„Visos hipotezės dar svarstomos“, – PSO būstinėje Ženevoje reporteriams sakė šios Jungtinių Tautų agentūros ekstremaliųjų situacijų vadovas Michaelas Ryanas (Maiklas Rajanas).

Paslapties, iš kur atsirado COVID-19 sukeliantis virusas SARS-CoV-2 ir kaip jis pradėjo plisti tarp žmonių, išaiškinimas laikomas itin svarbiu dalyku siekiant užkirsti kelią būsimoms pandemijoms.

Nuo COVID-19 atsiradimo Kinijoje 2019 metų pabaigoje intensyviai aptarinėjamos dvi pagrindinės teorijos. Viena jų teigia, kad virusas natūraliai persimetė nuo šikšnosparnių kažkokiems tarpiniams gyvūnams, o tada žmogui. Pagal antrąją teoriją virusas „pabėgo“ iš laboratorijos.

Du recenzuoti tyrimai, kurių išvadas antradienį paskelbė mokslo žurnalas „Science“, paremia teoriją, kad virusas tarp žmonių pradėjo plisti natūraliai, per prekybą laukiniais gyvūnais Uhano turguje.

Pirmajame straipsnyje analizuojamas geografinis COVID-19 atvejų paplitimas pirmąjį protrūkio mėnesį – 2019 metų gruodį. Tyrimas parodė, kad pirmieji COVID-19 atvejai buvo glaudžiai susitelkę aplink Uhano Huanano jūros produktų didmeninės prekybos turgų.

Antro tyrimo metu analizuoti ankstyviausių atvejų viruso genomo duomenys, siekiant išsiaiškinti viruso ankstyvąją evoliuciją. Tyrėjai nustatė, jog mažai tikėtina, kad pandeminis koronavirusas iki 2019 metų lapkričio buvo plačiai paplitęs tarp žmonių.

M. Ryanas sveikino studijas.

„Tai besitęsiantis mokslinis detektyvas. Kiekvienas naujas informacijos fragmentas prisideda prie bendro vertinimo“, – sakė jis, bet pabrėžė, kad neatmetama nė viena hipotezė, „kol bus galima įrodyti“, kad viena jų viską paaiškina.

PSO užkrečiamųjų ligų epidemiologė Maria van Kerkhove (Marija van Kerkchov) taip pat sveikino minėtus tyrimus ir šią savaitę paskelbtą aplinkos ėminių studiją.

PSO ekspertai, pasak jos, jau anksčiau, dar prieš recenzijų pateikimą, įvertino šiuos tyrimus. „Tai geros analizės“, – sakė ji.

Vis dėlto M. van Kerkhove pabrėžė, kad galutinėms išvadoms reikia daugiau tyrimų Kinijoje ir kitur.

„Išties labai svarbu... toliau aiškintis Kinijoje, Uhane, Uhano turguose... iš kur atsirado tuose turguose pardavinėti gyvūnai, pasidomėti žmonėmis, dirbusiais tuose ūkiuose“, – sakė ji.

„Tad mums tai tikrai suteikia daugiau informacijos, kas vyko ankstyvuoju etapu, bet, deja, to nepakanka. Mums reikia daugiau tyrimų Kinijoje ir kitur, kad tikrai suprastume ankstyviausius etapus“, – pažymėjo M. van Kerkhove. Pasak jos, „vis dar yra neatsakytų klausimų“.

Tikslas „yra ne tik išsiaiškinti, kaip prasidėjo ši pandemija, bet ir sužinoti, kaip geriau pasirengti ateičiai“, pridūrė ji.

Skaičiuojama, kad Kauno mobiliajame punkte per dieną paimama apie 700 PGR ir 950 antigeno tyrimų, o per savaitę ištestuojamų asmenų skaičius siekia 10 tūkst.

„Tam, kad kiekvienas gyventojas laiku gautų reikiamą pagalbą, kviečiame atvykstant į patikros punktą (Jonavos g. 51A) laikytis taisyklių:

– Iš anksto užsiregistruoti testavimui per sistemą 1808.lt. Asmenys be išankstinės registracijos nepriimami.

– Į punktą atvykti jums nurodytu laiku arba ne anksčiau nei 10 min. prieš jį.

– Su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą bei registraciją patvirtinančią trumpąją SMS žinutę.

– Patikros metu privalomai laikytis čia dirbančių specialistų nurodymų – nelipti iš automobilio, atidaryti langą tik sulaukus tokio nurodymo, vykdyti instrukcijas dėl mėginio paėmimo“, – vardijama savivaldybės pranešime.

Viso karantino metu sveikatos priežiūros specialistai už COVID-19 tyrimus galėjo gauti 60–100 procentų padidintą darbo užmokestį, o pasibaigus karantinui atsiskaitymo tvarka keičiasi. Kol tęsis valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19, sveikatos priežiūros įstaigos gaus kompensacijas už ėminių COVID-19 tyrimui ar greitajam testui paėmimą, COVID-19 tyrimo ar greitojo testo atlikimą.

Kompensuojamoji suma priklauso nuo ėminio tyrimui paėmime ar greitojo testo atlikime dalyvaujančių asmenų, COVID-19 tyrimo ar testo rūšies ir kokias priemones naudoja sveikatos priežiūros įstaiga – savo ar valstybės lėšomis įsigytas. Į kompensuojamąją sumą įskaičiuotas ir ėminius imančių, ir laboratorinius tyrimus atliekančių darbuotojų darbo užmokestis, įskaitant priedus, kuriuos iš kompensuojamosios sumos mokėti yra įpareigota kiekviena gydymo įstaiga.

Tikimasi, kad kompensuojamosios sumos nustatymas prisidės prie realesnių sąnaudų už teikiamas COVID-19 tyrimų paslaugas padengimo ir skatins išlaikyti reikiamo lygio testavimo dėl COVID-19 ir laboratorinių tyrimų atlikimo mastą.

„Aš šiek tiek kitaip iš pradžių supratau galimybių pasą. Todėl jį palaikiau. Tačiau dabar pradedu abejoti juo. Visų pirma buvau įsitikinęs, kad, jeigu tai yra galimybių pasas, tai ir turėsi visas galimybes gyventi vėl normalų gyvenimą. Pasirodo n*figa. Išlieka krūva visokių ribojimų – naktiniai klubai lieka uždaryti, būriuotis bus galima iki 10 žmonių, renginiuose toliau nebus nei maisto, nei gėrimų, barai dirbs iki 21 val. ir t. t. Persirgimas covidu, pasiskiepijimas ar neigiamas testas per 24 val. – ar tai nėra veiksniai beveik iki minimumo sumažinantys galimybę susirgti? Jeigu ne, tai ko dar reikia, kad žmonės grįžtų į normalų gyvenimą be jokių ribojimų. Neįsivaizduoju“, – socialiniame tinkle rašė M. Bertulis.

Labai tikiuosi, kad naktiniai klubai transformuosis į barus ir vakarėlius už tamsintų langų pradės 14 val. dienos, o baigs 21 val. Aš rimtai.

Keliautoją suglumino ir numatyta koronaviruso testo atsakymo galiojimo trukmė. „Ir galios testas darytas tik prieš 24 valandas? Tai reiškia aš turėsiu darytis 7 testus per savaitę, norėdamas dalyvauti normaliame gyvenime? Tarkime, noriu penktadienį ir šeštadienį išeiti į barą su draugais arba tavo mama, tai turėsiu darytis du testus. Ir dar vieną ant pachmielo. Aišku, čia jau mano bėdos. O jeigu, tarkime, neplanuotai sugalvoji išeiti į barą, spontaniškai. Važinėji dviračiu, pamatai seną bičiulį sėdintį ir gurkšnojantį alutį viduje, bet negali užeiti, nes vakar nepasidarei testo... 24 valandų testas yra too much. Manau, drąsiai užtektų 48 valandų, kas vis tiek ženkliai sumažina tikimybę, kad žmogus bus užsikrėtęs. Nes aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tos vaistinės ar kiti mobilūs punktai spės pateikti atsakymą per parą. Galbūt pavyks, tik abejoju, ypač, kai užplūs renginių pasiutpolkė vasarą, o visi jų bus išsiilgę ir norės juose dalyvauti. Aš iš viso būčiau už, kad žmonės be imuniteto, t. y. galimybių paso negalėtų dalyvauti normaliame gyvenime, tačiau tokiu atveju turėtų žmonėms leisti skiepytis be jokių apribojimų bei dalyvauti gyvenime be jokių apribojimų“, – situaciją komentavo žinomas vyras.

Evaldo Šemioto nuotr.

Visada atsiranda tokių, kurie bandys apeiti taisykles. Tačiau faktas vienas – šiuo metu tai nėra galimybių pasas.

„Aušrinė Armonaitė sako, jog palaipsniui bus plečiamos laisvės žmonėms su galimybių pasu. Okey, fair enough. Tačiau vis tiek lieka tas pats klausimas – kodėl žmonės priimantys saugaus gyvenimo taisykles, sutinkantys su visomis sąlygomis, iki minimumo sumažinantys šansus susirgti šia liga, negali grįžti į senus gerus 2019-uosius ir gyventi visiškai be jokių apribojimų? Tuo pačiu suprantu ir žinau, kodėl taip nebus. Nes to neįmanoma sukontroliuoti. Policininkai juk netikrins sausakimšame naktiniame klube žmonių, ar visi turi reikalingą QR kodą. Atsiras gal kokių kodų padirbinėtojų arba persirgę draugai siųs kitiems nepersirgusiems draugams savo kodus. Visada atsiranda tokių, kurie bandys apeiti taisykles. Tačiau faktas vienas – šiuo metu tai nėra galimybių pasas. Tai yra 1962 metų juodaodžių galimybių Amerikoje pasas. Va tokį palyginimą šaunu. Kaip ir gali kažką, bet kaip ir negali nieko. P. S. Labai tikiuosi, kad naktiniai klubai transformuosis į barus ir vakarėlius už tamsintų langų pradės 14 val. dienos, o baigs 21 val. Aš rimtai. Pa**bat man, kuriuo metu šokti, norisi šventę švęsti“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Bertulis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios imunitetą dėl skiepų ar persirgimo arba neigiamą testo rezultatą turintieji turės daugiau galimybių dalyvauti renginiuose ir šventėse.

„Galimybių paso turinys būtų skiriamas būtent žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, tie, kurie yra persirgę, taip pat mūsų politinis sprendimas, kad sudarome galimybę tiems, kurie turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas darytą testą atitinkamą. Taip pat jis galioja vaikams iki 16 metų“, – pristatydamas projektą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, lošimo vietos ir lažybų punktai galės jį turintiesiems teikti paslaugas viduje. Naktiniai klubai veikti vis dar negalės. Galimybių paso reikalavimus atitinkantiems žmonėms būtų leidžiama rengti iki 500 žiūrovų turinčius renginius tiek uždarose, tiek atvirose vietose. Jie privalėtų užimti sėdimas vietas ir užimti ne daugiau kaip 75 proc. jų.

Šiuo metu leidžiami renginiai tik iki 150 žmonių, užimant ne daugiau trečdalio vietų. Be kitų palengvinimų, su galimybių pasu būtų leidžiama burtis viešose erdvėse po dešimt asmenų, kai kitais atvejais šis skaičius yra perpus mažesnis, tai galiotų ir asmeninėms šventėms.

„Atsižvelgiant į didėjančias ugdymo įstaigose atliekamų profilaktinių tyrimų COVID-19 ligai diagnozuoti apimtis bei į tai, kad iki šiol vykdytų tyrimų metu mokinio namų ūkiui priklausančiam asmeniui nustačius COVID-19 ligą, ji būdavo nustatoma ir mokiniui, siūloma atsisakyti mokinių namų ūkiams priklausančių asmenų tyrimo, o tirti tik mokinius ir įstaigose kontaktiniu būdu dirbančius darbuotojus“, – rašoma nutarimo projekte.

Taip pat SAM, atsižvelgdama į karantino sąlygų švelninimą kitose srityse, siūlo atnaujinti ilgalaikių ir trumpalaikių kontaktinių pasimatymų vykdymą bausmių vykdymo įstaigose, koronavirusu persirgusiems arba pasiskiepijusiems asmenims.

Šie pakeitimai, Vyriausybei pritarus, įsigaliotų nuo gegužės 3 d.

Taip pat, remiantis Statistikos departamento balandžio 21 d. skelbiamais duomenimis, SAM iš savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje, sąrašo siūlo išbraukti penkias savivaldybes, kuriose keturiolikos dienų COVID-19 sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų viršija daugiau kaip 200 atvejų. Siūloma išbraukti Druskininkų (226), Jurbarko rajono (235), Palangos miesto (219), Prienų rajono (291), Telšių rajono (222) savivaldybes.

Sąraše nuo balandžio 26 d. liktų 21 savivaldybė: Birštono, Biržų rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono savivaldybės.

Pasak ministerijos, ši suma skiriama iš 2021-2027 metų Europos Sąjungos finansavimo lėšų, iš viso pinigai bus skirti 12 projektų, kurie laimėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą – penkioms sveikatos ir septyniems švietimo bei ugdymo srities iniciatyvoms.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) vykdys COVID-19 liga persirgusių asmenų psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėseną. Nacionalinis vėžio institutas parengs sveikatos priežiūros paslaugų pandemijų atveju teikimo modelį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai analizuos virusų sklaidos kontrolės ir ekstremalių situacijų valdymo epidemijos sąlygomis sistemą vaistinėse.

VU Santaros klinikų mokslininkai vykdys du projektus: kurs greitos COVID-19 viruso diagnostikos priemones panaudojant genų redagavimo technologijas ir COVID-19 valdymo pažangios terapijos metodais modelį.

Iš švietimo ir ugdymo srities projektų, VU tirs mokymosi pasiekimus sąlygojančius ir psichosocialines rizikas mažinančius mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksnius.

VDU tyrėjai aiškinsis, kaip pandemija paveikė mokinių pasiekimus ir emocinę būseną bei tai, kaip jiems sekėsi mokytis nuotoliniu būdu.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai ieškos naudingų dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų panaudojimo sprendimų švietimo kokybei gerinti reaguojant į COVID-19. Klaipėdos universiteto tyrėjai atliks dirbtinio intelekto naudojimo mokyklose ir mokymosi analitikos plėtojimo scenarijų modernizuojant bendrąjį ugdymą analizę.

VU mokslininkų vykdomas tyrimas sieks identifikuoti matematinio samprotavimo ugdymo mokykloje prielaidas ir jį tobulinti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai gilinsis į įtraukiojo ugdymo ankstyvojoje vaikystėje problematiką ir vaikų elgesio valdymo modeliavimą.

Ministerija trečiadienį pranešė išplėtusi slaugytojo padėjėjų profesinių kompetencijų sąrašą, suteikdama teisę šiems darbuotojams imti tepinėlius iš nosies landos priekinės dalies ir kai kuriais atvejais atlikti injekcijas į raumenį. Šitaip į skiepijimo ir testavimo procesą galės būti įtraukti dar apie 3 tūkst. darbuotojų.

Iki šiol suleisti COVID-19 vakciną pacientui galėjo bendrosios praktikos slaugytojai, akušeriai, gydytojai.

Pagal atnaujintą tvarką slaugytojo padėjėjas, prižiūrimas slaugytojo, gali tik suleisti injekciją. Parinkti vaistinį preparatą, jį praskiesti (jei reikia) ir pritraukti į švirkštą turi pats slaugytojas. Vienas slaugytojas gali prižiūrėti ne daugiau kaip du slaugytojo padėjėjus.

SAM teigimu, atnaujinta tvarka leis į skiepijimo procesą įtraukti slaugytojų padėjėjais dirbančius aukštųjų mokyklų studentus, besimokančius slaugos, akušerijos arba medicinos studijų programose. Kad galėtų skiepyti pacientus, jie turės gauti mokymo institucijos pažymą, patvirtinančią, kad yra įgiję kompetencijas, reikalingas injekcijai atlikti.

„Kadangi tepinėlių iš nosies landos priekinės dalies paėmimo procedūra yra beveik identiška nosies higienos priežiūros procedūrai, kurios slaugytojo padėjėjai yra mokomi profesijos programos mokymo metu, tai papildomų dokumentų, įrodančių reikiamą kompetenciją, turėti nereikia“, – tvirtina ministerija.

Tepinėlių iš nosies landos priekinės dalies paėmimo procedūrą taip pat gali atlikti gydytojai, slaugytojai, akušeriai ir biomedicinos technologai.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 222 tūkst. 20 žmonių. Pirmąja skiepo doze šalyje paskiepyta per 400 tūkst. arba 14,5 proc., abejomis – apie 180 tūkst. arba beveik 6,5 proc. gyventojų.

„Artimiausiu metu kai kurios laboratorijos jau ir kitą savaitę pradės taikyti naujus reagentus. Tai leis greitai nustatyti, ar žmogus, sergantis COVID-19, yra užsikrėtęs pavojinga kuria nors mutacijos linija“, – per spaudos konferenciją sakė ministras.

Šiuo metu viruso atmainos nustatomos vykdant sekoskaitos tyrimus. Jie, pasak ministro, yra toliau tęsiami, siekiant nustatyti pavojingesnių britiškosios ir Pietų Afrikos atmainų atvejus.

Naujausiais anksčiau šią savaitę skelbtais duomenimis, iš viso iki šiol Lietuvoje atlikta 1608 ėminių sekoskaita ir aptikta 225 britiškosios bei du Pietų Afrikos viruso linijų atvejai. Mėginiai sekoskaitai atrenkami atsitiktinai.

„Buvo padaryta didžiulė informacinė klaida, kai pats testavimas buvo pavadintas privalomu ir pateiktas kaip atskiras reiškinys. Mąstydami apie testavimą darbo vietose turime kalbėti apie privalomus sveikatos patikrinimus – tai yra teisingas pavadinimas. Privalomi sveikatos patikrinimai juk ir dabar galioja, jie yra apibrėžti darbuotojo sveikatos apsaugos įstatyme. Kiekvienas darbuotojas turi privalomai tikrintis sveikatą pagal darbdavio nurodytus rizikos veiksnius“, – ELTAI sakė I. Ruginienė.

„Lygiai taip pat sveikatos tikrinimas vyksta periodiškai, o testavimas nuo COVID-19 yra šio proceso dalis. Į privalomą sveikatos tikrinimą yra įtraukta daugybė rizikos veiksnių, (...) tarp jų yra ir biologiniai rizikos veiksniai. Iki šiol neturėjome COVID-19 pandemijos, tad dabar atsirado naujas rizikos veiksnys“, – pridūrė ji.

I. Ruginienė akcentavo, kad papildžius rizikų, su kuriomis susiduriama darbe, sąrašą, reguliaraus sveikatos tikrinimo reikalavimai nesikeičia.

„Šiuo atveju Vyriausybė turėjo aiškiai paaiškinti gyventojams, kad jie tiesiog papildo rizikos veiksnių sąrašą dar vienu veiksniu ir (sveikatos tikrinimo – ELTA) procesas nesikeičia. Ir dabar darbdavys gali bet kada darbuotojui nurodyti privalomai pasitikrinti sveikatą, net ir neeiliniu būdu, jei darbe atsirado papildomi rizikos veiksniai, arba galbūt jis įtaria, kad darbuotojui reikia papildomai pasitikrinti, nes jam nesaugu dirbti šiame darbe“, – sakė ji.

Pasak I. Ruginienės, nepriklausomai nuo to, kas kompensuoja testavimo išlaidas, pats testavimas lieka darbdavio pareiga.

„Vienintelis dalykas, kad šiuo metu visą organizacinį darbą ir finansinę atsakomybę turi prisiimti darbdavys. Kadangi įstatyme aiškiai pasakyta, kad sveikatos patikrinimai yra darbdavio pareiga, ar bus kompensacija, ar nebus, darbdavys privalo juos atlikti. Jeigu valstybė mato, kad to reikia, ji gali nuspręsti vienam ar kitam verslui padėti būtent kompensaciniais įrankiais. Tačiau dėl to darbdavio atsakomybė niekur nedingsta“, – ELTAI teigė ji.

Tuo tarpu laisvėjant karantinui ir vis daugiau žmonių grįžtant į darbus sulaukiama žymiai mažiau nusiskundimų, nei anksčiau, sakė I. Ruginienė.

„Laisvinant karantiną labai daug nusiskundimų nesulaukiame, o tai iš tiesų skiriasi nuo pavasario ir galbūt ankstyvo rudens, kai susirgimų skaičiai buvo tik įsibėgėję. Tuomet gaudavome nemažai nusiskundimų dėl darbo vietų saugumo. Tuo tarpu dabar (...) greičiausiai visi priprato prie kaukių, dezinfekcinių skysčių, kad reikia vėdinti patalpas, kontroliuoti žmonių srautus ir tai jau tampa kasdienybe“, – kalbėjo ji.

Visgi I. Ruginienė pažymėjo, kad ne visi darbdaviai užtikrina kokybišką prevencinių COVID-19 priemonių naudojimą.

„Ką iš tiesų pastebime, tai ne pačių procesų nebuvimą, bet jų kokybės neužtikrinimą. Sulaukiame klausimų dėl pačių kaukių kokybės, ir jų vartojimo dažnumo. Dažniausiai bet kas užėjęs į parduotuvę mato, kad darbuotojas yra su kauke, tačiau mes nesusimąstome, kokio senumo ji yra, ar tikrai kas dvi valandas yra keičiama, ar ji medicininė, patvirtinta sertifikatais“, – sakė ji.

„Turėtų būti labai tvirta rekomendacija, kad visiems darbuotojams turėtų būti skirti respiratoriai ir jie turėtų būti keičiami pagal gamintojo nurodymus. To laukiame iš Vyriausybės“, – akcentavo I. Ruginienė.

ELTA primena, kad Vyriausybė Seimui pateikė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisą, kurioje siūloma, kad, kilus įtarimams dėl COVID-19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų privalomai testuotis arba, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu.

Seimui pritarus šiam įstatymo pakeitimui, Vyriausybei būtų suteikta teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga COVID-19.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas, galėtų būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka arba apmokami darbdavio.