Pirmadienį Rusijos Ortodoksų Bažnyčios sinodas nutarė nutraukti ryšius su Konstantinopoliu dėl jo sprendimo reabilituoti vienašališkai nepriklausomybę paskelbusius Ukrainos stačiatikių bendruomenių lyderius, taip pat dėl šio Stambule įsikūrusio sinodo pastangų sukurti Ukrainoje vieningą nepriklausomą Bažnyčią.

„Esu įsitikinęs, kad tokia dvasiškos ir pasaulietiškos Rusijos valdžios ir visiškai nuo Rusijos valdžios priklausančios Bažnyčios vadovybės reakcija patvirtina, kad esame teisingame kelyje“, – per Kijeve įvykusį susitikimą su Konstantinopolio patriarchato egzarchais sakė P. Porošenka.

Pasak jo, „Rusijos Bažnyčia stojo į saviizoliacijos ir konflikto su pasaulio stačiatikiais kelią“.

Antradienį prezidento svetainėje buvo paskelbta, kad Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Jungtinėse Valstijose arkivyskupas Danilas ir vyskupas Ilarionas sugrįžo į Ukrainą, kur „ir toliau dirbs dėl paskutinio etapo (procese), vesiančiame prie vienijančio sinodo (įkūrimo), o vėliau – ir iki... autokefalijos suteikimo Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai“.

Pasak jo, egzarchai pasiruošę toliau bendradarbiauti tiek su Kijevo patriarchato, tiek su Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia.

„Kaip ir anksčiau esame pasiruošę bendravimui ir tikimės bendradarbiauti tiek su visais Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios lyderiais, tiek su visais Ukrainos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios lyderiais, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčios kuruojamos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios hierarchus ir pasauliečius“, – pabrėžė Danilas.

Rugsėjo pradžioje Konstantinopolio patriarchatas, ruošdamasis suteikti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai autokefaliją (nepriklausomybę) savo įgaliotiniais – egzarchais – Kijeve paskyrė Pamfilijos arkivyskupą amerikietį Danilą ir Edmontono vyskupą kanadietį Ilarioną. Vėliau jiedu atvyko į Ukrainą.

Ukrainos Bažnyčia šiuo metu yra pasidalijusi į tris Bažnyčias, kurių vieną techniškai prižiūri Maskvos patriarchas. Vyriausybė Kijeve šį faktą laiko nepriimtinu, juolab kai tęsiasi karas su Rusijos remiamais Rytų Ukrainos separatistais.

Stambulo sinodo susitikimas, kuriam pirmininkavo ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, laikomas „pirmuoju tarp lygių“ 300 mln. tikinčiųjų turinčioje pasaulio ortodoksų krikščionių bendruomenėje, „nusprendė tęsti autokefalijos suteikimo Ukrainos bažnyčiai“ procesą, sakoma pirmadienį paskelbtame oficialiame patriarchato pranešime.

Iš Ukrainoje veikiančių trijų ortodoksų Bažnyčių, didžiausia yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, likusi pavaldi Maskvai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi stambios atsiskyrusios bendruomenės: dabar ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Ekumeninio patriarchato Šventasis Sinodas – Baltramiejaus I vadovaujama sprendimų priėmimo institucija – taip pat sutiko grąžinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Filaretui ir Kijevo metropolitui Makarijui kanoninius rangus po jų ekskomunikacijos ginče su Maskva.

Atidarys maldos namus Turkijoje?

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB) maldos namų atidarymas Turkijos teritorijoje yra vienas galimų variantų, ROB nutraukus ryšius su Konstantinopolio patriarchatu, tačiau tai dar reikėtų suderinti su Turkijos valdžia, antradienį pareiškė Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos Socialinių-humanitarinių mokslų katedros religijotyros specialistas Igoris Zagarinas.

Svarstoma „atidaryti Rusijos Ortotoksų Bažnyčios šventyklas centruose, kur lankosi didelis skaičius (Rusijos) turistų. Pavyzdžiui, Antalijoje ir kituose centruose. Kiek žinau, šį klausimą reikia suderinti su Turkijos valdžia. Mūsų turistai lankosi kai kuriuose rajonuose, priklausančiuose Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai“, – antradienį sakė I. Zagarinas naujienų agentūrai „Interfax“.

Pasak religijotyros specialisto, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ortodoksų bažnyčiai priklausančių tikinčiųjų skaičius Turkijos teritorijoje yra gana ribotas.

„Konstantinopolio patriarchato parapijų yra ir Graikijos teritorijoje. Kyla tam tikrų problemų, nes tokia yra Kretos sala, į kurią vyksta mūsų turistai“, – kalbėjo pašnekovas.

„Manau didelę problemą kelia Atonas, kuris iš tiesų yra pavaldus Konstantinopolio patriarchatui. Ten yra ROB vienuolynų, pavyzdžiui Šv. Panteleimono vienuolynas. Atonas – visa vienuolių respublika, kuri, žinoma, pavaldi Konstantinopolio patriarchatui. Vis tik ji turi labai reikšmingą autonomiją. Be to, kai kurie Konstantinopolio patriarchato veiksmai sulaukė Atono brolijos negatyvios reakcijos“, – pareiškė I. Zagarinas.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia atkreipė turistų dėmesį, kad svarbu laikytis sinodo sprendimo visiškai nutraukti ryšius su Konstantinopolio patriarchatu.

„Atsisakiusiems laikytis tokių draudimų dvasininkams numatytos bausmės, o pasauliečiams – atgaila už nepaklusimą Bažnyčiai per išpažintį“, – sakė Maskvos patriarchato bažnyčios išorinių ryšių skyriaus sekretorius vyskupas Igoris Jakimčiukas.

Jis nurodė, kuriose populiariose turistinėse vietose yra Konstantinopolio patriarchato bažnyčios.

Pasak šventiko, tokios yra visos veikiančios Stambulo bažnyčios ir vienintelė veikianti ortodoksų šventykla Antalijoje, Turkijoje. Graikijoje – bažnyčios Kretoje ir Dodekaneso salų grupėje, pietvakarinėje Egėjo jūros dalyje, iš kurių didžiausia yra Rodo saloje.

„Žinoma, dar yra Atonas, kuris taip pat priklauso Konstantinopolio jurisdikcijai, bet ilsėtis ten niekas nevažiuoja“, – pareiškė jis.