Kairiajame Dangės krante įrengtos krantinės nuo Pilies tilto iki įplaukos į pilies uostelį driekiasi 219 metrų. Tai yra dvi skirtingų pločių krantinės viena greta kitos.
Viena jų – trumpesnė, ji driekiasi nuo tilto iki senosios perkėlos įplaukos ir yra apie 97 metrų ilgio, bet yra platesnė, jos plotis siekia beveik 18 metrų. Kita – ilgesnė – kiek daugiau nei 121 metras, plotis – apie 6 metrai.
Abi jos įrengtos 1959 metais, anksčiau naudotos senosios perkėlos reikmėms. 2010 metais abi krantinės suremontuotos. Kaip tikino A. Latakas, remontas buvo labai kapitalus, todėl krantinės turėtų ilgai tarnauti: sukatas plieninis įlaidas, naudotas granitas, ąžuolo ir raudonmedžio mediena.
Linkiu, kad prie šitos krantinės švartuotųsi sėkmingi, neskęstantys laivai, kad ši krantinė būtų laiminga visiems, kas ateis čia gėrėtis nuostabiais vaizdais.
Turto perdavimas yra sudėtingas procesas ir vyksta ilgai, perduodanti pusė turi surinkti daug dokumentų. Taip sutapo, kad krantinių perdavimo aktas pasirašytas gruodžio 21 dieną. Simbolinis krantinių perdavimas įvyko gruodžio 23-ąją.
„Keliame savo veiklą toliau nuo miesto centro. Suprantame, kad čia krovos ar kitos ūkinės veiklos negalime vystyti. Pagaliau būtume nesuprasti, jei čia pradėtume čia kažką krauti ar kažką panašaus daryti“, – paaiškino A. Latakas.
Meras dovanojamą krantinę vadino tiltu tarp miesto ir uosto.
Rūpestis krantinėmis perėjo miestui. V. Grubliausko teigimu, dabar svarbu jas gerai prižiūrėti ir sekti jų būklę. Svarbiausia krantinių paskirtis – laivų švartavimosi vieta.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Linkiu, kad prie šitos krantinės švartuotųsi sėkmingi, neskęstantys laivai, kad ši krantinė būtų laiminga visiems, kas ateis čia gėrėtis nuostabiais vaizdais. Laivai čia turėtų dar kartą liudyti, kad gyvename tikros jūrinės valstybės uostamiestyje. Tokioms dovanoms mes pasiruošę bet kuriuo metų laiku“, – viltingai kalbėjo V. Grubliauskas.
Tikėtina, kad arčiau tilto bus įrengta vieta, kur galės švartuotis Klaipėdos žvejai ir krantinėje išsikrauti savo laimikį. Svarbu, kad būtų žuvų ir kam jas gaudyti bei atgabenti į Klaipėdą.
Laivai čia turėtų dar kartą liudyti, kad gyvename tikros jūrinės valstybės uostamiestyje.
A. Latakas nustebino V. Grubliauską įteikdamas ne tik turto perdavimo pažymėjimą, bet ir ryškiu kaspinu perrištą dėžę. Meras ją atidarė nekantraudamas. Į dangų pakilo du balionai, užėmę didžiąją dėžės dalį. Viduje dar buvo visas pluoštas krantinių dokumentų.
„Vis dar neatsakyta, duoti ar gauti dovanas yra geriau. Pasitinkant 2021-ųjų Kalėdas perduodami miestui krantines jaučiame, kad tai vienodai svarbu tiek uostui, tiek naujiesiems jų šeimininkams. Nuostabu, kad čia nebus vykdoma pramoninė veikla, žmonės galės mėgautis upės vaizdais, švartuoti čia laivus. Džiaugiamės, kad vyksta konversija – tam tikros uosto teritorijos perduodamos miestui. Neabejojame, kad miestui perduodamos dvi krantinės pateko į geras ir rūpestingas rankas“, – teigė A. Latakas.
Panašiai dar anksčiau Klaipėdai atiteko piliavietės, Memelio miesto teritorijos. Uostas dar turi teritorijų, kurias ketina perleisti miestui. Tai bus vietos, kur uosto įmonės nebevykdo savo veiklos. Kitos panašios iškilmės galėtų vykti prie senosios perkėlos pastato, 46 arų sklype, tačiau ši žemė bus perleidžiama Klaipėdai per Nacionalinę žemės tarnybą.
