Vietos žiniasklaidai pranešus, kad Agia Fotia gyvenvietėje žuvusi moteris galėjo būti Lietuvos pilietė, Užsienio reikalų ministerija BNS informavo susisiekusi su slovėnų diplomatais. Šie patvirtino, kad visi trys asmenys, buvę vienuose iš dviejų sugriautų apartamentų, yra Slovėnijos piliečiai.

Vietos žiniasklaida skelbia, kad ankstų sekmadienio rytą atskilusi uola sugriovė nuomojamus apartamentus netoli paplūdimio, per incidentą žuvo moteris, sunkiai sužalotas devynerių metų vaikas.

Britų turisto kūnas net kelias valandas pragulėjo šalia paplūdimyje besiilsinčių žmonių, nes pastarieji ilgą laiką nesuprato, kad netoli jų gulintis vyras nebegyvas. Apie tai rašo lbc.co.uk.

Nemalonus įvykis nutiko Kretoje esančiame Stalidos paplūdimyje liepos 16-ąją, praėjusį šeštadienį.  Vakare šalia buvę poilsiautojai atkreipė dėmesį į 54-erių metų vyrą, kuris pliaže nejudėdamas gulėjo kelias valandas.

Paplūdimio lankytojai priėjo prie gulinčio brito, apžiūrėjo jį ir suprato, kad žmogus nebekvėpuoja. Vyrui buvo atliktas dirbtinis kvėpavimas, o vėliau turistą išvežė į Irakliono ligoninę.

Tačiau medicinos įstaigoje gydytojai atvežtam žmogui padėti nebegalėjo. Jiems teliko konstatuoti vyro mirtį.

Didžioji Britanija patvirtino faktą, kad jos pilietis mirė, tačiau nepateikė jokių šio incidento detalių.

Instituto duomenimis, žemės drebėjimo epicentras buvo už maždaug 30 kilometrų į pietryčius nuo didžiausio salos miesto Herakliono, 5 kilometrų gylyje. Pranešimų apie žalą negauta.

Kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Iš raudonosios zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir 10 dienų izoliacija atvykus. Atvykstantieji iš geltonosios zonos privalo atlikti tyrimą prieš kelionę ir 3-5 dieną po atvykimo jį pakartoti, tačiau jiems neprivaloma 10 dienų izoliacija. Keliautojams, atvykstantiems iš žaliosios zonos, privaloma tik užpildyti NVSC anketą (kaip ir atvykstantiems iš raudonos ir geltonosios zonos) bei atlikti COVID-19 tyrimą prieš kelionę.

Paveiktų šalių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį. Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) žemėlapiais, užsienio valstybės yra skirstomos į skirtingų spalvų zonas, kurioms galioja atitinkami reikalavimai. Lietuvoje sudaromame paveiktų šalių sąraše šalis priskiriama konkrečios spalvos grupei pagal labiausiai paveikto šalies regiono spalvą. Trečiosios šalys, kurios neteikia duomenų ECDC, patenka į pilkąją zoną.

Požeminiai smūgiai salą sukrėtė praėjus dviem savaitėms po ankstesnio stipraus žemės drebėjimo, pareikalavusio vieno vyro gyvybės ir sugriovusio šimtus pastatų.

Antradienį 9 val. 24 min. Grinvičo (12 val. 24 min. Lietuvos) laiku užfiksuoto drebėjimo epicentras buvo už 24 km nuo Zakroso gyvenvietės, už 405 km į pietryčius nuo Atėnų, pranešė Atėnų observatorija.

Apie drebėjimo padarytą žalą ar nukentėjusius asmenis kol kas nepranešama.

Atėnuose įsikūręs Geodinamikos institutas sakė, kad antradienio rytą užfiksuoto drebėjimo stiprumas preliminariu vertinimu siekė 6,3 balo. Jo židinys buvo jūros dugne netoli rytinių Kretos salos krantų.

Po kelių minučių įvyko 4,1 ir 4,6 balo žemės drebėjimai, laikomi pakartotiniais požeminiais smūgiais, pranešė institutas.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad požeminiai smūgiai buvo juntami Kretoje ir Dodekaneso salyne Egėjo jūroje.

„Epicentras yra jūroje, toli nuo gyvenamų vietų“, – radijui „Skai“ sakė graikų seismologas Gerasimas Papadopulas (Gerassimos Papadopoulos).

Pasak pareigūnų, policija ir ugniagesių komandos tikrina pastatus Kretos rytuose ir bando pasiekti kelis atokius kaimus, esančius arčiau drebėjimo epicentro.

„Drebėjimas buvo juntamas visoje saloje ir tikrai privertė susirūpinti, nes vis dar jaučiame pakartotinius požeminius smūgius“, – Graikijos valstybiniam radijui sakė Kretos regiono vadovo pavaduotojas Janis Leondarakis (Yiannis Leondarakis).

„Laimei, neatrodo, kad buvo padaryta rimtos žalos, nors tai buvo stiprus [drebėjimas], įvykęs nedideliame gylyje“, – sakė jis.

Rugsėjo 27 dieną Kretos salą supurtė stiprus, 5,8 balo, žemės drebėjimas, per kurį žuvo žmogus, dar 10 asmenų buvo sužeisti, taip pat buvo apgadinta statinių.

Šimtai žmonių į pietus nuo didžiausio salos miesto Herakliono esančiuose kaimuose vis dar yra benamiai po rugsėjo 27-osios drebėjimo, kai žuvo remonto darbus vienoje bažnyčioje vykdęs vyras. Gyventojai, kurių namai per tą drebėjimą buvo apgadinti, perkelti į viešbučius ir armijos pastatytas palapines.

Graikija yra kelių tektoninių lūžių zonoje, todėl žemės drebėjimai šalyje nereti.

Atėnų nacionalinė observatorija pranešė, kad 5,8 balo žemės drebėjimas įvyko 6 val. 17 min. Grinvičo (9 val. 17 min. Lietuvos) laiku, o jo epicentras buvo 23 km nuo didžiausios Graikijos salos sostinės Herakliono.

„Žemės drebėjimas buvo stiprus ir ilgai truko“, – privačiai televizijai „Antenna“ sakė Herakliono meras Vasilis Lambrinas (Vassilis Lambrinos).

Per drebėjimą panikos apimti gyventojai puolė į gatves, buvo apgadinta senų pastatų, evakuotos mokyklos.

Regioną krėtė pakartotiniai smūgiai, kuriuos liudininkai apibūdino kaip primenančius silpnus sprogimus. Jie padarė papildomos žalos gyvenvietėse arti epicentro.

Žmogus žuvo itin nukentėjusiame Arkalochorio mieste, sakė civilinės saugos agentūros atstovas Spiras Georgijus (Spiros Georgiou).

Ligoninių pareigūnai sakė, kad į jas kreipėsi 20 sužeistų žmonių, iš kurių dešimčiai buvo suteikta skubioji medicinos pagalba.

Visuomeninė televizija ERT parodė Arkalochoryje ir aplinkiniuose kaimuose netoli Herakliono sugriuvusius senus pastatus.

„Šio žemės drebėjimo nesitikėjome; šiuo metu tęsiasi 4,5 [balo] pakartotiniai požeminiai smūgiai," – naujienų agentūrai ANA sakė seismologas Eftimis Lekas (Efthymis Lekkas).

Civilinės saugos ministras Christas Stilianidis (Christos Stylianides) drauge su E. Leku ir kitais ekspertais vėliau pirmadienį lankysis drebėjimo zonoje, pranešė ERT.

Skrydžių tvarkaraštis Herakliono oro uoste nebuvo sutrikdytas. Regiono viešbučių asociacija nurodė, kad nė vienam iš vietos viešbučių rimtos žalos nebuvo padaryta,.

Savivaldybių statybų technika padėjo nuvalyti nuolaužų užverstus kelius, kad jais galėtų važiuoti gelbėjimo tarnybų automobiliai.

Seismologas Eftimijas Lekas (Efthimios Lekkas), vadovaujantis Graikijos žemės drebėjimų planavimo ir saugos organizacjai, nurodė, kad pradėta tikrinti svarbius pastatus, tokius kaip mokyklos ir ligoninės.

„Raginame žmones, gyvenančius apgadintuose senesniuose pastatuose, likti lauke, – sakė jis. – Vienintelis pakartotinis smūgis gali sukelti griūtį.“

„Kalbame apie pastatus, pastatytus iki 1970 metų. Po 1985 metų statiniai buvo statomi pagal aukštesnius standartus ir gali atlaikyti žemės drebėjimo padarinius“, – pridūrė E. Lekas.

Į Kretą atvykęs klimato krizės ir civilinės saugos reikalų ministras Kristas Stilianidis (Christos Stylianides) sakė, kad bus pasirūpint žmonėmis, negalėsiantiems nakvoti savo namuose. Pasak ministro, šie žmonės gali būti apgyvendinti viešbučiuose.

Kaip praneša vietos žiniasklaida, drebėjimas apgadino šimtus namų.

Vietos pareigūnai sakė, kad iki 300 žmonių bus galima laikinai įkurdinti palapinėse.

Per Graikiją eina kelios sprūdžių linijos, tad šalyje kartais įvyksta žemės drebėjimų.

2020 metų spalį 7 balų žemės drebėjimas įvyko Egėjo jūroje tarp Graikijos Samo salos ir Izmyro miesto Vakarų Turkijoje.

Didžiausia žala buvo padaryta Turkijoje, kur žuvo 114 žmonių, o dar daugiau kaip 1 tūkst. buvo sužeisti.

Same tuomet žuvo du paaugliai.

Ruošiasi turizmo sezonui

Žurnalistas, gidas Audrius ir jo žmona Jurgita Graikijos salą Kretą savo namais vadina jau maždaug dešimtmetį. Jie stengiasi palaikyti ryšį su Lietuva ir nuolat informuoti kelionių pasiilgusius tautiečius apie pandeminę situaciją Kretoje.

"Vis dar gilus karantinas, – sako Audrius. – Net pavydu, kad lietuviai gali judėti laisviau ir net be kaukių – Graikijoje taip vis dar nėra. Išeidami iš namų turime siųsti SMS žinutę, nurodydami, kur ir dėl kokios priežasties einame. Nuo 21 val. iki 9 val. galioja komendanto valanda."

Graikijos sergamumo statistika šiuo metu yra didėjanti, tačiau tie skaičiai auga dėl to, kad pastaruoju metu atliekama kur kas daugiau testavimų, o nuo balandžio 1-osios – dar daugiau, nes šalyje prasidėjo savitestacija. Graikijos vyriausybė įsitikinusi, kad naujoji savitestacijos programa – didelis žingsnis link karantino laisvėjimo.

Nemokami COVID-19 testai dalijami ne tik Kretos, bet ir visos Graikijos vaistinėse. Sistema apgalvota: vieną kartą per savaitę kiekvienas Graikijos gyventojas vaistinėje, pateikęs savo socialinės apsaugos registracijos numerį, nemokamai gauna greitąjį COVID-19 antigeno testą. Pagal instrukciją jį kiekvienas pasidaro namuose. Toje pačioje instrukcijoje nurodyta, ką reikia daryti ir kur kreiptis, jei testas yra teigiamas.

Audrius A.Morkūnas su žmona Jurgita.

Taip, anot A.A.Morkūno, yra tikimybė, kad gavęs teigiamą atsakymą žmogus gali nesiimti visų instrukcijoje aprašytų būtinų priemonių. Bet, žinant graikų mentalitetą ir požiūrį į sveikatą (graikas vos ne kiekviename žingsnyje sako, kad svarbiausia – sveikata), tikimasi, kad tokia savitestacijos programa duos norimų rezultatų.

Su savitestacijos programa Graikija sieja ir karantino laisvėjimą: nuo balandžio 5 d. duris atvėrė pramoninių prekių parduotuvės, planuojama atidaryti lauko kavines, tavernas, restoranus, užeigas, galiausiai – atverti sienas turistams. Graikija siekia nuo gegužės 14 d. būti atvira poilsiautojams.

Mitybos piramidė – kitokia

Kiekvieną trečiadienį tiesiogines transliacijas iš savo namų Kretoje rengiantis A.A.Morkūnas pakvietė kelionių išsiilgusius tautiečius pakeliauti ir susipažinti su Kretos virtuve bent virtualiai. Juk Kretos virtuvė, anot jo, – tai maistas kūnui ir sielai, džiaugsmas akims ir skonio receptoriams, gera savijauta ir sveikata.

Kretos dieta ir saloje puoselėjama maisto kultūra – garsiosios Viduržemio jūros dietos pagrindas. Kuo ypatinga Viduržemio jūros dieta? Audriaus teigimu, tai geriausiai galima suvokti analizuojant graikiškos mitybos piramidę. Jos pagrindą sudaro miltiniai patiekalai, ryžiai, kuskusas, bulvės, alyvuogių aliejus. Šalia viso to – daržovės, vaisiai, riešutai ir labai daug ankštinių augalų, kurie yra baltymų šaltinis. Na, ir dar pieno produktai – sūris, jogurtas.

Alyvuogių aliejus vadinamas Kretos skystuoju auksu, jis gausiai naudojamas visur. Vietiniai teigia, kad tai ir puikus skonis, ir geresnė sveikata.

Tai maisto produktai, kurie turėtų būti valgomi kasdien. Kartą ar du kartus per savaitę, vadovaujantis graikiška mitybos piramide, turėtų būti valgoma žuvis, vištiena, kiaušiniai, saldumynai. Pačiame mitybos piramidės smaigalyje yra tai, kas turėtų būti valgoma kartą per mėnesį, – raudona mėsa.

"Kaip atsirado būtent tokia mitybos piramidė? Kretiečiai ilgą laiką gyveno labai paprastai, nebuvo labai turtingi, dažniausiai augindavo avis, ožkas, kurias laikydavo pienui, nes sūris, jogurtas buvo svarbūs jų mitybai. Gyvulius skersdavo ir mėsą ruošdavo tik šventėms. Taip, žuvies čia galima pasigauti jūroje, tačiau dauguma kretiečių negyveno šalia jūros – čia įsikūrę tik didieji miestai. Daugelis gyveno salos gilumoje, šalia kalnų, kur yra vandens, kur galima kažką užsiauginti. Todėl ir pati kretiečių mityba labiau žemyninė, nepaisant, kad gyvena prie jūros", – pasakoja Kretoje įsikūręs lietuvis.

Pasak jo, žmonės, kurie mėgina atsikratyti antsvorio maitindamiesi pagal Viduržemio jūros dietos principus, tačiau nesėkmingai, neatkreipia dėmesio į vieną niuansą: visos mitybos piramidės pagrindas – nuolatinis fizinis aktyvumas. Kas buvo Kretoje, žino, kokia ši sala kalnuota. Prieš 50–60 metų čia nebuvo tiek automobilių, kiek yra dabar, asilų buvo tiek, kiek dabar automobilių, bet ant jų niekas nejojo – asilas buvo nešulinis gyvulys, o žmonės vaikščiojo. Tai nesąmoningas fizinis aktyvumas – į kalną reikėdavo užlipti, nes buvo būtina prižiūrėti savo pasėlius ar alyvmedžius, ganyti gyvulius.

Skystasis salos auksas

Kaip pasikeitė mityba Kretoje per pastaruosius 50 metų? Pasak A.A.Morkūno, – drastiškai. Kretiečiai mažiau valgo mėsos ir po truputį grįžta prie tikrosios Viduržemio jūros dietos principų.

Įprasta kretiečio diena prasideda nuo šviežių kepinių. Kiekvienas kaimelis, kiekvienas rajonas mieste turi savo kepyklą, kurios šviežią, ką tik keptą duoną, pyragėlius, sausainėlius patiekia iš ankstyvo ryto.

Kiekvienas rimtesnis valgymas Kretoje prasideda nuo duonos, dažniausiai – apšlakstytos ar pamirkytos alyvuogių aliejuje, kurio saloje gaminama ir vartojama ypač daug. Alyvuogių aliejus vadinamas Kretos skystuoju auksu, jis gausiai naudojamas visur. Vietiniai teigia, kad tai ir puikus skonis, ir geresnė sveikata.

Tradicinis maistas Kretoje labai retai kepamas ant aliejaus – kretiečiai jį dažniausiai ruošia troškindami, į troškinius gausiai pila aliejaus. Troškiniams naudojamos įvairiausios šviežios daržovės, kurių čia gausu beveik visus metus, labai daug ankštinių augalų.

Į troškinius ir visur, kur tik tinka, dedama įvairiausio sūrio, iš kurių lietuviams bene geriausiai žinomas – feta. Anot Audriaus, fetos yra kiekvieno kretiečio namuose, nes feta tinka prie visko: ir prie daržovių salotų, ir įvairiausių troškinių, ir valgyti vieną užpylus aliejumi bei pabarsčius raudonėliais ar su saulėje džiovintais pomidorais. Gausu Kretoje ir kietųjų sūrių – visi jie skirtingo skonio, tad, prieš perkant, visada ragaujama. Populiarus saloje ir keptas ožkų pieno sūris, o jei su aviečių uogiene – tai jau delikatesas, nes avietės saloje neauga.

Žuvys, jūrų gėrybės Kretoje dažniausiai tiesiog apkepamos alyvuogių aliejuje, kartais – ant grilio, patiekiamos su daržovėms. Vištiena dažniausiai troškinama įvairiuose padažuose. Mėsa saloje kepama ant žarijų arba troškinama.

"Kretos virtuvės esmė – paprastumas, tačiau išbandyti čia tikrai yra ką, – apibendrina Audrius. – Na, o Kretos salos maisto kultūra – tai jau atskira kalba".

Gigantes pupų troškinys

Gigantes – taip kretiečiai vadina didžiules pupas. Jas dažniausiai troškina su kitomis daržovėmis ir įvairiausiomis žolelėmis. Drauge tinka kaimietiškos (graikiškos) salotos.

400 g didžiųjų pupų (galima naudoti sviestines pupeles),

2 pomidorai (tarkuoti / pjaustyti kubeliais) arba skardinė konservuotų trintų pomidorų,

4 česnako skiltelės,

2 plonai supjaustyti svogūnai,

2 šaukštai pomidorų pastos, sumaišytos su trupučiu vandens,

3/4 puodelio alyvuogių aliejaus,

kelios šakelės petražolių,

druskos ir pipirų pagal skonį.

Mirkykite pupas per naktį – kuo ilgiau, tuo geriau. Išmirkytas dar nuplaukite ir virkite vandenyje maždaug 40–60 min., kol suminkštės, bet nesubyrės. Paruoškite padažą. Patroškinkite svogūną su šiek tiek alyvuogių aliejaus ant silpnos ugnies, kol suminkštės, įdėkite česnako skilteles. Jei norite stipresnio česnako skonio, galite jį susmulkinti. Įdėkite pomidorus, pomidorų pastą, petražoles, įberkite druskos ir pipirų, įpilkite maždaug keturis šaukštus alyvuogių aliejaus. Virkite, kol padažas sutirštės, – maždaug 10 min. Kai pupos užvirs, nusunkite jas ir sudėkite atgal į puodą. Įpilkite padažo, atsargiai išmaišykite. Supilkite mišinį į keptuvą ir tolygiai paskirstykite. Užpilkite dar apie keturis šaukštus alyvuogių aliejaus ir troškinkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. Patiekite su feta ir duona.

Užkandis "Kolokithokeftedes"

Paprasčiau sakant, cukinijų kotletukai, Kretoje gaminami iš šviežių nedidelių cukinijų. Puikus ir lengvai pagaminamas užkandis.

4–5 nedidelės cukinijos,

4–5 šakelės petražolių,

3–4 šakelės krapų,

raudonėlių,

pipirų,

druskos,

mėtų,

1 svogūnas,

2–3 baltos duonos (batono) riekelės,

alyvuogių aliejaus,

galima įdėti šiek tiek fetos, bet tada nereikės druskos.

Nuplaukite cukinijas, nuimkite kotelius. Sutarkuokite jas stambia trintuve, suberkite į kiaurasamtį, pasūdykite ir leiskite nubėgti skysčiui. Nuplaukite petražoles, pašalinkite kotelius, smulkiai supjaustykite lapelius. Krapus nuplaukite, pašalinkite stiebus, smulkiai supjaustykite. Nulupkite svogūną, sutarkuokite stambia trintuve. Dideliame dubenyje gerai sumaišykite paruoštus ingredientus – cukinijas su svogūnu, petražolėmis ir krapais. Duoną pamirkykite, gerai nuspauskite ir sumaišykite su kitais ingredientais. Įberkite žiupsnelį raudonėlių, šiek tiek mėtų, pipirų pagal skonį ir gerai viską išmaišykite. Įpilkite tris šaukštus alyvuogių aliejaus, jei norite, pridėkite trupintos fetos, dar kartą viską išmaišykite. Į keptuvę įpilkite pakankamai (bent jau per pirštą) alyvuogių aliejaus, įkaitinkite. Suformuokite cukinijų kotletukus ir apkepkite juos iš abiejų pusių. Cukinijų kotletukai yra gana trapūs, todėl juos reikia atsargiai dėti į keptuvę ir kepant atsargiai apversti. Iškepusius dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius.

Baklažanų patiekalas "Melitzanes Imam"

Kaime gyvenantys kretiečiai mėgsta krosnyje keptus baklažanus. "Melitzanes Imam" – paprastas ir skanus patiekalas, kurį galima išsikepti orkaitėje.

2 dideli baklažanai,

1 puodelis alyvuogių aliejaus (baklažanų puselėms) ir papildomai du šaukštai alyvuogių aliejaus (padažui),

1 didelis raudonas svogūnas, supjaustytas griežinėliais,

8 česnako skiltelės, supjaustytos stambiais gabalėliais,

3 vidutinio dydžio prinokę pomidorai, supjaustyti 2 cm kubeliais,

1 šaukštelis pomidorų pastos,

1 sauja susmulkintų šviežių petražolių,

1/3 arbatinio šaukštelio malto muskato riešuto,

druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį.

Nupjaukite baklažanų kotelius. Perpjaukite baklažanus išilgai per pusę. Jei baklažanai kartoki, sudėkite juos į didelį dubenį su šaltu sūdytu vandeniu, prislėkite ir palaikykite apie 30 min. Baklažanus nusausinkite ir suberkite į indą. Įpjaukite juos peiliu, padarydami gilias kryžmines linijas, – tai padės baklažanams geriau iškepti. Šaukštu užpilkite alyvuogių aliejaus ant kiekvieno baklažano įpjautos puselės (odelė – apačioje). Pagardinkite baklažanus druska ir šviežiai maltais pipirais. Įkaitinkite orkaitę iki 230 °C. Baklažanus kepkite 30 min., kol gražiai apskrus viršus. Tuo metu pradėkite ruošti pomidorų padažą. Įkaitinkite alyvuogių aliejų keptuvėje ant vidutinės ugnies. Suberkite česnaką ir svogūno skilteles. Kepkite, kol visiškai suminkštės. Tada įdėkite pomidorus ir pagardinkite druska, maltais pipirais, trintu muskato riešutu. Troškinkite apie 12–15 min. pamaišydami, kol pomidorai suminkštės. Įpilkite pomidorų pastos ir kepkite dar 2 min. pamaišydami. Šakute šiek tiek įspauskite baklažanų puseles, kad padažui liktų vietos. Ant baklažanų puselių uždėkite po gerą šaukštą padažo. Sumažinkite kaitrą iki 160 °C ir kepkite baklažanus dar maždaug 35 min. Tada vėl padidinkite temperatūrą iki 200 °C ir kepkite dar apie 10–12 min. Patiekite apibarstę smulkintomis šviežiomis petražolėmis.

"Mavromatika" troškinys su salierais

"Mavromatika", arba juodosios akelės, – baltos pupelės su juodais taškeliais. Lietuviškai – kininės pupuolės. Kretiečiai jas vertina dėl sotumo, per daug nesigilindami, kad pupuolėse gausu baltymų, kalcio, folio rūgšties ir vitamino A. Dažniausiai iš jų ruošiami įvairiausi užkandžiai.

1 puodelis mirkytų kininių pupuolių,

1 smulkiai supjaustytas svogūnas,

3 gvazdikėliai,

3 skiltelės česnakų,

2 smulkiai supjaustyti salierų stiebai,

2 šaukštai pomidorų tyrės,

1 didelis pomidoras, supjaustytas kubeliais,

3 šaukštai alyvuogių aliejaus,

1 nepilnas šaukštelis šviežiai skaldytų juodųjų pipirų,

2 šakelės šviežių čiobrelių,

1 arbatinis šaukštelis džiovinto raudonėlio,

druskos pagal skonį.

Mirkykite kinines pupuoles šaltame vandenyje ne mažiau kaip 2 val., po to virkite jas apie 15 min. ir atidėkite. Įkaitinkite troškintuvą, įpilkite aliejaus, patroškinkite česnaką ir svogūnus, kol jie taps skaidrūs. Suberkite susmulkintas žoleles, salierą ir dar šiek tiek patroškinkite. Įpilkite pomidorų tyrės, kapotus pomidorus, įberkite grūstų pipirų, gvazdikėlių, druskos, pamaišydami troškinkite 7–10 min. Sudėkite kinines pupuoles, sumaišykite su padažu, troškinkite, kol pupelės suminkštės. Jei padažas per daug sutirštėjo, įpilkite pusę puodelio verdančio vandens. Patiekite su bulguro (skaldytų grūdų) koše ar viso grūdo duona.

"Paputsakia" – įdaryti kepti baklažanai

Skanus ir lengvai pagaminamas patiekalas, kurio pavadinimas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia "bateliai".

2 vidutinio dydžio baklažanai,

2 šaukštai druskos,

1 1/2 – 2 šaukštai alyvuogių aliejaus.

Įdarui:

1/4 puodelio alyvuogių aliejaus,

1 svogūnas,

2 skiltelės česnako,

1 vidutinio dydžio morka,

2 šaukšteliai džiovintų raudonėlių,

1 puodelis virtų ryžių,

1/3 šaukštelio druskos,

1/4 šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų,

1 puodelis tarkuoto kieto fermentinio sūrio ("Gravieros", "Olandiško").

Baklažanus perpjaukite per pusę išilgai. Išskaptuokite baklažanų vidų, apibarstykite druska ir palikite pusvalandžiui prislėgtus. Po to nuskalaukite šaltu vandeniu. Baklažanų minkštimą supjaustykite kubeliais. Įkaitinkite keptuvėje šiek tiek aliejaus, pakepinkite smulkintus svogūnus ir morkas, kol suminkštės ir taps auksinės spalvos. Sudėkite baklažanų kubelius, įberkite druskos, prieskonių ir troškinkite pamaišydami. Sudėkite smulkintus česnakus ir dar kelias minutes pakepinkite. Įdarą sumaišykite su virtais ryžiais. Į baklažanų puseles pridėkite kepinto įdaro su ryžiais ir pašaukite į iki 180 °C įkaitiną orkaitę, kepkite apie 25 min. Tuomet užberkite tarkuoto sūrio ir kepkite, kol sūris išsilydys ir kiek apskrus.

Atėnų geodinamikos institutas pranešė, kad 4 val. 11 min. maždaug 47 km į šiaurės rytus nuo Sitijos miesto įvyko pirmasis 5,1 balų žemės drebėjimas.

Antrasis 5,2 balų drebėjimas įvyko lygiai toje pačioje vietoje, praėjus lygiai trims valandoms, 7 val. 11 min.

Graikijoje žemės drebėjimai yra gana dažnas reiškinys, dauguma jų įvyksta jūroje.

Paskutinis gyvybių pareikalavęs žemės drebėjimas įvyko 2017 m. liepą, Egėjo jūroje esančioje Koso saloje. Jis buvo 6,7 balų, per drebėjimą žuvo du žmonės.

Pastaruoju laikotarpiu daugiausiai gyvybių nusinešė 1999 m. Atėnų regione įvykęs žemės drebėjimas. Per šį incidentą žuvo 143 žmonės.

– Birželį, vos atnaujinus lėktuvų skrydžius tarp Graikijos ir Lietuvos, buvote čia atskridęs. Ką veikėte?

– Taip, birželio pabaigoje lankiausi Lietuvoje, kai tik atsinaujino skrydžiai po karantino. Viešnagės tikslų buvo daug: ir aplankyti artimuosius, kurių dėl karantino nemačiau beveik pusmetį (įprastai stengiuosi Lietuvoje apsilankyti kas 3–4 mėnesius), susitikti su savo būsimais keliautojais ir turizmo partneriais Lietuvoje bei pamatyti Vilnių kiek kitokiomis akimis, palaikant Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje Rolando Kačinsko iniciatyvą.

Su ambasadoriumi susitikome Kretoje prieš mano kelionę į Lietuvą: jis pasidalijo savo idėja papasakoti graikams apie Vilnių graikiškai – per tai, kas būtų jiems artima ir pažįstama. Nes, kaip rodo tiek ambasadoriaus patirtis, tiek mano kaip kelionių vadovo praktika, per tai, kas mums artima, lengviausia pažinti svetimą kraštą. Tad kodėl gi graikams nepapasakojus apie Vilnių ir Lietuvą graikiškai – ne tik graikų kalba, bet ir atkreipiant dėmesį į tas sostinės vietas bei istorijas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Graikija ir graikiškumu?

Ambasadoriaus paruoštą tekstą perskaičiau skrisdamas iš Kretos į Vilnių. Beskaitydamas supratau, kad tokiam tekstui reikia iliustracijų, tačiau jų iš kokio archyvo nepaimsi, nes tekste minimos specifinės sostinės vietos. Taip gimė antra idėja: surasti fotografą, kuris sutiktų dėl bendro tikslo pasivaikščioti po graikišką Vilnių. Idėja susilaukė palaikymo iš Vilniaus elinofilų ir turizmo entuziastų, todėl galiausiai susibūrė dešimties žmonių komanda pasivaikščioti po graikišką Vilnių: nuo Lukiškių aikštės iki Aušros vartų yra ne viena vieta susijusi su graikais ir Graikija. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Vilnius turi savo Atėnės skulptūrą? Arba kad bazilijonų vienuolyne vis dar skamba giesmės graikų kalba?

– Kaip gyvenote per karantiną Kretoje? Buvo kažkokie griežti apribojimai, kontrolė, problemos? Kokios buvo žmonių nuotaikos?

– Gyvenome namie tiesiogine šio žodžio prasme. Ir kiek pavydėjome Lietuvoje esantiems, kad jie per karantiną galėjo laisviau judėti – lankytis parkuose, miškuose, pajūryje. Graikijoje be deklaruotos pateisinamos priežasties negalėjome žengti kojos iš namų: kiekvieną kartą išbėgdamas sportuoti ar išvesdamas šunį į lauką siųsdavau SMS į kontrolės centrą su specialiu deklaracijos kodu ir savo pavarde. Iki gegužės galėjome judėti tik savo savivaldybės ribose, todėl buvo kiek apmaudu, kad negaliu grožėtis pavasariškai žydinčiais Kretos kalnais, iki kurių man reikia kiek toliau pavažiuoti.

Pažeisti įvestos tvarkos nesinorėjo ne dėl baudų baimės, o dėl bendros nuotaikos. Kretiečiai ir visi graikai koronaviruso pandemijos akivaizdoje tapo nepaprastai vieningi – vienas kitu rūpinosi ir palaikė. Man tokią šalies gyventojų vienybę teko stebėti gyvai jau ne kartą: ir po stipresnių žemės drebėjimų, ir po sezoninių vasaros gaisrų. Nelaimės akivaizdoje graikai nepaprastai vieningi ir padeda nukentėjusiesiems kuo gali: pamenu, po didžiųjų 2018 m. gaisrų jau po paros netrūko jokių daiktų nukentėjusiesiems, o kai medikai pasakė, kad ligoninėms gali pritrūkti kraujo, prie jų nusidriekė donorų eilės.

Požiūris: darnus, tvarus, atsakingas turizmas, kurį skatina A. A. Morkūnas su žmona Jurgita – tai ne ekoturizmas, tai kur kas daugiau: jis apima ekologiją, ekonomiką, socialinius ryšius, kultūrą visomis prasmėmis. Asmeninio archyvo nuotr.

Vienybės atmosfera tvyrojo ir per karantiną. Kai jį paskelbus pirmą kartą užsukau į Herakliono ūkininkų turgų: artėjant prie jo iš tolo girdėjau prekeivių šūksnius "Laikomės atstumo!", o vos tik priėjau prie pirmojo įsigyti daržovių jis kyštelėjo buteliuką su dezinfekciniu skysčiu ir nemokamai pasiūlė vienkartinių pirštinių su žodžiais: "Saugome vieni kitus!"

– Kaip karantiną išgyveno verslas Graikijoje?

– Be abejo, buvo daug įtampos. Jos yra ir dabar, ypač kur pats sukuosi pastaraisiais metais – turizmo versle. Jis labiausiai nukentėjo. Bet turizmo krizės padarinius pajautė daugelis kitų sričių: pradedant kuro pardavėjais ir baigiant ūkininkais, kurie viešbučiams tiekia daržoves bei vaisius. Tiesa, Graikijos valstybė skyrė realią finansinę paramą tiek verslui, tiek be darbo likusiems žmonėms. Kiekvienas dėl karantino netekęs darbo iš valstybės gavo po 534 eurų negrąžintiną išmoką per mėnesį.

– Turizmo sezonas Kretoje prasidėjo. Koks jis šiemet? Ko tikėtis tautiečiams, kurie nuspręs vykti į Kretą? Ar apskritai patartumėte tai daryti?

– Taip, kviečiu keliauti! Nes kelionės praplečia akiratį ir padeda ištrūkti iš rutinos, kuri per karantiną tapo itin slegianti. Nors ir skirtingomis priemonėmis, bet tiek Graikija, tiek Lietuva pasiekė puikių rezultatų kovojant su pandemija, todėl tai puiki galimybė lietuviams labiau pažinti graikus, o graikams – lietuvius.

Tik reikėtų nusiteikti kiek kitokioms atostogoms Kretoje. Karantinas ir pandemija gerokai viską pakoregavo: ir viešbučių darbą, ir turizmo paslaugų pasiūlą, ir pačias keliones bei ekskursijas. Todėl atostogos Kretoje šiemet, mano manymu, turėtų būti ramesnės ir lėtesnės, šurmulingus vakarėlius iškeičiant į pažintines keliones. Juolab kad dabar jos ypatingos – populiariausias salos vietas galima pamatyti be didelio poilsiautojų antplūdžio.

Turiu ir vieną prašymą – gerbti kretiečių privatumą, atsižvelgti į jų nuogąstavimus (saloje užsikrėtusių koronavirusu praktiškai nebuvo, todėl natūralu, kad viruso baimė yra kur kas didesnė nei kitur), o svarbiausia – bendrauti, nes kaip ir anksčiau, taip ir dabar nuoširdus bendravimas ir natūralus mandagumas yra raktas į kretiečių širdis.

– Kaip atsiradote Kretoje ir kodėl ten likote?

– Pirmą kartą į Kretą atskridau 1999 m. kartu su žmona Jurgita – ji tuo metu dirbo kelionių agentūroje "Baltic Clipper", kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo organizuoti poilsines keliones į Kretą su tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus. Žinant, kad tuo metu Lietuva nepriklausė ES ir norint patekti į Graikiją reikėjo gauti vizą iš ambasados Stokholme, organizuoti tokias keliones nebuvo labai paprasta. Vėliau Jurgita perdavė savo patirtį kolegoms iš "Novaturo", kurio viena iš įkūrėjų, kaip žinia, buvo ir "Baltic Clipper".

Nuo 1999 m. praktiškai kasmet atvykdavome į Kretą iš pradžių Jurgitos darbo reikalais, vėliau – ir atostogoms. Mus sužavėjo salos laukinė gamta, tūkstantmetė istorija, paprastas salos gyventojų žmogiškumas ir meilė artimui be jokių išankstinių nusistatymų. Norėdami labiau suprasti jų pasaulėžiūrą ir mentalitetą, kuris kardinaliai skiriasi nuo lietuviško, dar Lietuvoje pradėjome mokytis graikų kalbą – per kiekvienas atostogas ji padėjo mums dar artimiau pažinti Kretą. Tas artumas ilgainiui tik didėjo, kol galiausiai visiškai įtraukė, todėl dažnai sakome, kad nežinia, kas ką atrado: ar mes Kretą, ar Kreta mus.

Priežastis: Audrių ir Jurgitą sužavėjo Kretos salos laukinė gamta, tūkstantmetė istorija, paprastas salos gyventojų žmogiškumas ir meilė artimui be jokių išankstinių nusistatymų.

– Kaip jūs, būdamas žurnalistas, tapote gidu ir kelionių vadovu?

– Kai kartu su žmona ėmėm kasmet keliauti į Kretą, mus pirmiausia sužavėjo unikali salos gamta ir paprastas tikrų skonių kupinas tradicinis maistas (patikėkite, dažnai patiekalai viešbučiuose ir kaimų tavernose skiriasi kaip diena ir naktis). Vėliau įtraukė tūkstantmetė salos istorija, o kai atsirado tikrų draugų patys nepastebėjome, kaip mums pasidarė įdomu viskas, kas susiję su Kreta. Žurnalistinis poreikis dalytis informacija 2014 m. pavasarį virto "Mano Kreta" – feisbuko puslapiu, kuriame ėmiau pasakoti apie savo atradimus Kretoje: istorinius, kultūrinius, gastronominius, net tokius, kurie susiję su Lietuva.

Rašiau savo pasakojimus lietuviškai, todėl labai greitai "Mano Kreta" ėmė vienyti ir salos lietuvius: kartu su Jurgita nuo pat 2014-ųjų du kartus per metus organizuojame Kretos lietuvių susitikimus, o 2018 m. Lietuvai švenčiant valstybingumo 100-metį kartu su Graikijos lietuvių bendruomene suorganizavome Graikijos ir Kipro lietuvių sąskrydį. Beje, Kretoje gyvena apie 100 lietuvių.

Bet rašyti yra viena, o pasakoti, rodyti, skanauti, pajausti – visiškai kas kita. Todėl nusprendžiau pasiūlyti saloje poilsiaujantiems lietuviams potyrių ekskursijas mažose iki aštuonių asmenų grupėse, kad galėčiau pabendrauti su kiekvienu savo keliautoju. Taip po truputį "Mano Kreta" išaugo į kelionių agentūrą, orientuotą į salą poilsiui pasirinkusius lietuvius iš viso pasaulio. Labai džiaugiuosi, kad Kretoje apie Kretą galiu pasakoti lietuviškai. Mes su Jurgita dabar poilsiautojams siūlome platų turizmo paslaugų spektrą: nuo mano asmeninių ekskursijų iki automobilių nuomos, maršrutų savarankiškoms kelionėms ir savo partnerių ekskursijų. Nuo liepos 28 d. prie paslaugų paketo dar prisidėjo mano ekskursijos iš Kretos į Santorinį – jas šiemet vykdysiu kiekvieną antradienį.

– Karantino metu gimė ir naujas projektas?

– Karantinas privertė daug ką permąstyti, todėl gimė "KretaMorfozės" – darnių atostogų projektas, kvietimas ilsėtis graikišku ritmu. Žodžiais "siga-siga" (lėtai-lėtai) kretiečiai dažnai sustabdo bėgančius poilsiautojus, kviesdami pasimėgauti dabarties akimirka – manau, tai viena iš priežasčių, kodėl poilsiautojai grįžta į Kretą vėl ir vėl, kartais į tas pačias jau lankytas vietas ir kaskart vis ilgesniam laikui, net nesusimąstydami, kad žengia pirmuosius darnaus turizmo žingsnius.

Darnus, tvarus, atsakingas turizmas – tai ne ekoturizmas, tai kur kas daugiau. Jis apima ekologiją, ekonomiką, socialinius ryšius, kultūrą visomis prasmėmis. Darnios atostogos – tai turiningai praleistas laikas, praplečiant savo akiratį, atrandant ir sužinant kažką naujo, užuot laksčius iš vienos vietos į kitą, tam, kad galėtum kažkur parašyti ar kažkam pasakyti "ir aš ten buvau".

"KretaMorfozės" – tai kvietimas keistis ir keisti. Labai džiaugiuosi, kad netrūksta palaikančiųjų šią mūsų idėją: dabar kas savaitę vedu 2–3 dienų ekskursijas "KretaMorfozių" principu. Ir nepaprastai gera girdėti, kai keliautojai sako: "Nors kartu keliavome tik dvi dienas, atrodo, kad praėjo savaitė."

Priežastis: Audrių ir Jurgitą sužavėjo Kretos salos laukinė gamta, tūkstantmetė istorija, paprastas salos gyventojų žmogiškumas ir meilė artimui be jokių išankstinių nusistatymų. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokie yra kretiečiai? Kaip jie reaguoja į ateivius, kurie nėra turistai? Ar sunku tarp jų tapti savu?

– Jei negimei kretiečiu, savu čia niekada netapsi. Nors dėl sukaupto žinių bagažo kartais mane bičiuliai vadina kretiečiu, žinau, kad jų ir visų salos gyventojų akyse būsiu "ksenos" – šis graikiškas žodis reiškia ir svetimą, ir svečią. Bet kaip yra pasakęs rašytojas ir filosofas, tikras kretietis, romano "Graikas Zorba" autorius Nikas Kazantzakis, svečias Kretoje – kaip nepažintas dievas, kuriam vietiniai gyventojai atveria duris ir širdis. Tereikia mandagiai pasibelsti.

Kretiečiai labai vertina gerą toną, tarpusavio pagarbą, mandagų bendravimą. Jų nepastumdysi. Jiems nepaaiškinsi, kaip ką daryti. Todėl, norint bent kažkiek būti savu jų akyse, reikia pasistengti suprasti jų pasaulėžiūrą ir jau minėtą "siga-siga" gyvenimo būdą. Bent jau man tą padeda padaryti istorijos žinios: kretiečių praeityje slypi daug atsakymų į dabarties klausimus.

A.A.Morkūno patarimai pasiryžusiems atostogauti Kretoje

– Pasirūpinkite kelionės dokumentais! Šiemet keliaujant į Kretą ir Graikiją būtina turėti asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę) ir privalu likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki skrydžio užpildyti specialią atvykimo į Graikiją formą – "Passenger Locator Form" (PLF). Užeikite į interneto puslapį https://travel.gov.gr/ ir anglų kalba perskaitę informaciją bei paspaudę mygtuką "Start here" užpildykite visus laukus spausdami mygtukus "Next" tol, kol sistema praneš, kad jūsų duomenys gauti ir jūsų e.paštu bus atsiųstas atvykimui į šalį skirtas QR kodas. Jei kyla klausimų dėl PLF anketos ar COVID-19 testų Graikijos oro uostuose, pirmiausia atsakymų paieškokite čia: https://bit.ly/3f5Hscn.

– Pasiimkite veido kaukių. Jos kol kas privalomos visuose Europos oro uostuose, o taip pat skrydžių metu. Kretoje ir Graikijoje be kaukės nepateksite į jokias gydymo įstaigas – ar ausį suskaustų, ar koją patemptumėte. Taip pat būtina kaukes dėvėti viešajame transporte, stotyse ir jūrų uostuose.

– Galite pasiimti dezinfekcinio skysčio, nors Kretoje jo gausu visose viešose vietose. Skrydžiuose nuo šiol rankiniame bagaže jo galima turėti ne 100 ml, o net 500 ml – būtinai originalioje pakuotėje su etikete.

– Nesiimkite per daug drabužių. Jei neplanuojate vaikščioti kaip ant podiumo, negalite pasiimti daug bagažo ir nesibodite vakarais išskalbti prakaituotus marškinėlius, savaitei užtenka poros šortų ir 2–3 marškinėlių, nes skalbiniai Kretoje lauke išdžiūsta per naktį.

– Apsiaukite patogiai. Ypač jei planuojate aktyviai keliauti po salą ir palipėti į vieną kitą kalną ar pereiti tarpeklį, būtinai turėkite pranešiotus ir visą pėdą dengiančius batus. Jei ausitės naujus batus arba pasiimsite naujas nepranešiotas paplūdimio šlepetes, didelė tikimybė, kad Kretos karštyje nutrinsite pėdas.

– Venkite degintis po medžiaginiais skėčiais. Jie sudaro šešėlį, bet praleidžia saulės spindulius – galima stipriai nudegti. Kur kas geriau nuo saulės apsaugo palmių lapų skėčiai. Tačiau netgi gulint po jais oda pakeičia spalvą nuo saulės atspindžio iš jūros.

– Pasiimkite grynųjų eurų. Kreta, kaip ir visa Graikija – vis dar grynųjų pinigų kraštas, mokėjimo kortele galima atsiskaityti daug kur (ypač turistinėse vietose), bet ne visur. Jei pasuksite kur nors į kalnus ir į kaimus, jūsų kortelė tebus plastiko gabaliukas.

– Pasirūpinkite apsauga nuo uodų. Prie viešbučių, kur daugiau gėlo vandens, uodų netrūksta (ypač naktį), be to, jie kitokie nei Lietuvoje – pastebimi tik tada, kai įkanda. Apsaugos nuo uodų priemonių galite įsigyti ir bet kurioje parduotuvėje Kretoje.

– Išeikite į kalnus. Nes per automobilio ar autobuso langą nepamatysite ir nepajausite to, ką slepia Kretos kalnai. Aš nuolat organizuoju išskirtinius pasivaikščiojimus salos kalnuose ir tarpekliuose. Norintiems prisijungti tereikia parašyti e.paštu manokreta@gmail.com laišką pradedant žodžiais NORIU EITI!

Garbės konsulą pasveikino užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, kuris pabrėžė, kad Lietuva yra suinteresuota plėtoti įvairiapusius ryšius su Graikija, tarp jų ir su Graikijos regionais, ypač Kreta.

„Garbės konsulai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant intensyvų Lietuvos diplomatinį atstovavimą, todėl garbės konsulato Kretoje atidarymas ir I. Giakoumakio paskyrimas neabejotinai prisidės prie ilgalaikių ir rezultatyvių santykių plėtros turizmo, verslo, kultūros ir žmogiškųjų ryšių srityse“, – sakė viceministras.

Lietuvos ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos garbės konsulato atidarymas Kretoje tapo būtinybe: „Tūkstančiai lietuvių aplanko šią šalį kiekvienaIs metais, o atsižvelgiant į COVID-19 sukeltas pasėkmes Europos ir pasaulio turizmo sektoriui, Graikijos, o kartu ir Kretos, reikšmė turizmo žemėlapyje išaugs dar labiau”.

R. Kačinsko teigimu, garbės konsulatas Kretoje taip pat padės plėtoti jau anksčiau pradėtus megzti ryšius su šiuo Graikijos regionu, paskatins bendradrabiavimą tarp Kretos ir Lietuvos miestų savivaldybių, stiprins ryšius su Graikijos tyrimų ir technologijų institutu, teiks paramą vietos lietuvių bendruomenės iniciatyvoms.

Kreta svarbi ir tuo, kad joje įsikūrusi Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra bei Jūrų laivybos bazė, kurioje veikia NATO operacijų jūroje mokymų centras.

I. Giakoumakis yra gerbiamas Graikijos pilietis, investicijų konsultacinės bendrovės „EMJ Partners” valdantysis partneris bei vienos didžiausių Kretoje nekilnojamojo turto agentūrų „Giakoumakis Estate Agent & Property Developer” valdantysis partneris, palaikantis tamprius ryšius su visų Kretos regionų vadovybe bei verslo pasaulio atstovais.