Naujasis įstatymas įsigalios nuo 2022 metų sausio ir pakeis beveik 20 metų patvirtintą korupcijos prevencijos reglamentavimą. Naują įstatymą inicijavo prezidentas Gitanas Nausėda, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Prezidentas G. Nausėda pažymi, kad naujasis reguliavimas atitiks Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas ir gerąsias praktikas, kurs sisteminę Lietuvos atsparumo korupcijai aplinką.

„Kai pasaulyje trūksta saugumo, korupcijos keliamos grėsmės šaliai yra dvigubas pavojus. Valstybė turi būti sveika, stipri ir vieninga. Tuo tarpu korupcinis sugedimas šalį skaldo ir silpnina, smukdo jos ekonomiką, griauna piliečių pasitikėjimą savo valstybe“, – Prezidentūros pranešime sako šalies vadovas.

STT vadovas Žydrūnas Bartkus teigia, kad nauju įstatymu siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijose būtų skiriamas realus vadovų dėmesys antikorupcinės aplinkos kūrimui, o asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją turėtų ne tik pareigą, bet ir pakankamas garantijas tokiai veiklai vykdyti.

„Dar vienas svarbus aspektas – sudaromos sąlygos pamatuoti korupcijos prevencijos rezultatus, taip skatinant skaidrumo pokyčius. Tik iš esmės pakeitus antikorupcinės aplinkos kūrimo kultūrą, sustiprinus antikorupcinį sąmoningumą, galime pasiekti aukštesnę viešojo sektoriaus skaidrumo kokybę ir didesnį žmonių pasitikėjimą“, – sako STT direktorius.

Dar vienas svarbus aspektas – sudaromos sąlygos pamatuoti korupcijos prevencijos rezultatus, taip skatinant skaidrumo pokyčius.

Naujas reguliavimas numato, kad reguliariai būtų nustatomas įstaigų ar institucijų atsparumo korupcijai lygis. Jis atskleistų, kokias priemones įstaiga taiko kovodama su korupcija, ar jos yra kokybiškos ir praktiškai pritaikomos. Be to, jame atsispindėtų šių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

Atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliks pačios įstaigos arba institucijos, kurioms jos yra pavaldžios. Vertinimo kriterijus, tvarką bei periodiškumą nustatys Vyriausybė.

Įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai rezultatai bus skelbiami viešai. Specialiųjų tyrimų tarnyba, remiantis naująja įstatymo redakcija, analizuos ir apibendrins įstaigų ar institucijų įsivertinimą bei apie tai informuos visuomenę.

Kaip antradienį pranešė tarnyba, tokios reklamos organizavimo ir kontrolės tvarkos nereglamentuoja teisės aktai, o praktikoje nėra vieningo sutarimo, ar tokia nuotolinė reklama gali būti teikiama.

Tokias išvadas STT teikia atlikusi korupcijos rizikos analizę Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) bei septyniose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir įvertinusi jų veiklą vaistinių preparatų, medicinos priemonių reklamos darbuotojams bei su ja susijusiose veiklos srityse.

Korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad VVKT negali užtikrinti efektyvios vaistinių preparatų reklaminių renginių organizavimo ir vykdymo kontrolės, nes gydymo įstaigose nėra kaupiama ir viešinama tokio pobūdžio informacija. Nustatyta, kad VVKT nebuvo pakankamai aktyvi, siekiant identifikuoti gydymo įstaigų praktikos, susijusios su vaistinių preparatų reklaminių renginių organizavimu, neatitikimus ir inicijuoti būtinus pokyčius.

Taip pat STT atkreipia dėmesį, kad medicinos priemonių reklama nėra pakankamai išsamiai reglamentuota ir jai yra taikomos tik bendrosios Reklamos įstatymo nuostatos.

Tačiau nustatyta ir teigiamų gerosios praktikos atvejų, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos savo iniciatyva detalizavo medicinos priemonių nuotolinių reklaminių renginių organizavimo tvarką, taip pat paskyrė asmenis, atsakingus už tokio pobūdžio nuotolinių susitikimų organizavimą.

Nustatytos ir viešųjų ir privačių interesų derinimo rizikos. SAM iniciatyva įsteigtų komisijų nariai (sveikatos priežiūros specialistai), būdami farmacijos kompanijų naudos gavėjai, ne visada nusišalina nuo sprendimų priėmimo, kai komisijose priimami sprendimai dėl jiems naudos suteikusių farmacijos kompanijų. Taip pat SAM įsteigtų komisijų nariai ne visada atskleidžia savo ar jų vadovaujamų organizacijų finansinius ryšius su farmacijos kompanijomis, o esami vidaus kontrolės mechanizmai nėra pakankamai efektyvūs, kad laiku identifikuotų ir užkirstų kelią tokiems atvejams.

„Tokios situacijos yra neatsparios korupcijos rizikai, nes gali daryti neigiamą įtaką komisijų narių priimamų sprendimų objektyvumui ir skaidrumui“, – tvirtina STT.

Sveikatos apsaugos ministerijai STT siūlo imtis iniciatyvos, kad būtų reglamentuota nuotolinės vaistinių preparatų reklamos, kuri teikiama gydymo įstaigų darbuotojams skaitmeninės komunikacijos platformomis, kaip alternatyva vaistų reklamuotojo atvykimui, organizavimo ir kontrolės tvarka.

Taip pat siūloma kartu su VVKT tobulinti teisinį reglamentavimą ir VVKT centralizuotai kaupti skaitmenizuotą informaciją apie vaistinių preparatų reklaminius renginius, o šios informacijos pagrindu sukurti tokios reklamos kontrolės mechanizmą.

Be kita ko, siūloma patvirtinti medicinos priemonių reklamos gydymo įstaigų darbuotojams tvarką, o vykdant vidaus kontrolės priemones, užtikrinti SAM ir jai pavaldžių komisijų ir darbo grupių veikloje dalyvaujančių sveikatos priežiūros specialistų nešališkumą, taip pat detalizuoti informaciją apie vaistinių preparatų atstovų skirtą paramą sveikatos priežiūros specialistams VVKT interneto svetainėje.

SAM, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba bei Santaros ir Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Šiaulių centro poliklinika, Lazdynų poliklinika, Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos miesto poliklinika per tris mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.

STT ketvirtadienį pranešė atlikusi korupcijos rizikos analizę centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos organizavimo ir vykdymo srityje.

Nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose keliami specialieji reikalavimai – darbo patirties, išsilavinimo, kalbų mokėjimo ir panašiai – kartais keičiami prieš pat paskelbiant konkursą.

„Toks reikalavimų keitimas gali sukelti abejonių, ar reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam asmeniui“, – tvirtina STT.

Jos teigimu, dar viena problema – po konkurso paskelbimo keičiami pareigybių aprašymai, kas gali sudaryti sąlygas laimėjusiam konkursą asmeniui vykdyti kitokias funkcijas nei buvo nustatyta paskelbus konkursą.

Toks reikalavimų keitimas gali sukelti abejonių, ar reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam asmeniui.

„Pavyzdžiui, nustatyti atvejai, kai paskelbus konkursą į pareigas, buvo nurodyta pareigybės paskirtis – nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsauga ir tvarkymas, turizmo planavimas ir turizmo išteklių naudojimas. Prieš pat įvykstant konkursui buvo patvirtintas naujas pareigybės aprašymas, kuriame pareigybės veiklos sritis buvo pakeista į administracinių paslaugų teikimą, o funkcijų, susijusių su nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsauga, buvo atsisakyta“, – rašoma pranešime.

STT teigimu, valstybės tarnautojų centralizuotos atrankos proceso gali būti išvengiama priimant darbuotojus pagal darbo sutartis ir jiems paskiriant viešojo administravimo funkcijas.

„Nustatyta, kad į savivaldybės administracijos seniūnijos vyriausiojo specialisto pareigas pagal darbo sutartį buvo priimtas asmuo, kuriam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Be to, darbuotojui buvo paskirtos vykdyti viešojo administravimo funkcijos, kurių vėliau buvo atsisakyta“, – teigia STT.

Nuosprendis – ne kliūtis likti valstybės tarnyboje

Ji taip pat atliko ir analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimą, kuriame analizuotos už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistų valstybės tarnautojų darbovietės po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

„Nustatyta, kad iš 115 nuteistų valstybės tarnautojų 35 (30 proc.) po nuteisimo tęsė karjerą viešajame sektoriuje. Pabrėžtina, kad 22 (63 proc.) iš jų dirbo su ankstesne darboviete susijusioje įstaigoje arba toje pačioje darbovietėje. Tokia praktika dažniausiai pasireiškė savivaldybės administracijos tarnautojams pereinant į savivaldybės įmones ar įstaigas“, – sako tarnyba.

STT siūlo VRM, kad jai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas tikrintų prieš konkurso paskelbimą pakeistus pareigybės aprašymus arba nustatytų kitą alternatyvų papildomos kontrolės būdą.

Taip pat siūloma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų nustatytas draudimas keisti valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią paskelbtas konkursas ar atranka, aprašymą.

Be kita ko, siūloma užtikrinti steigiamų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir vykdančių viešojo administravimo funkcijas, pareigybių kontrolę, taip pat nustatyti priemones, kurios neleistų be konkurso priimti į pareigas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ir pavesti jam vykdyti viešojo administravimo funkcijas.

VRM per tris mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.

„Daugelis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios dalyvauja vakcinacijos procese, nėra atskaitingos Sveikatos apsaugos ministerijai, kas, STT vertinimu, apsunkina šio proceso efektyvų ir sklandų organizavimą“, – pranešime teigė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

„Toks valstybinės reikšmės klausimas turėtų būti maksimaliai centralizuotas, paliekant kuo mažiau galimybių interpretacijoms. Tikintis didesnio visuomenės pasitikėjimo pandemijos metu, reikėtų mažinti prielaidas korupcijos rizikoms atsirasti, o STT bendradarbiaus, siekiant tai padaryti“, – teigė ji.

STT teigimu, skiepijimo procesas nėra pakankamai kontroliuojamas.

„Nors savivaldybių administracijų direktoriai buvo įpareigoti paskirti COVID-19 vakcinacijos savivaldybės koordinatorių ir savivaldybių teritorijoje vakcinaciją organizuojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau jokiuose dokumentuose nėra detalizuotos tų koordinatorių funkcijos, atsakomybė už jų vykdymą, kontrolės mechanizmas“, – teigiama pranešime.

Anot tarnybos, sveikatos priežiūros įstaigos nėra įpareigotos vakcinos poreikio paraiškų derinti nei su savivaldybės vakcinavimo koordinatoriumi, nei su Ekstremalių sveikatai situacijų centru (ESSC), nei su kitais už ekstremalios situacijos valdymą ar sklandų vakcinacijos organizavimą atsakingais subjektais.

Pasak STT, taip pat nėra pagrindžiamas vakcinos poreikis.

Skiepijimą organizuojančios gydymo įstaigos ESSC teikia paraiškas dėl COVID-19 vakcinos, kuriose nurodytas paskiepyti numatytų asmenų skaičius, tačiau įstaigos nėra įpareigotos pateikti nei numatomų skiepyti pacientų sąrašų, nei jų priskyrimą prioritetinei grupei pagrindžiančių duomenų, nei kitos informacijos, leisiančios įsitikinti prašomo vakcinos kiekio ir poreikio pagrįstumu bei teisėtumu.

Nėra reglamentuota, kokia tvarka ir prieš kiek laiko į prioritetinius sąrašus įtraukti asmenys informuojami apie galimybę pasiskiepyti, kaip keičiami sąrašai.

Taip pat nėra užtikrintas vakcinos panaudojimo atsekamumas.

„Nėra reglamentuota, kokia tvarka ir prieš kiek laiko į prioritetinius sąrašus įtraukti asmenys informuojami apie galimybę pasiskiepyti, kaip keičiami sąrašai jiems nepageidaujant ar negalint skiepytis tam tikru laiku ir kam būtų skiriamos jau užsakytos vakcinos tokiais atvejais“, – teigia STT.

„Taip pat pažymėtina, kad nėra užtikrintas pakankamas vakcinos panaudojimo atsekamumas ir nevykdoma jos panaudojimo kontrolė“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad dabartinė tvarka leidžia „plačiai“ spręsti dėl skiepijamų asmenų.

Anot STT, dabartinė tvarka numato, kad jeigu nėra galimybių likusiomis praskiestomis vakcinos dozėmis per nurodytą laiką paskiepyti rezerviniame sąraše esančių asmenų, gydymo įstaigos privalo vadovautis racionalumo kriterijumi ir suvartoti visas dozes per nurodytą laiką, paskiepijant žemiau esančios prioritetinės grupės asmenis, jau esančius skiepijimo vietoje arba galinčius skubiai į ją atvykti.

Tarnybos vertinimu, tokiu būdu gydymo įstaigų sudaromos galimybės paskiepyti bet kurį asmenį, motyvuojant, kad nėra galimybės paskiepyti sudarytuose sąrašuose esančių asmenų.

Be to, nenumatoma, kaip turi būti įforminami atvejai, kai „nėra galimybių“ paskiepyti, ir kaip būtų informuojami apie galimybę pasiskiepyti „jau esantys skiepijimo vietoje arba galintys skubiai atvykti“ asmenys.

STT teigimu, taip pat neužtikrinama ir piktnaudžiavimo prevencija.

Skiepijimas gali būti atliekamas ir kitose vietose, jeigu tai suderinta su procesą organizuojančia gydymo įstaiga.

„Nėra aišku, kaip užtikrinama piktnaudžiavimo prevencija, kad, pavyzdžiui, asmens namuose ar darbovietėje, nebūtų paskiepyti ne prioritetinei grupei priskiriami asmenys, tarkime, jiems atsisakius, o kiti to pageidaujantys asmenys, kuriems skiepas nepriklauso prioriteto tvarka“, – rašoma pranešime.

STT siūlo ministerijai detalizuoti pasirengimo vakcinacijai tvarką bei skiepytinų asmenų prioritetinių sąrašų sudarymo procedūras.

Taip pat rekomenduojama parengti rekomendacijas savivaldybių administracijoms, išsamiai detalizuoti atsakomybės už įpareigojimų nevykdymą ar netinkamą atlikimą aspektus, pašalinant antikorupciniu požiūriu rizikingus aspektus ir teisinius neaiškumus.

Be kita ko, STT siūlo viešinti išsamius duomenis apie savivaldybėse paskirtus atsakingus subjektus, jų funkcijas, vakcinavimo organizavimą ir jo rezultatus.

„STT korupcijos prevencijos specialistų nuomone, centralizuota vakcinavimo kontrolės sistema, vieninga informacinė sistema, į kurią būtų suvedama visa su vakcinavimu susijusi informacija, aiškiai nustatytos atsakomybės, padėtų sumažinti korupcijos pasireiškimo rizikas“, – teigiama pranešime.

Ministerija per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos turėtų informuoti STT, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Tęsiant COVID-19 vakcinacijos proceso vertinimą, STT korupcijos prevencijos specialistai taip pat peržiūrės ir vietos savivaldos lygmens teisės aktus, susijusius su šia sritimi.

Antikorupcinis skiepijimo proceso vertinimas atliktas po to, kai paaiškėjo, kad kai kuriose gydymo įstaigose asmenys galėjo būti paskiepyti nuo COVID-19 pažeidžiant nustatytą tvarką.

Prezidentas naujos redakcijos įstatymą teikia argumentuodamas, kad Lietuvoje kuriant korupcijai atsparią aplinką siūlomi pakeitimai skatintų savanoriškumą ir įsitraukimą, įtvirtintų pačių įstaigų atsakomybę.

Naujos redakcijos įstatymo projekte numatoma, kad reguliariai būtų nustatomas įstaigų ar institucijų atsparumo korupcijai lygis. Jis atskleistų, kokias priemones įstaiga taiko kovodama su korupcija, ar jos yra kokybiškos ir praktiškai pritaikomos. Be to, jame atsispindėtų šių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

Atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliktų pačios įstaigos arba institucijos, kurioms jos yra pavaldžios. Vertinimo kriterijus, tvarką bei periodiškumą nustatytų Vyriausybė.

Įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai rezultatai būtų skelbiami viešai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), remiantis naująja įstatymo redakcija, analizuotų ir apibendrintų įstaigų ar institucijų įsivertinimą bei apie tai informuotų visuomenę.

STT taip pat turėtų teisę pati atlikti konkrečios įstaigos ar institucijos atsparumo korupcijai lygio nustatymą. Be kita ko, įstatyme numatoma, jog įsivertinimo rezultatai galėtų turėti įtakos įstaigos finansavimui.

Taip pat siūloma įtvirtinti didesnę vadovų atsakomybę – jie turėtų užtikrinti, jog įstaigoje tinkamai ir nepriklausomai įgyvendinama korupcijos prevencija. Į tai būtų atsižvelgiama vykdant jų veiklos vertinimą. Apie nepakankamus ar netinkamus įstaigos ir jos vadovo veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką galėtų būti skelbiama viešai.

Pataisas Prezidentūra skelbia inicijuojanti kartu su STT.

Šių metų pradžioje „Transparency International“ paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse (KSI) Lietuva su 60 balų iš 100 yra 35 vietoje 180 šalių sąraše.

Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 15 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 87 balais.

„Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, su kuo bendrauja ir kaip sprendimus priiminėja mūsų politikai ir valstybės tarnautojai“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

„Kalbėdami apie įtakos darymą dažnai visą dėmesį sutelkiame į nacionalinę politiką ir nepelnytai pamirštame savivaldos lygį“, – pridūrė jis.

TILS duomenimis, 13 iš 60 arba kiek daugiau nei kas penktas meras skelbia nuolatines darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo kadencijos pradžios. Du trečdaliai merų – 41 iš 60 – viešina laikinas darbotvarkes, kuriose matomi tik einamosios dienos, savaitės ar mėnesio susitikimai.

S. Muravjovo teigimu, nors skaidrumo savivaldoje galėtų būti daugiau ir dauguma jų veikia „proginio skaidrumo sąlygomis“, matomi lyderiai, atvirai informuojantys apie savo susitikimus.

„Labai norėčiau, kad dar daugiau savivaldybių vadovų skelbtų išsamias nuolatines darbotvarkes, kurios leistų lengvai suprasti, kas įvyko prieš mėnesį arba du. Tokios darbotvarkės yra pokalbio apie skaidrumą pradžia, juk jos leidžia suprasti, su kuo buvo aptartas bendruomenei svarbus klausimas, kada tai buvo padaryta“, – sako S. Muravjovas.

„Laikinos vienos dienos arba savaitės darbotvarkės tokios galimybės nesuteikia ir skatina bendruomenės užmaršumą“, – teigia jis.

Tokios darbotvarkės yra pokalbio apie skaidrumą pradžia, juk jos leidžia suprasti, su kuo buvo aptartas bendruomenei svarbus klausimas, kada tai buvo padaryta.

Daugiausia – 216 – susitikimų per pirmuosius kadencijos metus su interesų grupėmis paviešino Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, 109 susitikimus – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, 102 – Neringos meras Darius Jasaitis. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius paviešino 96 susitikimus, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas – 84.

Šeši merai – Kalvarijos, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Panevėžio rajono ir Šalčininkų rajono – savo darbotvarkių neskelbia visai.

Pasak S. Muravjovo, viešinami susitikimai leidžia geriau suprasti kontekstą, kuriame gimsta sprendimai ir šios darbotvarkės parodo savotišką įstaigos darbo pulsą.

„Pernelyg dažnai nuasmenindavome politiką. Bet juk nėra taip, kad politikų sprendimai gimsta savaime. Džiaugiuosi, kad atsikratome mito, jog politikai nesitaria su kitais, ir vis dažniau sutariame, jog geras politikas yra skaidrus ir aktyvus, su kitais bendraujantis politikas. Tad daug susitikimų skelbiantys savivaldos atstovai yra gerieji pavyzdžiai, kurie, tikiuosi, įkvėps ir kitus kolegas daryti tą patį“, – teigė jis.

Vis dėlto, TILS vadovo teigimu, suskaičiuoti 1422 susitikimai su interesų grupių atstovais tėra ledkalnio viršūnė.

„Tokių susitikimų gali būti net dešimt kartų daugiau“, – mano jis.

TILS duomenimis, savivaldybių vadovai daugiausia, 584 kartus, susitiko su verslo atstovais, taip pat švietimo, sporto ir mokslo atstovais – 314 susitikimų bei su NVO ir registruotomis vietos bendruomenėmis – 144 kartus.

Tuo metu susitikimų su registruotais lobistais nebuvo.

„Man regis, tai vaizdžiai parodo, jog mūsų lobistinės veiklos reguliavimą būtina taisyti“, – tvirtino  S. Muravjovas.

TILS į skaičiavimą neįtraukė savivaldybių vadovų susitikimų su valstybės tarnautojais, pareigūnais ar parlamentarais, vidinių susitikimų su savivaldybių administracijomis.

TILS savivaldybių vadovams siūlo viešinti savo susitikimus darbotvarkėse savivaldybės puslapyje ir informuoti apie susitikimus su interesų grupėmis: asociacijomis, konfederacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, paramos ir labdaros fondais, registruotais lobistais, kaip ir viešinti susitikimus, kurių metu savivaldybės vadovas gauna pasiūlymų, susijusių su norminių teisės aktų priėmimu, finansavimo prašymu ir panašiai.

Taip pat rekomenduojama darbotvarkėse nurodyti, su kokios organizacijos atstovais susitinkama, kokios jų pareigos, kur ir kada susitikimas vyksta, koks jo tikslas ir tema bei aiškiai įvardinti, kokie klausimai aptariami susitikimo metu.

Darbotvarkes taip pat siūloma skelbti reguliariai bei pateikiant visus buvusius ir jau suplanuotus būsimus kadencijos susitikimus.

„Raginčiau politikus nelaukti įstatymų pakeitimų ir kiekvienai partijai paprasčiausiai susitarti, kad jos atstovai, patekę į Seimą arba savivaldybės tarybą, pradės skelbti susitikimus su verslininkais, nevyriausybinių organizacijų atstovais arba profsąjungomis“, – sakė TILS vadovas.

Parengė programą

Vis dar nuotoliniu būdu posėdžiavę miesto tarybos nariai svarstė ir patvirtino 2020–2022 m. korupcijos prevencijos programą.

Šis dokumentas skirtas korupcijos prevencijai užtikrinti savivaldybės institucijose ir įstaigose.

Programą miesto tarybos nariams pristatęs Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Didžiokas teigė, kad, specialiai darbo grupei parengus programos projektą, buvo priimami darbo grupės, savivaldybės administracijos atstovai, sekretoriato teisininkai teikė pasiūlymus, jų sulaukta ir iš Antikorupcijos komisijos narių.

Pagal juos programos projektas buvo patobulintas ir galų gale patvirtintas Antikorupcijos komisijos posėdyje.

Numatė naujovių

Pasak R.Didžioko, palyginti su anksčiau buvusia programa, dabartinėje yra ir kelios naujovės.

Tikimasi, kad didesnį skaidrumą padės užtikrinti plačiau viešinama informacija. Pavyzdžiui, naujoje programoje numatyta, kad savivaldybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse turi būti paskelbta informacija apie vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, sukurtą pridėtinę vertę.

Numatoma ir tai, kad nuo šiol interneto svetainėse turės būti skelbiama informacija apie gautas dovanas, suteiktą paramą.

Įvardyta ir galimybė pasitelkti informacines technologijas – sukurti ir įdiegti skaitmenizuotą įrankį, skirtą korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo stebėsenai bei kontrolei.

Taip pat ketinama sudaryti sąlygas seniūnaičiams įsitraukti į miesto strateginio veiklos plano rengimo ciklą planavimo proceso pradžioje.

Dėl mokymų – klausimai

Programoje, kaip ir anksčiau, numatyta organizuoti mokymus antikorupcijos temomis.

Tiesa, ši priemonė kai kuriems politikams sukėlė klausimų. Politikė Nina Puteikienė sakė, kad jai yra tekę dalyvauti tokiuose mokymuose, kurie esą buvo visiškai nevertingi. Anot jos, per vienus mokymus buvo dėstoma demokratijos istorija, o per kitus – pasakojama apie korupciją Afrikoje.

R.Didžiokas kolegei aiškino, kad iki šiol mokymai nedaug priklausė nuo Antikorupcijos komisijos, mat juos organizuodavo specialiosios tarnybos. Dabar ketinama prašyti papildomų lėšų profesionaliems mokymams.

Dėmesys – pirmininkui

Kaip jau tampa įprasta, svarstant šios srities klausimus, dažnai nemažai politikų aistrų kelia miesto Antikorupcijos komisijos veikla, pirmininko asmuo.

Nuo pagrindinės svarstymo klausimo temos nukrypta ir šįkart.

Miesto tarybos narė Ligita Girskienė atkreipė dėmesį, kad Antikorupcijos komisijos pirmininko postą turėtų užimti tarybos opozicijos atstovas. Politikė domėjosi, ar R.Didžiokas nesvarsto galimybių pasitraukti iš užimamų pareigų, mat nepriklauso opozicijai.

R.Didžiokas patikino, kad tokiam žingsniui yra pasiruošęs, ir pakvietė politikus iš opozicijos perimti pareigas bei pradėti darbuotis.

"Negalime daryti parodijos, negalima, kad Antikorupcijos komisijai vadovautų valdančiosios daugumos atstovas. Mes turime tik imitaciją tos veiklos", – teigė N.Puteikienė.

Posėdyje buvo ir daugiau pasisakiusiųjų dėl komisijos pirmininko.

"Matau, kad kiaušinienė mums labai patinka. Šiandien svarstome apie komisijos priemonių planą ir kalbame apie pirmininką. Sugebame nueiti nuo pagrindinio klausimo", – kolegas nenukrypti nuo esmės ragino miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Tiesa, posėdyje komisijos pirmininkas sulaukė ir pagyrimų.

Politikas Audrius Petrošius pažymėjo, kad R.Didžiokas dirba profesionaliai, jo gebėjimą atsiriboti nuo emocijų esą demonstruoja ir tai, kad, rengiant korupcijos prevencijos programą, buvo atsižvelgta į opozicijos atstovų pateiktas pastabas.

Išsekus diskusijoms galiausiai programa buvo patvirtinta – už balsavo 16 tarybos narių, susilaikė 11.

Atliekant tyrimą, ministerijos darbuotojai bendradarbiavo su STT pareigūnais.

Nustatyta, kad šiuose procesuose egzistuoja korupcijos rizikos tikimybė ir pateikti siūlymai, kaip būtų galima ją sumažinti.

STT pareigūnai nustatė, kad ministerija, priimdama naujus dalininkus į savo viešąsias įstaigas, kuriomis dabar tampa visos profesinio mokymo įstaigos, nekelia jiems jokių reikalavimų. Ketinančiam tapti dalininku pakanka pateikti prašymą, pritarti įstaigos veiklos tikslams ir nurodyti įnašą į dalininkų kapitalą. Pavyzdžiui, septyniolikoje profesinio mokymo įstaigų - vienuolika dalininkų yra įvairios uždarosios akcinės bendrovės. Visi viešųjų įstaigų dalininkai buvo priimti nesant konkrečių atrankos kriterijų.

STT korupcijos prevencijos specialistai pastebėjo, kad vis dar išliko dalis viešųjų įstaigų, kuriose visi jos dalininkai turi vienodą skaičių balsų, ir ministerija, kaip steigėja, neturi sprendžiamojo balso jokiais viešosios įstaigos veiklos klausimais.

STT pareigūnai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas nenustato dalininko įnašo dydžio. Kaip rodo praktika, šių įnašų yra įvairių, nuo 0,29 iki 58 214 eurų, o dažniausiai dalininkai linkę įnešti nuo 0,29 iki 300 eurų. Dalininkai, investavę į viešąją įstaigą bet kokio dydžio įnašą, naudojasi viešajai įstaigai suteiktu panaudos teise valdyti nekilnojamuoju turtu neatlygintinai ir galimai uždirba iš savo veiklos pajamų. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras iš Švietimo ir mokslo ministerijos panaudos sutartimi gavo neatlygintinai naudotis daug ir įvairaus nekilnojamojo turto (mokymo patalpų, poilsio namų, butų, palėpių, dirbtuvių, bibliotekų ir t. t.). Vienomis iš tokių patalpų naudojasi ir viena iš šios profesinės mokyklos dalininkių - UAB „Ortopedijos klinika“.

STT rekomendavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, priimant naują dalininką, nustatyti jam keliamus reikalavimus, tikslus ir uždavinius. Pretendentas į dalininkus turėtų pateikti raštu išsamius duomenis apie save ir savo veiklą, lūkesčius ir naudą viešajai įstaigai, pagrįsti savo naudą dalyvaujant viešosios įstaigos veikloje. Pretendentai turėtų būti kviečiami dialogo svarstant jų kandidatūras.

Taip pat pasiūlyta nustatyti aiškią įnašo nustatymo ir jo naudojimo politiką, kuri padėtų sukurti visiems ketinantiems tapti ir esamiems viešųjų įstaigų dalininkams vienodas teises ir pareigas.

Ministerijai rekomenduojama aktyviau dalyvauti viešųjų įstaigų veikloje, tiek kaip dalininkei, tiek kaip steigėjai, neapsiriboti formalia dalininkės veikla. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visuotiniame dalininkų susirinkime valstybė turėtų balsų daugumą visais sprendžiamais klausimais, o kai kuriais - sprendžiamojo balso teisę.

Ministerija per tris mėnesius turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.

Norėtųsi klysti, bet ar nauji vėjai tikrai atneš bent minimalių pragiedrulių į šešėlio karalystę?

Tūkstančiai valstybės tarnautojų per prievartą paversti specialiųjų tarnybų agentais, kurie, it kokie užsienio žvalgybų kurmiai, kiekvieną į jų rankas patekusį dokumentą įpareigoti įvertinti pagal galimus korupcijos požymius ir, užuodus ką negero, pranešti centrui. O ar iki šiol valstybės tarnautojams tai daryti kažkas draudė? Ar daug jų kreipėsi? Ne. Nes užmerkti akis paprasčiau ir saugiau. Naujoji prievolė, sako, garantuos kurmio apsaugą. Galbūt. Bet ar ji tikrai bus tokia, kokią matome filmuose apie šnipų karus ir kokios visiškai ne juokais reikėtų, pvz., jei pranešėjas – vienas iš keliasdešimt vietos administracijos klerkų, su šeima gyvenantis kelis tūkstančius gyventojų turinčioje savivaldybėje? Juk įpareigojama pranešti ne šiaip apie pakišas šokolado plytelėmis imančius raštininkus, bet korupciją, kuria užsiimantys veikėjai turi daug poveikio svertų.

Įparegojama pranešti ne šiaip apie pakišas šokolado plytelėmis imančius raštininkus, bet korupciją, kuria užsiimantys veikėjai turi daug poveikio svertų.

Na, gerai, manykime, kad kurmis – vienišius, svajojantis išnaikinti vietinės reikšmės oligarchus. Be reikalo centras prašo jo netrukdyti – apsireikšti tik turint "svarių duomenų". Įdomu, kokio lygio įrodymai laikytini pakankamais ir kokia forma jie turėtų būti pateikiami. Dokumentų kserokopijos ar skenai, padaryti slapta per pietų pertrauką? O gal ta proga valstybės tarnautojai bus aprūpinti telefonais su didelės raiškos kameromis ir apmokyti kurmiškų technologijų? Juk viešieji pirkimai ir klerkų mokymai – neatsiejama valstybės administravimo išlaidų dalis.

O gal viskas gerokai paprasčiau. Tūkstančiai valstybės tarnų paverčiami atpirkimo ožiais, jiems užkraunama dalis tų pačių "atitinkamų institucijų" darbo ir visi tuščiai laukia sensacingo dar vienos popierinės priemonės efekto. Nesulaukę galvosime ką nors nauja.