Profesoriaus teigimu, jeigu Lietuva neįvestų karantino, po šešių savaičių šalis turėtų 95 tūkstančius žmonių, sergančių koronavirusu.
„Kas būtų, jeigu nieko nebūtų, tai reiškia, kad jei neturėtume šiuo metu karantino ir gyventume savo įprastą gyvenimą. Tai tikrai ateitų Grinčas ir pavogtų Kalėdas. Mūsų skaičiavimais, gruodžio pabaigoje turėtume beveik 95 tūkstančius žmonių, sergančių koronavirusu. Pritaikant proporcijas, Lietuvos ligoninėse tuomet būtų gydoma apie 4,5-5 tūkstančiai pacientų. Kad įsivaizduotume, Kauno klinikose yra per 2 tūkst. lovų iš viso“, – teigė jis.
Manome, kad situacija tikrai gali būti neblogai suvaldyta.
M. Stankūnas pateikė ir antrąjį scenarijų, jei dalis lietuvių karantino rekomendacijų nesilaikytų.
„Kitai prognozei taikėme tokią prielaidą: dabar, įvedus karantiną, iš pradžių žmonės rimtai pasižiūri, o po to nusprendžia, kad čia nerimta ir atsipalaiduoja. Tuomet turėtume ne tokį baisų variantą, bet gruodžio pradžioje turėtume 50 tūkstančių žmonių, sergančių koronavirusu. Bet taip pat taikome prielaidą, kad žmonių sąmoningumas bus didelis ir rekomendacijų laikysis“, – sakė jis.
Profesorius vis dėlto viliasi, kad karantino sąlygų žmonės laikysis ir pateikė trečiąją scenarijų.
Freepik.com nuotr.
„Manome, kad situacija tikrai gali būti neblogai suvaldyta. Mes prognozuojame, kad lapkričio 20 dieną, kitais skaičiavimais, lapkričio 27 dieną, atvejai turėtų pradėti mažėti. Pagal mūsų skaičiavimus, jeigu įvyks ne tie baisūs variantai, o labiausiai tikėtini, tai mums reikia būti pasiruošus apie 1500 lovų. Manau, toks lovų skaičius, galėtų mus nuraminti ir tikrai mes galime susitvarkyti su išaugusių pacientų skaičiumi“, – sakė jis.
M. Stankūnas taip pat teigė, kad šiuo metu Lietuvoje nuo visų atvejų penkiems procentams reikia stacionarinės pagalbos.
„Matome, kad kurį laiką yra gražiai nusistovėjęs procentas, kad nuo visų atvejų penkiems procentams reikia stacionarinės pagalbos. (...) Pusei tų, kurie gydomi stacionare, reikia deguonies kaukių. Dešimtadaliui, kurie gydomi stacionare, reikia pagalbos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose“, – teigė jis.
ELTA primena, kad G. Nausėda inicijavo patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą. Šios tarybos tikslas – padėti naujajai valdžiai perimti svarbiausius koronaviruso pandemijos valdymo aspektus.
Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, Taryba Prezidentūrai bus priskiriama laikinai, vėliau ji bus priskirta naujajai Vyriausybei.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad nereikėtų pervertinti prezidento iniciatyvos burti patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą. Pasak jo, vargu ar darbą baigiantis Ministrų Kabinetas ras laiko į darbo procesą įtraukti šią šalies vadovo buriamą ekspertų grupę.
