„Nauja gamykla bus pastatyta Ukrainoje, dar viena artilerijos amunicijos gamykla taip pat bus pastatyta Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje Vokietijoje ketvirtadienį sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), pristatydamas bendrovės 2023 metų rezultatus.

„Rheinmetall“ atstovai sausio pabaigoje investicijų planus buvo aptarę su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, pernai lapkritį – su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, tačiau tuomet savo ketinimų viešai nekomentavo.

A. Armonaitė sausį sakė, kad su „Rheinmetall“ vyksta intensyvūs ir „labai detalūs“ pokalbiai. 

Naujienų portalas „15min“ anksčiau pranešė, kad gamykloje galėtų būti gaminami NATO standarto 155 mm artilerijos sviediniai.

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS).

Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje.

Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

Europoje daugėjant užsakymų karinei pramonei, „Rheinmetall“ ketvirtadienį taip pat pranešė, kad planuoja Rusijos invazijai besipriešinančioje Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus.

Leidinys „Luna NG“ vadina „superdronu, kuris gali matyti ir girdėti“. Lengvasis žvalgybinis dronas gali nepertraukiamai skristi 12 valandų didesniu nei 100 kilometrų atstumu, o didžiausias skrydžio aukštis – 5 tūkst. metrų, sakoma pranešime.

Ukrainai planuojamus perduoti rinkinius sudarys antžeminė valdymo stotis, keli bepiločiai orlaiviai ir paleidimo katapulta.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir nusiuntė Kyjivui daugybę ginklų – nuo oro gynybos iki artilerijos sistemų.

Anksčiau šiemet Berlynas pradėjo siųsti Ukrainai pažangius tankus „Leopard“. Kyjivas ilgus mėnesius prašė sunkiosios ginkluotės jo kontrpuolimui prieš Rusiją paremti.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietiją atsiųsti jo šaliai sparnuotųjų raketų „Taurus“ ir atmetė būgštavimus, kad tai sukels eskalaciją.

Ukrainai reikia „Taurus“ raketų, kad būtų išgelbėta daugiau karių ir civilių gyvybių, paspartintas jos teritorijų išlaisvinimas ir greičiau užbaigtas karas“, sakė ministras interviu „Bild“. 

Pasak jo, šių raketų pagalba Ukraina gali „pasiekti Rusijos okupacines pajėgas Ukrainos teritorijoje toli už fronto linijos, sutrikdyti jų logistiką ir sunaikinti vadavietes bei amunicijos sandėlius“, o „nė vienas iš ankstesnių Vokietijos sprendimų tiekti Ukrainai naujus ginklus nesukėlė konflikto eskalacijos“.