„JAV ir JK jau skiepija savo piliečius efektyvia ir saugia vakcina. Tuo tarpu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, sprendžia labai sunkią dilemą, kaip sustabdyti pandemijos plitimą likus mažiau kaip mėnesiui iki pirmųjų vakcinos dozių atvykimo į šalį. Iki šiol taikytos priemonės yra nepakankamos, o griežtesni sprendimai, kurie gali suvaldyti situaciją, susiję su žmonių judėjimo ir ekonominės veiklos suvaržymais. Pirmosios bangos Europoje analizė rodo, kad mažiausi COVID-19 protrūkiai įvyko tose Europos šalyse, į kurias infekcija atkeliavo vėliausiai ir kurios net ir esant mažam susirgimų skaičiui pradėjo taikyti įvairius apribojimus. Anksti pradėjusios taikyti ribojimus šalys taikė ne tokias griežtas priemones, bet tos priemonės pasirodė efektyvios (pvz. Lietuvoje). „Pavėlavusios“ šalys buvo priverstos vykdyti griežtą visos šalies uždarymo arba Lockdown politiką“, – apie koronaviruso situacijos valdymą rašė profesorius.
Pirmosios bangos Europoje analizė rodo, kad mažiausi COVID-19 protrūkiai įvyko tose Europos šalyse, į kurias infekcija atkeliavo vėliausiai ir kurios net ir esant mažam susirgimų skaičiui pradėjo taikyti įvairius apribojimus.
„Kita vertus, JAV mokslininkai, išanalizavę net 98 milijonų amerikiečių mobilumo duomenis, identifikavo labiausiai tikėtinas užsikrėtimo vietas visuomenėje: religinių apeigų įstaigos, bažnyčios, restoranai, barai ir kavinės, sporto centrai, viešbučiai, maisto ir ne maisto prekių parduotuvės. Galiausiai tapo aišku, kad iš visuomenės į namų ūkius persikėlusi infekcija intensyviai linta tarp šeimos narių, o ypač tuomet, kai seniai nesimatę kelios šeimos susėda vakarop išgerti vyno ir nusiima visas kaukes. Štai apie tai nueinančiai Vyriausybei ir bandė pasakyti profesorius Mindaugas Stankūnas“, – teigė V. Kasiulevičius.
Profesorius pateikė ir mokslininkų įžvalgas, kokių priemonių reikia imtis kovoje su viruso plitimu. „Ką galime padaryti, kad tai sustabdytume? Viename prestižiškiausių mokslo pasaulio žurnalų Nature (Gamta) paskelbta studija, kurioje mokslininkai nagrinėję taikytas vyriausybių intervencijas pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu vieningai sutaria, kad efektyviausios yra šešios pandemijos valdymo priemonės:
1) Mažų susibūrimų apribojimas.
2) Mokymo įstaigų uždarymas,
3) Sienų kontrolė,
4) Asmenų judėjimo apribojimas,
5) Aprūpinimas apsaugos priemonėmis,
6) Visiškas šalies uždarymas (National Lockdown). The Lancet analizė papildė efektyviausiai stabdančių COVID-19 plitimą priemonių sąrašą tarptautinių kelionių ir viešojo transporto ribojimais“, – vardijo profesorius.
Freepik.com nuotr.
„Kita dar recenzuojamoje medicinos spaudoje nepublikuota analizė rodo, kad penkios iš vyriausybių taikomų pandemijos valdymo priemonių turi gana didelį poveikį, jeigu jos įgyvendinamos pilna apimtimi:
1) Darbo vietų uždarymas.
2) Judėjimo apribojimai šalies viduje.
3) Reikalavimas likti namuose.
4) Visuomenės informavimo kampanijos.
5) Įvairaus lygmens mokyklų uždarymas.
Keturios iš penkių priemonių yra susiję su mažesniu infekcijų augimo greičiu ir netgi santykinai žemu infekcijos lygmeniu baigus taikyti šias priemones. Visgi viešosios informavimo kampanijos daro didžiausią įtaką tik esant intensyviam infekcijos plitimui (kaip šiuo metu yra Lietuvoje), tačiau tam būtina efektyvi tradicinės ir socialinės žiniasklaidos koordinacija“, – socialiniame tinkle rašė V. Kasiulevičius.
Profesorius aptarė ir Australijos taikytas kovos su COVID-19 plitimu priemones. „Nors Australija irgi profesoriaus M. Stankūno domėjimosi sritis, tačiau norisi gerą pavyzdį dar sykį pristatyti. Šių metų pietų pusrutulio žiema tapo palanki plisti COVID-19 Australijoje. Melburnas tapo protrūkio zona, tačiau australai susitvarkė, kai buvo įvesti 4 lygmens ribojimai. Kokias priemones taikė australai infekcijos plitimo stabdymui?
2020 m. Liepos 10 d. plintant pandemijai įvedami 3 lygmens ribojimai:
1) Rekomenduojama likti namuose, išskyrus vykimą į darbą, prižiūrint neįgaliuosius, vienišus žmones, leidžiama išvykti įsigyti būtiniausių prekių, užtikrinami medicininiai poreikiai.
2) Uždaudžiama keliauti iš regioninės Viktorijos į didmiestį Melburną.
3) Restoranai ir kavinės tiekia maistą tik išsinešimui.
4) Bibliotekos ir bendruomenių centrai nedirba, draudžiami bet kokie susibūrimai, išskyrus vestuves ir laidotuves. Vestuvėse gali dalyvauti tik 5 žmonės, laidotuvėse – 10 žmonių.
5) Kino teatrai, zoologijos sodai, laukinių gyvūnų parkai, galerijos, muziejai, koncertų vietos, stovyklavietės, uždaryta nameliu ant ratų nuoma.
6) Nebūtina mažmeninė prekyba uždaryta. Pagrindinė mažmeninė prekyba apima maistą / prekybos centrus, degalus, kirpyklas ir kt.
Situacija išlieka bloga, todėl 2020 m. Rugpjūčio 3 d. Australija Melburne įveda 4 lygmens apribojimus, kurie papildo jau taikomų apribojimų sąrašą:
1) Mokyklos uždaromos.
3) Privalomos veido kaukės.
4) Įvedama komendanto valanda nuo 20 iki 5 valandos ryto (privaloma likti namuose, išskyrus vykimą į darbą, medicininės priežiūros ir globos paslaugų teikimą).
5) Uždraudžiami kontaktai su kitais namų ūkiais.
6) Draudžiamos nebūtinos kelionės iš namų iki 5 km. atstumu.
7) Lauke per viena dieną leidžiama mankštintis iki 1 val.
8) Tik vienas asmuo iš namų ūkio gali palikti namus įsigyti būtinų prekių ir paslaugų.
Situacija labai greitai stabilizuojasi ir ima gerėti“, – feisbuke rašė profesorius.
Freepik.com nuotr.
Primename, kad per praėjusią parą patvirtinti 3303 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 27 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą pasveiko 2509 žmonės.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 90 tūkst. 252 asmenys, 50 tūkst. 300 – tebeserga, 38 tūkst. 768 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 791 žmogus, dėl kitų priežasčių mirė 394 užsikrėtusieji.
Per praėjusią parą ištirti 13 tūkst. 428 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 403 tūkst.151.
