Perlas, deimantas, žudikė kūdikio veidu. Taip vadinama talentingoji krepšininkė Justė Veronika Jocytė. Lietuvę versdamosi per galvas viliojo garsiausios JAV ir Europos krepšinio akademijos. Palangiškė pasirinko prestižinę daugkartinio NBA čempiono Tony Parkerio akademiją Prancūzijoje ir joje jau pradėjo kelti savo meistriškumą. Ten praleido keturis mėnesius, o kovą dėl koronaviruso pandemijos laikinai grįžo į Lietuvą.

Mergaitė, kaip ir jos pusantrų metų vyresnis brolis Rokas, gimė JAV. Į šią šalį buvo išvykęs mokytis tėtis Alvydas – jis studijavo viename Nebraskos koledžų, ten pat siekė ir krepšinio aukštumų. Tačiau lietuvį ėmė kamuoti traumos, jis suprato, kad kalnų krepšinio aikštėje nenuvers, todėl šeima, prabėgus vos dviem mėnesiams nuo Justės gimimo, nutarė grįžti į Lietuvą.

Palangoje J. Jocytės tėtis toliau žaidė krepšinį mėgėjų lygoje. Alvydas dukterį nusivesdavo į įvairias varžybas. Kartą sportiškai atrodančią mergaitę pastebėjo trenerė Daiva Mažionienė. Ji pakvietė Justę ateiti į krepšinio treniruotes. J. Jocytė nedvejodama sutiko.

Tėtis ketino savo atžalą leisti į muzikos mokyklą, bet pamatęs, su kokia didžiule aistra ji pasinėrė į krepšinį, greitai persigalvojo.

Žaidė su vyresnėmis

J. Jocytė pateko į vieną grupę su net ketveriais metais vyresnėmis krepšininkėmis, mat Palangoje nebuvo jos amžiaus mergaičių grupės.

Justė dar prieš pradėdama lankyti treniruotes kieme nuolat mėtė kamuolį su broliu Roku. Ne tik mėtė, bet ir žaisdavo vienas prieš vieną. Nė vienas nenorėdavo nusileisti. J. Jocytei nuo mažų dienų į kraują buvo įaugęs troškimas laimėti ir būti geriausia.

Ne kartą tie mūšiai baigdavosi muštynėmis, nekalbadieniais, mergaitės ašaromis, nes dažniausiai nugalėdavo vyresnis brolis. Vaikai lauke tarpusavyje kovodavo net prietemoje. Šios dvikovos užgrūdino Justę, todėl paskui jai nebuvo sunku rungtyniauti su gerokai vyresnėmis varžovėmis.

Rokas irgi gabus žaidėjas, šiuo metu tobulėja Romos „Stella Azzurra“ krepšinio akademijoje. Jis nusprendė negrįžti į Lietuvą ir dėl koronaviruso užsidarius sienoms liko Italijoje.

Beje, Justės ir Roko dėdė Evaldas Jocys buvo žinomas Lietuvos krepšininkas. Jis atstovavo Plungės „Olimpo“ klubui, kuris anksčiau žaidė Lietuvos krepšinio lygoje, buvo vienas komandos lyderių. Jos tėtis Alvydas ir jo brolis Evaldas yra kilę iš Plungės.

Galbūt J. Jocytės talentas užkoduotas genuose? Į priekį gal stumia ir žemaitiškas charakteris?

Kasdien važinėjo į kitą miestą

Kai Justei sukako aštuoneri, krepšinio paslapčių mokytis ji persikėlė į Klaipėdą pas griežtą trenerę Ramunę Kumpienę, mat Palangoje taip ir neatsirado bent panašaus amžiaus mergaičių grupės. Tiesa, uostamiestyje palangiškei irgi teko lieti prakaitą su dičkėmis, bet dauguma jų buvo šiek tiek jaunesnės nei Palangoje – skyrė dveji, ne ketveri metai. Jaunėlė arė sukandusi dantis, nepraleido nė vienos treniruotės, ir šis darbas davė gardžių vaisių.

Klaipėdoje paaiškėjo, kad Justė ne tik darbšti, bet nepaprastai talentinga ir kūrybinga. Ji puikiai orientavosi įvairiose žaidimo situacijose, dažniausiai priimdavo teisingus sprendimus aikštėje, žaibiškai perprasdavo trenerės užduotis. Be to, jauniausia grupės krepšininkė išsiskyrė ypatingu plastiškumu ir psichologiniu tvirtumu – nejautė jokios baimės galynėdamasi su vyresnėmis varžovėmis.

Kai sukako devyneri, ji kasdien į treniruotes iš Palangos į Klaipėdą viena vykdavo autobusu.

Bausmė – neleisti žaisti

Justei patarimus dalijo ne tik trenerė, bet ir tėvas. Jis liepė tobulinti metimą ir per dieną į krepšį mesti kelis šimtus kartų. Alvydas buvo be galo reiklus. Jis reguliavo ir savo atžalų mitybą, miego režimą. Jei vaikai imdavo tinginiauti, grasindavo nebeleisti į treniruotes ir varžybas, o tai Justei su Roku atrodė kaip didžiausia bausmė.

Šis muštras išėjo į naudą. Palangos krepšinio princesė ne kartą davė į kaulus ir berniukams. Netrukus dėl to jai prilipo pravardė – samdoma žudikė kūdikio veidu (angliškai – „baby-faced assassin“).

Mergaitė tobulėjo kaip ant mielių. Dar po metų kitų įvairaus amžiaus Lietuvos moksleivių čempionatuose ji buvo tiesiog nesustabdoma: per rungtynes pelnydavo po 30–40 taškų, atkovodavo apie 15 kamuolių, atlikdavo nemažai rezultatyvių perdavimų.

Juodą darbą vainikavo pernai iškovotas sidabro medalis Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate Makedonijoje. Tada „superJustei“ buvo vos trylika, tačiau talentingoji juodadarbė buvo mūsų šalies komandos lyderė. Ji per mačą pelnydavo po 20 taškų ir tapo rezultatyviausia pirmenybių žaidėja.

Paskui palangiškė dar kurį laiką rungtyniavo šalies Moterų krepšinio lygoje kartu su suaugusiomis žaidėjomis. Ji atstovavo Klaipėdos „Neptūnui“ (taip dabar vadinasi ne tik uostamiesčio vyrų, bet ir moterų komanda). Klaipėdoje į moterų krepšinio rungtynes susirinkdavo pilna salė žmonių. Kai J .Jocytė išvyko į užsienį, „Neptūnas“ vėl rungtyniavo pustuštėje arenoje. Justė netgi debiutavo Lietuvos moterų rinktinėje.

NBA garsenybės pagyros

Netrukus J. Jocytė sulaukė siūlymo tobulėti T. Parkerio akademijoje, kuri įsikūrusi Prancūzijos mieste Lione. Ten nuvykusius Jocius priėmė pats T. Parkeris. Buvusi NBA žvaigždė apie lietuvės žaidimą pareiškė: „Po trejų metų turėsime nerealų talentą.“

J. Jocytė jau spėjo apsivilkti Vilerbano ASVEL moterų klubo aprangą ir debiutavo Eurolygoje. Ji tapo jauniausia šio turnyro krepšininke per visą varžybų istoriją – palangiškei tuo metu buvo 14 metų ir 29 dienos.

Išvykusi į Prancūziją lietuvė ėmė lankyti tarptautinę mokyklą, kuri priklauso T. Parkerio akademijai. Joje ji mokėsi prancūzų kalbos. Justė dar prieš išvykdama į svečią šalį pažadėjo visiems per pusmetį išmokti prancūziškai. T. Parkerio akademijoje didžiulis dėmesys skiriamas ir mokslui, nes suvokiama, kad tik maža dalis auklėtinių taps aukšto lygio žaidėjomis.

Lietuvę globoja ir pats T. Parkeris. Jis ne kartą kvietėsi talentingą krepšininkę į savo namus ir dalijo įvairių patarimų ne tik apie krepšinį. Palangiškę sužavėjo tai, kad NBA garsenybė yra paprastas, nuoširdus ir nepasikėlęs žmogus. Jis Justės tėčiui Alvydui pasakė, kad šis gali bet kada jam parašyti ar paskambinti, jeigu kyla klausimų.

Krepšinio deimantui iš Palangos dėmesį rodo ne tik T. Parkeris, bet ir gausus būrys Lietuvos bei kitų šalių žurnalistų. Ar tėtis nesibaimina, kad jo duktė gali užriesti nosį, pradėti per gerai galvoti apie save ir nustoti tobulėti?

„Tikrai ne. Ji neišpuiks, nesusirgs žvaigždžių liga. Justė gerai išauklėta, kukli, turi tvirtą charakterį. Mano duktė pasižymi ir geru humoro jausmu“, – ne kartą žurnalistams savo atžalą gyrė A. Jocys.

Tai, kad Justė moka pajuokauti, įsitikinau ir aš, kai palangiškę kalbinau jai grįžus namo.

– Kaip per karantiną leidžiate dienas?

– Būnu su tėčiu ir mama. Mokausi nuotoliniu būdu, mokytojai iš Prancūzijos siunčia įvairias užduotis. Taip pat sportuoju. Man yra sudaryta programa sportuoti specialiai namuose, pagal ją ir darbuojuosi. Dėl karantino krosų nebėgioju, bet labai norisi bent pasivaikščioti lauke.

– Kas Prancūzijoje patiko labiausiai? Kas buvo sunkiausia?

– Pirmiausia likau sužavėta treniruočių sąlygomis. Gali eiti į salę kada tik nori. Pratybos dažniausiai vykdavo dukart per dieną. Pati salė, visas inventorius yra visiškai naujas. Tik eik ir dirbk. Sunkiausia buvo pramokti prancūziškai. Visi mokslai prancūzų kalba. Šiek tiek paaiškina angliškai – ir viskas. Mokslai suderinti su treniruočių grafiku. Prancūzijoje pamokų kiek mažiau nei Lietuvoje.

– Tai ar pramokote prancūziškai?

– Laisvai dar nekalbu, bet suprantu tikrai daug. Sunkiau sekasi šnekėti, bet mokykloje su mokytoja susikalbu.

– O kaip su lietuvių kalba ir literatūra?

– Šio dalyko jau nebesimokau.

– Ar svečioje šalyje susiradote draugų?

– Taip. Labai daug jų atsirado. Dabar su naujaisiais draugais nuolat palaikau ryšį.

– Kaip maistas Prancūzijoje? Ar patiko šios šalies virtuvė?

– Ten maistas yra vienas svarbiausių dalykų. Aš Lietuvoje buvau didelė batono mėgėja, o ten jį dar labiau pamėgau. Na, bet žinau, kad batonu piktnaudžiauti negalima. Reikės daryti pertrauką (šypsosi).

– Paryžius yra viena pasaulio madų sostinių. Ar teko lankytis šiame mieste? Gal pakeitėte aprangos stilių?

– Kol kas nepakeičiau, bet jaučiu, kad šioje srityje prancūzai man padarė įtaką. Žiūrėsim, kaip bus ateityje. Viešėjau Paryžiuje, kai ten vyko NBA rungtynės. Tiesa, neturėjau daug laiko, todėl spėjau tik nusifotografuoti prie Eifelio bokšto ir viskas.

– Jei pristabdžius koronaviruso plitimą šalių sienos ir toliau bus uždarytos, gal planuojate vėl apsivilkti „Neptūno“ aprangą?

– Aišku, dabar to pasakyti negaliu, bet būtų įdomu pažaisti su Kauno „Aistėmis“, Vilniaus „Kibirkštimi“ ir pažiūrėti, ar patobulėjau.

– Kokius žaidimo elementus jums reikia tobulinti labiausiai? Kokį krepšinio komponentą esate įsisavinusi geriausiai?

– Reikia gerinti beveik viską – ir gynybą, ir metimą, ir driblingą, bet dabar labiausiai noriu šlifuoti mažas detales. Pavyzdžiui, kojų darbą, stovėseną. Geriausiai man turbūt sekasi „skaityti“ įvairias situacijas aikštėje.

– Kurioje pozicijoje – įžaidėjos ar atakuojančios gynėjos – patinka žaisti labiausiai?

– Gal įžaidėjos, nes man neblogai sekasi skirstyti kamuolius.

– Kokia jūsų, kaip krepšininkės, svajonė?

– Patekti į stipriausią pasaulio lygą – moterų NBA (WNBA).

– Jau kurį laiką oficialiai jūsų ūgis yra 184 centimetrai. Gal jau paaugote?

– Tėtis sako, kad vieną kitą centimetrą gal ir paaugau (juokiasi).

– Koks jūsų hobis?

– Mano didžiausias hobis yra krepšinis. Jei nežaidžiu, tada labai patinka pabūti gamtoje, taip pat su šeima žiūrėti įvairius filmus.

– Kai tapote garsi, gal pradėjo rašyti vaikinai ir kviesti į pasimatymus?

– Būtų gerai (juokiasi). O jei rimtai, tai rašo daugiausia krepšinio klausimais, anksčiau sveikindavo tapus Europos vicečempione, kitomis progomis. Kartą Prancūzijoje toks vakarėlis buvo su bernais, o aš prancūziškas dainas „variau“. Gėdos turėjau per akis (kvatoja).

„Bus sunku atsisveikinti ne tik su šia komanda, bet ir su pačia Lietuva, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ atviravo J. Jocytė. – Labiausiai neramina tai, kad atvažiavus (į Prancūziją) viskas bus nauja. Žinau, kad bus sunku palikti viską, kas buvo čia metai iš metų, ir adaptuotis naujoje erdvėje. Išlieku rami tuo klausimu ir stengiuosi žiūrėti į tai pozityviai.“

Jaunoji krepšininkė šį sezoną įprastai rungtyniavo keliais frontais: Moterų lygoje gynė „Neptūno“ garbę, Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) atstovavo Vlado Knašiaus krepšinio mokyklai, taip pat kartu su Lietuvos jaunučių rinktine sužaidė Europos jaunimo lygos turą.

MKL pirmenybėse J. Jocytė U18 čempionate vidutiniškai rinko po 29 taškus ir 38,8 naudingumo balo bei pagal šiuos rodiklius neturėjo sau lygių. Palangiškė taip pat atkovojo po 11,3 kamuolio (penktas rezultatas) ir atliko po 7,5 rezultatyvaus perdavimo (antras).

Dvikovoje su Alytaus sporto ir rekreacijos centro komanda ji sumetė 42 taškus, sugriebė 12 kamuolių, išdalijo 14 rezultatyvių perdavimo ir užfiksavo net 57 balų naudingumą.

Moterų lygoje J. Jocytė per trejas rungtynes fiksavo 13,3 taško, 5 atkovotų kamuolių, 3,7 rezultatyvaus perdavimo ir 19,3 naudingumo balo rodiklius.

„Kažkiek įgavau patirties žaidžiant jau nebe su vaikais“, – trumpai patirtį „Neptūno“ ekipoje apibendrino J. Jocytė.

Prieš naują etapą Prancūzijoje moterų krepšinio talentas taip pat debiutavo Lietuvos moterų rinktinėje ir atšventė 14-ąjį gimtadienį.

Manto Šerniaus vadovaujamo trenerių štabo pasitikėjimo dvikovoje su Albanija sulaukusi J. Jocytė per devynias minutes pasižymėjo 4 taškais, 3 rezultatyviais perdavimais, atkovojo ir perėmė po 1 kamuolį.

Rinktinei patraukus žaisti į Turkiją, mergina paliko stovyklą ir koncentravosi ties likusiomis dienomis Lietuvoje.

„Savo šansą išnaudojau gana neblogai. Aišku, galėjau ir geriau, bet buvo daug jaudulio, kas gal kiek ir sutrukdė. Neįkainojama patirtis, kuri tik pridėjo daugiau pasitikėjimo savimi. Smagu, kad gavau šansą iš arti pamatyti, kaip atrodo profesionali rinktinė ir su ja treniruotis“, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė jauniausia visų laikų rinktinės debiutante tapusi krepšininkė.

Tai buvo tik vienas iš daugelio skambių įvykių J. Jocytei skaičiuojant 14-uosius gyvenimo metus.

V. Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinė pastaraisiais metais MKL laimėjo U14 ir U16 mergaičių čempionatus, individualiai buvo pripažinta geriausia net septyniose apdovanojimų kategorijose, o vasarą vainikavo Lietuvai istorinis sidabras Europos jaunučių čempionate, kuriame šalies žvaigždutė taip pat pateko į simbolinį turnyro penketuką.

Daugumai mergaičių įkvėpimu tapusi J. Jocytė pripažįsta – šis gyvenimo laikotarpis tapo tikrai neeiliniu.

„Man asmeniškai buvo superiniai metai. Kiek visko įvyko ir labai greitai. Vasarą laimėtas sidabras su U16, prisijungimas prie „Neptūno“ komandos, galimybė parodyti save moterų rinktinėje ir, aišku, naujas gyvenimo etapas Prancūzijoje“, – džiaugėsi J. Jocytė.

Jos atsisveikinimo rungtynių Klaipėdoje startas – 17 val. Dvikovą tiesiogiai transliuos DELFI TV ir Moterų lygos svetainė „moterulyga.lt“.

Tiesioginė transliacija nuo 17 val.:

Paskutiniu metu ypatingai dėmesį aplink save kaustanti mergaitė Moterų lygoje debiutuos 17 val. Klaipėdoje prasidėsiančioje dvikovoje su Vilniaus „Kibirkšties-VKM“ komanda bei šį faktą karjeroje įsirašys būdama 13 metų, 10 mėnesių ir 22 dienų amžiaus.

„Viskas vyksta pagal planą, po truputį bandau įsilieti į komandos sistemą, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė J. Jocytė. – Esu pilnai pasiruošusi debiutuoti. Tai – pirmosios mano rungtynės moterų lygoje, bet nemanau, kad bus jaudulys, nes visada išlieku šaltų nervų.“

Amžiui nebūdingu šaltakraujiškumu J. Jocytė išsiskiria ne tik tarp bendraamžių, tačiau ir tarp vyresnių mergaičių. Rugpjūtį vykusiame Europos jaunučių (iki 16 metų) merginų čempionate ji tapo neabejotina Lietuvos rinktinės lydere, kartu su Viliaus Stanišausko treniruojama komanda nužygiavo iki istorinio finalo bei pasidabino sidabru.

Įtempčiausiais turnyro momentais kamuolys priklausė būtent J. Jocytei, kuri savo judesių arsenalo ir krepšinio skaitymu baudė varžoves. Kaip tokio amžiaus mergaitei pavyksta išlikti tokiai ramiai?

„Per rungtynes esu visiškai susikoncentravusi, todėl įtampos nejaučiu. Kartais būna, kad niekas nekrenta (į krepšį), todėl tas šaltumas padeda nurimti ir nebegalvoti apie tuos pramestus metimus“, – šią savybę komentavo Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Anksčiau retsykiais dalyvavusi treniruotėse su moterimis, J. Jocytė dabar tapo visaverte „Neptūno“ moterų komandos nare. Krepšininkė pripažįsta, jog naujajame etape tenka taikytis prie naujų iššūkių, su kuriais jai tvarkytis padeda žaidžiančiąja vyr. trenere tapusi Andra Gabalytė.

Buvusi Klaipėdos „Fortūnos“ komandos siela, iširus šiai komandai, gavo pasiūlymą treniruoti ir žaisti naujai suburtoje „Neptūno“ moterų komandoje. Priėmusi šį kvietimą, ji dabar savo globoje turės talentingiausių šalies jaunąją krepšininkę.

„Tik pradėjus treniruotis su moterimis labiausiai išsiskyrė jėga ir visai kitoks mąstymas, – apie krepšinio subtilybes kalbėjo J. Jocytė. – Iš trenerės gaunu tam tikrus nurodymus, kuriuos stengiuosi kaip įmanoma geriau įvykdyti. Aišku, ne visada viskas išeina, bet stengiuosi ir mokausi iš klaidų.“

Be laukiančio debiuto, J. Jocytei pastaroji savaitė buvo ypatinga. Iš pradžių Lietuvos talentą asmeniniam vizitui į Prancūziją pasikvietė Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) legenda Tony Parkeris, iš arti aprodęs savo globojamo Vilerbano ASVEL moterų klubo akademiją ir pakvietęs ją sudalyvauti treniruotėse.

Kvietimą priėmusi J. Jocytė dalijosi aikšte su Eurolygoje rungtyniaujančiomis krepšininkėmis, iš kurių trys priklauso moterų NBA lygos komandoms: Marine Johannes – Niujorko „Liberty“, Alysha Clark – Sietlo „Storm“, Clarissa Dos Santos – San Antonijaus „Stars“. Lietuvei tai buvo neeilinė patirtis: ji pati ateityje trokšta praverti WNBA lygos duris.

„Kiek jaudinausi prieš treniruotę. Galvojau, visgi žaidėjos pačio aukščiausio lygio ir aš atėjau toks dar kaip sakant „vaikas“, tai, kaip jos į mane žiūrės, ką galvos. Bet visos buvo draugiškos, priėmė mane šiltai, tad teko beveik su visomis pabendrauti. Tikrai maloni komanda, iškart matosi, kad kaip šeima, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ pasakojo J. Jocytė. – Didžiausią įspūdį paliko žmonių paprastumas. T. Parkeris domėjosi, kokiomis sąlygomis treniruojuosi Lietuvoje ir kaip man sekasi žaisti.“

Vyšnaite ant torto J. Jocytę supusių įvykių sūkuryje tapo iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atskriejęs kvietimas lapkritį atvykti į Lietuvos moterų rinktinės stovyklą. Manto Šerniaus treniruojama ekipa tuomet pradės atranką į 2021 metų Europos čempionatą, o jos pradžioje per dvejas rungtynes susikaus su Albanija (lapkričio 14-ąją) ir Turkija (lapkričio 17-ąją).

Lietuvės praeitoje kvalifikacijoje Albaniją sutriuškino nepadoriais skirtumais – 119:61 ir 146:58, todėl būtent mačas su šios šalies komanda ankstyvoje J. Jocytės karjeroje paliks dar vieną įstabų įrašą.

„Buvo netikėtas momentas, kuris ir dabar man sunkiai suvokiamas. – reakcija į kvietimą dalijosi J. Jocytė. – Aišku, labai smagu, kad kviečia žaisti rinktinėje, o ypač moterų. Dabar turėsiu įrodyti kodėl mane ten pakvietė.“

„Tiesiog užsivedžiau nuo pirmų minučių, treneris pasitikėjo manimi, braižė man derinius ir sukrito metimai“, – 19 val. 30 min. šį trečiadienio vakarą LNK laidoje KK2 pasakos jaunoji žvaigždė.

Mergina laidoje sakys, kad ji labai didžiuojasi galėdama žaisti rinktinėje: „Labai nuostabus jausmas užsivilkti marškinėlius. Labai jaudiniesi, kai giedamas himnas, bet kartu ir smagu, kad visą mėnesį dirbai, o po to viską parodai aikštelėje“.

Labai nuostabus jausmas užsivilkti marškinėlius.

Krepšinis – Justės genuose. Krepšinį laidė jos tėtis Alvydas, o vyresnysis jos brolis Rokas jau dabar treniruojasi ir gyvena Romoje, kur žaidžia Italija „Stella Azzurra“ krepšinio akademijoje. „Šiek tiek pamenu, kai su broliu žaisdavome pasistatę krepšį, apsivilkę aprangas kaip tikrose varžybose, turbūt tai ir paskatino pradėti žaisti krepšinį“.

Justės idealas – Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas Lukas Lekavičius: „Visada stebiu L. Lekavičiaus žaidimą, nes ir mano pozicija – įžaidėjos. Jis mane žavi savo sunkiu darbu, kad net su tokiu ūgiu sugeba prasimušti iki rinktinės. Tai yra labai sunku. Bet sunkiai dirbdamas ir su tokiu noriu jis jau ten yra“.

Justė labai profesionaliai žiūri į krepšinį ir darbą – mergina daug dėmesio skiria treniruotėms ir labai mažai laiko praleidžia naudodamasi socialiniais tinklais.

„Būdavo, kad ir tėtis sakydavo, kad po varžybų jau gal neik į treniruotes, bet ji vis prašydavo, kad leistų, nes jai tas būtina. Jai būdavo didžiausia bausmė, jeigu mes neleisdavome eiti į treniruotę“, – pasakos Justės mama.

Jau dabar Justė gyvena kaip profesionali sportininkė – nevalgo jokių saldainių ir mėsainių: „Valgau vištieną, makaronus, salotas“.

Justės kambaryje vos telpa taurės, medaliai ir kiti prizai. Justė visus šiuos prizus iškovojo sunkiu darbu. Mergina yra gabi ne tik sporte, bet ir moksle – Justė mokykloje labai gerai mokosi. „Lankau visas pamokas. Kartais būna, kad reikia išeiti anksčiau, kad nepavėluočiau į treniruotę, bet mokytojai mane palaiko“.

Visą reportažą apie jaunąją talentę žiūrėkite šį trečiadienio vakarą laidoje KK2, 19 val. 30 min., per LNK.