„Simboliška, kad šiandien Konstantino Kalinausko konferencija vyksta Seime – čia, kur buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tikiuosi, kad greitai ateis diena, kai visi galėsime susitikti laisvos ir demokratinės Baltarusijos žmonių išrinktame parlamente. Konstantino Kalinausko – lietuvių, lenkų ir baltarusių sukilimo vado – atminimas gyvas, bet jo kova nėra laimėta, kol nėra laisvos visos trys mūsų tautos. Jo vardas ir šiandien primena, kad esame sujungti bendros istorijos“, – sakė premjerė.

Pasak Vyriausybės vadovės, mūsų tautos išsaugojo laisvės troškimą slegiamos carinės Rusijos jungo, laidojo savo sūnus ir dukteris dviejuose pasauliniuose karuose, nors nė vienas iš jų nebuvo mūsų karas.

Konstantino Kalinausko – lietuvių, lenkų ir baltarusių sukilimo vado – atminimas gyvas, bet jo kova nėra laimėta, kol nėra laisvos visos trys mūsų tautos.

Kartu išgyventos okupacijos, tremtys ir represijos. Matėme, kaip griuvo Berlyno siena, o netrukus – ir Sovietų Sąjunga. Pasaulio žemėlapyje vėl atsirado nepriklausoma Lietuva ir nepriklausoma Baltarusija. Kartu su visu pasauliu tikėta, kad geležinė uždanga pakilo. Šiandien matome klydę.

I. Šimonytė priminė, kad kai pernai Lietuva šventė atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmetį, būdama visateisė ES ir NATO narė, iš baltarusių tautos buvo dar kartą akiplėšiškai pavogta jos pamatinė teisė – balsuoti rinkimuose. Jau aštuntas mėnuo baltarusiai mušami, sodinami į kalėjimus, išmetami iš universitetų ir darbų vien už tai, kad turi savo nuomonę, kelia savo vėliavą, nori būti savo šalies šeimininkais. Žurnalistai kalinami, kai skelbia tiesą, o ne propagandą. Pilietinė visuomenė sistemingai naikinama, o jos lyderiai verčiami palikti šalį, kurioje yra vietos tik diktatoriui Lukašenkai ir nuolankiesiems, paklusniems ir „neišsišokantiems“.

„Kai 2019 metų lapkritį lietuviai, baltarusiai ir lenkai kartu lydėjo Konstantiną Kalinauską amžinojo poilsio į Rasų kapines, senąjį valdovų kelią nuo Katedros aikštės Pilies gatve pro Auštos vartus užliejo baltos-raudonos-baltos spalvų vėliavos. Turbūt nedaug kas tada būtų patikėjęs, kad nepraeis nė metai, ir šimtai tūkstančių baltarusių iškels savo vėliavas, užtvindydami ne tik Minską, bet ir visą Baltarusiją, reikalaudami permainų. Permainos jau atėjo – legendinė baltarusių kantrybė trūko. Žmonės, kurių širdys jau laisvos, niekada nebesutiks vėl nuolankiai paklusti režimui. Šiandien esame su jumis ir tikime laisvos Baltarusijos pergale“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Kad Baltarusijoje įvyktų rinkimai, reikia nuolatinio spaudimo režimui šalies viduje ir išorėje, politinė, ekonominė A. Lukašenkos izoliacija, kad režimas pamatytų, jog mes nepasiduodame, nesustojame ir visas pasaulis yra su mumis. Tai priverstų juos atsakyti į mūsų raginimus pradėti taikų dialogą“, – Seimo rūmuose žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.

Ji pirmadienį dalyvauja antrajame tarptautiniame Kalinausko forume, skirtame sutelkti demokratinę bendruomenę laisviems ir demokratiškiems rinkimams Baltarusijoje.

„Bet kokia parama, bet koks dėmesys yra svarbūs baltarusiams, kad žmonės žinotų, jog nėra vieni, jog visas pasaulis siekia, kad mūsų šalyje būtų sukurta demokratija“, – teigė S. Cichanouskaja.

Bet kokia parama, bet koks dėmesys yra svarbūs baltarusiams, kad žmonės žinotų, jog nėra vieni, jog visas pasaulis siekia, kad mūsų šalyje būtų sukurta demokratija.

Ji pabrėžė, kad būtina tarptautinės bendruomenės pagalba, jog būtų pradėtos derybos su prezidento A. Lukašenkos režimu.

Kalinausko forumo dalyviai pirmadienį pabrėžė, kad derybos su režimu turi prasidėti šį pavasarį, o laisvi rinkimai turėtų vykti šiais metais.

S. Cichanouskaja per spaudos konferenciją Seime sakė, kad kalbant apie derybas su režimu neturima galvoje paties A. Lukašenkos.

Anot jos, dalis šio režimo žmonių taip pat nori permainų ir būtent su jais turėtų būti pradėtos derybos dėl naujų rinkimų organizavimo.

S. Cichanouskaja teigė, kad kovo 24-ąją Baltarusijoje bus minima Laisvės diena, ir tai bus antrosios naujų protestų bangos diena.

Rusijos opozicijos atstovas Vladimiras Kara-Murza per spaudos konferenciją tvirtino, kad žiūrint iš istorijos pozicijų, bendras vaizdas nuteikia optimistiškai.

„Juk prieš kurį laiką pusė Europos gyveno diktatūroje, o šiandien čia beliko vos dvi diktatūros – Rusija ir Baltarusija. Pažanga iš tiesų buvo stebinanti, bet XXI amžiuje ir dvi diktatūros yra per daug“, – teigė jis.

Sveikindama forumą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad Lietuva ir visas demokratinis pasaulis turi padaryti viską, kad Baltarusijos visuomenė ir žmonės būtų laisvi.

Premjerė Ingrida Šimonytė vylėsi, jog greitai ateis diena, kai tokį renginį bus galima organizuoti demokratiškai išrinktame Baltarusijos parlamente.

„Jau aštuntas mėnuo baltarusiai mušami, sodinami į kalėjimus, išmetami iš universitetų darbų vien už tai, kad turi savo nuomonę, kelia savo vėliavą, nori būti savo šalies šeimininkais“, – kalbėjo ji.

„Žurnalistai kalinami už tai, kad skelbia ne propagandą, o tiesą. Pilietinė visuomenė sistemingai naikinama, o jos lyderiai verčiami palikti šalį, kurioje vietos yra tik diktatoriui Lukašenkai ir nuolankiesiems, paklusniesiems, neišsišokantiesiems“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytės teigimu, tokią Baltarusiją A. Lukašenka sukūrė su Kremliaus pagalba ir iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti.

Tačiau, anot jos, pastarųjų metų įvykiai Baltarusijoje parodė, kad kelio atgal diktatoriui nebėra.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, vienas iš Kalinausko forumo iniciatorių Žygimantas Pavilionis sakė, kad jo dalyviai pareikalavo, jog būtų paleisti visi politiniai kaliniai Baltarusijoje, jie taip pat pasisakė už griežtesnes sankcijas ir režimo padarytų nusikaltimų ištyrimą.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius pasidžiaugė, kad šią savaitę Europos Parlamente pradės veikti naujas įrodymų rinkimo ir archyvavimo centras dėl visų nusikaltimų prieš žmogaus teises.

„Pagaliau vienoje vietoje turėsime centralizuotą archyvą, kurį galėsime vėliau panaudoti ne tik prevencijai galimiems nusikaltimams prieš Baltarusijos žmones, bet ir esu tikras, kad ateis diena, kai padariusieji nusikaltimus turės atsakyti“, – sakė jis.

Pirmasis tarptautinis Kalinausko forumas Vilniuje surengtas pernai rugpjūtį po prezidento rinkimų Baltarusijoje. Tuomet oficialiu nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarai teigia, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti.

Po rinkimų Baltarusijoje kilo masinių protestų banga. Jėgos struktūros ją slopino jėga.

Jo teigimu, 2017 metų liepą atliekant archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno rasti K. Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikai kartu su kitais sukilimo dalyviais bus perlaidoti Vilniuje.

„Kol kas tik žiniasklaidoje matėme šį pranešimą, kad Baltarusijos intelektualai kreipėsi dėl Kalinausko palaikų perdavimo laidoti Baltarusijai. Toks pasiūlymas yra, mes jo šiandien nevertiname, bet, kita vertus, šią minutę tikrai manome, kad visi sukilimo dalyviai, o kartu ir Sierakauskas bei Kalinauskas, bus palaidoti panteone, Rasų kapinių centrinėje koplyčioje. Kaip ten bus ateityje, sunku pasakyti, bet šiandien yra priimtas sprendimas, kad jie bus palaidoti Vilniuje“, – komentuodamas Baltarusijos inteligentijos atstovų kreipimąsi į Lietuvos vadovybę, prašant perlaidoti K. Kalinausko palaikus Baltarusijai, sakė D. Matulionis.

Jo teigimu, lapkričio 22 d. vyksiančia perlaidojimo ceremonija jau susidomėjo vardinius kvietimus gavę Lenkijos prezidentas bei ministras pirmininkas.

„Yra kvietimai ir Lenkijos prezidentui, ir yra kvietimas Lenkijos ministrui pirmininkui, abu tikrai susidomėjo“, – kalbėjo D. Matulionis, pabrėždamas, kad kol kas neaišku, kas atstovaus kitoms į ceremoniją kviestoms šalims.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas patvirtino, kad, skirtingai nei Lenkijos atveju, Baltarusijos politiniams lyderiams vardiniai kvietimai nebus siunčiami.

„Kviestume (Baltarusijos. – ELTA) valstybinę delegaciją, bet taip pat ir visuomenines organizacijas, kurios puoselėja Kalinausko atminimą. Bandysime jas aiškiau identifikuoti ir kviesti jų atstovus, kartu ir Baltarusijos katalikų bažnyčią, kuri taip pat yra labai susidomėjusi“, – sakė D. Matulionis, pridurdamas, kad pastarajai kvietimas bus siunčiamas Lietuvos katalikų bažnyčios vardu. 

„Šis įvykis svarbus mums visiems, tai buvo sukilimas trijų tautų prieš tuometinę carinę Rusiją“, – sakė jis.

D. Matulionis teigė, kad tikisi, jog perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus ir Ukrainos bei Latvijos atstovai.

„Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už kvietimus, tai atitinkamos notos bus išsiųstos visoms valstybėms. Su lenkais mes atskirai bendraujame, kadangi esame nutarę, kad darysime bendrą ceremoniją“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

ELTA primena, kad Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku pirmadienį kreipėsi į Lietuvos vadovybę prašydami perlaidoti baltarusių nacionalinio didvyrio K. Kalinausko palaikus Baltarusijoje.

„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K. Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą. Mes suprantame, kad Jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K. Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone“, – rašoma kelių dešimčių žmonių pasirašytame laiške. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.

2017 metų liepą atliekant archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno Vilniuje buvo aptikti 20 žmonių, tarp jų – K. Kalinausko, palaikai.

„1863-1864 metų sukilimas buvo baltarusių ir lietuvių tautų kova už savo laisvę, – pabrėžia laiško autoriai. – K. Kalinauskas buvo ryškiausias šios kovos lyderis, baltarusių tautos vadovas, žuvęs už jos laisvę ir orumą. Mes suprantame, kad jūs, lietuvių tauta, taip pat laikote K. Kalinauską savo didvyriu. Mes suprantame ir gerbiame jūsų nuomonę, kad Kostas Kalinauskas turi būti palaidotas deramoje vietoje – kovotojų už laisvę panteone. Tokia vieta reikalinga ir mums, baltarusiams. Mes manome, kad mūsų nacionalinį didvyrį K. Kalinauską derėtų palaidoti Baltarusijoje, ir prašome lietuvių tautą apsvarstyti tokią galimybę. Baltarusių tauta dabar gyvena nelengvą laikotarpį, nes valstybės nepriklausomybei gresia daug pavojų. K. Kalinausko palaidojimas Baltarusijoje taptų simboliu ir priminimu baltarusių tautai, kaip reikia mylėti savo Tėvynę, savo tautą ir kaip reikia už jas kovoti“.

Laišką pasirašė kelios dešimtys žmonių. Tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, Baltarusijos liaudies artistė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas, portalo „Tut.by“ įkūrėjas Jurijus Ziseris, dainininkas Liavonas Volskis ir kiti žinomi baltarusiai.

2017 metų liepą atliekant archeologinius kasinėjimus ant Gedimino kalno Vilniuje buvo aptikti 20 žmonių, tarp jų – K. Kalinausko, palaikai.

Toks pageidavimas jau perduotas Lietuvos vyriausybės vicekancleriui Deividui Matulioniui.

„Perdavėme vicekancleriui D. Matulioniui, kad kaip pilietinės visuomenės atstovai norėtume dalyvauti laidotuvėse, nes oficiali valdžia jo (K. Kalinausko – BNS) nelaiko didvyriu“, – sakė opozicinės Baltarusijos krikščionių demokratų partijos narys Anatolijus Michnovecas.

Jis šią savaitę su keliais kitais Baltarusijos opozicijos atstovais lankėsi Lietuvos Seime.

„Lietuvos komisija dėl Konstantino Kalinausko ne kartą kreipėsi į Baltarusijos valdžią, tačiau ši niekaip nereaguoja, nėra suinteresuota, ir mes baiminomės, kad Baltarusijai nebus niekaip atstovaujama perlaidojimo ceremonijoje“, – teigė A. Michnovecas.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis anksčiau yra sakęs, kad Lietuva į iškilmes kvies lenkų ir baltarusių valstybines delegacijas.

Baltarusijos opozicijos atstovai teigia, kad pilietinė visuomenė vieną iš buvusių sukilimo vadų K. Kalinauską laiko savo šalies didvyriu – jis gimė Baltarusijos teritorijoje ir kovojo už baltarusių nepriklausomybę nuo carinės Rusijos.

„A. Lukašenkai (Baltarusijos prezidentui – BNS) K. Kalinauskas – ne herojus, jis kovojo prieš Rusiją, A. Lukašenka – už Rusiją, jam herojus – Stalinas. Tačiau yra bendruomenė, yra baltarusių diaspora, ji sukūrė visuomeninį komitetą, kad baltarusiams būtų atstovaujama toje ceremonijoje“, – sakė vienas iš opozicinės Baltarusijos krikščionių demokratų partijos vadovų Pavelas Severinecas.

Jis taip pat užsiminė, kad baltarusiai pageidautų galbūt K. Kalinausko relikvijos ar dalies palaikų, kad galėtų jį pagerbti ir Baltarusijoje.

„Baltarusijos patriotams, kurie pasirengę paaukoti gyvybę už savo šalies nepriklausomybę nuo Rusijos, tai labai svarbus ir simbolinis klausimas“, – tvirtino P. Severinecas.

Lietuvos archeologai 20 sukilėlių palaikus, tarp jų ir 1863 – 1864 metų sukilimo lyderių K. Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko, rado Gedimino kalne Vilniuje.

Vyriausybinė komisija taip pat pritarė projektui, pagal kurį šių metų rudenį sukilėliai būtų laidojami Vilniaus Rasų kapinių centrinėje koplyčioje įrengiamame kolumbariume.

Nuspręsta čia laidojamų sukilėlių vardus užrašyti lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

„Tikslios datos dar neturime, nes dar šiek tiek dirbame su dabar turimais rezultatais. Gegužės viduryje turime patikrinti apie 30 kvadratinių metrų Gedimino kalno, kuriuos norime ištirti. Sunku gali būti, nes įsikasti gali tekti iki keturių metrų“, – BNS sakė Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.

Pirmadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje pristatyti tyrimų Gedimino kalne rezultatai. Iki šiol archeologams pavyko atrasti 20 sukilėlių palaikų iš 21, tarp jų – ir vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus.

Žinoma, kad egzekucijos sukilėliams įvykdytos Lukiškių aikštėje Vilniuje. Devyni buvo sušaudyti, o dvylika – pakarti. Kai kurie sukilėliai palaidoti su už nugaros surištomis rankomis, su maišais ant galvos. Palaikai buvo apipilti kalkėmis.

Beveik prie visų rasta asmeninių daiktų. Ant Z. Sierakausko rankos piršto – vestuvinis žiedas lenkų kalba, prie kai kurių palaikų aptikta kulkų ar jų skeveldrų.

Kaip teigė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, planuojama, rastus sukilėlių palaikus iškilmingai ir su pagarba palaidoti rugsėjo mėnesį.

„Iškilmingas palaidojimas planuojamas šių metų rudenį Rasų kapinėse, centrinėje koplyčioje rengiamame kolumbariume. Prieita prie bendros nuostatos, jog šie vardai ir pavardės būtų užrašomi trimis kalbomis – lietuviškai, lenkiškai ir baltarusiškai, taip pabrėžiant sukilimo svarbą visiems šiems kraštams, visoms šioms tautoms“, – teigė M. Kvietkauskas.

Ieškos dar neatrastų palaikų

Vienų palaikų archeologams rasti kol kas nepavyko. Manoma, kad dar nerasti yra Stanislovo Išoros palaikai, kadangi gauti jo genetiniai tyrimai nesutapo su jau atrastais palaikais.

„Nežinome, 100 procentų pasakyti negalime, bet viena iš versijų, kadangi visi jie yra rasti ant kalno, tai ir jo palaikus rasti ten tikimybė yra didelė“, – teigė archeologas Gytis Grižas.

S. Išorai mirties bausmė įvykdyta 1863 metų birželio 3 dieną, kai jam buvo 25-eri. Jis dirbo Vilniaus vyskupijoje, taip pat buvo Žaludko (Lydos apsk.) kunigas vikaras.

Per sukilimą S. Išora buvo Liudviko Narbuto sukilėlių būrio kapelionas. Carinė valdžia S. Išorą sučiupo už viešą Tautinės vyriausybės manifesto perskaitymą bažnyčioje.

Daug sukilėlių rūkė, kai kurie sirgo mažakraujyste

Sukilėlių palaikų antropologiniai tyrimai mokslininkams leido atrasti ir daugiau faktų apie sukilėlių gyvenimą, jų įpročius, ligas. Kaip teigė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė, ant dantų rastos juodos apnašos rodo, kad bent dešimt sukilėlių rūkė.

„Ne visi 20 sukilėlių rūkė, dabar neprisimenu tikslaus skaičiaus, gal dešimt. Bet būtent pajuodavusios vidinės dantų dalys, pajuodusios apnašos rodo nuolatinį tabako vartojimą, šiuo atveju – rūkymą“, – BNS sakė J. Kozakaitė.

„Būtent pas Z. Sierakauską ir K. Kalinauską rūkymo žymių nebuvo rasta“, – pridūrė mokslininkė.

Anot jos, papildomai be dantų tyrimo atlikti ir kaukolės bei viso skeleto tyrimai, jie padėjo atskleisti dar daugiau detalių apie sukilėlių gyvenimą.

„Vienas iš sukilėlių krūtinėje turėjo mažiausiai tris durtinius sužalojimus, jie patirti dar prieš mirtį. Kiti sukilėliai sirgo mažakraujyste, nemažai infekcinių susirgimų aptikta. Konstatavome ir senesnių traumų, tas pats Z. Sierakauskas turėjo sugijusį sužalojimą kaktoje“, – teigė J. Kozakaitė.

Visų rastų sukilėlių tapatybės yra patvirtintos, tačiau kol kas nepavyko sulaukti oficialaus patvirtinimo iš Baltarusijos dėl K. Kalinausko palaikų, tam reikalingas jo brolio DNR tyrimas.

K. Kalinausko brolis palaidotas Svisločiuje, šeimos kape. Būtent šalia šio Vakarų Baltarusijos miesto, tuometinėje Gardino gubernijoje gimė ir augo K. Kalinauskas.

Baltarusiai K. Kalinauską laiko vienu iš savo šalies nacionalinių didvyrių, jo asmenybė gausiai įamžinta ne tik Baltarusijos miestų gatvėse, tačiau ir mokykliniuose vadovėliuose.

Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, atminimo įamžinimu rūpinsis Vyriausybės sudaryta komisija, kurioje be premjero bus penki ministrai, dvi kanclerės ir pora patarėjų, taip pat galės būti pasitelkti istorikai ar kiti profesionalai. Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas sako, kad siekiama, jog palaikų perlaidojimas „būtų vienijantis, o ne skaldantis dalykas“, todėl visuomenė kviečiama įsitraukti į „ramų, lėtą, konstruktyvų dialogą“ dėl didvyrių pagerbimo.

Z.Sierakausko  palaikai ant Gedimino kalno rasti liepos mėnesį, juos aptiko Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai. Z.Sierakauskui  Rusijos valdžios atstovai 1863 metais Vilniaus Lukiškių aikštėje įvykdė mirties bausmę. Jam buvo 37 metai.

Rugsėjo pradžioje pranešta, kad ant kalno rasti ir kito sukilimo vado - Konstantino Kalinausko palaikai.

Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, planuojama, kad sukilėlių palaikai galutinai turėtų būti identifikuoti kitų metų pradžioje.