Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad mobilioji programėlė veikia fiksuodama galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu žmogumi, kontakto trukmę ir apskaičiuodama galimą riziką. Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje, ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. Programėle galima naudotis iš karto po įsidiegimo, papildomai jos aktyvuoti nereikia.

Žmogus gali savanoriškai ir anonimiškai (įvedant kodą) pranešti apie užsikrėtimą koronavirusu, naudojantis „Korona Stop LT“ programėle. Pranešus apie užsikrėtimą, buvę arti užsikrėtusio žmogaus programėlės vartotojai gauna pranešimą apie tai ir apskaičiuotą rizikos lygį, taip pat informaciją, kokių veiksmų imtis toliau. Šiuo metu apie užsikrėtimą koronavirusu jau pranešė 964 programėlės naudotojai Lietuvoje.

Tokio tipo programėlės naudojamos ir kitose Europos šalyse.

Ekspertai pabrėžia, kad apčiuopiamą rezultatą programėlė duotų tuomet, jeigu ja naudotųsi bent 60 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu pagal sąlytį fiksuojančios programėlės parsisiuntimų skaičių Europoje pirmauja Suomija – šiuo metu ją yra parsisiuntę apie 48 proc. šalies gyventojų.

Latvijoje, kur programėlė buvo paleista šiemet birželį, ja naudojasi 13 proc. šalies gyventojų. Estijoje programėlė startavo rugpjūčio mėnesį, jos naudotojų šiuo metu yra 17 proc. šalies gyventojų. Lietuvoje programėlė buvo pristatyta vėliau – lapkričio mėnesį, tačiau mūsų šalis sparčiai vejasi kaimynes.

„Buvo panaudotas mechanizmas, kai per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sistemą, kur yra siunčiamos žinutės, buvo siunčiamas priminimas apie pratęstą karantiną, tada irgi buvo kiekvienam gyventojui priminta, kad siūlome parsisiųsti, kviečiame naudotis programėle“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė A. Veryga.

„Panašu, kad žmonės negirdi, ir gaila, kad nesinaudoja. Abejoju, ar tai dėl baimių. Gal yra vienas kitas žmogus, kuris bijo, kad bus sekamas ar kažkokie duomenys bus renkami, bet didžioji dalis to nedaro iš abejingumo“, – pridūrė laikinasis ministras.

Ši programėlė yra skirta informuoti žmones apie tai, kad jie buvo arti užsikrėtusio asmens.

„Nuo programėlės „Korona Stop LT“ startavimo ją parsisiuntė daugiau nei 57 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai tikrai labai neblogai. Tai yra apie 2 proc. mūsų šalies gyventojų. Aišku tam, kad programėlė duotų maksimalų efektą, būtų gerai, jei ją parsisiųstų ir įsidiegtų mobiliuosiuose telefonuose 60 proc. Lietuvos gyventojų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Veryga.

Ministras taip pat paragino šalies gyventojus padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) įsidiegiant programėlę savo mobiliuosiuose įrenginiuose ir taip prisidėti prie užsikrėtusiųjų COVID-19 kontaktų atsekamumo.

„Norėčiau paraginti ir priminti, kad programėlę „Korona Stop LT“ būtų gerai parsisiųsti į savo mobiliuosius  telefonus, ir tokiu būdu padėti bei prisidėti prie kontaktų atsekamumo ir palengvinti darbą NVSC“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu komentuodama „Korona Stop LT“ programėlės trikdžius sekmadienį, NVSC specialistė Brigita Rašimaitė teigė, kad nors priežastys vis dar analizuojamos, neatmetama kibernetinės atakos galimybė.

„Priežastys yra vis dar analizuojamos, prielaidų yra keletas. Bet neatmetama ir tokia prielaida, kad galėjo suveikti programėlės apsauga dėl kibernetinės atakos“, – sakė ji.

B. Rašimaitė taip pat pažymėjo, kad programėle „Korona Stop LT“ jau gali naudotis ir iš užsienio atvykę asmenys.

„Iš užsienio atvykę asmenys jau gali atsisiųsti ir naudotis programėle čia Lietuvoje, jeigu jie atvyksta ilgesniam laikotarpiui“, – kalbėjo ji.

„Mes esame tolokai nuo to, kada reikėtų prašyti (pagalbos – ELTA) iš kitų šalių. Nors visiškai atmesti tokio scenarijaus – net ir teoriškai – nereikėtų“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė A. Veryga, primindamas ir Čekijos pavyzdį, kuriai teko kreiptis pagalbos į Europos Sąjungos šalis.

„Lietuva gali tokios pagalbos prašyti per bendrąjį pagalbos mechanizmą, kuris egzistuota Europoje. Bet šiandien tokio poreikio dar nėra. Mes turime nemažai savo gydymo įstaigų. Dalyje jų – nė vienas padalinys nėra naudojamas COVID-19 pacientams gydyti“, – sakė ministras, pažymėdamas, kad Lietuva vis dar turi rezervų sveikatos sistemos transformacijai.

Visgi, atkreipė dėmesį A. Veryga, tokia transformacija yra daroma kitų sveikatos institucijų teikiamų paslaugų sąskaita.

„Mes dar turime galimybę transformuoti sistemą. Tačiau tai yra iššūkis kitiems pacientams ir planinėms paslaugoms. Ir jos jau yra apribojamos. Jų tiesiog sumažėja ten, kur gydymo įstaiga persitvarko ir teikia pagalbą COVID-19 pacientams“, – apibendrino A. Veryga.

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje nustatyti 1656 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinta 20 747 infekcijos atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).