Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta apie penktadalis abiturientų, bent vieną skiepų dozę taip pat gavo 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę.

Ministerijos duomenimis, iš viso vakcinuota daugiau kaip 59 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, 23 tūkst. – ir antrąja doze.

Laukia antros dozės

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė sako, kad mokykloje pirmąja doze paskiepyta absoliuti dauguma  – 57 iš 64 pedagogų, du yra persirgę koronavirusu, likusieji laukia „BioNTech-Pfizer“ vakcinos. Tačiau konsultacijos vis tiek vykdomos tik nuotoliniu būdu, nes ateiti į klases neįgiję imuniteto nesutinka nei mokytojai, nei moksleiviai.

„Kontaktinės konsultacijos nevyksta, tik nuotolinės, nes pedagogai nėra iki galo paskiepyti, nesutinka ir dvyliktokai jose dalyvauti. Be to, apibrėžtas ir mažas skaičius – tik penki vaikai, jei iš viso grupėje konsultacijų gali dalyvauti iki 11 mokinių“, – BNS sakė direktorė.

Anot jos, toks maksimalus vaikų grupėje skaičius nustatytas ministerijos, o skelti jas nebūtų išeitis, nes tuomet pedagogams tektų pernelyg didelis krūvis, už kurį nėra numatyta apmokėjimo.

„Įsivaizduokite, jei dvyliktokas turi po septynias pamokas kiekvieną dieną, jam reikia dar nueiti į šešių dalykų konsultacijas, tai mokytojas kada baigia darbą? 18-19 valandą? Tad tokių dalykų nelabai išeina organizuoti. Taip, ir apmokėjimas yra –  jei viena grupė, yra vienaip, o jei mokytojas turi tris grupes, kitoks apmokėjimas turėtų būti. Bet nuotolinės konsultacijos, jei moksleivis nori mokytis, o mokytojas yra profesionalas, vyksta pakankamai kokybiškai, jose gali būti ir 11 mokinių“, – sakė D. Miškinienė.

Profesinės sąjungos: krūvis būtų per didelis

Ji teigė negirdėjusi, kad kitos mokyklos bent jau Kaune būtų pradėjusios gyvas konsultacijas. Profesinės sąjungos irgi tvirtina, kad jau beveik tris savaites galiojantis leidimas iki šiol praktikoje neveikia. 

„Iki atostogų tokio grįžimo ir neįvyko, konsultacijas beveik visi vykdė nuotoliniu būdu. Tad tos rekomendacijos vykdyti konsultacijas po penkis praktiškai nelabai buvo taikomos“, – BNS sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Anot jo, vakcinacija vyksta pakankamai sklandžiai, didžioji dalis dvyliktokų mokytojų gauna pasiūlymus atvykti skiepytis ir su tuo sutinka.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas taip pat tvirtina, kad iki šiol nėra sulaukta išaiškinimų, kaip vykdyti konsultacijas dvyliktokų klasėms, pavyzdžiui, su 30-čia vaikų, nes tokiu atveju norint užtikrinti užsiėmimus visai klasei, reikėtų 6 valandų.

„O jei mokytojas turi tokias dvi ar tris klases? Tai reiškia, kad konsultacijų skaičius išaugs dvigubai ar trigubai. Kada mokytojui dirbti su kitų klasių mokiniais?“ – svarsto E. Milešinas, cituojamas pranešime spaudai.

Jis taip pat sako nesuprantantis, kodėl mokytojams laiku nebuvo sudarytos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19, o abiturientams nėra taikomas kaupinių metodas ir jie nėra grąžinami į klases įprastiniam kontaktiniam darbui.

Pasigenda aiškumo dėl testų

Profsąjunga taip pat sako sulaukianti daug klausimų dėl privalomo pedagogų testavimo, kai šie atsisako skiepytis. Anot E. Milešino, sveikatos apsaugos ministras yra nurodęs, kad tam tikri asmenys gali nesitestuoti, sudaryta galimybė rečiau testuotis ar tai daryti kitokiais testais, bet ministerija detalesnių paaiškinimų nepateikia.

„Vyriausybė akivaizdžiai nesuvokia, kad jos priimtą tvarką turės interpretuoti 60 merų, o dar liūdniau tai, jog tas pačias taisykles bus pavesta traktuoti mokyklų vadovams, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 1200. Kaip liaudies išmintis byloja - dešimt auklių, o vaikas be galvos“, – pastebi profesinės sąjungos vadovas.

Dvyliktokų kontaktines konsultacijas leista vykdyti nuo kovo 22-osios.

Šią savaitę ugdymas šalyje nevyksta dėl mokinių atostogų, klasėse leidžiama mokytis tik pradinukams, dalyje savivaldybių tai galima daryti tik taikant COVID-19 kaupinių testavimo metodą.

ŠMSM duomenimis, praėjusią savaitę klasėse mokėsi virš 63 tūkst. pradinukų, iš jų beveik septyni tūkstančiai mokosi mokyklose, kuriose taikomas grįžimas pasirinkus testavimą kaupiniais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada, kad šie pedagogai bus pradėti skiepyti tik užbaigus 65-erių ir vyresniųjų gyventojų vakcinaciją.

„Abiturientų mokytojų vakcinavimas išlieka aktualus. Svarstoma galimybė likusius mokytojus siūlyti įtraukti į prioritetinę skiepijamų asmenų eilę iš karto po dabar skiepijamų vyresnio amžiaus gyventojų“, – BNS informavo ministerija.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS penktadienį sakė, kad sprendimą dėl mokytojų ir abiturientų įtraukimą į skiepijimo prioritetų grupę žadama svarstyti jau kitą savaitę.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad ministerijai nusprendus šiemet neatidėti brandos egzaminų, turėjo būti aišku, jog abiturientams reikės pagalbos ir jų mokytojų vakcinacija turėjo būti planuojama iš anksto.

„Turėjo būti numatyta, pagalvota apie tai, kad abiturientų grąžinimas netgi gal svarbesnis, nei pradinukų, nes ne tiek daug lieka iki egzaminų. Dabar girdime, kad lyg ir prioriteto tvarka bus paskiepyti mokytojai“, – sakė A. Navickas.

Ant jo, mokytojai skeptiškai vertina ir sprendimą, jog konsultacijose gali dalyvauti ne daugiau nei penki abiturientai, neatsižvelgiant į tai, kokia epidemiologinė situacija savivaldybėje.

Turėjo būti numatyta, pagalvota apie tai, kad abiturientų grąžinimas netgi gal svarbesnis, nei pradinukų, nes ne tiek daug lieka iki egzaminų. Dabar girdime, kad lyg ir prioriteto tvarka bus paskiepyti mokytojai.

„Mokytojams neaišku – ar atrinkti penkis geriausius ir konsultuoti, ar penkis blogiausius, ar penkis kartus po penkis organizuoti tas konsultacijas. Be to, tie apmokėjimai yra tik simboliniai nei realiai atitinkantys tokį sudėtingą darbą egzaminų paruošimui“, – kalbėjo A. Navickas.

Jo žiniomis, mokyklos neskubės rengti konsultacijų jau nuo pirmadienio, nes kyla dar daug neaiškumų.

„Bus sudėtinga organizuoti konsultacijas vien dėl grupių įvairių sudarymo, bus ir tų baimių, kad, kaip matome, yra daug nenorinčių grįžti negavus vakcinos. Turbūt, kitą savaitę dar turėsime čia diskusijų, kažkokie bus pakeitimai“, – sakė jis.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas taip pat sako girdintis panašius mokytojų nuogąstavimus. Anot jo, penktadienį profsąjunga raštu paragino Vyriausybę „kuo skubiau pakeisti prioritetus leidžiant pasiskiepyti dvyliktokų mokytojams“.

„Trečiadienį paskelbus, kad jie atidaro tas mokyklas, mūsų profsąjunga praktiškai kasdien sulaukia klausimų, kad mes norime skiepytis, bet mūsų neleidžia. Be to, kad nėra galimybės mokytojams pasiskiepyti, nes jie nėra prioritetinėje grupėje, sulaukiame ir tokių signalų, kad direktoriai nesiruošia aprūpinti ir apsaugos priemonėmis. Pasakyta, kad mes jums kažkada rugsėjo mėnesį davėme skydelį, ir tai jau yra aprūpinimas. Tad tai yra problema, jei pirmadienį sulauksime žinių, kad pažeidžiamos saugos tvarkos, tikrai reaguosime“, – sakė E. Milešinas.

Jo žiniomis, pirmadienį dalis šalies mokyklų konsultacijas jau pradeda.

Profesinės sąjungos vadovas taip pat tvirtina, kad pedagogai kelia ir apmokėjimo klausimus, nežino, kaip vykdyti moksleivių atranką, nes kai kuriais atvejais norint padėti rengtis egzaminams visai klasei, tektų vesti net ir šešias konsultacijas.

Ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje yra bent 10 tūkst. mokytojų, kurie veda pamokas dvyliktokams. Iš viso mokytojams, kurie padės abiturientams pasirengti brandos egzaminams, atlyginimams už papildomas darbo valandas skirta 390 tūkst. eurų.

E. Milešino teigimu, dalis pedagogų nuogąstauja dėl to, jog finansavimą dar turės patvirtinti savivaldybių tarybos, o ne visos tai daryti skuba.

„Gauname žinių, kad pedagogams kol kas net nesiūloma skirti tų pinigų, t.y. nesiūloma pagal Darbo kodekso susitarimą dirbti didesniu krūviu ir už tai užmokėti, o paprasčiausiai, kiek turime žinių, išplečia dabartinį darbo krūvį, bet niekas nešneka, kaip už tai bus apmokėta. Kalbėjau su vienos gimnazijos mokytoja, kuri tvirtino, kad pirmadienį ji ves konsultacijas, o tos dienos pamokas jai perkels į kitus laikus. Dvyliktokų mokytojoms tai bus didelis krūvis“, – sakė E. Milešinas.

Savo ruožtu ministerija sako, kad pačios mokyklos geriausiai žino ir turėtų spręsti, kam reikia konsultacijų.

„Neabejojame, kad mokyklos pasirūpins, jog konsultacijos būtų organizuojamos, teikiant prioritetą mokiniams, kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – teigiama atsakyme BNS.

Šios savaitės duomenimis, Lietuvoje iš viso vakcinuota daugiau kaip 36 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų – darželių pedagogų, pradinių klasių mokytojų ir įstaigų administracijos.

Vyriausybės sprendimu nuo pirmadienio šalies mokykloms leista rengti konsultacijas kontaktiniu būdu ne daugiau kaip penkiems abiturientams nepriklausomai nuo sergamumo rodiklių jose.