„Išklausėme Justo Džiugelio poziciją. Paraginome jį išsklaidyti abejones, nuimti įtampą tokiais būdais, kokiais jis nuspręs“, – Eltai ketvirtadienio vakarą teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Paprastai, panašiais atvejais, jei bendruomenės narys atsiduria tokioje situacijoje – pasirinkimas yra narystės stabdymas partijoje ir frakcijoje arba atsisakymas vadovaujančių pozicijų, jo atveju – komitete“, – aiškino ji.

Visgi R. Morkūnaitės-Mikulėnienės akcentavo, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kol kas nemato būtinybės imtis griežčiausių priemonių

„Iš partijos ir frakcijos J. Džiugelio šalinti nesiūlome. Nėra duomenų, kad būtų buvusi prekyba poveikiu ar vykdoma panašaus pobūdžio veikla. Tokių duomenų mes neturime. Kolega savo ruožtu patikino, kad kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją“, – sakė frakcijos lyderė.

Pasak politikės, frakcija J. Džiugeliui taip pat siūlo susilaikyti nuo lošimų temos.

„Paaiškėjus žmogui, su kuriuo Justas Džiugelis bendradarbiavo, primygtinai siūlome jam nusišalinti nuo lošimų temos“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad opozicijai priklausantys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai kelia klausimų dėl komiteto pirmininko J. Džiugelio ryšių su lošimų sektoriaus lobistu įsiregistravusiu, anksčiau politiko konsultantu dirbusiu M. Ardišausku. Pasak jų, J. Džiugelis naudojosi savo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę būtų įtraukti lošimų rinkai palankūs klausimai.

„Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Ketvirtadienį vykusio tarybos posėdžio metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas perskaitė pranešimą, kad A. Razbadauskas palieka Demokratų frakciją „Vardan Klaipėdos“ ir tampa konservatorių frakcijos nariu. Pastarąją dabar sudarys septyni nariai.

„Leisiu sau šyptelėti į ūsą – gerai, kad nepradėjome keisti susėdimo vietos, nes rudeninė migracija ne tik paukščiams, bet ir tarybos nariams“, – sakė meras.

Pats A. Razbadauskas ketvirtadienį į tarybos posėdį pavėlavo.

Jis į šios kadencijos miesto tarybą buvo išrinktas pagal V. Grubliausko komiteto sąrašą.

Šią savaitę pranešta, kad A. Razbadauskas būsimuosiuose savivaldos rinkimuose bus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderiu.

„Frakcija priėmė privalomą sprendimą Žygimantui Pavilioniui iki sausio 3 dienos atsistatydinti iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų“, – antradienį sakė frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, po šios dienos TS-LKD frakcija rinks naują delegatą į komiteto pirmininkus.

„Jei kolega Ž. Pavilionis nepasitrauks iš pareigų, bus kreiptasi į TS-LKD partijos Priežiūros komitetą įvertinti jo elgesį“, – teigė seniūnė.

Pats URK pirmininkas antradienį BNS sakė, kad jo pozicija nesikeičia.

„Poziciją savo išsakiau: turime koncentruotis į darbus ir dirbti visi, visos partijos, visos institucijos, su tais iššūkiais, kurie nemažėja, o tiesą pasakius, didėja, susidoroti“, – teigė jis.

Gali būti pašalintas iš konservatorių partijos

TS-LKD lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seime žurnalistams sakė, kad situaciją reikėtų kaip nors išspręsti.

Frakcija pateikė labai konkretų pasiūlymą  – iki sausio 3 dienos palikti poziciją. Manau, kad tai būtų paprasčiausias visiems sprendimas.

Jis neatmetė galimybės, kad Ž. Pavilioniui pačiam nesitraukiant iš URK vadovų jis bus pašalintas iš konservatorių partijos.

„Matyt, po truputėlį situaciją reikia išrišti, kad darbai galėtų tęstis. Frakcija pateikė labai konkretų pasiūlymą  – iki sausio 3 dienos palikti poziciją. Manau, kad tai būtų paprasčiausias visiems sprendimas“, – teigė politikas.

„Frakcija valdančiojoje daugumoje dalyvauja partijos sprendimu, partija turi galutinį žodį, kas kokias pozicijas turi užimti“, – sakė G. Landsbergis.

Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija paragino Ž. Pavilioniui pasitraukti iš komiteto vadovų dėl jo komentarų apie „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą. URK vadovas kritikavo Vyriausybę, kad nesiimta veiksmų tranzitui nutraukti, ragino tai padaryti nedelsiant.

Ž. Pavilionis praėjusį ketvirtadienį pranešė nesitrauksiantis iš pareigų, nes postuose liko užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai.

„Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę. Dabar man atsistatydinus atrodytų, kad esu vienas kaltas“, – tuomet teigė Ž. Pavilionis.

Nepaisant gruodžio 8-ąją įsigaliojusių JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi. Įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Tuo metu projekto kritikai frakcijoje sako, kad tai atneštų naują, Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą ir ilgainiui atvertų kelią įvaikinimui.

Vienas iš projekto rengėjų, Žmogaus teisių komiteto narys A. Navickas pabrėžė, kad tikslas buvo bendrai parengti „nuosaikų projekto modelį, atitinkantį vakarietiškus standartus“, bet „nubrėžti tam tikrą raudoną liniją kalbant apie vaikus, santykius su trečiuoju asmeniu“. Jis pabrėžia, kad projektą pasirašė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, konservatorių deleguota premjerė Ingrida Šimonytė.

Negaliu garantuoti, kad projektas praeis. Galiu prognozuoti, kad dauguma frakcijos palaikys, bet tikrai ne visi, įsivaizduoju, apie 60 proc. pagal nuotaikas.

„Ar net ir tokį projektą frakcija palaikys – mes tikrai frakcijoje esame sutarę, kad tokiais klausimais, kurie kelia daug kontroversijų, tikrai balsuosime laisvai. Negaliu garantuoti, kad projektas praeis. Galiu prognozuoti, kad dauguma frakcijos palaikys, bet tikrai ne visi, įsivaizduoju, apie 60 proc. pagal nuotaikas“, – teigė A. Navickas.

Jo teigimu, projektui nepritariantys frakcijos kolegos nerimauja, kad tai bus „tik pirmas žingsnis“ vėliau siekiant įtvirtinti ir įvaikinimo galimybes partneriams. Politikas pabrėžė, kad „čia neturėtumėme bijoti“, nes partnerystė nėra prilyginama santuokai.

M. Morkevičiaus / ELTOS  nuotr.

P. Saudargas: tai pakeistų šeimos modelį

Tuo metu Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas sako projekto nepalaikysiantis, nes kaip ir kiti priešininkai laikosi požiūrio, kad šeimos sampratos pagrindas yra „prigimtinis lyčių papildomumas ir šeima laikytinos tik tos bendro gyvenimo formos, kuriose vaikas gali turėti tėtį ir mamą“, net jei jie kartu ir negyvena.

„Nepritariame partnerystės instituto įteisinimui Lietuvoje todėl, kad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas atneštų Konstitucijoje nenumatytą, naują šeimos kūrimo pagrindą į Lietuvos teisę. Kitaip tariant, lyčiai neutrali partnerystė suteiktų valstybėje viešai pripažįstamą šeimos statusą tos pačios lyties poroms. Kitais žodžiais tariant, partnerystė – tai santuokos pakaitalas, leidžiantis, apeinant Konstituciją, homoseksualioms poroms pasiekti tas pačias teisines pasekmes kaip ir sutuoktiniams: įgyti šeimos teisinį statusą“, – feisbuke teigė politikas.

Kitaip tariant, lyčiai neutrali partnerystė suteiktų valstybėje viešai pripažįstamą šeimos statusą tos pačios lyties poroms.

Anot jo, tai pakeistų Lietuvoje galiojančią šeimos sampratą, t.y. būtų atsisakyta „lyčių skirtingumo ir papildomumo“ bei svarbiausio šeimos siekio „užtikrinti geriausią aplinką vaikams gimti ir augti“.

Politikas taip pat sako, kad tai atvertų galimybes teismuose siekti prilyginti partnerystę santuokai bei kelti klausimus dėl įvaikinimo, nors pripažįsta, kad pačiame projekte apie tai nekalbama, kaip „nekalbama ir apie draudimą tos pačios lyties partneriams juos įsivaikinti“.

„Įteisinus vienos lyties šeimas, sprendžiant įsivaikinimo, reprodukcinių paslaugų klausimus, valstybė nebegali prioriteto teikti vaiko interesui turėti tėtį ir mamą, nes tai laikoma diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu. Vadinasi, ilgainiui grįžtama ir prie vaikų įvaikinimo homoseksualių porų partnerystėse klausimo. Nepritariame vaikų įvaikinimui homoseksualiose šeimose, nes tokiu būdu paminama vaiko teisė turėti ir tėvą, ir mamą, o suaugusiųjų norai iškeliami aukščiau geriausių vaiko interesų“, – sako jis.

P. Saudargo nuomone, esminis klausimas – ar partnerystė būtų pripažįstama šeima, ar ne, nes šeimos sampratos keitimas įmanomas tik referendumo keliu.

„Jeigu pripažįstama, ji įgauna visas šeimos teises. Kadangi šeima yra visuomenės pagrindas, šeimos sampratos keitimą gali nuspręsti tik pati visuomenė referendumo būdu“, – tvirtino konservatorius.

Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Partnerystė projekte apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad jis reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius.

Tai BNS patvirtino partijos lyderis, frakcijos seniūno pareigas palikęs Gabrielius Landsbergis. Jis naujajame centro dešinės Ministrų kabinete eis užsienio reikalų ministro pareigas.

Didžiausia valdančioji TS-LKD frakcija Seime turi 50 narių.

Seimui penktadienį pritarus naujos Vyriausybės programai, naujasis Ministrų kabinetas prisiekia ir ministrai pradeda eiti pareigas.

Frakcijos vadovybė penktadienį patvirtinta vienbalsiai, pranešė TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.

„Šiandien susirinko naujos kadencijos Seimas. Visos valstybės gyvenime, o taip pat ir mūsų partijos bendruomenės, verčiamas naujas puslapis. Dirbsime, kad pateisintume rinkėjų mums suteiktą mandatą“, – pranešime cituojama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Asmeniškai, kaip ne kartą esame sakę, atiduosime visas jėgas ten, kur tuo metu būsime labiausiai reikalingi“, – teigia pirmoji pavaduotoja.

Konservatoriai Seime turi 50 mandatų. Jų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė konservatorių ir dviejų liberalų partijų suformuotos centro dešinės koalicijos yra teikiama į premjeres.

Jis dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje.

„Manau, kad partijos vadovybė yra paėmusi visai priešingą kursą negu numatyta TS-LKD programoje. Tokie debatai, kurie dabar vyksta, pažeidžiant Seimo nario konstitucines teises, darant spaudimą, spaudimo atmosferoje diskusija nėra įmanoma, todėl ir pasitraukiau iš partijos“, – BNS antradienį sakė R. J. Dagys.

Jis teigė prisidėsiąs prie naujos partijos kūrimo. Plačiau apie ją politikas žada papasakoti trečiadienį per spaudos konferenciją.

Birželio pabaigoje TS-LKD prezidiumas patvirtino Priežiūros komiteto R. J. Dagiui skirtą sankciją, kad jis kaip partijos kandidatas negalės dalyvauti kituose Seimo rinkimuose.

R. J. Dagys nubaustas už sprendimą neatšaukti parašo po pernykšte „valstiečio“ Mindaugo Puidoko registruota įstatymo pataisa dėl vaiko teisių apsaugos bei nederamų pasisakymų apie kolegas Seime, įskaitant partijos kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę.

R. J. Dagys tuomet sakė, kad sankcijos rodo liberalią pasaulėžiūrą išpažįstančios partijos vadovybės norą išstumti neįtinkančią nuomonę. Jis šią savaitę pareiškė stabdantis narystę partijoje.

Konservatoriai šiuo metu turi didžiausią opozicinę frakciją Seime, be R., J. Dagio joje bus 34 nariai.

R. J. Dagys TS-LKD priklauso nuo 2002 metų.

Vis dėlto konservatorių lyderis nepanoro atskleisti konkrečių vardų, kas, pasak jo, galėtų dar prisijungti prie konservatorių frakcijos.

„Stiprėja opozicija, manau, kad tai yra stiprus signalas ir turbūt ne paskutinis“, - ketvirtadienį Seime sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, po trečiadienį paaiškėjusių „socialdarbiečių“ planų artėjantiems Seimo rinkimams turėti bendrą sąrašą su „valstiečiais“ į jį kreipėsi keli Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, pareiškę norą prisijungti.

Stiprėja opozicija, manau, kad tai yra stiprus signalas ir turbūt ne paskutinis.

„Tai dar sumažina jų galimybes patekti į būsimąjį Seimą“, - pastarųjų „valstiečių“, norinčių prisijungti prie opozicijos, žodžius perteikė G. Landsbergis.

Pasak jo, tokie sprendimai nepatinka kai kuriems LVŽS frakcijos nariams, nes, citavo juos G. Landsbergis, Gediminas Kirkilas atimtų iš jų sąrašo vietas.

„Jie ieško galimybių galbūt jungtis prie kitų politinių jėgų“, - sakė konservatorius.

Pasak jo, LVŽS frakcijoje yra buvusių konservatorių, ypač, pasak jo, kilusių iš regionų, ir dėl to, jo teigimu, TS-LKD svarstytų juos priimti į frakciją.

„Jie, matyt, nesijaučia tiek nutolę“, - teigė G. Landsbergis, pridūręs, kad tokių žmonių yra apie penkis.