Kaip BNS nurodė Kultūros ministerija, religinei bendruomenei dešimčiai metų perduotas Antakalnyje esantis administracinis daugiau kaip 300 kv. metrų pastatas ir pagalbiniai statiniai.

Šios patalpos iki šiol kurį laiką buvo tuščios ir nenaudojamos.

Konstantinopolio patriarchato kunigas Gintaras Sungaila BNS teigė, kad iki šiol bendruomenė neturėjo jokių savo pastatų – nei maldos namų, nei kanceliarijos, nei gyvenamosios vietos egzarchui.

„Šios bendrijos pamaldos paprastai vyksta kitų konfesijų krikščionių maldos namuose ar nuomojamose patalpose, kurios nėra pritaikytos pamaldoms. Taip pat ir dokumentaciją, faktinę kanceliariją laikyti ir darbinius susirinkimus daryti tenka privačiuose namuose, juose laikyti ir dalį liturginių reikmenų“, – teigė dvasininkas.

„Džiaugiamės ir esame labai dėkingi, kad pagaliau turėsime fizinį centrą“, – pridūrė jis.

Pasak G. Sungailos suteiktose patalpose įsikurs daugiafunkcinis egzarchato centras: jame veiks religinės bendrijos kanceliarija, vadovo rezidencija, nedidelė koplyčia, susirinkimų, taip pat edukacinių bei kultūrinių renginių erdvė.

„Jau turėjome galimybę pamatyti patalpas ir matėme, kad joms reikalingas rimtas remontas, todėl gavus pastatą panaudos teise dar reikės laiko, kol jį parengsime naudojimui“, – kalbėjo kunigas.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsteigtas šiemet vasarį. Tai leido iš valstybės kiek vėliau tą patį mėnesį gauti beveik 80 tūkst. eurų paramos.

Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą.

Naujos stačiatikių bendruomenės atsiradimo imta siekti, kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos. Pastaroji teigė, kad jie įvykdė kanoninius nusikaltimus, todėl buvo pašalinti iš kunigų luomo.

Vis tik Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu, todėl sugrąžino juos į luomą.

Tokį sprendimą priėmė Vilniuje, Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčioje, pirmą kartą posėdžiavusi egzarchato asamblėja – dvasininkų ir pasauliečių susirinkimas.

„Sutarėme steigti fondą ir (...) rinkti paramą bažnyčios statyboms Vilniuje“, – BNS šeštadienį sakė kunigas Gintaras Sungaila.

Konstantinopolio stačiatikiai maldos namams konkrečios vietos dar neturi ir tikisi, jog dėl sklypo nuomos ar perdavimo patikėjimo teise pavyks susitarti su valstybe.

„Šią akimirką niekas dar nėra nuspręsta, bet tikimės, kad tai būtų valstybės viena ar kita forma suteikta pagalba“, – teigė dvasininkas.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Skaičiuojama, kad naujieji maldos namai galėtų kainuoti nuo trijų iki penkių milijonų eurų.

„Esame sulaukę iš privačių asmenų patikinimo, kad jie galėtų skirti paramą, bet dar statyboms nesame sulaukę konkrečių aukų, – sakė G. Sungaila. – Kai bus įkurtas fondas, tada ir pradėsime rinkti. Įkūrimo data priklauso nuo biurokratinių procedūrų.“

Asamblėjos metu taip pat aptarti einamieji egzarchato reikalai – išrinkta taryba, auditorius, patvirtintos metinės veiklos ir finansines ataskaitos.

Šią akimirką niekas dar nėra nuspręsta, bet tikimės, kad tai būtų valstybės viena ar kita forma suteikta pagalba.

Renginys prasidėjo nuo pamaldų, vėliau vyko konferencija, koncertas, darbiniai posėdžiai.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsisteigė šiemet vasarį. Tai leido iš valstybės kiek vėliau tą patį mėnesį gauti beveik 80 tūkst. eurų paramos.

Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą.

Naujos stačiatikių bendruomenės atsiradimo imta siekti, kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos. Pastaroji teigė, kad jie įvykdė kanoninius nusikaltimus, todėl buvo pašalinti iš kunigų luomo.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Vis tik Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu, todėl sugrąžino juos į luomą.

Kaip BNS trečiadienį sakė teisingumo ministrės atstovas Paulius Žeimys, ministerija priėmė sprendimą, kad Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje atitinka teisės aktuose keliamus naujos arba atsikūrusios tradicinės religinės bendrijos reikalavimus ir gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre.

Anot jo, ministerija sprendimą priėmė įvertinusi su pranešimu apie įsteigtą tradicinę religinę bendriją gautus dokumentus – bendrijos įstatus, Visuotinio patriarcho laiškus dėl bendrijos įsteigimo, sprendimą dėl bendrijos buveinės nustatymo, bendrijos pristatymo dokumentą ir duomenis, būtinus įtraukiant bendriją į registrą.

„Visuotinio patriarchato egzarchato Lietuvoje dokumentai perduoti Registrų centro Vilniaus padaliniui, kur per daugiausiai 3 dienas bendrija bus įtraukta į registrą“, – teigė P. Žeimys.

Bendrija buvo įregistruota trečiadienį, „Visuotinio Patriarchato Egzarchatą Lietuvoje“ jau galima susirasti Juridinių asmenų registre.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

Sausio pradžioje į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), šalyje baigta kurti Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Įtraukimas į Juridinių asmenų registrą leidžia šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.