Dalies komisijos narių teigimu, ne visi pateikti kūriniai atitiko premijos įstatuose minimus reikalavimus. 

„Premijos skyrimas ne romanui, o kito žanro kūriniui prieštarautų premijos įstatams. Taip sutapo, kad šiemet buvo nominuotos trys knygos, kurios nėra romanai, o tarp likusių komisija lyderio neišrinko“, – sakė komisijos sekretorė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

„Šiemet dalis pasiūlytų kūrinių neatitiko įstatų reikalavimų, o likusieji nesurinko komisijos daugumos balsų“,– teigė ir komisijos pirmininkas, poetas ir vertėjas Marius Burokas.

Daugumos komisijos narių nuomone nuspręsta šiais metais premijos neskirti.

Šiemet jai pasiūlyti šeši kandidatai: Akvilina Cicėnaitė („Anglų kalbos žodynas“), Juozas Gaižauskas („Pasibaidęs Dievo žirgas“), Marius Ivaškevičius („Tomas Mūras“), Loreta Jastramskienė („Visada, Tėve, bus Amerika“), Jurga Vilė („Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“), Agnė Žagrakalytė („Triukšmaujantys: katalikai“).

Rašytojo ir žurnalisto Liudo Dovydėno (1906–2000) premija teikiama nuo 2008-ųjų.

Jos mecenatas – Jungtinėse Valstijos gyvenantis rašytojo sūnus fotomenininkas Jonas Dovydėnas. 

Premijos laureatais anksčiau yra tapę rašytojai Romualdas Granauskas, Leonardas Gutauskas, Vytautas Martinkus, Valdas Papievis, Vladas Kalvaitis, Donaldas Kajokas, Grigorijus Kanovičius, Kristina Sabaliauskaitė, Birutė Jonuškaitė, Sigitas Parulskis, Markas Zingeris, Rugilė Audenienė ir Ieva Dumbrytė.

Per slaptą balsavimą R. Bagdzevičiaus kandidatūrą parėmė 107 Seimo nariai, 11 buvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų.

Seimas taip pat ketverių metų kadencijai paskyrė Ričardą Slapšį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko pavaduotoju. Toks sprendimas priimtas atvirame balsavime už balsavus 115, niekam nebuvus prieš ir 2 parlamentarams susilaikius.

R. Bagdzevičius prieš dešimtmetį yra dirbęs LRTK ir ėjęs komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 1996 m. jis yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. R. Bagdzevičius yra AGATA steigėjas ir ilgametis tarybos pirmininkas, įvairių visuomeninių organizacijų, asociacijų dalyvis. Anksčiau taip pat yra buvęs Kauno valstybinio akademinio dramos teatro, Lietuvos akademinio dramos teatro, Vilniaus mažojo teatro aktoriumi.

R. Slapšys nuo 2017 metų yra LRTK narys, nuo 2019 metų ėjo komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Pedagoginį išsilavinimą turintis R. Slapšys yra dirbęs žurnalistu TV, buvo kelių ministrų patarėju viešiesiems ryšiams. Nuo 2017 m. užsiima individualia veikla viešųjų ryšių srityje.

LRTK pirmininką ir jo pavaduotoją Seimo Kultūros komiteto teikimu iš LRTK narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.

LRTK dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų klausimais.

LRTK yra kolegialus organas, kurį sudaro 11 narių, iš kurių du skiria prezidentas, po tris narius – Seimas ir Meno kūrėjų asociacija, po vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų draugija.

Be to, į atsilaisvinusią komisijos nario vietą turėtų būti paskirtas filosofas Nerijus Milerius.

Šiuos pakeitimus komisijoje siūlo Kultūros ministerija, dėl jų Vyriausybė turėtų apsipręsti kitą savaitę.

Iš viso komisijoje yra vienuolika narių. Jie sprendžia, kam turi tekti itin reikšmingomis laikomos premijos. Jų kasmet skiriama ne daugiau kaip šešios.

Nacionalinė kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – 30 tūkst. 400 eurų.

Filosofas, buvęs Europos Parlamento narys L. Donskis mirė rugsėjo 21 d., būdamas 54-erių.