešų, o tai panašu į Vengrijos poziciją: turime pradėti nuo savo interesų, o ne kitų“, – sakė V. Orbanas savo savaitiniame kreipimesi per radiją.
„Būtina apgalvoti, ar amerikiečių užsienio politikos interesai sutampa su Europos interesais“, – pridūrė V. Orbanas.
Praėjusį mėnesį šie du politikai susitiko Paryžiuje, kur Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad dėl karo Ukrainoje reikalinga Europos vienybė.
„Prezidentas E. Macronas yra garbingas, bet jis neįsivaizduoja Europos ateities taip, kaip Vengrija“, – teigė V. Orbanas, pabrėždamas savo tikėjimą „krikščioniškuoju renesansu“.
Šią savaitę Vašingtonas įvedė sankcijas Rusijos kontroliuojamam bankui Budapešte ir trims jo pareigūnams – dviem rusams ir vienam vengrui.
Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Rusijos kontroliuojamo Tarptautinio investicijų banko (IIB).
Penktadienį V. Orbanas pareiškė, kad dėl sankcijų banko veikla tapo neįmanoma, todėl „tolesnis Vengrijos dalyvavimas... yra beprasmis“.
Jis taip pat pavadino JAV vyriausybę „didžiausia karo Ukrainoje rėmėja“ ir pakartojo, kad Vengrija remia taiką ir taikos derybas.
„Vengrų ir amerikiečių draugystė turi ištverti šį nuomonių skirtumą... Mes palaikome gerus santykius su amerikiečiais, JAV yra mūsų draugės ir svarbios sąjungininkės“, – sakė V. Orbanas, atvirai palaikantis buvusį amerikiečių prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).
JAV ambasadorius Budapešte Davidas Pressmanas (Deividas Presmanas) trečiadienį išreiškė „susirūpinimą dėl nuolatinio Vengrijos lyderių noro plėsti ir gilinti ryšius“ su Rusija, nepaisant karo.
V. Orbanas, kuris prieš karą palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sulaukė aršios ES ir NATO sąjungininkių kritikos dėl savo neutralios pozicijos invazijos atžvilgiu.
