Specialistai primena, kad testus reikėtų įsigyti pajutus tam tikrus simptomus. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė teigė, kad juos nustatyti gali padėti ir vaistininkas.

„Pagrindinis indikatorius vaistinėse apie COVID situacijos pokyčius dažniausiai yra greitųjų testų įsigijimas. Peršalimo simptomus jaučiantys žmonės dažnai užsuka į vaistinę jau įtardami virusą, arba mūsų vaistininkas, įvertinęs simptomus, rekomenduoja šį testą atlikti“, – pažymėjo R. Lipnevičiūtė.

Ji taip pat nurodė, kad ypač rugpjūtį prasidėjo akivaizdus greitųjų testų pirkimo išaugimas.

„Iš tiesų rugpjūtis nuo pat mėnesio pradžios išsiskyrė nuosaikiai augančiais COVID testų įsigijimais, o praėjusios savaitės dienomis skaičius stipriai šoktelėjo. Skaičiuojame, kad vien „Eurovaistinės“ tinkle šios savaitės dienos vidurkis yra 50 proc. didesnis nei praėjusiomis rugpjūčio savaitėmis, tad augimas – akivaizdus“, – sakė specialistė.

Vaistininkai jį sieja tiek su peršalimu, kai gyventojai karštomis dienomis aktyviau naudoja oro kondicionierius ir neretai persišaldo dėl temperatūros pokyčių, tiek dėl dažniau viešumoje pasirodančios informacijos apie naują COVID atmainą.

„Vis dėlto, jei skaičius lygintume su praėjusiais metais, t. y. 2022 m. rugpjūčio mėnesiu, tai COVID testų gyventojai įsigyja bene dešimt kartų mažiau“, – informavo R. Lipnevičiūtė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, nauja atmaina nėra grėsmingesnė nei kiti šiuo metu cirkuliuojantys viruso variantai.

Visuomenės sveikatos centras taip pat primena, kad COVID-19 liga, kaip ir gripas, yra viena ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl tikėtina, kad didesnis sergamumas prasidės rudenį.

Kalbėdamas per spaudos konferenciją, PSO Europos padalinio vadovas Hansas Kluge nurodė, kad omikron atsakinga už visą Europos regioną šiuo metu siaubiančią didelę infekcijų bangą.

„Sveikatos parametrų ir vertinimo institutas (IHME) prognozuoja, kad tokiais tempais per ateinančias dvi–aštuonias savaites omikron užsikrės daugiau nei 50 proc. šio regiono gyventojų“, – teigė H. Kluge.

PSO Europos regioną sudaro 53 valstybės ir teritorijos, įskaitant kelias Vidurio Azijoje. H. Kluge pažymėjo, kad jau 50-yje jų patvirtinta infekcijos omikron atvejų.

Cituodamas kelių pastarųjų savaičių duomenis, H. Kluge nurodė, kad ši atmaina yra labiau užkrečiama ir jos „mutacijos leidžia jai geriau prikibti prie žmogaus ląstelių, o ja taip pat gali užsikrėsti anksčiau jau persirgę ar pasiskiepiję žmonės“.

Tačiau PSO Europos padalinio vadovas pabrėžė, kad „iki šiol registruotos vakcinos toliau suteikia gerą apsaugą nuo sunkios ligos eigos ir mirties, įskaitant ir omikron“.

Pasak leidinio, nežinoma atmaina nustatyta į Prancūziją iš Kamerūno grįžusiems keliautojams. Ekspertai neatmeta, kad šio varianto sukėlėjas paplitęs šioje Afrikos šalyje. Testai parodė, kad visi infekuotieji yra užsikrėtę „atipine mutacijų kombinacija“, rašo „Heute“.

Naująjį koronaviruso variantą B.1.640.2 aptiko Marselio medikai. Pasak prancūzų mokslininkų, nustatytos 46 jo mutacijos. Šios atmainos pavojingumo arba užkrečiamumo lygis nežinomas.

Informaciją apie naujos atmainos aptikimą Prancūzijos pietuose pirmadienio vakare paskelbė ir didžiausios vokiečiakalbės žiniasklaidos priemonės.

Laidoje „Info diena“ – pokalbis su PSO pasiuntiniu Europos regionui Vyteniu Andriukaičiu.

– Matant duomenis iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Pietų Afrikos į akis krenta vienas dalykas – atvejai auga eksponentiškai, tiesiog šoka į viršų. Tikras cunamis, bet ligoninės sergančiaisiais COVID-19 nėra užtvindytos. Gal omikron atmaina nėra tokia baisi?

– Reikia pasakyti, kad ligoninių užtvindymas priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemų. Jungtinėse Valstijose, Pietų Afrikoje, kitur, nėra socialinės sveikatos apsaugos sistemos, kai patekti į ligonines yra labai lengva. Žinote, ten daugiausiai remiamasi privačiomis ir labdaros ligoninėmis. Tuo tarpu jeigu pažiūrėsite į Daniją, Portugaliją, Jungtinę Karalystę, čia matysite, kad ir viešojo sektoriaus ligoninėse užsipildymas auga eksponentiškai. Čia iškyla problemos dėl gausių vidutinio sunkumo ir sunkių ligonių. Pastebima, kad užsikrečiama tarp 20–30 metų amžiaus, t.y. jaunesnė dalis, taip pat vaikai. Tai neišpasakytai jaudina, kadangi, atrodo, kad omikron atmaina išplečia savo užkrečiamumo bazę ir tuo pačiu išplečia galimybes žymiai daugiau žmonių patekti į ligonines. 

Visas vaizdo įrašas – čia: 

– Duomenys rodo, kad omikron atmaina pakeičia delta atmainą, kuri nusinešė labai daug gyvybių pasaulyje. Kol kas yra mažai duomenų apie omikron, bet gal tai geresnė atmaina nei delta?

– Sunku pasakyti, ar geresnė. Jau dabar yra tikra, kad omikron atmaina turi savybę turėti dešimtis įvairių mutacijų. Praėjusią savaitę atskleistos tos, kurios dar nebuvo žinomos. Tai akivaizdu, kad sunku pasakyti, kaip jis elgsis. Antra, omikron tarp trijų ir penkių kartų dažniau atakuoja tuos žmones, kurie persirgo natūraliai nei vakcinuotus. Dabar jie dar pažeidžiamesni. Vadinasi, omikron savybė apeiti įgytą imuninį barjerą persirgus ar pasiskiepijus yra labai aukšta. Kokios gali būti pasekmės – sunku pasakyti. Labai svarbu, kad mirčių ir sunkių atvejų skaičiai yra kaip ir kombinuoti. Tarkim, Europos regione kol kas dar turime delta atmainą. Praėjusią savaitę vėl netekome 27 tūkst. žmonių – įsivaizduokit tokį miestą kaip turbūt Utena. Per savaitę išnyko. Ir 2, 6 mln. naujų atvejų. Omikron plinta ir akivaizdu, kad sausio viduryje ar vasario pradžioje omikron dominuos milijardo žmonių terpėje Europos regione. Vadinasi, iškyla problema, ar sveikatos apsaugos sistemos sugebės atremti šitą baisų ligonių antplūdį, nes medikai dirba ypatingai sunkiomis sąlygomis.

Griežtos priemonės yra reikalingos visuose pastatuose – užtikrinant gerą ventiliaciją, temperatūrų matavimą, distancijos laikymąsi, kaukes, dezinfekciją. Šitos griežtos priemonės turi būti aiškiai suprastos.

– Pietų Afrika, Jungtinės Valstijos, Ispanija sutrumpino izoliacijos terminą žmonėms, kurie serga besimptome forma arba kurie bent jau akivaizdžiai nekosti. Pietų Afrikoje šis terminas – nulis dienų, JAV – penkios, Ispanijoje – septynios. Didžiojoje Britanijoje yra taip pat didžiulis spaudimas sutrumpinti izoliacijos terminą perpus. Ką rodo šitie politiniai sprendimai?

– Sutarkim, čia du skirtingi požiūriai. Visuomenėje, kuri neturi žinių apie epidemiologiją, ir apie tai, kad net besimptomis žmogus yra viruso mutacijos šaltinis, nes virusas jame mutuoja, prisitaiko, susirenka informaciją iš jo imuninės sistemos, ir peršoka į kitą žmogų, kitaip sakant, virusas tampa gudresniu, kiekvienu atveju susidūręs su nauju žmogumi, tai sutrumpinus izoliacijos laiką bus padidintas kontaktų skaičius. Aišku, kad žmonės nenori izoliuotis, nes daugelis žmonių apskritai nekreipia dėmesio – nes ką čia, pakosėjau, pakarščiavau, ir taip toliau. Jie nežino, kaip atrodo ligoninės, reanimacijos skryiai, intensyvios terapijos palatos. Jie į tai nekreipia dėmesio. Na, prasirgau, bet tai, kad tapau mutacijos šaltiniu ir iškrėčiau kitą žmogų man nerūpi. Tuo tarpu cunamis artėja. Tai  klausimas, jei mes visai padarysime nulį dienų izoliacijos? Žinau, kad JAV yra daug tokių nuostatų, kurios menkai atsižvelgia į socialinę paskirtį saugoti save ir kitą, tai akivaizdu, kad negalime nematyti, kad politine prasme spaudimas sumažinti izoliacijos dienų skaičių yra dėl ekonominių priežasčių, žmogaus jausenos dalykų. Bet epidemiologine prasme tai yra pavojinga, nes perduodama daugiau viruso, o omikron pasižymi žymiai didesniu perdavimu ir plitimu. Turime pasirinkti, ką daryti. 

– Kaip jūs vertinate Lietuvos politikų kalbas dėl griežto karantino įvedimo?

– Aš dar kartą pasisakau už kompleksinį priemonių taikymą ir kad tos priemonės būtų pagrįstos konkrečiai epidemiologine teritorijos charakteristika. Tarkim, jeigu Vilniuje yra didelis skaičius ir yra  klasteriai, tai visiškai aišku, kad dalyje Vilniaus ar atskirose teritorijose, pastatuose, atskirose darbovietėse galima įvesti karantiną. Tačiau karantinas turi būti ribotas, jis negali trukti savaičių savaitėmis. Ilgas užsidarymas yra nelaimė, tačiau lokalus, tikslinis karantinas, izoliuojant ir eliminuojant virusą, dezinfekuojant, nustatant kontaktus, yra reikalingas. Griežtos priemonės yra reikalingos visuose pastatuose – užtikrinant gerą ventiliaciją, temperatūrų matavimą, distancijos laikymąsi, kaukes, dezinfekciją. Šitos griežtos priemonės turi būti aiškiai suprastos. Reikia testavimo ir atsekamumo, ten, kur protrūkis yra. Pagrindinė omikron problema – didžiausiuose miestuose ir dažniausiai po didžiųjų susibūrimų. 

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigia, kad šie mėginiai jau yra perduoti Nacionalinei laboratorijai.

„Regione yra užimta nepilnai du trečdaliai lovų, reanimacijoje pusė lovų, taip kad kol kas rezervą dar turime. Tačiau turint omenyje, kas darosi ES šalyse, tai, be abejonės, laukia tikrai pakilimas ir turbūt greitas. Mano nuomone, apie sausio pabaigą, turint omenyje ir šventes, ir grįžusius emigrantus, turėtų pradėti augti“, – LRT radijui teigė V. Janušonis.

„Tai niekas nesikeičia, žinutė yra tokia: mus turi gąsdinti ne atvejų skaičius, naujos atmainos tikrai neišvengsime, ji tikrai paplis, dabar atidžiai turime žiūrėti, kokį tai daro realų poveikį sveikatos apsaugos sistemai. Šiuo metu yra lygiai tokia pati stabili situacija kaip vakar. Kaip bus rytoj, kaip bus poryt, aš negaliu pasakyti, bet mes ją stebime“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė A. Dulkys.

„Labai sunku su prognozėmis, bet ką mano komanda mato, kad panašu, jog šias per artimiausias šventes – Kūčias, Kalėdas – tikrai situacija turėtų būti suvaldyta“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, tam tikri ribojimai galėtų būti apsvarstyti COVID-19 liga sergančių pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus 215. O užimtumui pasiekus 240, pasak A. Dulkio, galėtų būti įvedami ir karantino režimą atitinkantys ribojimai.

„Jeigu matytume, kad jau yra apie 240 pacientų (reanimacijose – ELTA), tai žinutė, kad Lietuvai reikia labai griežtų sąlygų, tai atitiktų karantino sąlygas. Jeigu judame iki 215, vadinasi, turime iš esmės peržiūrėti, kaip yra organizuojami renginiai, gal kažkokius apribojimus įvesti ir t.t.“, – paaiškino jis.

„Turime jau 14 sekoskaitos tyrimais patvirtintų omikron atvejų, dar apie 100 turime įtarimų, kurie yra tiriami“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Omikron plinta ir šalies viduje

Vyriausioji šalies epidemiologė patvirtino, jog kol kas didžioji dalis omikron atvejų yra įvežtiniai, tačiau jau esama ir vidaus atvejų, šia ligos atmaina užsikrėtė šeimos nariai ir t. t.

„Tie patvirtinti atvejai, kol kas didžioji jų dalis yra susiję su kelionėmis: devyni įvežtiniai, vienas susijęs su įvežtiniu, tačiau du jau turime nustatytus tarp šeimos narių ir dviejų atvejų užsikrėtimo aplinkybių nepavyko nustatyti“, – per Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė L. Ašoklienė.

Pasak epidemiologės, nors pirminiai duomenys rodo, kad omikron atmaina gali būti susijusi su lengvesne ligos eigos forma, tačiau kol kas yra per mažai duomenų tai patvirtinti.

Devyni įvežtiniai, vienas susijęs su įvežtiniu, tačiau du jau turime nustatytus tarp šeimos narių ir dviejų atvejų užsikrėtimo aplinkybių nepavyko nustatyti.

„Kol kas yra nepakankamai duomenų vienareikšmiai pasakyti, kad ši atmaina yra lengvesnė, nes kas jai yra būdinga, tas greitesnis plitimas, ir būtent per trumpą laiką atsiradus dideliam skaičiui susirgimų galimi ir sunkūs ligos atvejai, kas gali vėlgi turėti įtakos sveikatos sektoriui“, – teigė L. Ašoklienė.

Pasak jos, šiuo metu epidemiologinė situacija šalyje yra stabili, ji mažai kinta ir ligoninėse.

„Turime keletą savaičių pakankamai stabilią situaciją su labai nežymiais pasvyravimais“, – kalbėjo epidemiologė.

Galimybių paso ribojimą svarstoma dar trumpinti

L. Ašoklienė taip pat patvirtino, jog ateityje svarstoma dar labiau trumpinti galimybių paso galiojimą – nuo septynių iki šešių mėnesių, atsisakyti galimybės gauti galimybių pasą vakcinuotiems asmenims atlikus serologinį tyrimą.

„Iš priemonių, apie kurią papildomai diskutuojama ir kurios galėtų atsirasti artimiausiu metu, kalbama apie galimybių paso reikalavimų griežtinimus, čia diskusijos pagrindinės susiję su serologiniu tyrimu vakcinuotiems asmenims, kad galbūt jo būtų galima atsisakyti. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį svarstoma galimybių paso galiojimą sutrumpinti, dabar jis galios septynis mėnesius, bet svarstoma apie šešis mėnesius“, – kalbėjo A. Ašoklienė.

Tarp kitų svarstomų pakeitimų – griežtesni reikalavimai renginiams, papildomai nustatyti reikalavimą turėti atliktą testą, dėvėti respiratorius.

„Diskutuojama, kokios priemonės galėtų būti taikomos renginiams, galbūt atsisakyti tam tikrų paslaugų renginių metų, nustatyti reikalavimą dėl respiratorių arba pasirinkti strategiją, kad patenkant į renginius reikia atlikti papildomą tyrimą“, – kalbėjo epidemiologė.

Pasak L. Ašoklienės, ji reanimacijos lovų užimtumas pasiektų 240, būtų įvestas karantinas, kuris, „tikėtina, kad apimtų ir ugdymą“.

„Sutarta, kad yra nustatytos ribos reanimacijos lovų užimtumo, jei pasiektų 240 lovų, tokiu atveju įsigaliotų griežtesnės karantino priemonės, ir tų priemonių taikymas būtų apie tris savaites“, – sakė epidemiologė.

Jos teigimu, būtų kalbama apie renginių uždarymą, kitų nebūtinų paslaugų, taip pat pokyčiai „apimtų ir ugdymą“.

Reikalavimai dėl omikron – griežtesni

Didžioji dalis omikron atmainos atvejų Lietuvoje kol kas yra įvežtiniai, fiksuoti gyventojams, parvykusiems iš Danijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Čekijos, Maldyvų, Namibijos.

Tačiau keli asmenys niekur nekeliavo, užsikrėtė šeimoje, vienas iš jų užsikrėtimo šaltinio įvardyti negalėjo.

Visi asmenys, kurie turėjo sąlytį su šiais susirgusiais asmenimis, izoliuojasi pagal sugriežtintas taisykles, t. y. jiems nebus trumpinamas izoliacijos terminas. Be to, po kontakto su sergančiuoju, kuriam įtariama ar patvirtinta omikron atmaina, izoliuotis turi ir pasiskiepiję ar persirgę asmenys.

Didelį skaičių mutacijų turintis viruso variantas, pirmąkart aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje praėjusį mėnesį, paskatino viso pasaulio šalis įvesti kelionių iš Pietų Afrikos šalių draudimus bei atnaujinti vidaus apribojimus, siekiant sulėtinti viruso atmainos plitimą.

Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.