„Šiuo metu Santaros klinikose gydoma 10 vaikų. Vienas iš jų reanimacijoje. Jų amžius svyruoja nuo 11 mėnesių iki 16 metų“, – trečiadienį sakė Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Pasak jos, tai vienintelė ligoninė regione, kurioje dėl koronaviruso gydomi vaikai.

I. Ivaškevičienės teigimu, reanimacijoje gydomas jaunesnio amžiaus vaikas.

„Tai – mažesnis vaikas ir turintis lydinčių ligų, tačiau daugiau komentuoti negalėčiau. Tai dar kartą parodo, kad vaikai, turintys lydinčių ligų, gali sunkiai sirgti“, – aiškino gydytoja.

Kitų vaikų būklės, anot medikės, yra vidutinės.

„Dalis iš jų turi tam tikrų lydinčių problemų arba yra tam tikros komplikacijos: kvėpavimo takų infekcijos, bakterinės infekcijos“, – aiškino I. Ivaškevičienė ir pridūrė, jog vienam vaikui reikalingas papildomas deguonis.

Anot gydytojos, šiuo metu gydomų mažųjų pacientų skaičius yra vienas didžiausių nuo pandemijos pradžios.

„Manau, kad dabar yra pikas. Ir dar turbūt tai nėra pabaiga, taip drįsčiau prognozuoti, žiūrint į visą bendrą epidemiologinę situaciją“, – kalbėjo ji.

Pasak I. Ivaškevičienės, nė vienas vaikas nėra vakcinuotas, tačiau tik du iš jų galėjo būti skiepijami. Be to, ligoninėje dominuoja neskiepytų tėvų vaikai.

„Didžioji dalis vaikų yra užsikrėtę nuo savo sergančių tėvų“, – kalbėjo medikė.

Ji pridūrė, kad nedidelės dalies gydomų vaikų tėvai yra paskiepyti, tad kitas galimas jų užsikrėtimo šaltinis – ugdymo įstaigos ar jas lankantys broliai ir seserys.

Santaros klinikose nuo pandemijos pradžios dėl koronaviruso gydyta apie 300 vaikų.

Šiuo metu iš viso regione dėl koronaviruso gydomi 548 pacientai, 53 iš jų – reanimacijoje.

Kaune serga ko ne 6 tūkst. gyventojų (tiksliau – 5988). Praėjusią parą registruoti 275 nauji ligos atvejai, ir lyginant su tuo, kas buvo fiksuota lygiai prieš savaitę, dabar naujų atvejų 22,46 proc. daugiau.

Šimtui tūkstančių Kauno miesto gyventojų per dvi pastarąsias savaites nustatyta 1304,9 atv. Tarp sergančiųjų – gerokai daugiau moterų nei vyrų.

Pagal sergamumą Kauno miestas antrą parą iš eilės lieka 13-as šalies savivaldybių sąraše, kuris sudarytas nuo didžiausio sergamumo einant mažiausio link.

Pirmą vietą šiame sąraše, kaip sekmadienį skelbia oficiali statistika, jau užima trečioje vietoje buvęs Alytaus miestas (100 tūkst. gyventojų čia tenka 1992,2 atv.). Antrą – Panevėžys (1950,3 atv.), o ilgokai pirmavęs Kėdainių rajonas smuktelėjo į trečią vietą (1846,5 atv. – 100 tūkst. gyventojų).

Pagal sergamumą Kauno miestas antrą parą iš eilės lieka 13-as šalies savivaldybių sąraše, kuris sudarytas nuo didžiausio sergamumo einant mažiausio link.

Neringos savivaldybėje bent kol kas COVID-19 infekcija plinta lėčiausiai iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių. Šios savivaldybės teritorijoje paskaičiuotas 100 tūkst. gyventojų tenkantis naujų atvejų skaičius, kaip skelbiama šį sekmadienį,– 368,3. Savivaldybių sąrašo apačioje prieš Neringą įrašyti Plungės rajono savivaldybė (542,6 atv.) bei Širvintų rajonas (544,1 atv.).

Kauno rajonas minimame sąraše pastoviai laikosi žemesnėje pozicijoje nei Kauno miestas. Šiuo metu šis rajonas – 17-as ( per 14 dienų – 1275,6 atv. – 100 tūkst. gyventojų). Dabar rajone COVID-19 liga serga 2123 žmonės. Iki šiol buvo patvirtinta 3370 infekcijos atvejų, pasveiko 1207 gyventojai.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Kauno regione, didesni infekcijos židiniai dažniausiai susidaro sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose. Iš pastarųjų praėjusią parą keliolika žmonių koronavirusu užsikrėtė Giraitėje (Kauno r.) esančioje globos įstaigoje, - sekmadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Lietuvoje kol kas dar mažai savivaldybių, kuriose pasveiko pusė ar kiek daugiau užsikrėtusiųjų. Pavyzdžiui, Molėtų rajone iki šiol patvirtinti 297 COVID – 19 atvejai, pasveikusiais laikomi 173 gyventojai. Panaši situacija ir Biržų, Druskininkų, Širvintų savivaldybėse.

Dienos atvejų pokytis (28,3 proc.) per savaitę Lietuvoje kol kas - ne su minuso ženklu. Šalyje nuo kovido ligos jau mirė 815 žmonių, dar 400 infekuotų ligonių mirė dėl kitų priežasčių. Patvirtintų atvejų, kaip skelbė ELTA, jau turime 93101, pasveikusių žmonių – 38893. Šalyje per dvi paskutines savaites nustatyta 1178 atv. – 100 tūkst. gyventojų.

Vilniaus miestas išlieka ketvirtajame savivaldybių sąrašo dešimtuke, dabar jis – 37-as (973,1 atv.), Vilniaus rajonas – 23-ias (1193,3 atv.), Klaipėda – 24-a (1186,3 atv. – 100 tūkst. gyventojų).

Jis taip pat pridūrė, kad daugiausia diskusijų sulaukęs siūlymas mažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) bus taikomas tik mažas ir vidutines pajamas uždirbantiems asmenims, todėl nebus grėsmės, jog dalis gyventojų gautų pajamų bus atidėta taupymui.

„Prezidento siūlymas yra įvairiapusis. Jame numatyta, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) būtų didinamas 50 eurų, taip užtikrinant papildomą stimulą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Tačiau tuo pačiu prezidentas siūlo laikinai sumažinti GPM, kurį moka visi dirbantieji, 1,1 mln. dirbančiųjų pagal darbo sutartis, ir tai galiotų pajamoms iki 3 vidutinių atlyginimų (VDU). Tai galiotų vidurinei klasei, skaidriai mokesčius mokantiems žmonėms, kurie iš esmės ir veža mūsų visa ekonomiką į priekį. Galvojame, kad toks paketas būtų žymiai efektyvesnis, paliestų daugiau asmenų, teiktų didesnę paramą ne tik mažai uždirbantiems, bet ir uždirbantiems vieną ar du vidutinius atlyginimus. Jeigu būtų siūloma tik didinti NPD, tai paliestų mažesnę dalį žmonių ir mažesne apimtimi. NPD yra labiau ne mokestinė, bet socialinės politikos priemonė, kadangi tai reikšmingiau liečia tik labai mažas pajamas gaunančius asmenis. Tai yra permanentinė priemonė, ji negali būti taikoma laikinai, nes tai liečia minimalią algą ir šiek tiek daugiau nei minimalią algą gaunančius asmenis“, – Eltai sakė S. Krėpšta.

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti GPM, kurį moka visi dirbantieji, 1,1 mln. dirbančiųjų pagal darbo sutartis, ir tai galiotų pajamoms iki 3 vidutinių atlyginimų (VDU). Tai galiotų vidurinei klasei, skaidriai mokesčius mokantiems žmonėms

„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui išreiškus nuogąstavimą, kad GPM mažinimas daugiau uždirbančius asmenis neskatins vartoti, S. Krėpšta pabrėžė, kad GPM tarifas būtų mažinimas tik mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.

„Savo pasiūlymą teikdami atsižvelgėme į šį aspektą. Mes siūlome sumažinti laikinai GPM pajamoms tik iki 3 VDU. Pajamos daugiau kaip 3 VDU būtų apmokestinamos standartiniu 20 proc. tarifu“, – teigė Prezidentūros atstovas.

Anot jo, su Seimu bus atvirai diskutuojama dėl inicijuotų pataisų, tačiau taip pat, kaip teigė S. Krėpšta, svarbu, kad įstatymų pakeitimai įsigaliotų kuo greičiau.

„Mūsų pasiūlymai keliaus į Seimą. Labai aktyviai kalbėsimės su Seimu ir teiksime įvairių argumentų. Stengsimės įtikinti, kad mūsų pasiūlymas labai reikalingas. Kas labai svarbu, kad jis įsigaliotų kuo greičiau, nes mes numatome, kad tas sumažinimas (GPM – ELTA) galėtų startuoti jau liepos 1 dieną, kai prognozuojamas prasčiausias ekonomikos rezultatas, kuris susidarys dėl šios pandemijos.

Mes tikrai nusiteikę labai atvirai ir skaidriai diskusijai su visu Seimu, visais komitetais, visomis frakcijomis ir labai tikimės, kad mūsų argumentai bus išgirsti“, – Eltai sakė prezidento patarėjas.

Kalbėdamas apie laikiną GPM tarifo mažinimą, S. Krėpšta pabrėžė, kad siūlymo laikinumas bus užtikrintas teisės aktais.

„Teikdami šį laikiną GPM sumažinimą, įstatyme net numatysime laikiną galiojimo terminą. Galiojimas bus iki šių metų gruodžio 31 dienos. Man atrodo, esame pakankamai subrendę, kad suprastume, jog tai yra pakankamai masyvi priemonė. GPM sumažinimas kartu su NPD kainuotų apie 400 mln. eurų. Kitais metais prognozuojamas ekonomikos atsigavimas ir akivaizdu, kad tas lėšas bus kur nukreipti kitų metų biudžete į kitas reikalingas sritis. Man atrodo, kad politinė bendruomenė pakankamai subrendusi, kad tos laikinos priemonės ir liktų laikinos“, – kalbėjo Prezidentūros atstovas.

S. Krėpštos teigimu, Vyriausybės patvirtintos paramos priemonės veikia ne visa apimtimi, todėl papildomos išlaidos neturėtų pakenkti valstybės skolos lygiui.

„Vyriausybė kovo 16 dieną patvirtindama ekonomikos skatinimo planą numatė apie 5 mlrd. eurų išlaidų ekonomikai paskatinti. Praėjus dviem mėnesiams matome, kad tik nedidelė šių lėšų dalis yra realiai pasiekusi gyventojus ir įmones. Akivaizdu, kad kai kurios priemonės nėra panaudojamos iki galo. Tie planai buvo ambicingi, bet ne visos lėšos bus panaudotos. Mūsų siūlomos priemonės, kurios veiktų horizontaliai ir pakankamai greitai, daugiau nei buvo planuota tos skolos nedidins“, – Eltai teigė S. Krėpšta.

ELTA primena, kad šalies vadovas siūlys Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

Taip pat G. Nausėda teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį GPM tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).

Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

Anot prezidento, tokiu būdu mažiausiai pajamų gaunančias šeimas parama pasiektų trimis kanalais – laikinai mažinant pajamų mokesčius dirbantiesiems, didinant NPD ir skiriant papildomas vienkartines išmokas vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų.