„Jeigu tikėtume tuo, ką šiandien rašo žiniasklaida, kad yra padaryti barteriniai mainai, kad yra išprievartauta laikinoji Aukščiausiojo Teismo pirmininkė siūlyti poną Šedbarą, kad nesiūlytų Seimo pirmininkė, jog neatrodytų taip politiškai, atrodo, kad prekyba poveikiu vyksta šalyje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė buvęs policijos vadovas.

Taip jis komentavo antradienio „Lietuvos ryto“ publikaciją, kur teigiama, kad laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ketina į KT teikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro kandidatūrą, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėl to mainais sutiko teikti LAT teisėją Aurelijų Gutauską.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję BNS šaltiniai taip pat patvirtino, jog į KT bus teikiamos šios kandidatūros.

S. Skvernelis galimą S. Šedbaro kandidatūrą vadino politiniu paskyrimu, nepaisant to, kad jis, kaip buvęs KT teisėjas ir turi teisę ten grįžti dirbti.

„Aišku, yra šiek tiek išskirtinė aplinkybė, nes tai yra buvęs KT teisėjas ir tokią konstitucinę teisę grįžti turi“, – tvirtino opozicijos atstovas.

Konservatorius S. Šedbaras Konstitucinio Teismo teisėju dirbo 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje, bet tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų įstatyme numatyta teisėjų rotacija.

Būtent tai jam leidžia vėl kandidatuoti į šias pareigas, nors sudarant KT bendrai taikomas principas, jog teisėjas gali dirbti tik vieną kadenciją.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių.

Nauji teisėjai pakeistų kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

KT teisėjus skiria Seimas.

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Pirmą kartą dėl kandidatų Seimas balsavimo pernai balandį. Tuomet atmesti visi trys pasiūlyti teisininkai.

G. Nausėda Seimui pateikė tą pačią teisininkės Giedrės Lastauskienės kandidatūrą. Šalies vadovas sako neabejojantis jos kvalifikacija ir neišgirdęs jokių pagrįstų priekaištų.

„Labai tikiuosi, kad bus rastas platus konsensusas tarp partijų šiai kandidatūrai paremti“, – sakė prezidentas.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkė pakartotinai siūlo šio teismo teisėjo Algio Norkūno kandidatūrą. Seimo pirmininkė teikia Seimo Teisės departamento direktoriaus Andrių Kabišaitį. Trečiadienį jo kandidatūrai nepritarė parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Turėtume visiškai netoleruotiną ir Konstitucijai atgrasią sistemą.

„Jeigu nebūtų priimtas sprendimas vėl ir reikėtų teikti naujus kandidatus su visu trijų mėnesių terminu, tai viskas nusikeltų jau matyt į rudens sesiją ir turėtume visiškai netoleruotiną ir Konstitucijai atgrasią sistemą arba realybę, kada Konstitucinis Teismas užsibūna aikštelėje gerokai ilgiau negu numatyta pagal žaidimo taisykles“, – ketvirtadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė G. Nausėda.

„Tai yra pirmiausia teisinis nihilizmas, kurio toleruoti mes negalime“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti ir spręsti dėl Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūrų eiti KT teisėjų pareigas.

Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.

E. Šileikis: Seime vyksta apgailėtinos manipuliacijos

E. Šileikio nuomone, tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai, nėra atsitiktinumas. Anot jo, jei A. Kabišaičio kandidatūra Seime bus atmesta, tai pirmininko pareigose dar keliems mėnesiams liks dabartinis KT pirmininkas Dainius Žalimas.

„Intriga ta, kad dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris kaip kandidatas rotuojant KT teisėjus 2011 m. teiktas tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, dabartinėje rotacijoje yra susietas būtent su Seimo pirmininkės teikiama A. Kabišaičio kandidatūra. Jei ji atmetama, pareigose pagal Konstitucinio Teismo įstatymą toliau lieka atitinkamas (ankstesnės Seimo pirmininkės 2011 m. siūlytas) KT teisėjas. Jis nuo 2014 m. papildomai yra šio teismo pirmininkas, taigi „centrinė figūra“, nors formaliai „pirmoji tarp lygiųjų“, – atvirame laiške teigia E. Šileikis.

„Seimui slaptu balsavimu KT teisėjais paskyrus kitus du kandidatus, kuriems tas Seimo komitetas pritaria, KT pirmininko pareigas toliau gana ilgai eis dabartinis juo esantis asmuo, kuris labai artimas Seimo daugumai ne tik dėl savo pasaulėžiūros, bet ir ankstesnės ilgametės narystės atitinkamoje politinėje partijoje (unikalaus bruožo, nebūdingo beveik visiems kitiems Lietuvos teismų teisėjams)“, – teigia profesorius.

Profesorius taip pat neatmeta galimybės, kad dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiama kandidate galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė.

„V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiamu kandidatu galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė ar adekvataus charakterio (pažiūrų) asmuo, kuris artimas tam tikriems asmenims/politikams“, – svarsto E. Šileikis.

Pasak VU profesoriaus, jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo KT pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.

„Jei A. Kabišaitis pagal minėto Seimo komiteto rekomendaciją būtų atmestas Seimo plenariniame posėdyje vykstančiu slaptu balsavimu ir vietoj jo naujas kandidatas būtų teikiamas šių metų vasario, kovo arba balandžio mėnesiais, tai dabartinis KT pirmininkas galės toliau eit pareigas dar bent 4 ar 5, arba net 6 mėnesius, tol, kol Seimo dauguma bus tuo suinteresuota, inter alia, nepatenkinta dėl tam tikrų jautrių personalizuotų istorinių politinių aspektų, kuriuos praeityje atitinkamai (esą netinkamai) vertino KT pirmininkaujant prof. Egidijui Kūriui“, – sako E. Šileikis.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atstovas spaudai Paulius Žeimys BNS patvirtino, kad parlamento vadovė į KT siūlo A. Kabišaičio kandidatūrą, ji bus pateikiama antradienį kartu su prezidento Gitano Nausėdos ir LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teikiamais teisininkais.

Prezidentas G. Nausėda advokatės G. Lastauskienės kandidatūrą pateikė dar praėjusią kadenciją, tačiau Seimas ją atmetė, kaip ir du kitus kandidatus, LAT teisėją A. Norkūną ir tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiūlytą buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą.

Prezidentas G. Nausėda po balsavimo teigė pakartotinai teiksiantis tą pačią kandidatūrą į KT teisėjas, analogiškai po kelių mėnesių pasielgė ir LAT vadovė S. Rudėnaitė.

V. Pranckietis po žlugusio balsavimo dėl KT teisėjų registravo nutarimą dėl kitos kandidatūros – A. Kabišaičio.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Tuomet kaip pagrindinis priekaištas kandidatams minėta, jog jie nėra konstitucinės teisės specialistai.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Apie tai jis informavo ketvirtadienį iš Seimo tribūnos, pristatydamas kitos savaitės Seimo darbotvarkę.

Seimo narei Agnei Širinskienei  pasiteiravus, kada Seimo pirmininkas ketina teikti kandidatus į KT teisėjus, V. Pranckietis atsakė, kad laukia pasiūlymų iš frakcijų, taip pat ir iš „valstiečių“ frakcijos.

„Kadangi Seimas atsisakė trijų kandidatų iš karto, deriname su Prezidentu, kad teiktume vienu metu. Aš galiu teikti ir vienas, bet labai norėčiau gauti frakcijų pasiūlymus, taip pat ir iš jūsų frakcijos“, – A. Širinskienei atsakė V. Pranckietis, informuodamas apie būsimą susitikimą su frakcijų seniūnais.

Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų, primena ELTA.

Seimo pirmininkas siūlė Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Algio Norkūno bei Giedrės Lastauskienės kandidatūras. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkes. Parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į AT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Per slaptą balsavimą buvo nepritarta buvusios KT kanclerės Ingridos Danėlienės, advokatės Giedrės Lastauskienės bei LAT teisėjo Algio Norkūno skyrimui Konstitucinio Teismo teisėjais.

Taip pat atmesta ir prezidento Gitano Nausėdos į LAT pirmininkes pasiūlyta šiam teismui laikinai vadovaujančios Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės kandidatūra, o ji pati atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Už Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktą I. Danėlienės kandidatūrą balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 59 ir susilaikė 20 parlamentarų.

Už prezidento G. Nausėdos pasiūlytą G. Lastauskienės kandidatūrą balsavo 49 Seimo nariai, 50 buvo prieš ir susilaikė 16 parlamentarų.

Už laikinosios LAT vadovės S. Rudėnaitės į Konstitucinio Teismo teisėjus pasiūlytą LAT teisėjo A. Norkūno skyrimą balsavo 24 Seimo nariai, prieš buvo 52 ir susilaikė 47 parlamentarai.

Už S. Rudėnaitės skyrimą LAT pirmininke balsavo 52 Seimo nariai, 46 buvo prieš ir 23 susilaikė.

S. Rudėnaitės atleidimas iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų buvo teikiamas dėl siūlymo ją skirti LAT vadove, tačiau į šias pareigas nepaskyrus iš esamų ji buvo atleista.

Už S. Rudėnaitės atleidimą iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34 ir susilaikė 17 parlamentarų. S. Rudėnaitė lieka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas paskelbtus balsavimo rezultatus Seimo salėje sakė, kad šis sprendimas „Seimo nepuošia ir pademonstravo parlamento neraštingumą“.

„Kodėl neraštingumą? Buvo noras kažką išbraukti vieną, o kad nesuklystų, liepta balsuot prieš visus“, – sakė J. Sabatauskas.

Seime svarstant kandidatūras Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys kėlė versiją, kad balsavimas dėl teisėjų taps „asmeninių galių pademonstravimas“.

„Tai, kad kai kurie iš „valstiečių“ neatsispyrė pagundai parodyti politinius raumenis ir paauklėti prezidentą už jo nepaklusnumą, kai jis nepatvirtino jų teikiamo kandidato į ministrus, kai suabejojo vieno ministro skaidrumu, tikėtis, kad tos kandidatūros labai lengvai praeis Seime, tikrai būtų naivu“, – sakė P. Urbšys.

Prognozuodamas balsavimą jis skeptiškai vertino ir Seimo pirmininko pasiūlytos buvusios KT kanclerės I. Danėlienės galimybes.

„Bus norima pademonstruoti, kad Seimo pirmininkas yra tarsi visiškai neįgalus ir aiškiai bus pademonstruota, kad asmeninės politinės ambicijos yra aukščiau visko“, – sakė P. Urbšys.

I. Danėlienės kandidatūra buvo vienintelė, susilaukusi tiesioginių pasisakymų „prieš“, referuojant į žiniasklaidoje skelbtą publikaciją apie jos asmeninę draugystę su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.

„Pažiūrėk, kokius reikalavimus tu kėlei dėl santykių Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės, kiek tu pirštu rodei, lyg ten nieko ir nebuvo. Bet dabar visa teismų sistema, Seimo nariai žino, kaip šita kandidatė tapo Konstitucinio Teismo kanclere. Kiek kalba visuomenė, Konstitucinio Teismo pirmininkas susirado gražią draugę, ją padarė KT teismo kanclere, o dabar nori gal savo gyvenimo draugę padaryti KT teisėja? Tai koks tai pavyzdys visuomenei?“ – sakė Seimo narys Petras Gražulis.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė replikavo, kad I. Danėlienės kandidatūra diskriminuojama lyties pagrindu: apie ją buvo skleidžiamos paskalos, bet niekas nesidomėjo mokslo darbais ir karjera.

„Ar buvo nagrinėjami jos moksliniai straipsniai? Ne, nebuvo. Ar buvo aptarinėjamas jos požiūris į svarbius pastarojo KT sprendimus? Ne, nieko apie taip pat negirdėjome. Jeigu vyras būtų pateiktas, I. Danėlienė būtų vyras, ar mes būtume tai girdėję? Ne, mes nebūtume girdėję, kad jis yra ūkvedys, būtume girdėję, koks jis geras vadybininkas. Jeigu būtume girdėję apie asmeninį gyvenimą, būtume girdėję, kaip jam gerai sekasi asmeniniame gyvenime“, – sakė A. Armonaitė.

„Norėčiau paprašyti, kai mes skiriame tokios svarbios institucijos teisėjus, remtis ne kokiais nors pletkais, ne apkalbomis, ne seksizmu, kurį kai kurie kolegos skleidžia, o kompetencija ir argumentais“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Po jos kandidatūros svarstymo pasisakė ir pati I. Danėlienė, teigdama, jog buvo apžmeižta.

„Sėdžiu ir klausau apie tarsi žmogų, kuris mano vardu pavadintas, bet nieko negirdžiu apie save. Man labai apmaudu ir būtų labai apmaudu, kad kažkieno tikslingai skleidžiama neteisinga informacija ar akivaizdžiai bandoma įteigti alternatyvi tiesa, kuri nieko bendro neturi su tikrąja tiesa, lemtų tokių svarbių sprendimų priėmimą“, – sakė I. Danėlienė.

Ji prašė tiek ją pačią, tiek kitus kandidatus vertinti pagal profesinius ir mokslinius pasiekimus, o ne „lytį, į amžių, kitus subjektyvius kriterijus, kažkieno tikslingai skleidžiamą alternatyvią informaciją“.

Valdantieji balsavimo išvakarėse abejojo, ar bus pritarta visų kandidatūrų paskyrimui. Tai, kad nėra bendros nuomonės dėl kandidatų, yra patvirtinę ir opozicijos atstovai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis svarstė, kad kandidatai gali nesulaukti paramos Seime.

„Kiek buvo diskusija frakcijoje, didelio noro palaikyti kandidatus nėra, dėl to, kad silpnokai kandidatai pasirodė prisistatydami Seime, (...) tas buvo mums netikėta ir dėl to gali būti rytoj labai įdomus balsavimas, kuris gali parodyt, kad dalis tų teisėjų ar visi balsų nesurinks“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis komentuodamas teisėjų kandidatūras BNS sakė, kad „tam tikri kandidatai sulaukė galbūt didesnio nuomonių išsiskyrimo“.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną. Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

LAT nuolatinio pirmininko neturi nuo liepos, kai iš šių pareigų atleistas Rimvydas Norkus. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.