Teatro muzikos variklis

Juos atliks LNOBT simfoninis orkestras, jo vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila ir operos solistės: Joana Gedmintaitė, Monika Pleškytė (sopranai), Evelina Volodkovič (mecosopranas). Koncertas „Ekspresionizmo genijai“ Klaipėdos koncertų salėje įvyks balandžio 14 d., penktadienį, 18.30 val.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras – teatro muzikos variklis ir spektaklių sėkmės pagrindas.

Paskutiniais metais atsinaujinęs, sustiprėjęs ir vis daugiau gerų atsiliepimų sulaukiantis kolektyvas dėl gausaus LNOBT repertuaro retai gali išvykti į gastroles.

Tačiau teatro rūmų renovacija suteikia galimybę jam atvykti koncertuoti į Klaipėdą.

Prie orkestro klestėjimo svariai prisideda LNOBT vyriausiasis dirigentas R. Šumila, šias atsakingas pareigas einantis nuo 2019 m.

Prieš tai jis buvo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento asistentas, rengė spektaklius kartu su „Vilnius City Opera“.

Nesvarbu, ar tai koncertas, ar su dirigavimo profesija supažindinantis televizijos projektas, publiką pavergia maestro profesionalumas, energija ir charizma.

Beje, pirmą kartą Klaipėdos koncertų salėje R. Šumila dirigavo praeitais metais, tuomet paruošė koncertinio sezono uždarymo programą su Klaipėdos ir Šiaulių kameriniais orkestrais.

Visa puokštė žvaigždžių

Operos solistė J. Gedmintaitė didžiausiame Lietuvos teatre dirba nuo 2002 m. Per tą laiką sukurta 20 skirtingų soprano vaidmenų, pelnyta daug apdovanojimų, tarp jų – net du „Auksiniai scenos kryžiai“.

Patyrusi solistė taip pat atlieka stambios formos vokalinius-simfoninius kūrinius bei kamerinę muziką.

Jos profesinis kelias glaudžiai susijęs su uostamiesčiu: atlikėja šiltai prisimena laikus, kai mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje.

Koncerte išgirsite ir sparčiai kylančias jaunas operos solistes. Sopranas M. Pleškytė greitai įsiliejo į LNOBT repertuarą, sukūrė įvairių vaidmenų ir įsitvirtino kaip viena perspektyviausių solisčių: 2019 m. ji buvo pripažinta Metų operos viltimi, o šiemet įrašyta ir tarp „Auksinių scenos kryžių“ nominantų.

Mecosopranas E. Volodkovič praeitais metais baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvauja LNOBT operos stažuotojų programoje ir jau spėjo tapti svarbios premjeros dalimi – sukūrė Džovanos vaidmenį G. Verdi operoje „Rigoletas“.

Grožio ir jausmų sintezė

„Tai šedevras ir ne kitaip. Absoliuti grožio, jausmų ir trapumo sintezė. Viena įspūdingiausių kada nors užrašytų muzikos tėkmių. Operos grožis ir genialumas atsiskleidžia per muziką, kurioje viskas užkoduota“, – taip R. Strausso operą „Rožės kavalierius“ pristatė M. Pleškytė.

Būtent nuo šios muzikos, kurią jau girdėjo tūkstančiai LNOBT žiūrovų, prasidės šis festivalio koncertas.

2021 m. rudenį pastatytas spektaklis sulaukė daug publikos ir kritikų liaupsių, prie jų prisidėjo ir aukšto lygio solistų pasirodymai.

Pagrindinius vaidmenis kūrė šiame koncerte dainuojančios J. Gedmintaitė (Maršalienė) ir M. Pleškytė (Sofi), o mecosoprano atliekama Oktaviano partija šįkart patikėta E. Volodkovič.

Įprasta, kad operos ir baleto spektakliuose daugiausia dėmesio sulaukia veiksmas scenoje, o ne orkestro ložėje.

Tačiau po šios premjeros recenzijos įrodė, kad gali būti kitaip. Pavyzdžiui, muzikologė Jūratė Katinaitė „Rožės kavalierių“ pavadino „išbandymu ugnimi dirigentui ir orkestrui“ ir tvirtino, kad šis spektaklis yra „nauja meistriškumo pakopa, kurią įveikusi LNOBT trupė įžengė į kokybiškai naują savo istorijos tarpsnį“.

Vis dėlto koncertų salėse R. Strausso „Rožės kavalierius“ ištraukos skamba labai retai. Tai bus unikali galimybė išgirsti operos fragmentus, taip pat ir jausmingą Finalinį tercetą, kurį dievino pats kompozitorius – prašė, kad būtų atliktas jo laidotuvėse. 1949 m. šis prašymas buvo įvykdytas.

Pažintis su R. Straussu

Pažintį su R. Straussu klausytojai tęs klausydamiesi kompozitoriaus dainų, kurias su R. Šumilos diriguojamu orkestru pasikeisdamos atliks J. Gedmintaitė ir M. Pleškytė.

Skambės „Wiegenlied“ („Lopšinė“) ir „Morgen!“ („Rytoj!“).

„Simfonija – tai pasaulis“, – sakydavo G. Mahleris.

Antroje koncerto dalyje skambės šio kompozitoriaus Simfonija Nr. 5 – didelis iššūkis orkestrui ir ilgai brandinta R. Šumilos asmeninė svajonė.

„Klausydamasis šio kūrinio pamiršti laiko tėkmę, o fantastiškas finalas tiesiog gniaužia kvėpavimą“, – yra pasakęs legendinis dirigentas Herbertas von Karajanas.

Muzika atspindi tai, ką G. Mahleris išgyveno ją rašydamas 1901–1902 m. – nuo karjeros sėkmės ir išsvajotos meilės iki sukrečiančių įvykių.

„Niekas jos nesuprato. Kaip norėčiau diriguoti simfonijos premjerą praėjus penkiasdešimčiai metų po mano mirties“, – liūdnai ir pranašiškai po pirmojo simfonijos atlikimo konstatavo kompozitorius, kurio muzika pripažinimo viršūnę pasiekė 40 metų po jo mirties.

Klausytojai kviečiami pažinti ekspresionizmo genijus ir meistriškai jų kūrybą atliekančius svečius iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.