„Aš tikiu, kad mūsų veiksmai ir tikslai turi būti vedami principo, kad Europai reikėtų iš naujo apibrėžti ne tik Europos Sąjungą, bet ir poreikius, galimybes ir sunkumus, kuriuos netrukus patirsime. Karas Ukrainoje tęsis ir žaliavų kainos nebegrįš į prieškarinį lygį“, – konferencijoje Kaune penktadienį sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog prastėjantis pragyvenimo lygis gali sukelti neramumus Europoje, todėl Bendrija turi galvoti, kaip išvengti šių problemų.

Pasak jo, vasario 24-ąją, kai Rusija pradėjo karą, Europa pasikeitė iš esmės, nes visos bendros vertybės, tokios kaip vienybė, solidarumas ir teisės viršenybė yra išbandomos.

„Saugi Europa yra Europa, kurioje Rusija yra sutriuškinta karine, ekonomine ir politine prasme“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.

Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, šiuo metu Europa patiria didelį neapibrėžtumą, Rusijai „aktyviai mėginant sunaikinti pasaulį, kokį pažįstame“.

Jis taip pat teigė, jog šiuo metu Europa susiduria su „daugybe naujų pokyčių, kurie yra kritiškai svarbūs Europos ateičiai“.

Baiminasi tarptautinės poliarizacijos

Pasak G. Nausėdos, Rusijai pradėjus karą, galima matyti šios šalies mėginimus atkurti Sovietų Sąjungą. Jis apgailestavo, jog Maskva atmetė savo progą tapti Europos dalimi.

„Visi Europos lyderiai pademonstravo stiprią politinę valią ir tai buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsiskaičiavimas. Jis tikėjosi, kad jie tik išreikš didelį susirūpinimą ir nieko nedarys“, – pastebėjo Lietuvos prezidentas.

J. Lasauskaitės nuotr.

Anot jo, tragiškas karas Ukrainoje suteikė Europai pozityvios ir produktyvios vienybės.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) atkreipė dėmesį, jog suvienijęs Europą, karas vis dėlto sukėlė rimtų iššūkių dėl pasaulinės vienybės.

„Šis karas neabejotinai paveikė visą pasaulį dėl savo poveikio maistui ir saugumui. (...) Mes turime suprasti, kad nors Rusijos agresija suvienijo mus europiniu ir transatlantiniu lygiu, ji kelia pavojų poliarizuoti tarptautinę bendruomenę“, – įspėjo Rumunijos prezidentas.

Saugi Europa yra Europa, kurioje Rusija yra sutriuškinta karine, ekonomine ir politine prasme.

Pasak Latvijos prezidento Egilio Levito, Europą galima apibrėžti trimis būdais: kaip vertybes, kultūrą arba geografiją. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jie turi skirtingą svorį ir vertybės tampa svarbiausiu apibrėžimu.

„Europa yra apibrėžiama savo vertybėmis labiau nei kokia nors kita kategorija. Europa yra patraukli kitoms valstybėms dėl savo vertybių, politinės sistemos“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog būtent vertybine prasme Ukraina šiuo metu gali būti laikoma Europos dalimi.

Taikos projektas ir padarytos klaidos

Prezidentų diskusijoje Rumunijos lyderis K. Iohannisas (Klausas Johanisas) akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) yra taikos projektas, sukurtas po Senajame žemyne reguliariai kilusių kruviniausių karų.

„Manėme, kad štai ir viskas. Bet taip nėra. Mes neturime jokio karo, konflikto ar noro jo turėti ES, bet turime karą Europoje, turime karą, vykstantį prieš nepriklausomą, suverenią Europos šalį“, – kalbėjo jis.

Bendriją jis vadino taikos projektu ir kėlė klausimą, kaip tokia organizacija turi atsakyti į karą greta esančioje šalyje.

„ Ar turėtume skelbti neutralitetą, sėdėti ir laukti pabaigos? Manau, kad ne. Turime būti aktyvūs. Tačiau būdami taikos projekte negalime ir neturime atsakyti karu. Neturime šaudyti atgal. Tačiau negalime sutikti ir su karu. Tad ką turėtume daryti? Mes darome būtent tai, ką turi daryti ES – reaguojame į agresorių labai griežtomis sankcijomis“, – sakė K. Iohannisas.

Vis dėlto G. Nausėda teigė, kad dabartinės sankcijos neduoda norimo rezultato, todėl EK turi peržiūrėti ir įvertinti sankcijų poveikį, o jei reikia – keisti sankcijų kursą.

„Ar jos padarė pakankamai žalos Rusijos ekonomikai? Tai svarbiausias klausimas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Europa padarė klaidų, bandant atkalbėti V. Putiną nuo invazijos į Ukrainą.

„Mes daug kartų skambinome Putinui, daug prezidentų bandė jį įtikinti nepradėti karo labai ilgais pokalbiais telefonu“, – sakė jis.

G. Nausėdos teigimu, Europai derėjo imtis aktyvios atgrasymo politikos, tačiau dabar būtina pasimokyti iš padarytų klaidų.

Kaune penktadienį vyksta tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, kuriame prezidentai bei ekspertai diskutuoja apie europietiškas vertybes, taikos projekto koncepciją ir kitus klausimus.

Šis simpoziumas yra „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos dalis.

Mokyklų nelygybė

Kaune surengtoje konferencijoje "Europos švietimo kelrodis 2021–2027: iššūkiai Lietuvos švietimui" gvildentos mūsų švietimo sistemos, jos politikos problemos. Daug kalbėta apie bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo aktualijas, ateities iššūkius. Joje dalyvavo daugelio aukštųjų mokyklų vadovai, bendrojo lavinimo pedagogai, edukologai.

Renginį inicijavo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys dr. Juozas Olekas kartu su Stepono Kairio fondu. "Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą, – kalbėjo J.Olekas. - Sukurta daug įvairių mokyklų: turime pradines, pagrindines, gimnazijas, ilgąsias gimnazijas, progimnazijas. Bet pastebime vis didėjančią jų tarpusavio nelygybę: vienos netgi pirmaujančios ES, kitos stipriai atsilieka. Vienos lengvai pritraukia gerus pedagogus, gali sau leisti rengti moksleivių atrankas, kitos vos išgyvena."

Atskirties grimasos

J.Olekas pastebi, kad socialinės atskirties skauduliai gilėja ir ugdymo sistemoje. Pasiturinčios šeimos leidžia vaikus į aukštesnio lygio mokyklas ar apskritai privačias, o gabiems, bet neturtingų šeimų vaikams tenka žemesnės kokybės ugdymo įstaigos.

Pastarosios neturi išteklių pritraukti gerų pedagogų ir taip vytis kitas mokyklas. "Gero išsilavinimo prieinamumą reikia užtikrinti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Jei kuri nors kaimo mokykla surenka mažai moksleivių, gal junkime ją prie didesnės, suteikime padalinio statusą, bet neuždarykime, o ieškokime būdų, kaip plėsti galimybes gauti kokybišką išsilavinimą", – sakė jis.

Gero išsilavinimo prieinamumą reikia užtikrinti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.

"Kita problema – ne visos mokyklos užtikrina išsilavinimą be korepetitorių paslaugų, – sakė J.Olekas. – Jei nieko šioje srityje nekeisime, turėsime vis didėjančią nelygybę – juk mažas pajamas turinčios šeimos neišgali samdyti privačių mokytojų.

J.Olekas primena, kad daug mūsų šviesuolių praeityje yra kilę nebūtinai iš pasiturinčių šeimų, o bendrąjį išsilavinimą jie yra gavę ne didmiesčiuose, o kaimo mokyklose. Pagaliau esame pasirašę Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl visuotinio išsilavinimo prieinamumo.

Būtinas nuoseklumas

Švietimo sistema Lietuvoje išgyveno jau ne vieną reformą, bet vis tenka kalbėti apie skaudulius. Socialdemokratė ir pedagogė Orinta Leiputė mano, kad taip yra dėl to, kad mums trūksta nuoseklumo. "Reikia pasirinkti kelias svarbias problemas ir daug dirbti, kad jas išspręstume. Tačiau mes vis mėginame aprėpti visas ir tada iki galo jų neišsprendžiame", – mano ji.

J.Olekas pateikė pavyzdį, kai neseniai Seime iškelta iniciatyva ilginti pradinio mokymosi laiką iki 6-erių metų. "Galima apie tai diskutuoti, bet kai tokios iniciatyvos kyla baigiantis kadencijai, o jei kita valdžia ateis su dar kitokia vizija, vėl bus tik daug sumaišties. Mūsų bėda, kad mes nesusėdame su mokytojais, švietimo specialistais, profesinių sąjungų nariais, aukštųjų mokyklų pedagogais ir nesitariame. Viskas daroma direktyvomis, nurodymais", – aiškino J.Olekas. Konferencijoje akcentuota, kad būtina užtikrinti ir orius atlyginimus dėstytojams bei mokytojams. "Tik tada turėsime gerus rezultatus", – pabrėžė J.Olekas.

Konferencijoje akcentuota, kad švietimas visoje Europoje turi daug iššūkių, todėl ir mes negalime trypčioti, eksperimentuoti su aklai be diskusijų priimamais įstatymais. Juk būtent dabar mokyklose ugdomam jaunimui reikės spręsti klimato kaitos, besitraukiančios dėl robotizacijos darbo rinkos, ekonominių išteklių, maisto aprūpinimo gausėjančioje žmonijos populiacijoje ir kitas problemas.

Aptars aktualias temas

Tarpdisciplininę mokslo ir praktikų bendruomenę į Kauną subūrė konferencija "Urbanistinė, natūrali ir socialinė aplinka: įtaka poveikiui, sveikatai ir gerbūviui". Jos atstovai "Žalgirio" arenoje penkias dienas iš eilės nagrinės itin svarbias žmonių sveikatos ir gerovės problemas, siekiant suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką.

Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma, renginyje bus nagrinėjamos šiuo metu itin aktualios žmonių sveikatos ir gerovės problemos. Iššūkių, pasak mokslininko, šioje srityje labai daug – nors pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai suvaldytos didžiosios grėsmės visuomenės sveikatai išsivysčiusiose šalyse, kaip intensyvios emisijos iš pramoninių objektų ar infekcinių susirgimų protrūkiai, tačiau imama suvokti, kad įtaką sveikatai daro daugybė smulkių veiksnių, apie kuriuos žinoma dar mažai.

"Smulkūs veiksniai – tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname. Ar per maistą, ar įkvėpdami su oru, ar išgerdami su vandeniu, ar per naudojamą kosmetiką, buitinę chemiją. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gaunamos taršos kiekiai – visiškai maži, negalintys turėti lemiamos įtakos. Tačiau net ir mažos koncentracijos, nedideli cheminių medžiagų kiekiai per visą gyvenimą gali sukelti nemažai ligų", – mokslininko žodžiais, vis dažniau pasitaiko, kad, tarkime, 20 metų gyvenant tam tikroje aplinkoje, naudojant tam tikras chemines medžiagas, žmogus ima ir suserga. Tokių susirgimų priežastys anksčiau dažniausiai buvo traktuojamos kaip neaiškios. Dabar vis dažniau jos siejamos su tarša, sukeliama smulkių veiksnių.

Šiems smulkiems veiksniams vis daugiau dėmesio skiriama išsivysčiusiose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. "Mūsų bendra gerovė Lietuvoje yra gana gera, reikalavimai pramonei ir energetikai – aukšti. Mes neturime labai taršios pramonės, tokių teršėjų, nuo kurių į aplinką išmetamų teršalų galima susirgti. Kitaip yra besivystančiose šalyse arba Kinijoje, kur oro užterštumas yra didžiulė problema, kur kyla tokie smogai, per kuriuos nieko nematyti. Taigi, Vakarų šalyse mes perėjome prie smulkių veiksnių kontrolės. Dabar ilgalaikis mažų veiksnių poveikis mums yra svarbiau nei suvaldytos didžiosios grėsmės", – tvirtino profesorius.

Dėmesys patalpų orui

Daugiausia mokslininkų į konferenciją atvyksta iš JAV ir Europos, tačiau laukiama ir nemažai Kinijos, kitų Azijos valstybių, taip pat Naujosios Zelandijos, Kolumbijos atstovų. Penktadalis dalyvių – iš Azijos šalių. "Nesifokusuosime į Lietuvos, Europos problemas – aptarsime pasaulinius iššūkius, tarp kurių – klimato kaita, dėl kurios kyla didžiuliai gaisrai, potvyniai", – užsiminė pašnekovas. KTU yra konferenciją priimanti institucija, renginį organizuoja dvi JAV įsikūrusios organizacijos – Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija ir Tarptautinė patalpų oro ir klimato asociacija. Tai atsispindi ir pranešimų tematikoje. Daug dėmesio konferencijoje bus skirta patalpų oro kokybei. Tarp kitų, čia bus pristatytas ir KTU mokslininkų atliktas tyrimas. Patalpų oro kokybę jie tyrė ir renovuotuose daugiabučiuose, ir mokyklose, vaikų darželiuose. "Situacija nėra tragiška, – tyrimų rezultatus lakoniškai apibendrino D.Martuzevičius. – Reikia pripažinti, kad Lietuvoje stengiamasi užtikrinti gana geras gyvenimo sąlygas. Žinoma, labai svarbi ventiliacija. Mes nuolat pabrėžiame, kad renovacija yra ne tik energinės pastato funkcijos, bet ir žmogaus gerovės tobulinimas. Jei pastatas užsandarinamas, po renovacijos ventiliacija suprastėja, tokiose patalpose kaupiasi oro tarša. Būna, kad ir pelėsis įsimeta, jau nekalbant apie su renovacija nesusijusią oro taršą nuo naujų baldų, nemalonius kvapus."

Vis dėlto profesorius užsiminė: remiantis tyrimų rezultatais, negalima įrodyti, kad renovacija blogina patalpų oro kokybę. "Jei ventiliacijos klausimai išsprendžiami, tai yra teigiamas procesas", – pastebėjo pašnekovas.

Atliekant tyrimus mokyklose ir vaikų darželiuose, išryškėjo didelės problemos. "Jų patalpos prastai vėdinamos, be to, vaikai po vasaros atostogų neretai sugrįžta į klases, iš kurių ką tik išėjo dažytojai, ir turi kvėpuoti chemiją, išsiskiriančią iš dažų. Tai yra didelė problema, dėl to būna daug skundų. Reikia daug šnekėti su mokyklų vadovais, bendruomenių atstovais apie apdailos medžiagų pasirinkimą, kad pigiausios medžiagos nebūtų perkamos, kad būtų įdiegtos ventiliacijos sistemos", – mokslininko teigimu, mokyklų bendruomenes dar reikia šviesti.

Smulkūs veiksniai – tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname. Ar per maistą, ar įkvėpdami su oru, ar išgerdami su vandeniu, ar per naudojamą kosmetiką, buitinę chemiją.

Palygino daromą žalą

Patalpų oro tyrimus atlikę KTU mokslininkai tyrė daug veiksnių, tarp jų – kaip patalpų oras užteršiamas jose rūkant. Nustatyta, kad labiausiai patalpų orą užteršia įprastinės cigaretės. "Jos iš tiesų yra labai didelis taršos šaltinis, – sakė D.Martuzevičius. – O naujieji produktai, vadinamosios bedūmės technologijos – jas vartoti žalinga, tačiau, jei vis dėlto jos vartojamos, greta esantiems žmonėms antrinio rūkymo tikimybė sumažėja labai stipriai. Vartojant bedūmes technologijas, patalpų oro kokybė pablogėja, tačiau, palyginus su tradicine cigarete, ji pablogėja dešimt kartų mažiau. Ir esantiems šalia tikimybė įkvėpti teršalus yra žymiai mažesnė. Taigi, antrinio ir tretinio rūkymo grėsmė yra žymiai mažesnė." Mokslininkas išskyrė du pasyviojo rūkymo lygmenis. Antrinis rūkymas – kai esantys šalia asmenys rūkančiojo su cigarečių dūmais ar garais įkvepia kenksmingų cheminių medžiagų. Tretinis rūkymas – tai pasyvus rūkymas esant patalpoje, kurioje galbūt prieš mėnesį rūkyta, tačiau išlikęs kvapas ir į minkštus baldus, kilimus, užuolaidas įsisunkusios kenksmingos medžiagos, kurios po truputį išsiskiria.

Pristatys naujausius tyrimus

Konferencijoje dalyvaus mokslininkai ir praktikai: epidemiologai, toksikologai, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. Jie skaitys pranešimus apie sveikos aplinkos kūrimą, teršalų stebėseną žmogaus organizme, aptars švaraus vandens tiekimo iššūkius pasauliniu mastu, pristatys naujausius kvėpavimo takų infekcijų sklidimo pastatuose tyrimus, inovatyvius oro valymo būdus.

KTU yra renginį priimančioji institucija. D.Martuzevičiaus teigimu, Lietuva konferencijai pasirinkta konkurso būdu, įvertinus daugelį faktorių, iš kurių svarbiausias – čia dirbančių mokslininkų žinomumas ir įsitraukimas į Tarptautinės patalpų oro ir klimato asociacijos veiklas.

"Konferencijoje bus siekiama suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką bei diskutuojama apie šiuos veiksnius gamtinės ir socialinės aplinkos kontekste. Konferencijos temos apima teršalų šaltinius ir emisijas, koncentracijas, poveikį, rizikos vertinimą", – pasakojo mokslininkas.

Tikimasi, kad mokslinės diskusijos galų gale transformuosis į geresnę įstatymų bazę ir sveikos aplinkos užtikrinimą. "Stengsimės užfiksuoti, koks progresas padarytas palyginus su pernai. Sieksime susisteminti visus pranešimus, kad tarsi nuotraukoje matytume, kokia situacija šiose srityje šiuo metu yra pasaulyje ir kur link reikėtų žengti atliekant tolesnius tyrimus, ką rekomenduoti valdžios institucijoms", – sakė KTU profesorius.

Lietuvoje šiuo metu veikia 2 187 saugios kaimynystės grupės. Iš visų miestų ir rajonų dalyvauti konkurse buvo atrinktos 44 saugios kaimynystės grupės.

Konferencijoje savo sėkmės istorijomis pasidalino 6 veikliausių saugios kaimynystės grupių atstovai. Kadangi saugios kaimynystės iniciatyva vienija visų amžiaus tarpsnių žmones, Kauno Vyturio gimnazijos moksleivių grupė parengė ir pristatė sceninę vizualizaciją tema „Saugi kaimynystė moksleivių akimis“, taip pat koncertavo Kauno Kaunėnų bendruomenės centro ansamblis „Kaunėnai“.

Visos 44 konkurso paraiškos buvo įvertintos aukštais balais ir pirmąją vietą nuo 44-osios skyrė labai nedidelis balų skaičius. Konkurse išskirtos dvi kategorijos – miestų saugios kaimynystės grupės ir regionų bei sodų bendrijų teritorijose veikiančios saugios kaimynystės grupės. Kiekvienoje iš kategorijų išrinktos ir apdovanotos trys daugiausiai balų pelniusios saugios kaimynystės grupės. Taip pat įsteigtos keturios nominacijos už specialias sritis, kuriose konkurso komisija įžvelgė ypatingą išskirtinumą.

Nominacija „Už plačiausią saugios aplinkos kūrimo veikų diapazonų“ atiteko Zarasų rajono Degučių seniūnijos Vajasiškio kaimo saugios kaimynystės grupei „Senolių kaimas“.

Nominacija „Už jaunimo įtraukimą į saugios aplinkos kūrimo veiklas“ atiteko Akmenės rajono Kruopių miestelio Vytauto Didžiojo g. 4 saugios kaimynystės grupei.

Trečioji nominacija „Už veiksmingiausią kaimynišką patrulį“ skirta Pasvalio rajono Saločių miestelio saugios kaimynystės grupei „Naujamiestis“.

Ketvirtoji nominacija „Už pilietiškiausią kaimynišką poelgį“ skirta Lazdijų rajono Strumbagalvės ir Kybartų kaimų saugios kaimynystės grupei „Jotvingiai“.

Trečiąją vietą regionų kategorijoje užėmė Raseinių Mirklių kaimo saugios kaimynystės grupė, surinkusi 80 balų iš 100 galimų.

Trečiąją vietą miestų kategorijoje užėmė Palangos Vytauto g. 8 saugios kaimynystės grupė „Birutės parkas“, surinkusi taip pat 80 balų.

Antrąją vietą regionų kategorijoje užėmė sodų bendrijoje veiklą vykdanti Vilniaus Salininkų Sakalaičių sodų 8-osios g. saugios kaimynystės grupė, pelniusi 81 balą.

Antrąją vietą miestų kategorijoje, surinkusi 84 balus laimėjo Kauno Tito Masiulio g. 14 saugios kaimynystės grupė.

Pirmąją vietą regionų kategorijoje užėmė 83 balus surinkusi Tauragės rajono Mažonų kaimo saugios kaimynystės grupė „Mažonų rytas“.

Pirmąją vietą miestų kategorijoje iškovojo, o taip pat absoliučiais konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ nugalėtojais tapo 87 balus surinkusi Šiaulių miesto Krymo g. 4 saugios kaimynystės grupė.

Kitais metais konferencija vyks Šiauliuose - nugalėtojų mieste.