Pandemijos valdymas išryškino skaudžias žaizdas. Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybę peikė dėl nuolatinio nesusikalbėjimo, o ekonomistai pakraupę dėl aukštų mirčių rodiklių.

Metiniame pranešime prezidentas G. Nausėda negailėjo kritikos Vyriausybei dėl pandemijos valdymo.

„Turime pripažinti, kad siekdami efektyviai kovoti su COVID-19 pandemija, ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nuleidęs galvą klausė prezidento priekaištų ir dėl skiepijimo proceso.

„Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – tęsė G. Nausėda.

O vėliau išsamiai klaidų nesiruošė komentuoti, nes dar per anksti.

„Visus veikia pandemijos nuovargis“, – teigė A. Dulkys.

Tačiau dėl COVID-19, su kuriuo Lietuva gyvena jau pustrečių metų, valdymo neabejingas ne tik šalies vadovas, bet ir ekonomistai.

„Klausimas, kodėl Lietuvoje tokie rezultatai, ne ypač geri, kurie yra vieni prasčiausių pagal mirtingumo augimą“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ekonomistas turi omeny COVID-19 mirčių statistiką. Įtakingas medicinos žurnalas „Lancet“ skelbia, kiek asmenų mirė daugiau, lyginant su įprastu mirštamumu. Kreivė rodo, kad perteklinių mirčių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei Švedijoje.

„Reikėtų kažkokias išvadas pasidaryti. Matyt, turime tikrai didelių iššūkių su savo sveikatos apsaugos sistema“, – teigė Ž. Mauricas.

Perteklinių mirčių skaičiumi Lietuvos padėtis yra blogiausia Rytų Europoje. Mus pranoko tik Baltarusija.

„Pacientų neprieinamumas privedė prie to, kad pacientai negavo tinkamo gydymo, privačios gydymo įstaigos buvo užverstos pacientais“, – pasakojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.

A. Dulkys sakė, kad mirčių statistika yra ne mūsų pusėje ne tik dėl koronaviruso, šis rodiklis buvo vienas didžiausių ES ir iki pandemijos.

„Prie paslaugų prieiname, bet paslaugos, matyt, yra nepakankamai kokybiškos. Ir mes nepasiekiame to rezultato. Ir čia yra apie ką turime pamąstyti“, – sakė A. Dulkys.

Bet kol kas visuomenei pandemijos rezultatų ministras neskuba pristatyti.

„Todėl, kad dar anksti. Pirma įveikime pandemiją ir tada galėsime padaryti išvadas. Greitos išvados bus klaidingos“, – teigė A. Dulkys.

Opozicija iš viso nesitiki išvadas pamatyti, nes iš ministro dar nesulaukė pandemijos valdymo strategijos.

Pirma – įveikime pandemiją ir tada galėsime padaryti išvadas.

„COVID-19 krizė neturkus virto pasitikėjimo politikais krize“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas viliasi, kad Vyriausybė nepamirš pandemijos pamokų ir daugiau neatsipalaiduos per anksti.

„Pagrindinę pamoką turime žinoti – vasara ir buvo tas laikas ne atostogauti, bet pasiruošti toliau. Tai pasižiūrėti, kad užtektų testų, ar tebeveikia algoritmai. Ir jeigu augtų sergamumas, visų pirma, suteikti galimybę vėl mokyklose turėti testavimo programas“, – kalbėjo A. Dulkys.

Šios pamokos bus svarbios, nes COVID-19 vėl gali atsiristi su trenksmu.

„Labai panašu, kad liepą–rugpjūtį galime vėl matyti sergamumo didėjimą“, – teigė A. Dulkys.

Ar sugrįš karantinas priklausys nuo naujų viruso mutacijų.