Seimo Teisės ir  teisėtvarkos komiteto pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės teigimu, nauji teisėjai turėtų būti pateikti kuo skubiau, tačiau kandidatūras siūlantys tiek Prezidentūra, tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nenuroro galimos datos.

Kadenciją pabaigęs, bet KT toliau vadovaujantis jo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad viena vertus, gerai, jog Konstitucinio Teismo darbas nėra paralyžiuotas, „bet ta padėtis neturėtų tęstis neapibrėžtą laiką“.

„Teikimams buvo nepritarta, todėl tie, kurie turi teisę teikti kandidatus į Konstitucinį Teismą, turi teikti iš naujo. Bet šiuo metu jokių požymių, kad tie kandidatai būtų teikiami, nematyti. Teismas jau turėtų rotuotis, tai subjektų, kurie turi teisę teikti, tokie kaip Seimo pirmininkas ir prezidentas, teisė ir pareiga“, – BNS situaciją komentavo A. Širinskienė.

„Norisi, kad būtų padaryta maksimaliai greitai, nes reikia suprasti ir tai, kad tie teisėjai, kurie dabar KT, nori ieškotis ir kitų darbų, ir eiti kitas pareigas, ir jų galimybės taip pat suvaržytos, nes jie turi baigti kadenciją“, – teigė komiteto vadovė.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas V. Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

Prezidentas S. Rudėnaitę buvo pasiūlęs nuolatine LAT vadove – jos kandidatūrą Seimas irgi atmetė ir tuo pačiu atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Dėl šio balsavimo Seimas kreipėsi į KT, ar tinkamai buvo suformuluotas prezidento dekretas ir Seimo nutarimas, teisėją iš pareigų atleidus be teisinio pagrindo.

Teisėja S. Rudėnaitė taip pat paprašė KT išaiškinimo, ar ji gali grįžti į Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, kol bus išnagrinėta byla dėl jos atleidimo aplinkybių.

Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis BNS patvirtino, kad prezidento nuomonė dėl S. Rudėnaitės nesikeičia ir ji yra tinkamiausia kandidatė vadovauti LAT, o iš naujo jos kandidatūra bus teikiama baigus bylą KT.

„Atsižvelgiant į tai, kad dėl jos paskyrimo procedūrų yra kilęs konstitucinis ginčas, siekiant išvengti galimų didesnių teisinių neaiškumų, tikslinga sulaukti jo baigties“, – į klausimą, kada bus teikiamos kandidatūros į teismus, atsakė prezidento atstovas.

A. Bubnelis taip pat patvirtino, kad prezidentas nekeičia nuomonės ir dėl atmestos kandidatės į Konstitucinį Teismą G. Lastauskienės, jos kandidatūra bus teikiama iš naujo, bet kada – neaišku.

„Kandidatė buvo pristatyta visoms tokį pageidavimą išreiškusioms Seimo frakcijoms. Seime kritikos pateiktai kandidatūrai nebuvo išsakyta. Sprendimas dėl pateikimo laiko dar nėra priimtas“, – sakoma komentare.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis patvirtino kartu su parlamento frakcijomis ieškosiantis naujos kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus, o teikimo datą derinsiantis su Prezidentūra.

„Derinsimės su kitais teikėjais, t. y. su Prezidentūra, nes Prezidentūra irgi turi teikti, ir norime suderinę teikti vienu metu. Teikimo laiko neturime, joks laikas nėra nustatytas“, – BNS sakė V. Pranckietis.

KT vadovas D. Žalimas komentuodamas situaciją BNS teigė, jog „viena vertus, yra gerai, kad Lietuva yra priėmusi tokį modelį, kad KT negali būt paralyžiuotas nepaskyrus KT teisėjų, nes kitose šalyse panašiais atvejais būna paralyžiuoti teismai“.

„Kol nėra aišku, kada mūsų įgaliojimai baigsis, mes ir toliau tęsime savo darbą, bet ta padėtis neturėtų tęstis neapibrėžtą laiką. Kadangi įgaliojimų pabaigos diena nežinoma, teismas dirba savo įprastą darbą, bet ar moraliai pagrįsta žmones laikyti tokioje savotiškai pakabintoje padėtyje – geras klausimas“, – kalbėjo D. Žalimas.

„Tam tikra prasme iš tiesų gaunasi priverstinis darbas, nes kiekvienas iš mūsų trijų gali turėti karjeros, asmeninių planų, ir niekas iš mūsų nežino, kada šita situacija gali išsispręsti. Vėlgi, pateikiant kandidatūras, yra trijų mėnesių mažiausiai terminas pagal įstatymą, po kurios galima jas paskirti, ir esant tokiam neapibrėžtumui tai nėra ypatingai patogi situacija“, – teigė KT vadovas.

Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną, tačiau jie toliau eina pareigas, nes į jų vietas nepaskirti nauji teisėjai.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. KT teisėjų kandidatūras teikiantys valstybės pareigūnai privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras.

Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.