Civilinę bylą šią savaitę pradėjo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas.
Šeima įsitikinusi, kad dėl ligoninės medikų padarytos klaidos jų vaikas tapo neįgalus ir prašo atlyginti žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos vaikų ligoninė su ieškiniu nesutinka ir teigia, jog nesama objektyvių duomenų, įrodančių ligoninės kaltę. Be to, medikų klaidų nenustatė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
Operavo prieš dvejus metus
Kaip teisme pasakojo berniuko mama, prieš dvejus metus ligoninėje tuomet dvimečiui atlikta kaklo operacija, nes jam netrukus po gimimo nustatyta kreivakaklystė. Nepavykus rezultatų pasiekti mankštomis ir kitomis priemonėmis, medikai rekomendavo kaklo raumenų atlaisvinimo operaciją.
„Po operacijos vaikui pabudus vyras pamatė, kad jis nevaldo dešinės rankos. Gydytojas pasimetė, o vyrui paklausus, ar taip turi būti, pasakė – ne“, – teisme pasakojo mama.
Po operacijos vaikui pabudus vyras pamatė, kad jis nevaldo dešinės rankos. Gydytojas pasimetė, o vyrui paklausus, ar taip turi būti, pasakė – ne.
Savaitę ligoninėje praleidusi šeima teisme teigė pasigedusi medikų dėmesio sprendžiant situaciją, atliekant papildomus tyrimus. Paskyrus kaklo įtvarą vaikas išleistas namo.
„Vaiką parsivežėme dar labiau sužalotą, kabančia ranka, irzlų, su be perstojo reikalinga priežiūra. Įsivaizduokite, turi dvi rankas ir lieka viena“, – situaciją prisiminė dabar keturmečio berniuko mama.
Pasak moters, Klaipėdos vaikų ligoninės medikai po operacijos kartą per savaitę apžiūrėdavo berniuką, tačiau esą jokių kitų žingsnių nesiėmė. Šeima teigė savo iniciatyva kreipusis į neurologus ir kitų sričių medikus, domėjosi, kas galėjo lemti rankos nevaldymą. Įtarta, kad per operaciją pažeistos nervų šaknelės.
Galiausiai, kaip teigė mama, pareikalavus apsilankymo Kauno klinikose, berniuką apžiūrėjo ir dar kartą operavo klinikų medikai.
„Mes užsiimame ne kreivakaklystės, o rankos atstatymu“, – teisme sakė moteris.
Berniuko sveikatos būklė kiek pagerėjo nuolat lankant mankštas, ergoterapiją, tačiau, kaip nurodė šeima, pilnavertiškai valdyti rankos jis negali, pats neapsirengia. Medikai prognozuoja, jog pilnai atsistatyti gali ir nepavykti.
Teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis teisme nurodė, kad pakanka rankos sudrebėjimo ir vos kelių milimetrų netikslumas operacijos metu gali nulemti nervo pažeidimą. Jo nuomone, per operaciją skalpelis galėjo nueiti giliau ir pažeisti kaklo nervus, o tai lėmė rankos valdymo sutrikimą.
Tiesa, eksperto teigimu, sportuojant vaiko būklė turėtų gerėti ir gali pilnai atsistatyti.
Pažeidimo neparodė ir magnetinis rezonansas
Vaiką gydęs vaikų ligoninės gydytojas ortopedas Mindaugas Gružauskas teisme tvirtino, kad ligoninės medikai viską atliko itin kruopščiai.
„Pacientas, dėl kurio susirinkome, prieš operaciją buvo atidžiai, nuodugniai ir labai kruopščiai tiriamas. Konsultuotas įvairių gydytojų, ausų, akių, radiologijos specialistų, atmestos gretutinės patologijos. Po operacijos pasireiškė operuotos pusės rankos deficitas. Jis fiksuotas medicininiuose dokumentuose, aptarta su gausiu būriu kitų specialistų“, – sakė M. Gružauskas.
Jis patikslino, kad vaikas ranką valdė, ji netapo nejautri, tačiau sutriko kai kurios funkcijos.
Vaiką konsultavo ir neurochirurgai. Medikai padarė išvadą, jog komplikaciją galėjo sukelti pooperacinis randas, kraujosruva rando srityje. Pažeidimų nervo srityje neparodė ir magnetinis rezonansas. Nervo vientisumo pažeidimas paaiškėjo antros operacijos metu.
„Jei būtų kilusi abejonė, kad pažeistas vientisumas, būtų operuotas kuo skubiau, bet tokio įtarimo nebuvo iki pat antros operacijos“, – kalbėjo gydytojas.
Jo teigimu, komplikacijos galėjo kilti ir dėl berniuko įgimtos ligos – kreivakaklystės.
Pasak gydytojo, nukreipimas į Kauno klinikas nebuvęs pavėluotas. Toks sprendimas priimtas išnaudojus visus vietos specialistų ir paskirto gydymo resursus. M. Gružausko teigimu, vertinant medicininius dokumentus, šiuo metu berniuko sveikatos būklė yra gerėjanti.
Su ieškiniu nesutinka
Klaipėdos vaikų ligoninei atstovaujantis advokatas Gintautas Daugėla pabrėžė, kad šeimos pateikta informacija yra gana sutirštinta. Gynėjo teigimu, mamos pateikti duomenys, jog berniukas kas savaitę po operacijos buvo apžiūrimas gydytojų konsiliumo ir galiausiai išsiųstas į klinikas, rodo tinkamą medikų dėmesį pacientui.
Pasak G. Daugėlos, esama duomenų, kad vaikui rankos funkcijos šiuo metu yra atsistačiusios. Be to, teismui nebuvo pateikti patikimų duomenų, kad gydytojai per operaciją iš tiesų pažeidė nervą.
Ligoninės specialistų viskas buvo padaryta taip, kaip turi būti. Čia yra ne mano, o komisijos išvados, kur taip pat dirba specialistai.
„Ligoninės specialistų viskas buvo padaryta taip, kaip turi būti. Čia yra ne mano, o komisijos išvados, kur taip pat dirba specialistai“, – teigė G. Daugėla.
Jis abejojo šeimos pasamdytu privačiu ekspertu, kuris pateikė išvadas dėl galimo vaiko sužalojimo operacijos metu.
Anot G. Daugėlos, tėvai praleido terminą, per kurį turėjo kreiptis į teismą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, jog po Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados į teismą kreiptis skiriamas 30 dienų terminas.
Su ieškiniu nesutinka ir draudimo kompanija.
„Byloje yra dviejų specialistų išvados, ir jos kardinaliai skirtingos. Vieno – kad viskas laiku ir tinkamai, kito specialisto – netinkamai, ne laiku, darant pažeidimus. Nesutinkame su tokia eksperto išvada“, – teigė draudimo atstovas Vaidas Milius.
Kitame posėdyje ketinama apklausti berniuką operavusi Kauno klinikų neurochirurgą bei vertinti vaiko medicinos kortelėje esančius duomenis apie gydymo eigą bei esamą sveikatos būklę.
