Praskleidė užkulisius
Kiek uždirba geriausi sumo imtynininkai, ką jie valgo, kad būtų tokie stambūs, bet tuo pat metu ir stiprūs, vikrūs, – atsakymus į šiuos ir kitus klausimus apie nacionalinį Japonijos sportą pateikė Hiro Morita.
Kauno kovos menų akademijoje (KKMA) surengtoje paskaitoje svečias iš Azijos atskleidė įdomių bei intriguojančių detalių apie sumo.
Žinomas "NHK World Japan" televizijos laidų apie sumo vedėjas bei komentatorius daugiau nei valandai prikaustė mažųjų kauniečių ir jų tėvelių dėmesį pateikdamas ne tik plačiai žinomas, bet ir mažai girdėtas istorijas apie sumo istoriją bei dabartį.
Japonijos ambasados iniciatyva suorganizuotame renginyje svečiui talkino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas.
Nevalgo keturkojų
Japonijoje bene populiariausia sporto šaka skaičiuoja pusantro tūkstančio metų. Skaičiuojama, kad šalyje per 650 sumo profesionalų, iš jų 80 priklauso elito grupei.
Sumo varžybų tikslas – išstumti priešininką iš kovos aikštelės (4,5 m skersmens apskritimo). Prieš kiekvieną dvikovą atliekami ritualai. Vieni jų turi dvasinę reikšmę (druskos barstymas energiškai išvalant erdvę), kiti – praktinę (rankų ir kojų išskėtimas, parodant varžovui, kad nėra slepiamas ginklas).
Per metus Japonijoje surengiami šeši profesionalų turnyrai, kurių kiekvienas trunka penkiolika dienų, o kovos vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Norėdami atlaikyti tokį krūvį imtynininkai valgo kaloringą, bet liesą maistą.
"Valgome tik vištieną, jokios kiaulienos ar jautienos. Juk sumo priliesti žemę keturiomis (vienu metu ir rankomis, ir kojomis – aut. past.) reiškia pralaimėjimą, o višta visada vaikšto ant dviejų kojų, tad niekada nepralaimi", – juokavo H.Morita.
Stipriausias – mongolas
Jo žodžiais, geriausi sumo kovotojai uždirba milijonus JAV dolerių. Už pergalę didžiajame turnyre įteikiamas maždaug 100 tūkst. dolerių prizas ir imperatoriaus taurė.
Hakuho Sho, sumo žvaigždė iš Mongolijos, sveriantis apie 160 kg, šį trofėjų yra kėlęs net 42 kartus. Skambių laimėjimų yra pasiekę ir kovotojai iš Brazilijos, Havajų, Kinijos, Bulgarijos, Sakartvelo bei Estijos.
"Mūsų auklėtiniams ir jų tėveliams buvo naudinga susipažinti su dar vienu japonų kovos menu. Sumo taisyklės gerokai skiriasi nuo mūsų propaguojamo karatė, tačiau principai panašūs: sportininkai ne tik ugdo charakterio tvirtumą, bet ir pagarbą mokytojui, kolegai, aplinkai", – sakė vienas karatė pradininkų Lietuvoje, KKMA vadovas Kazimieras Bartkevičius.
