„Kinija sausio mėn. Wuhano provincijoje su 50 mln. gyventojų paskelbė karantiną. Nuo to laiko daugelis liberalių demokratijų ėmėsi agresyvių autoritarinių priemonių, kovodamos su naujuoju koronavirusu. Iki kovo vidurio beveik visos EBPO šalys vienokiu ar kitokiu laipsniu uždarė mokyklas, universitetus, darbovietes ir viešąjį transportą; apribojo viešus renginius, vidaus ir tarptautines keliones. Tačiau viena šalis Vakaruose išsiskiria priemonių taikymu“, – teigia profesorius.
Švedai pakeitė savo elgesį, bet ne taip stipriai, kaip kitų Vakarų demokratijų piliečiai.
Pasak S. Čaplinsko – Švedija su koronaviruso grėsme kovoti nusprendė kitaip nei daugelis šalių. „Užuot paskelbusi karantiną ar nepaprastąją padėtį, Švedija paprašė savo piliečių savanoriškai laikytis socialinio atstumo. Švedijos valdžia įvedė tam tikrus apribojimus, siekdama išvengti staigaus infekcijos šuolio: nevyksta daugiau kaip 50 žmonių vieši susibūrimai, paslaugų neteikia barai, vidurinėse mokyklose bei universitetuose vyksta nuotolinis mokymas ir pan. Tačiau jie nesiėmė griežtos kontrolės, netaikė baudų ir nepasitelkė policijos pajėgų. Švedai pakeitė savo elgesį, bet ne taip stipriai, kaip kitų Vakarų demokratijų piliečiai. Daugelis restoranų išliko atviri, nors lankytojų sulaukia nedaug; maži vaikai vis dar lanko mokyklas. Švedija, priešingai nei kaimyninė Norvegija (ir kai kurios Azijos šalys), neįdiegė asmens vietos nustatymo technologijų ar programų, kad neiškiltų grėsmė žmogaus privatumui ir asmeninei autonomijai“, – detalizuoja S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, Švedijos valdžia oficialiai nepaskelbė tikslo pasiekti „bandos“ imunitetą (kolektyvinį imunitetą), kuris, daugelio mokslininkų manymu, pasiekiamas, kai virusu užsikrečia daugiau nei 60 proc. gyventojų. Tačiau imuniteto didinimas, be abejonės, yra platesnės vyriausybės strategijos dalis arba bent jau tikėtina pasekmė, neuždarius mokyklų, restoranų ir daugelio verslų. „Vyriausiasis Švedijos epidemiologas A.Tegnelis prognozavo, kad Stokholmo miestas kolektyvinį imunitetą gali pasiekti jau šį mėnesį. Remdamasis atnaujintomis elgsenos prielaidomis (socialinio atstumo laikymosi normos keičia švedų elgesį!), Stokholmo universiteto matematikas Tomas Brittonas apskaičiavo, kad 40 proc. imuniteto sostinėje gali pakakti sustabdyti viruso plitimą joje ir kad tai gali įvykti iki birželio vidurio“, – dėsto S. Čaplinskas.
Tokiomis skandinaviškomis savybėmis, kaip pasitikėjimas oficialiomis rekomendacijomis ir asmeninė atsakomybė, vargu ar gali pasigirti kitos šalys.
Specialistas tvirtina, kad Švedijos požiūris į COVID-19 atspindi savitą šalies kultūrą, o jos aspektus gali būti nelengva atkartoti kitur. „Tokiomis skandinaviškomis savybėmis, kaip pasitikėjimas oficialiomis rekomendacijomis ir asmeninė atsakomybė, vargu ar gali pasigirti kitos šalys. Švedija yra ypatinga šalis, kuriai būdingas aukštas pasitikėjimas ne tik tarp žmonių, bet ir tarp žmonių bei vyriausybės institucijų. Švedai rimtai vertino savanoriškas rekomendacijas, vargu ar to galima būtų tikėtis iš kitų šalių piliečių“, – svarsto profesorius.
Scanpix nuotr.
„Švedai taip pat pasižymi geresne sveikata nei daugelio kitų šalių piliečiai, todėl norint apsaugoti silpnesnės sveikatos žmones kitose pasaulio vietose, gali prireikti papildomų atsargumo priemonių. Apribojimus panaikinančios šalys taip pat turėtų pasimokyti iš Švedijos klaidų, susijusių su pagyvenusiais žmonėmis ir imigrantais (jų mirė daigiausia): slaugos namai turi būti aprūpinti kaukėmis ir kitomis apsaugos priemonėmis, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas paslaugų sektoriaus darbuotojams, kuriems kyla didesnė rizika dėl amžiaus ar sveikatos. Tačiau didžiausias dėmesys turi būti skiriamas padėti rizikos grupės žmonėms išlikti saugiems apsaugant juos nuo rizikos veiksnių, bet neįkalinti visos visuomenės“, – detalizuoja S. Čaplinskas.
Profesorius sako, kad specialistai kasdien atranda vis geresnių būdų, kaip kovoti su COVID-19. „Mokslininkai sužino vis daugiau apie virusą, o valdžios institucijos randa naujus ir geresnius būdus, kaip elgtis cirkuliuojant virusui – pvz., keičiant kolektyvinio imuniteto apskaičiavimo parametrus, atsižvelgiant į elgesio pokyčius – ir tokios priemonės, kaip visuotinis karantinas, atrodo vis mažiau pagrįstos. Net JAV ir Jungtinė Karalystė, kur rizikos grupėms priklausančių žmonių skaičius yra daug didesnis, išlaidos, siekiant apsaugoti rizikos grupių žmones, būtų daug mažesnės nei verčiant visus likti namuose. Siekiant, kad visuomenė įgytų kolektyvinį imunitetą, pirmiausia reikia apsaugoti pažeidžiamus žmones. Švedija tai suprato, gavusi skaudžią pamoką, tačiau dabar ten padėtis yra kontroliuojama“, – sako profesorius.
Kad ir kokio vertinimo už pandemijos valdymą Švedija nusipelnė, kitos šalys pradeda suprasti, kad ši šalis yra visų priešaky.
„Dabar, kai karantino našta tampa vis labiau netoleruotina ir šalys ima suprasti, kad vienintelis realus kelias yra pandemijos valdymas, o ne siekimas ją nugalėti, vis daugiau šalių pradės atšaukti karantiną. Protingas socialinio atstumo laikymasis siekiant išvengti sveikatos priežiūros sistemų apkrovimo, geresnis gydymas užsikrėtusiems ir geresnė rizikos grupių apsauga gali padėti sumažinti žmonių aukų skaičių. Tačiau padidėjęs ir galiausiai pasiektas kolektyvinis imunitetas gali būti vienintelė perspektyvi gynyba nuo infekcijos plitimo, lygia greta stengiantis apsaugoti pažeidžiamas grupes. Kad ir kokio vertinimo už pandemijos valdymą Švedija nusipelnė, kitos šalys pradeda suprasti, kad ši šalis yra visų priešaky“, – tvirtina S. Čaplinskas.
Primename, kad Lietuvoje per parą patvirtinta 12 naujų koronaviruso atvejų, bendras skaičius išaugo iki 1523, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu koronavirusu vis dar serga 498 žmonės, o 965 laikomi pasveikusiais.
Izoliacijoje šiuo metu yra 260 asmenų. Nuo koronaviruso mirė 54 žmonės, šeši koronavirusu užsikrėtę žmonės mirė dėl kitų priežasčių.
Šalies laboratorijose per parą ištirti 7994 ėminiai, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 216 tūkst. 247.
