Išvados pribloškė

Taip ir neišgirdę pirmojo sūnelio klyksmo, nepamatę atmerktų jo akių vilniečiai Margarita ir Donatas kremavo sūnelio palaikus ir išbarstė jiems ypatingoje vietoje. Liutauras – toks turėjo būti sūnelio vardas, kuriuo tėvai niekada nepakvies savo mažylio. Tėvų atmintyje 2021 m. liepos 31-oji išliks pažymėta didžiuliu skausmu.

„Skrodimo rezultatai parodė, kad vaikelis buvo visiškai išsivystęs. Gimdymą priėmusi įstaiga padarė begales klaidų, skausmingai kainavusių vaikeliui gyvybę. Tačiau ji ne tik nesugebėjo to pripažinti, bet ir paaiškino tai kaip magišką, mistinę mirtį, nors tai sunkiai suvokiama, kai paaiškinimo lauki iš medikų, mokslo žmonių. Ypač pačių medikų, priėmusių mamą ir vaiką ir jų sveikatos būklę įvertinusių kaip puikią“, – tokius savo pastebėjimus pateikia Margarita ir Donatas.

Prokuratūra, VASPVT turėtų krūtine stoti į mūsų pusę ir ginti mus, o atrodo, kad jie mums atsuko nugarą.

Dėl šio įvykio Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) taip pat atliko tyrimą, tačiau Donatas sako, kad, praėjus metams, susidaro įspūdis, jog valstybinės institucijos savo piliečių negina, nors tai deklaruoja kaip savo misiją.

„Prokuratūra, VASPVT turėtų krūtine stoti į mūsų pusę ir ginti mus, o atrodo, kad jie mums atsuko nugarą. Akreditavimo tarnybos išvados buvo jau gegužės mėnesį, bet mes jas gavome tik rugpjūtį, nes prokuroras mums nepateikė tos ataskaitos“, – vieną iš abejingumo pavyzdžių minėjo Donatas.

Sūnaus netekęs tėvas pastebėjo, kad VASPVT išvados – protu nesuvokiamos: esą gydymo įstaiga viską gerai padarė. „Aš tiesiai šviesiai galiu pasakyti – tai ne medikų aplaidumas kažką padarant, bet medikų aplaidumas nepadarant to, ką reikėjo padaryti. Laiku nereaguota, visiškai nekreiptas dėmesys į gimdyvės būseną. Sveiku protu nesuvokiama – mama maldauja, purtosi lovoje, bet esame paliekami vieni. Visi šie dalykai privedė prie Liutauro netekties. Juk uždusimas nėra, kad spragtelėjote pirštais ir užduso. Tai ilgesnis procesas, kurį kažkas nulemia. Jei medikai būtų stebėję ir laiku reagavę – vaikas būtų gyvas“, – įsitikinęs Donatas.

Tėvai pabrėžė, kad Kauno krikščioniškieji gimdymo namai pateikė idealų ligos istorijos-gimdymo aprašą, kuriame nuslėpta didžioji dalis tiesos. Donatas priminė anksčiau išsakytas gimdymo detales – jie su žmona palatoje, jai esant stūmimo stadijoje, buvo palikti be gydytojų priežiūros, palatoje buvo tik valytoja, nestebėtas vaiko širdies plakimas. Tėvams neatrodo, kad tokias aplinkybes galima vertinti kaip tinkamas.

Biurokratinės girnos

„Pagal VASPVT išvadas, viskas buvo atlikta nepriekaištingai ir kokybiškai, tačiau vaikas mirė. Ar tai yra nepriekaištingos kokybės rezultatas? – klausimus kėlė Margarita. – Aš, Liutauro, mirusio sūnaus, mama, noriu viešai paklausti VASPVT specialisto: ką jūs vertinote pateikdami šias išvadas, jei į mus net nesikreipėte. Kodėl nesikalbėjote su paslaugą gavusia paciente? Kaip tada jūs vertinote paslaugų kokybę ir pateikėte tokias išvadas?“

Tėvai apgailestavo, kad negali pateikti „Kauno dienai“ VASPVT išvadų, nes dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo tam prieštarauja tyrimą kontroliuojantis prokuroras. Tačiau nedetalizuodami minėjo tarnybos vertinimą, kad „pasirinkta tinkama gimdymo taktika“. Tačiau šios tinkamos taktikos rezultatas – gimdymo metu uždusęs sveikas kūdikis. „Tai taip išeina, kad toks planas buvo iš pat pradžių?“ – su netektimi susitaikyti negali Margarita.

„Kauno diena“ taip pat kreipėsi į VASPVT prašydama pakomentuoti situaciją. „Mūsų misija – pacientų sauga“, – nurodoma tituliniame tarnybos puslapyje.

Tarnybos atstovė spaudai Nora Ribokienė nurodė, kad be pacientų sutikimo komentuoti negali. Klausėme, ar pakanka laisva forma parašyto sutikimo. Tikėtina, kad įsijungė biurokratinio mechanizmo girnos ir atskriejo neįkvepiantis atsakymas – sutikimas turi būti patvirtintas notaro.

Vis dėlto tarnybos atstovė teikėsi paaiškinti vykdomų tyrimų tvarką: „Akreditavimo tarnyba, atlikdama patikrinimus, vertina pacientams teiktų paslaugų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šių tyrimu metu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, vertinami objektyvūs duomenys: medicinos personalo įrašai, tyrimai, fiksuoti medicinos dokumentuose, pateikti vaizdo ar garso įrašai ir kt.

Pacientas savo nusiskundimus, nepasitenkinimą teiktomis paslaugomis ir nuomonę apie teiktas paslaugas pateikia savo skunde, adresuotame Akreditavimo tarnybai ar kreipdamasis į teisėsaugą. Tais atvejais, kai, atliekant patikrinimą, kyla neaiškumų, kreipiamės į pacientą raštu, telefonu ar kitomis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Taip pat atliekamo tyrimo eigoje pacientai papildomą informaciją gali pateikti jiems prieinamomis priemonėmis ar tiesiog atvykti į Akreditavimo tarnybą ir pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus. Kadangi Akreditavimo tarnyba nėra ikiteisminio tyrimo institucija, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, pacientų apklausų nevykdo.“

Mes kaltiname Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų personalą dėl aplaidumo darbo vietoje, laiku nesuteikus pagalbos, kuri būtų išsaugojusi mūsų sūnaus Liutauro gyvybę.

Kaune įsikūrę Krikščioniškieji gimdymo namai jau anksčiau pateikė savo poziciją, kad, kol vyksta ikiteisminis turimas, komentuoti negali. „Ikiteisminis tyrimas šiuo metu vis dar vykdomas, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra. Šiuo metu dar negautos teismo medicinos ekspertizės išvados. Kol negautos visos tyrimui reikalingos išvados ir jos neįvertintos, plačiau komentuoti šio ikiteisminio tyrimo negalime“, – paaiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė.

Požiūris pribloškė

Situacija, požiūris, įstatymų ribojimai paskatino kūdikio netektį išgyvenančius tėvus viešai užduoti klausimus VASPVT. Anot Margaritos ir Donato, Krikščioniškieji gimdymo namai buvo perpildyti. Tai faktas, rodantis, kad trūko personalo.

Pozicija: tėvai pabrėžė, kad Kauno krikščioniškieji gimdymo namai pateikė idealų ligos istorijos-gimdymo aprašą, kuriame nuslėpta didžioji dalis tiesos. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Užkliūva ir tai, kad gimdyvę priimanti gydytoja žinojo ir buvo konstatavusi, jog kūdikio kaklą apsivijusi virkštelė ir jis pernešiotas septynias dienas, o visos kitos pamainos to nežinojo arba ignoravo. Be to, Krikščioniškieji gimdymo namai apskritai neturėjo teisės priimti nėščiosios, sergančios gestaciniu diabetu.

„Prieš mane išnešant, nes nepaėjau dėl išsekimo, į gimdymo palatą, prieš pat gimdymą buvo atlikta epidurinė nejautra. Gimdymo palatoje sakiau gydytojams, kad nejaučiu sąrėmių. Medikų pastabos buvo: „Turi įsiklausyti į savo kūną.“ Kaip tai gali padaryti, jei vaistai tai blokuoja? Man liepė stotis, kadangi vaisius buvo labai aukštai pakilęs pilve, bet dėl visiško išsekimo tepavyko pastovėti vos kelias minutes“, – situaciją po dviejų parų trukusių sąrėmių minėjo Margarita.

Moteris prisiminė, kad visų sąrėmių metu jai buvo kartojama: „Tu pagimdysi pati, esi sveika jauna moteris, geri tiek tavo, tiek vaisiaus duomenys.“ Tačiau moteris buvo silpna, nevalgiusi, pavargusi nuo dvi paras kamuojamų skausmų, o po trečios nejautros kūną ėmė purtyti didžiulis drebulys. „Negalėjau medikams normaliai atsakyti į jų klausimus, lemenau, kad man būtinas cezario pjūvis“, – Margarita pasakojo detales, kurių VASPVT išvadose nėra.

Moteris iki šio prisimena momentą, kai stūmimo metu aparatas, fiksuojantis vaiko širdies darbą, nukrito, tai buvo apie 1 val. nakties. Tačiau medikai net nesistengė jo pritvirtinti ir stebėti vaiko gyvybės duomenų.

„Kai grįžo bent jau akušerė, pradėjau stumti, o akušerė pradėjo šauktis gydytojos. Jai atskubėjus, gimė vaikelis – mėlynas, kaklą apsivyniojusia virkštele, ir gydytoja, turinti padėti, supanikavo, išsigando ir tiesiog liko stovėti be žado, o akušerė ėmėsi gaivinti mūsų sūnelį. Koks tai medikas, jei jis pradeda panikuoti, kai jo labiausiai reikia? Taip pat dėl panikavimo medicinos personalas neužfiksavo vaiko gimimo laiko“, – skausmingus prisiminimus liejo Margarita.

Vieši kaltinimai

Sūnaus netekusiems tėvams atstovaujanti advokatė Ieva Darandė specializuojasi tirti būtent medicinines bylas dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Ji neslėpė gluminančio įspūdžio, kai susipažino su VASPVT išvadomis: „Įspūdį palieka slogų.“

Advokatė pastebėjo, kad tokio tipo bylos visada yra sudėtingos, nes susiduria medicinos mokslas, kuris yra begalinis, ir teisės mokslas, tačiau Margaritos ir Donato byla išsiskiria keistomis prokuratūros ir VASPVT pozicijomis.

Pasak teisininkės, po sveikatos sistemos reformų, kai mažesnės įstaigos tapo didesniųjų dalimi, šiuo atveju Krikščioniškieji gimdymo namai yra Kauno klinikų medicinos įstaiga, atstovauti nukentėjusiems pacientams tapo dar sudėtingiau.

„Pasiekti objektyvumą sunku, nes tai yra monopolis. Optimizavimo tikslai susiję su tuo, kad pacientai gautų kokybišką paslaugą, o nekokybiškų momentų vis tiek būna, juos stengiamasi minimalizuoti, nors išvengti, ko gero, neįmanoma. Lietuva – maža valstybė, o kai įstaigos glaudžiamos po vienu sparnu, rasti objektyvią poziciją, objektyvią nuomonę, objektyvius sprendimus ir objektyvius vertinimus – tikrai sudėtinga“, – pabrėžė advokatė.

Liūdinčių tėvų ginklu tampa viešumas. „Nekompetentingi Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai daugiau nei dvi paras kankino mane įvairiais skatinimais, norėdami, kad gimdyčiau natūraliai, ir nekreipdami dėmesio į akivaizdžiai blogėjančią mano fizinę būklę, mano parodymus, kad neturiu jėgų, pati nepagimdysiu, prašymus atlikti cezario pjūvį, – viešus kaltinimus žėrė Margarita. – Nestebėjo mūsų vaikelio gyvybinių rodiklių ir nesiėmė pagalbos veiksmų, kai nuo išsekimo tapau nebepajėgi pagimdyti. Buvome palikti be medikų priežiūros svarbiu vaiko gimimo momentu, neadekvačiai skiriama nejautra turėjo įtakos gimdykloje dingusiems sąrėmiams. Ir visa tai, VASPVT vertinimu, yra „sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų“.

Mes kaltiname Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų personalą dėl aplaidumo darbo vietoje, laiku nesuteikus pagalbos, kuri būtų išsaugojusi mūsų sūnaus Liutauro gyvybę.“

Iki šiol buvo neatsakyta, kodėl gimdyvei buvo leista kankintis gimdant taip ilgai – daugiau nei parą laiko. Juk gajus posakis, kad vaikelis turėtų užgimti "nuo aušros iki aušros" – tai yra, gimdymas neturėtų tęstis ilgiau nei parą. Ir kodėl gimdyvei nebuvo pritaikyta cezario pjūvio operacija, ypač žinant, kad kūdikiui aplink kaklą apsivyniojusi virkštelė? Ar ši operacija visais atvejais gali išgelbėti nuo komplikacijų, naujagimio mirties?

Kai šį atvejį ištirs Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose sudaryta komisija, jį tirs Kauno perinatologijos centras. Šiam centrui ir Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikai laikinai vadovaujantis gydytojas akušeris ginekologas profesorius Mindaugas Kliučinskas atsisakė komentuoti šį atvejį motyvuodamas tuo, kad kol kas apie jį žino tik iš žiniasklaidos.

"Nuoširdi užuojauta šiai šeimai, tačiau mes, medikai, turime susilaikyti nuo skubių vertinimų. Tokie atvejai tiriami nustatyta tvarka. Visų pirma, jį analizuoja ligoninės sudaryta komisija, paskui – Perinatologijos centro komisija. Dabar kalbėti tai, ko mes tiksliai nežinome, kur mes nedalyvavome, būtų neprofesionalu ir nekompetentinga", – sakė profesorius.

Tačiau jis sutiko atsakyti į klausimus, kokiais atvejais ir dėl kokių priežasčių paprastai atliekama cezario pjūvio operacija.

– Kokiais atvejais moteriai atliekama cezario pjūvio operacija?

– Indikacijų, dėl ko atliekama cezario pjūvio operacija, yra labai daug. Šios operacijos indikacijos reglamentuotos metodikoje, patvirtintoje abiejų universitetinių ligoninių, t.y. Kauno klinikų perinatologijos centro ir Santaros ligoninės perinatologijos centro. Ši metodika tarp kitų 42 akušerijos metodikų skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Egzistuoja daugybė indikacijų, suskirstytų į penkias grupes. Viena tų grupių – jei nėščioji yra po tam tikrų operacijų ir egzistuoja gimdos plyšimo rizika. Kita indikacijų grupė susijusi su vaisiaus būklės pokyčiais, tiek nėštumo, tiek gimdymo metu, kai atsiranda vadinamoji nestabili vaisiaus būklė. Kaip minėjau, tai gali atsirasti tiek nėštumo, tiek gimdymo metu. Tai yra viena dažniausių skubių, neatidėliotinų operacijų indikacija. Yra kita grupė, kai vaisiaus pirmeiga yra sėdmeninė. Ypač pirmojo nėštumo metu. Tai taip pat gali būti traktuojama kaip indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją.

Kita indikacijų cezario pjūvio operacijai grupė, kuri gali apimti daugelį priežasčių, – vadinamasis gimdymo proceso sutrikimas, medikams žinomas distocijos terminu. Tai gali būti dėl nėštumo metu numatomo labai stambaus vaisiaus, dėl kliūties gimdymo takuose (miomos mazgų ar kitokių kliūčių, susidariusių po dubens traumų). Ši priežastis gali išryškėti tik gimdymo metu, kai, visiškai atsivėrus gimdos kakleliui, vaisius neslenka gimdymo takais arba gimdos kaklelis neatsiveria, esant gerai gimdymo veiklai. Taip būna dėl disproporcijos tarp vaisiaus galvos ir mamos dubens matmenų. Tada diagnozuojamas kliniškai siauras dubuo arba neprogresuojantis gimdymas ir atliekama operacija.

Kita priežasčių grupė – sunki mamos liga. Tai gali būti tiek nėštumo komplikacija, tiek gretutinė liga, kuria serga mama. Dažniausiai tai tampa indikacija planinei cezario pjūvio operacijai. Atkreipčiau dėmesį į placentos pirmeigą, netaisyklingą jos tvirtinimąsi prie gimdos sienelės, kuris gali sukelti moters gyvybei pavojingą kraujavimą. Placentos tvirtinimosi anomalijos, tiek placentos įaugimas, tiek tvirtinimasis netaisyklingoje vietoje dažniausiai yra anksčiau buvusių cezario pjūvio operacijų ir kitų intervencijų gimdoje padarinys. Siekdami to išvengti, stengiamės, kad cezario pjūvio operacijos būtų atliekamos tik esant indikacijoms.

Profesorius Mindaugas Kliučinskas. Kauno klinikų nuotr.

– Ar turi būti atliekamas cezario pjūvis, jei gimdymas trunka ilgiau nei parą?

– Paros matas yra atėjęs iš labai seniai, kai dar pribuvėjos priimdavo gimdymus. Buvo sakoma: moteris turi pagimdyti nuo vieno saulės patekėjimo iki kito. Šiais laikais nėra labai aiškiai reglamentuota, per kiek laiko turi gimti naujagimis. Tai priklauso nuo to, ar moteris gimdo pirmą kartą, ar pakartotinai. Taip pat labai svarbu suprasti, kad gimdymo pradžios laikas dažnai nustatomas retrospektyviai. Kartais moterys įsivaizduoja, kad gimdymas prasideda tada, kai prasideda pirmieji pavieniai gimdos susitraukimai. Tai turėtų būti traktuojama kaip paruošiamieji sąrėmiai. Mes, medikai, gimdymo pradžia vadiname reguliarius gimdos susitraukimus, kas 10 min. ir dažniau su atsiradusiais gimdos kaklelio pokyčiais. Visa gimdymo eiga skirstoma į tam tikrus laikotarpius. Pirmasis, kurio metu veriasi gimdos kaklelis, skiriamas į latentinę ir aktyvią fazes. Latentinė fazė – kol gimdos kaklelis atsiveria 4 cm. Dabar jau pasaulyje diskutuojama, kad latentine faze reikėtų laikyti gimdos kaklelio atsivėrimą iki 6 cm. Šis laikotarpis neribojamas laiko, nėra labai aiškių moksliškai pagrįstų apibrėžimų, kiek tas laikotarpis gali trukti. Laikoma, kad kita – aktyvi – gimdos kaklelio vėrimosi fazė vyksta sklandžiai, jei gimdyvės gimdos kaklelis atsiveria ne mažiau nei 0,5 cm per valandą. Taigi, dažniausiai prireikia dar 4–8 valandų, kol gimdos kaklelis atsivers visiškai. Kartais tai gali trukti ir ilgiau. Antrasis gimdymo laikotarpis – išstūmimo arba stangų – kai vaisiaus pirmeigei daliai nusileidus ir pasiekus moters dubens dugną atsiranda noras stangintis. Naujausioje literatūroje neapibrėžiama ilgiausia leistina šio laikotarpio trukmė. Rašoma, kad jei vaisiaus ir moters būklė yra gera, dažniausiai jis tęsiasi iki 2 valandų gimdančioms kartotinai ir iki 3 valandų gimdančioms pirmą kartą. Gimdymo skausmui malšinti taikoma epidūrinė nejautra šį laikotarpį gali prailginti. Stangų procesas, kai moteris pradeda aktyviai stangintis, neturėtų užtrukti daugiau nei vieną valandą.

Cezario pjūvio operacija turėtų būti atliekama, jei daugiau kaip 2–4 valandas gimdos kaklelis aktyvioje gimdymo fazėje nė kiek neatsiveria, nors ir buvo adekvačiomis dozėmis skirti gimdos susitraukimus skatinantys medikamentai. Tai situacija, kai gimdymas tarsi sustoja. Kita priežastis, dėl kurios dažnai atliekamos skubios cezario pjūvio operacijos – vaisiaus būklės blogėjimas. Jei išklausomas suretėjęs neatsikuriantis vaisiaus širdies ritmas, rašant grafiškai vaisiaus širdies darbą ir gimdos susitraukimus kardiotokogramoje nustatoma patologinių požymių, tokiu atveju naujagimis turėtų užgimti per pusvalandį. Tačiau vėlgi – tai nebūtinai turi būti cezario pjūvio operacija. Jei yra sąlygos, vaisius gali užgimti greičiau atlikus moters tarpvietės audinių įkirpimą, panaudojus vakuumo ekstrakciją arba reples.

Cezario pjūvio operacija turėtų būti atliekama, jei daugiau kaip 2–4 valandas gimdos kaklelis aktyvioje gimdymo fazėje nė kiek neatsiveria. Tai situacija, kai gimdymas tarsi sustoja.

– Vadinasi, netiesa, kad, jei gimdymas trunka ilgiau nei parą, turi būti atliekamas cezario pjūvis?

– Gimdymo trukmė tikrai nėra indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją. Kai gimdymas sužadinamas, sąrėmiai gali prasidėti anksčiau ir trukti iki pusės paros ar parą. Kai sąrėmiai lyg ir yra, nors gimdos kaklelio pokyčių dar nėra, moterims gali atrodyti, kad prasidėjo gimdymas. Dėl to jos kartais sako: gimdžiau tris paras. Tačiau dažniausiai didelę dalį to laiko užima gimdos kaklelio ruošimas gimdymui. Net ir pirmą kartą gimdanti moteris dažniausiai pagimdo per 18–20 valandų nuo tikrosios gimdymo pradžios, t.y. nuo reguliarių sąrėmių ir gimdos kaklelio kitimų pradžios.

Taigi, moterys kartais klaidingai įsivaizduoja gimdžiusios daugiau nei parą, nes tuo metu, kai pajuntami sąrėmiai, gimdymas dar nebūtinai yra prasidėjęs.

– Kiek laiko leidžiama pernešioti kūdikį, jei nėščioji serga gestaciniu diabetu? Ar tai yra priežastis atlikti cezario pjūvį?

– Visų pirma, kas yra tas gestacinis (liet. k. – nėščiųjų) diabetas? Tai nėštumo metu moteriai nustatytas gliukozės toleravimo sutrikimas. Jį dažniausiai pavyksta koreguoti dieta, retais atvejais prireikia insulino. Šį sprendimą priima endokrinologai. Nuo to, ar nėščiųjų diabetas koreguojamas dieta, ar insulinu, priklauso, kada tai moteriai mes siūlysime užbaigti nėštumą, t.y. sužadinti gimdymą. Jei gliukozės apykaita yra koreguojama dieta, yra geras efektas, glikemija (gliukozės kiekis kraujyje) palaikoma normos ribose, vaisiaus svoris auga proporcingai, vaisiaus ir moters būklė gera, nėščioji gali laukti savaiminio gimdymo pradžios. Ji gali gimdyti sulaukusi termino ir net po jo – sulaukus 41 savaitės. Jeigu moters ir vaisiaus būklė gera, vaisiaus svoris atitinka vidurkį, ankstesnio gimdymo sužadinimo nereikia. Tačiau insulinu koreguojamo nėščiųjų diabeto atveju turime 38 savaičių terminą, kai moterį būtinai turi konsultuoti ir apžiūrėti gydytojas akušeris ginekologas, siekiant įvertinti vaisiaus dydį, nėščiosios glikemijos dinamiką. 38–39 nėštumo savaitę tokia moteris turėtų būti stacionarizuojama trečio lygio paslaugas teikiančioje ligoninėje. Gimdymas jai turėtų būti sužadinamas. Gimdymo sužadinimo būdas labai priklauso nuo to, kaip tam pasiruošęs gimdos kaklelis, koks, naudojant ultragarsą, nustatomas vaisiaus svoris.

Proporcija: iš pernai Kauno klinikose vykusių 847 gimdymų, kai buvo žinoma, kad virkštelė apsivijusi vaisiui aplink kaklą, tik septyniolikai moterų (2 proc.) buvo atlikta cezario pjūvio operacija dėl vaisiaus būklės pablogėjimo. Asociatyvi Kauno klinikų nuotr.

– Ar yra nustatyta, per kiek laiko nubėgus ar dirbtinai nuleidus vaisiaus vandenis turi būti atliktas cezario pjūvis, jei kūdikis negimsta natūraliai?

– Tai nenustatyta nei Lietuvoje, nei kitur pasaulyje. Esant neišnešiotam nėštumui, pvz., 26 savaičių, būna atvejų, kai nutekėjus vaisiaus vandenims net tris ar keturias savaites moteris guli ligoninėje, o tas vaikelis gimdoje toliau auga, stiprėja. Bevandenio laikotarpio trukmė nėra indikacija cezario pjūvio operacijai. Priklausomai nuo nėštumo laiko, nustatytos infekcijos gali būti indikacijų antibiotikų skyrimui, nes, nutekėjus vaisiaus vandenims, didėja rizika infekcijai gimdoje atsirasti ir ją perduoti vaisiui. Turi būti tam tikrų klinikinių požymių, yra aiškūs kriterijai, kada skiriami antibiotikai. Tačiau tai jokiu būdu nesisieja su cezario pjūvio operacija.

– Jei atliekant ultragarso tyrimą prieš pat gimdymą matyti, kad vaisiui aplink kaklą apsivyniojusi virkštelė, ar bus atliekama cezario pjūvio operacija?

– Tai dažnai moterų užduodamas klausimas. Pradėsiu nuo mūsų klinikos duomenų. Pernai Kauno klinikose gimdė 2 910 moterų. Apie 29 proc. gimdymų metu po gimimo naujagimiui buvo apsivijusi virkštelė aplink kaklą. Iš šių 847 gimdymų, tik septyniolikai moterų (2 proc.) buvo atlikta cezario pjūvio operacija dėl vaisiaus būklės pablogėjimo. Tad, kaip suprantate, virkštelės apsivijimas aplink vaisiaus kaklą tikrai nėra indikacija cezario pjūvio operacijai. Tai informacija akušeriui ir gydytojui akušeriui ginekologui, kad gimdymo metu, ypač slenkant vaisiui gimdymo takais, gali būti trumpalaikis, rečiau – ilgalaikis, virkštelės užspaudimas, dėl kurio gali suretėti vaisiaus širdies ritmas. Ši informacija mums leidžia žinoti galimą vaisiaus būklės blogėjimo priežastį ir padeda adekvačiai reaguoti gimdymo metu.

– Jūsų akimis, ar šiais laikais nepiktnaudžiaujama natūraliu gimdymu? T.y., ar cezario pjūvis kartais neatliekamas ir tais atvejais, kai jo iš tiesų reikėtų?

– Aš neįsivaizduoju tokio atvejo, kad gydytojai, matydami konkrečias indikacijas cezario pjūviui atlikti, jo nedarytų dėl kažkokios statistikos. Tai būtų kvaila. Nemanau, kad kuris nors gydytojas, matydamas, kad blogėja vaisiaus ar mamos būklė, nepriimtų sprendimo atlikti cezario pjūvio operaciją dėl kažkokių rezultatų. Aš tik noriu pasidžiaugti, kad daugėja moterų, kurios po cezario pjūvio operacijos nori gimdyti natūraliais takais. Yra atvejų, kai mūsų ligoninėje ir po dviejų tokių operacijų moterys norėjo gimdyti natūraliais takais ir sėkmingai pagimdė. Mes tai leidžiame, kartu su šeima prisiimdami visokeriopą riziką. Tačiau dalis moterų, kaip matyti ir viešojoje erdvėje, nori cezario pjūvio operacijos be jokios medicininės indikacijos. Turbūt šios pusės atstovai ir sako: piktnaudžiaujama natūraliu gimdymu. Bet vėlgi, visame pasaulyje nėra nė vienos akušerių ginekologų draugijos, kuri rekomenduotų atlikti cezario pjūvio operaciją pagal moters norą.

Yra šalių, kur priimta atlikti cezario pjūvio operacijas moters pageidavimu. Brazilijoje toks sprendimas buvo labai greitai sustabdytas, apribotas. O, pvz., Skandinavijoje pripažįstama, kad dalis moterų bijo gimdymo proceso, skausmo. Su jomis dirba labai didelė komanda: akušeris, gydytojas akušeris ginekologas, neonatologų komanda, psichologas, socialinis darbuotojas. Ir tik jei šiai komandai nepavyksta moters baimių sumažinti, rekomenduojama atlikti cezario pjūvio operaciją.

Tačiau aš tikrai nesutinku, kad Lietuvoje piktnaudžiaujama natūraliu gimdymu. Tiesiog džiaugiuosi, kad daugėja moterų, kurios nori mažiau medicininių intervencijų gimdymo metu, mažiau medikamentų – jos nori gimdyti natūraliais takais.

– Dabar cezario pjūvio operacijos atliekamos rečiau nei, pvz., prieš dešimt metų. Kodėl taip yra?

– Apie 1998 m., atlikus klinikinį tyrimą, buvo teigiama, kad gimdyti išnešiotą sėdmeninėje pirmeigoje esantį naujagimį yra labai didelė rizika tiek moteriai, tiek naujagimiui. Nuo tada, esant vaisiaus sėdmeninei pirmeigai visame pasaulyje moterims imtos daryti cezario pjūvio operacijos. Prasidėjo pasaulinė cezario pjūvio operacijų epidemija. Jų pradėjo labai daugėti, jos būdavo atliekamos prisitaikant prie moters norų ir gydytojų patogumo. Po dešimties metų šio tyrimo rezultatus paneigė kitas, platesnės apimties, patikimesnis tyrimas. Tačiau įsitikinimas, kad, esant sėdmeninei pirmeigai, reikia atlikti cezario pjūvį, liko ir visuomenėje, ir tarp dalies medikų. Manau, ši indikacija augino cezario pjūvio operacijų skaičių. Kita vertus, labiausiai jį išaugino Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo vykdymas, teisminiai sprendimai. Žmonėms atrodo: jei nebuvo atlikta cezario pjūvio operacija ir gimdymas baigėsi blogai, mirtimi ar su skaudžiais liekamaisiais padariniais naujagimiui ar mamai, kaltas medikas, kad neatliko operacijos. Nesvarbu, reikėjo jos ar ne. Tai medikus skatino daryti cezario pjūvio operacijas – kad paskui jų niekas nekaltintų. Tačiau, išaugus cezario pjūvio operacijų skaičiui, atsirado daugybė grėsmingų komplikacijų. Išnaudojant galimybes įvertinti moters ir vaisiaus būklę gimdymo metu, komunikavimą su šeima, keliant medicinos personalo kvalifikaciją, cezario pjūvio operacijų Lietuvoje pavyko sumažinti.

Yra cezario pjūvio operacijos metu ir po jos mirusių gimdyvių, gimusių negyvų ar neatgaivintų naujagimių, naujagimiams nustatytų kaulų lūžių, moters organų pažeidimų.

– Kokių komplikacijų gali kilti po tokių operacijų?

– Cezario pjūvio operaciją mes gebame atlikti saugiai, ankstyvųjų komplikacijų yra labai sumažėję. Tačiau moteriai pastojus po nėštumo, kuris baigėsi cezario pjūvio operacija, išryškėja vėlyvųjų komplikacijų rizika. Lietuvoje 1995–2012 m. cezario pjūvio operacijų buvo padaugėję nuo beveik 10 proc. iki 26 proc. Taigi, daugiau nei du kartus. Tačiau netrukus mes pamatėme, kad daug nėščiųjų ateina su gimdos randą peraugusia placenta, pažeidžiančia šlapimo pūslę ir kitus greta esančius organus. Tos moterys atsidūrė didelės rizikos grupėje. Iškilo rizika, kad jos ne tik smarkiai nukraujuos, bet teks šalinti gimdą ar bus pažeista šlapimo pūslė. Atsirado ir didelė rizika apskritai prarasti šias moteris. Taip 2012 m. buvo patvirtintos priemonės, leidusios cezario pjūvio operacijų sumažinti nuo 26 proc. iki kiek daugiau nei 20 proc. 2019–2020 m. šių operacijų atlikta 20,4–20,6 proc. Vadinasi, dabar cezario pjūvio operacija atliekama maždaug kas penktai gimdyvei. Įvertinusi operacijos naudą ir riziką, Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad bet kurioje šalyje cezario pjūvio operacijų dažnumas neturi viršyti 15 proc. Didesnis operacijų skaičius nepadeda naujagimiams ir moterims. Tai patvirtino ir mūsų patirtis. Sumažėjus cezario pjūvio operacijų, perinatalinis mirtingumas, t.y. negyvų gimusių ir mirusių naujagimių skaičius taip pat sumažėjo. Ir tai yra kaip įrodymas, kad ne nuo cezario pjūvio operacijų skaičiaus priklauso perinatalinio mirtingumo rodikliai, t.y. naujagimio išgyvenamumas.

– Nuo ko, jei ne nuo savalaikių cezario pjūvio operacijų, priklauso perinatalinis mirtingumas?

– Perinatalinis mirtingumas sumažėja tada, kai veikia visuma: tinkamai stebima nėščioji nėštumo metu, nustatomos rizikos ankstyvosios diagnostikos metu, moteris laiku nusiunčiama į atitinkamo lygio paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, darniai dirba akušeris, gydytojas akušeris ginekologas ir neonatologinės bei anesteziologinės tarnybos. Ši visuma duoda tokį rezultatą. Deja, visiškai išvengti perinatalinių mirčių neįmanoma.

Perinatalinį mirtingumą mažina ir klasteriai. Perinatologijos programa, įgyvendinta 1994–1996 m., buvo pirmasis klasteris, pirmoji akušerinių ir neonatologinių paslaugų regionalizacija. Buvo nustatyta, kad mažesnės rizikos moterys gali gimdyti visose akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančiose ligoninėse, didesnės rizikos – tam tikrose, o didelės rizikos – perinatologijos centruose. Tai leido užtikrinti mums ir adekvatų reikalingos medicinos įrangos paskirstymą ligoninėms, ir auginti specialistų kvalifikaciją. Juk ten, kur didesnė rizika, kur dažniau susiduriama su sudėtingais atvejais, gydytojai turi didesnę kompetenciją, kvalifikaciją, medicinos įrangą. Dėl šios visumos ir pagerėjo perinataliniai rodikliai. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų sveikatos priežiūros rodiklių sistemoje kūdikių, nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje. Pagal šiuos rodiklius mes neatsiliekame nuo labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių.

– Kokiais atvejais nusprendžiama pervežti gimdyvę iš antrinio lygio gydymo įstaigos į tretinio?

– Visa tai yra reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo". Jis reglamentuoja visą nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Ten labai aiškiai surašyti punktai, kada tokia moteris turėtų būti pervežta iš žemesnio į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Vienas tokių pavyzdžių – moteris, kuriai atvykus gimdyti nustatytas padidėjęs kraujospūdis, placentos įaugimo ar placentos pirmeigos atvejis. Net nėštumo metu tokioms moterims turėtų būti pasakyta, kad gimdyti jos vyktų į tretinio lygio paslaugas teikiančią ligoninę. Galioja taisyklė, kad tais atvejais, kai moters ar gimusio naujagimio negalima transportuoti, kiekviena gydymo įstaiga gali išsikviesti pagalbą iš savo regiono perinatologijos centro. Taip mūsų centro komanda ne kartą yra važiavusi į skirtingas gydymo įstaigas. Lietuvoje yra du perinatologijos centrai. Kauno perinatologijos centrui priklauso kuruoti Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionus, Vilniaus perinatologijos centrui – Vilniaus ir Panevėžio regionus.

Kalbant apie tai, ar naujagimis gali būti išgelbėtas tik atlikus cezario pjūvio operaciją, turime suprasti, kad ši operacija yra vienas iš galimų skubių būdų užbaigti nėštumą, jeigu blogėja vaisiaus būklė arba susidaro kritinė situacija mamai (atsiranda indikacijos atlikti cezario pjūvio operaciją). Tačiau lygiai taip pat turime suprasti, kad tam tikrose situacijose tai nėra pats greičiausias, saugiausias ar visada sėkmingas būdas. Nereikėtų pamiršti, kad cezario pjūvio operacija ne visada baigiasi trokštamais rezultatais. Lietuvoje yra cezario pjūvio operacijos metu ir po jos mirusių gimdyvių, gimusių negyvų ar neatgaivintų naujagimių, gimusiems naujagimiams nustatytų kaulų lūžių, moters organų pažeidimų ir kt. Tiesiog labai svarbu suprasti, kad būna tokių klinikinių situacijų, kai geriausi norai, aukščiausia kvalifikacija ir visos turimos galimybės neduoda laukto rezultato. Cezario pjūvio operacijos nereikėtų labai sureikšminti.

„Jaučiau, kad darbe šiuo metu esu reikalingesnė nei namie“, – atvirai kalbėjo akušerė Marija, nors pati pripažįsta, kad sprendimas jai tikrai nebuvo labai paprastas.

– Marija, kaip sekėsi ir sekasi karantino metu išlaikyti balansą tarp darbo ir šeimos? Ar reikia tai daryti? Gal jums tai sekasi kuo puikiausiai?

– Nelabai jo yra, nes stengiuosi kuo mažiau galvoti apie save. Ir nežinau, ar gerai darau, nes dėl tokio mano atsidavimo darbui nukenčia šeima. Turiu dukrą, ji neina į darželį, galėčiau tiesiog neiti į darbą ir aš, bet to nedarau, nes žinau, kad esu reikalinga darbe. Tas mane turbūt ir stumia į priekį. Esu komandos narys. Jei išeisiu, iškrisiu, susirgsiu – tai tiesiog bus smūgis visai komandai. Tad galvojant apie kolektyvą mano šeima liko paskutinėje vietoje. Tačiau vidumi jaučiu, kad šiuo metu esu reikalingesnė savo kolegoms ir pacientėms.

Galvojant apie kolektyvą mano šeima liko paskutinėje vietoje.

– Kokios nuotaikos vyravo ir vyrauja karantino metu jūsų darbe?

– Įtampa jaučiasi, negali sakyti. Turėjome didesnį fizinį krūvį, nes vyrai dėl paskelbto karantino kurį laiką nedalyvavo gimdyme, tik nuo gegužės 18 d. pradėjo dalyvauti, tačiau po gimdymo turi išvykti iš gimdymo namų. O gimdymas – toks svarbus momentas ir tos pagalbos jo metu tikrai moterims reikia, kaip ir pogimdyviniu laikotarpiu. Tad mes, kiek galime, tiek savo laisvo laiko ir atiduodame moterims, kurioms mūsų reikia.

Šiuo metu dėl COVID-19 tiriamos tiek gimdyvės, tiek ir jų vyrai. Tai irgi – papildomas darbas. Juk reikia ne tik testą atlikti, bet ir supildyti krūvą dokumentų ir t. t.

– Kaip vertinate kolegas, nebūtinai jūsų įstaigoje, kurie karantino metu liko namuose dėl vienų ar kitų priežasčių?

– Norėčiau tikėti, kad kiekvienas medikas dirba iš pašaukimo. Bet tikrai taip nėra, todėl galbūt ta priverstinė pertrauka daugeliui bus reikalinga bei naudinga atsikvėpti ir atsipūsti nuo tos darbinės rutinos. Aš asmeniškai nejaučiu tokio poreikio. Jaučiu poreikį dirbti.

– Kaip atrodo jūsų darbo diena? Tam, kuris nėra dalyvavęs gimdyme, nesusidūręs su tuo, gali susidaryti įspūdis, kad jūsų darbas – gana paprastas.

– Viskas yra gerai, kai yra viena ar dvi gimdyvės ir viena akušerė. Tada gali ir fiziškai, ir emociškai suteikti jai tą komfortą ir pagalbą. Kai yra daugiau nei dvi gimdyvės, būna sunku. Ir tokia vidinė kova, nori padėti visoms, bet tiesiog negali to fiziškai padaryti. Jei gimdymas būna komplikuotas, emocinė būsena būna gerokai prastesnė, jaudiniesi, galvoji, kaip viskas vyks, ir kuo gali padėti gimdyvei.

– O kaip atrodo ta pagalba gimdyvei?

– Pats gimdymas nėra tai, kad apsirengėme ir stovime tarp kojų, priimame gimdymą. Tikrai ne. Didžiausias darbas yra komunikuoti, aiškinti, pasakoti, būti reikalingai, kartais patylėti, palydėti moterį į dušą, ten pabūti netoliese, ką nors paduoti ir, žinoma, laiku pastebėti galimas komplikacijas. Mūsų darbas reikalauja daug atjautos, meilės ir profesionalumo.

– Ar galima sakyti, kad jūs kuriam laikui tampate geriausia drauge moteriai, kurios kūdikis atkeliauja į pasaulį?

– Tikrai taip. Man kiekviena gimdyvė nuo pat pažinties akimirkos tampa geriausia drauge, dėl kurios nieko negaila. Žiūriu į gimdyvę kaip į geriausią draugę, sesę, žmogų, nuo pat pirmo akių kontakto bandau užmegzti ryšį. Moterys neretai būna prisiklausiusios visokių gandų, stereotipų, kartais ir nusistatymų prieš medikus. Žmonės atvažiuoja ir žiūri į tave kaip į priešą, kad netrukus kažką blogo padarysi. Tuomet reikia tą žmogų „prisijaukinti“. Veiksminga priemonė – šypsena nuo pirmo susitikimo.

Sveiki, esu akušerė Marija, mes draugausime, greičiausiai aš dalyvausiu jūsų gimtadienio šventėje.

Kai ateinu į palatą, gimdyklą, niekada nesakau: „Laba diena, akušerė Marija Mizgaitienė.“ Dažniausiai sakau: „Sveiki, esu akušerė Marija, mes draugausime, greičiausiai aš dalyvausiu jūsų gimtadienio šventėje.“ O tada gimdyvė pozityviai sako: „O, smagu!“. Užmegzti ryšį su gimdyve yra be galo svarbu. Akušerijoje kontaktas tarp gimdyvės ir akušerės, manau, yra vienas svarbiausių veiksnių.

– Marija, kaip manote, kokių pokyčių pasaulinė pandemija atneš į medicinos darbuotojų gyvenimą?

– Galbūt tapsime dar vieningesni, pagaliau išmoksime girdėti vienas kitą, išklausyti vienas kito nuomonę be sudirgimo, pykčio, gal net išmoksime pasiilgti vienas kito. O labiausiai turbūt išmoks visuomenė vertinti tai, kokie mes, medikai, esame svarbūs, koks svarbus mūsų darbas, kaip mes jį mylime, nepaisydami mažų atlyginimų, ilgų darbo valandų ir sunkių darbo sąlygų. Gal pamatys, kad nenuleidžiame rankų, nenusisukame nuo žmonių, nes tai yra mūsų pašaukimas. Noriu tikėti, kad to išmoks ir medikai, ir visuomenė.

– Kokį linkėjimą norėtumėte perduoti kolegoms, dirbantiems priešakinėse linijose?

– Ačiū. Laikykitės. Jūs – patys geriausi. Būkime vieningi. Turbūt tiek.

Ačiū už pokalbį.

Projektas „Priešakinėse linijose“ siekė suburti visų sričių Lietuvos medicinos darbuotojus ir kartu kurti karantino metraštį globalios pandemijos COVID-19 metu. Visi medicinos darbuotojai buvo kviečiami pasidalinti savo pačių įamžintomis akimirkomis – vaizdo medžiaga, nuotraukomis, asmeninėmis istorijomis, atskleisti savo emocijas, darbo užkulisius, kasdienius džiaugsmus, kurti stiprų vienybės pojūtį bei palikti autentišką turinį ateities kartoms. 

Ne tik gimdymo namai

Kaune, Miško gatvėje, veikiantys KGN po daugiau nei 23 metus trukusio griovimo, statymo, įrengimo maratono, pasibaiguso tik šių metų sausį, pagaliau yra tokie, kokia ir turi būti šiuolaikinė akušerijos ir ginekologijos klinika. Su pažangia įranga, aparatūra, technologijomis, o svarbiausia – su kvalifikuotų profesionalų komanda.

KGN sudaro du padaliniai – akušerijos ir ginekologijos skyriai. Pastarajame tiriama, diagnozuojama ir atliekamos ginekologinės operacijos: gimdos, gimdos kaklelio, kiaušidžių, šlapimo nelaikymui gydyti ir kt. KGN gydytojai ginekologai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo modernias gimdos ertmės operacijas, kai augliai pašalinami išsaugant pačią gimdą.

Kai KGN pasaulį išvysta pirmagimis, čia, tėvų pasirinkimu, dažniausiai gimsta ir kiti šeimos vaikai.

Bet pagrindinė KGN funkcija – būti namais, kuriuose pasitinkama į pasaulį ateinanti nauja gyvybė. Čia nemažai būsimųjų mamų pradeda lankytis jau pačioje nėštumo pradžioje – konsultuotis, tikrintis, jei reikia, gydytis, jos klausosi paskaitų, mankštinasi 18 kv. m baseine.

Nėštumo metu klinikoje besilankančios moterys gauna Mamos kortelę, leidžiančią su nuolaida dalyvauti pasirengimo motinystei seminaruose, įsigyti sveikatinimo paslaugų, prekių naujagimiui ir kt.

Tendencija tokia, kad kai KGN pasaulį išvysta pirmagimis, čia, tėvų pasirinkimu, dažniausiai gimsta ir kiti šeimos vaikai.

Dviejų epochų dvasia

Naujoje KGN pastato dalyje viskas tviska šiuolaikiškumu. O greta gyvuoja restauruota ir adaptuota istorinė pastato dalis, išsaugojusi 1926-aisiais įsteigtos vienos pirmųjų Kauno moterų ligoninių fragmentus. Po KGN stogu susitinkančios dvi epochos sukuria ypatingą dvasią.

"Daug kas sako, kad turime išskirtinumų, lyginant su kitomis ligoninėmis. Man net nesinori to žodžio "ligoninė", – kalba KGN vadovas Virgilijus Rudzinskas.

Klinikos vadovas Virgilijus Rudzinskas ir vyriausioji akušerė Auksuolė Naujalienė.

Nors KGN turi gimdyklų, operacinių, atsibudimo ir intensyvios stebėsenos palatų su visa reikiama įranga, V.Rudzinskas vartoja žodį "namai": "Kūdikio gimimas nėra liga, tai natūralus procesas, ir mes darome viską, kad jis vyktų aplinkoje, panašioje į namus."

"Siekėme skandinaviško modelio, – pasakoja KGN vadovas. – Ten mama su kūdikiu praleidžia parą intensyvioje medikų priežiūroje, o po to su šeima persikelia į viešbutį, kurio kambariai dažnai būna įrengti pačioje klinikoje. Mes irgi turime keturiolika šeimos kambarių, nemokamų ir mokamų – pagal klientų poreikį."

Aplinka, palanki šeimai

Mokamas KGN šeimos kambarys (tai kainuoja 40 eurų per parą) išties primena viešbučio numerį: čia gali įsitaisyti ir džiaugtis naujagimiu mama, tėtis, net ir vyresnieji šeimos vaikai. Jie gali atsinešti namų daiktų, užsisakyti pusryčius, pietus, vakarienę (KGN virtuvė maitina puikiai), naudotis savo vonios patalpa, internetu ir t.t. Jaukūs ir nemokami kambariai, skirti tik mamai ir naujagimiui.

"Žinoma, šeimos kambarius lanko medikai. Jie pasidomi, kaip sekasi naujagimiui ir mamai, kuriai po gimdymo svarbu žinoti, kad medicininė pagalba visai čia pat, – pabrėžia V.Rudzinskas. – Mamoms reikia konsultacijų dėl žindymo, nuolat kyla klausimų dėl kūdikio priežiūros. Pagalbą pasirengę suteikti ir mūsų neonatologai, ir akušeriai, ir kineziterapeutė, ir psichologė. Medikų komanda budi visą parą."

Mitai ir tikrovė

– Kas svarbu šiuolaikiniams tėvams, planuojantiems šeimos pagausėjimą?

– O, daug dalykų, – nusišypso KGN vadovas V.Rudzinskas. – Į kūdikio atėjimą nemaža dalis jaunų šeimų žiūri labai atsakingai. Domisi naujovėmis, nebijo jas išbandyti. Anksčiau visi žinojo tik tradicinį gimdymo būdą, o dabar gimdyvės drąsiai renkasi sąrėmius lengvinančią mobilią "Multitrac" įrangą ar gimdymo lovą "Ave 1", leidžiančią pasirinkti vieną iš keliolikos gimdymo padėčių. Šeimos, kurios ateina gimdyti, turi savo idėjų, medikai stengiasi prisitaikyti prie šeimų norų. Šiandien poroms svarbu palanki aplinka, net galimybė kelioms dienoms nemokamai pasistatyti automobilį Kauno centre, KGN aikštelėje.

– Ar teko girdėti kalbų, kad "ai, jie ten natūralaus gimdymo šalininkai, tai nedaro nei cezario pjūvių, nei taiko nejautrą"?

– Girdėjome. Viena vertus, gerai, kad esame vadinami natūralaus gimdymo šalininkais, nes mes tikrai pasisakome už natūralų gimdymą. Labai džiaugiamės, kai jis vyksta be medikamentinės, chirurginės invazijos. Bet kartais reikia ir nejautros, ir operacijos. Nors niekada nedarome jų be reikalo, nebuvo nė vieno atvejo, kad nebūtume atlikę cezario pjūvio, kai reikėjo: 16 proc. visų gimdymų, įvykstančių pas mus, – cezario pjūvio operacijos, trečdaliui gimdyvių taikomos epidūrinės nejautros. Saugus natūralumas – taip pavadinčiau gimdymų priežiūrą mūsų gimdymo namuose.

Nerasite bendrų palatų

– O alternatyvusis metodas – gimdymas vandenyje? Ar daug gimdyvių renkasi specialiai tokiam gimdymui skirtą vonią?

– Nepasakyčiau, kad masiškai, bet kai kurios moterys, dažniausiai turinčios žinių apie šį metodą, nori gimdyti būtent mūsų specialioje vonioje su termostatu, palaikančiu stabilią vandens temperatūrą. Tai išties labai natūraliai vykstantis kūdikio atėjimas į pasaulį, netraumuojant, neskubinant. Tačiau tai reikalauja didelio personalo profesionalumo (KGN mokymus rengė dvi akušerės iš Didžiosios Britanijos) ir šeimos pasiryžimo.

– Kaip reaguojate, jei būsimoji mama nori atsivesti gimdyvės padėjėją – dulą?

– Palydovą, kuris dalyvaus gimdyme, renkasi pačios gimdyvės. Dažniausiai tai būna vyras. Jei dalyvauja dula, t.y. gimdžiusi moteris, besirūpinanti gimdyvės emociniu ir fiziniu komfortu, medikai atviri bendradarbiavimui. Juk visų pagrindinis tikslas – kad naujagimis sėkmingai ateitų į saugią ir harmoningą aplinką.

– Ko nerasi šiuose gimdymo namuose?

– KGN nėra nėščiosioms ar gimdyvėms skirtų bendrų palatų, pas mus – tik šeimų arba inividualūs kambariai. Pabrėžiu – ne palatos, o kambariai. Kūdikiai visą laiką būna su mamomis, naujagimių kambarys – tik procedūroms atlikti. Dažnai, kai kūdikiui reikalingas gydymas, įrangą atvežame į jo ir mamos kambarį. Pas mus nerasite dirbtinio kūdikių maitinimo reklamų, nes mokome mamas maitinti natūraliai.

KGN šeimų kambaryje ir mažylis, ir tėvai jaučiasi beveik kaip namie.

Visų rasių naujagimiai

– Ką reiškia dienos stacionaras?

– Kartais nėštumas komplikuojasi. Jei tos problemos nėra sudėtingos, tokios, kurias reikia gydyti skyriuje, siūlome nėščiosioms Akušerijos dienos stacionarą. Ryte – tyrimai ir procedūros, po to – pietūs, popiet – mokymai KGN Motinystės centre. Dienos stacionaras labai gerai mamoms, kurių vaikelis jau pagal numatytą terminą turėjo gimti, bet dar neskuba. Tada moteris jaučiasi ramesnė, nes medikai kasdien stebi jos ir vaisiaus būklę, atlieka reikalingus tyrimus.

– Bet tai turbūt tinka tik kaunietėms ir Kauno rajono gyventojoms, o į KGN, ko gero, atvyksta moterų ir iš kitų miestų?

– Taip, ir ne tik iš Kauno regiono. Sulaukiame šeimų iš visos Lietuvos, ypač mus pamėgę vilniečiai.

– O kitataučių būna?

– Pas mus pasaulį yra išvydę ir ukrainiečių, ir šrilankiečių, kinų, afrikiečių, libaniečių, sirų vaikų. Kai filipiniečiai tėvai išgirdo, kad jų 2 875 g naujagimį pavadinome mažu, ėmė protestuoti – jų tėvynėje tai didelis kūdikis!

– Ar Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gali gimdyti musulmonės?

– Žinoma, ir tokia gimdyvė buvo – viskas įprastai, tik buvo vienas reikalavimas: kad nei apžiūrint, nei gimdyme šiukštu nedalyvautų joks medikas vyras. Pavadinimas "krikščioniškieji" visų pirma kalba apie etiką, apie gyvybės vertę ir moralinę pareigą jai. Tai suprantama visų religijų žmonėms.

Praėjusią savaitę dar buvo galima pasižvalgyti po gimdyklas, kur pirmąkart pasaulį išvys pas mus ateinantieji, bei kambarius – ne palatas, nes šis žodis čia visai netinka, – kur jie praleis pirmąsias gyvenimo dienas. Visa tai pamačius norėtųsi būsimoms mamoms palinkėti, kad jos palauktų tas dvi savaites, kai jau bus galima gimdyti naujosiose gimdyklose, bet tik juokais. Žinoma, ateinantieji į šį pasaulį nelaukia...

Antra vertus, per 90 metų, kiek veikia Krikščioniškieji gimdymo namai, juose, skaičiuojama, gimė apie 100 tūkst. naujagimių, ir sąlygos nebuvo tokios modernios, bet čia pasitiktieji apie tai kalba su ypatinga gaidele balse.

"Aš čia gimiau, o prieš devyniolika dienų čia gimė mano dukra Saulė", – penktadienį, kai Krikščioniškųjų gimdymo namų naujosiose patalpose buvo surengta tarsi atvirų durų diena, ištarė muzikantas, dainininkas ir kompozitorius Linas Adomaitis.

"Čia gimė visi penki mūsų vaikai", – prisistatė su būreliu "žirniukų", kaip gražiai mažuosius pavadino gimdymo namų vadovas gydytojas Virginijus Rudzinskas, apžiūrėti naujų patalpų atėję Mantautė ir Mantas Morkvėnai.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

"Čia gimė visi trys mano vaikai, todėl negalėjau neatvažiuoti į šias iškilmes", – prisipažino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Visuomet šalia – medicinos personalas, perėmęs kone šimtametes gimdymo namų tradicijas ir prisitaikantis prie naujovių.

"Aš čia gimiau", – sentimentų seniausiems gimdymo namams Kaune negailėjo Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus, ir tik Kauno meras Visvaldas Matijošaitis negalėjo tuo pasididžiuoti, bet gyrė ligoninės, kuriai priklauso ši įstaiga, vadovą už tai, kad įveikė amžiaus statybos vardą gavusį objektą.

Išties, prieš 22 metus pradėtos statybos merdėjo iki 2013-ųjų, kai ligoninei pradėjo vadovauti L.Vitkus. Šiandien ne tik sėkmingai baigta vilkinta, strigusi ir kitaip ignoruota statyba, bet ir moderniai įrengtos patalpos, sumontuota naujausių technologijų medicinos įranga, specialiai pagaminti funkcionalūs patogūs baldai.

"Įvykdėme nūdienos reikalavimus. Šeimos džiaugsis, o moterys to nusipelniusios", – pasidžiaugė L.Vitkus.

Erdvios, jaukios, meniškai apipavidalintois gimdyklos. Vienoje jų – mobilioji sistema gimdyvės sąrėmių skausmui malšinti. Moteris viena, su artimojo ar mediko pagalba gali naudotis padėtį palaikančia kėde, kamuoliais, laikikliais ir atrasti sau patogiausią padėtį.

"Pas mus daug kas adaptuota poroms, nes reta gimdyvė ateina viena, dažniausiai – vyras kartu", – rodydamas, kaip veikia ši sistema, pabrėžė Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas gydytojas akušeris ginekologas V.Rudzinskas.

Dėmesys šeimai, jos poreikių tenkinimas, užtikrinant saugumą – pagrindinis šių gimdymo namų kolektyvo darbo principas. Moteris gali gimdyti jai patogiausioje pozoje, net ir vandenyje. Vienoje gimdyklų – moderni vonia, kur užprogramuota vandens temperatūra, reikalinga naujagimiui. Greta esančioje patalpoje, tarp gimdyklų, – naujagimio gaivinimo aparatūra, jei jos prireiktų.

Dvi tris valandas praleidus gimdykloje, kur gimdymo stalas transformuojasi į patogią lovą, šeima perkeliama į namų miegamąjį primenančias patalpas. Čia yra viskas, ko reikia naujagimiui ir jo tėveliams. Visuomet šalia – medicinos personalas, perėmęs kone šimtametes gimdymo namų tradicijas ir prisitaikantis prie naujovių. Viena tokių – gimdyvės padėjėjos, teikiančios psichologinę, emocinę, informacinę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo.

"Mes dirbame kaip viena komanda, jei šeima pageidauja tokios padėjėjos pagalbos. Gimdyvei jos nebūna per daug", – gydytojas V.Rudzinskas patvirtino, kad čia niekuomet nesiūlomas nei nuskausminimas, nei juolab cezario pjūvio operacija.

To gimdyvei prašant medikams pavyksta įtikinti, kad jai ir kūdikiui sveikiausia gimdyti natūraliai. Pačios pasirinkusios tokį metodą medikų padedamos nesunkiai ištveria skausmą, nes, sako gydytojas V.Rudzinskas, paprasčiausiai būna kantresnės. Natūralumas yra pamatinė sąlyga naujagimio sveikatai. Apie tai būsimosios mamos sužino, besilankydamos Krikščioniškųjų gimdymo namų Moters konsultacijoje. Beje, joms naujosiose patalpose įrengtas puikus baseinas, kuriame bus galima mankštintis, sau bei vaisiui nepakenkiant, nes nėščiąsias prižiūrės medikai.

"Mes atviri, pasirengę tenkinti besilaukiančiųjų medicininius poreikius. Susitarti, kad gydytojas, su kuriuo moteris konsultavosi nėštumo metu, priimtų ir gimdymą – galima", – pasiteiravus apie dabar madingus užsakymus atsako gimdymo namų vadovas V.Rudzinskas.

Ir priduria, kad pagal nustatytą įkainį tokia paslauga kainuoja 244 eurus. Tačiau jos poreikis, anot gydytojo, nėra didelis, nes jaunos šeimos yra mokesčių mokėtojos ir pasitiki visais Krikščioniškųjų gimdymo namų medikais. Pastarieji ne visuomet gali atliepti į tokį prašymą, nes daug dirba, o nedarbo metu turi pailsėti.

Respublikinės Kauno ligoninės Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstrukcijai iš įvairių investicinių fondų buvo skirta 7 mln. eurų. Nemažai prisidėjo Šveicarijos vyriausybė pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.

"Tai nėra ligoninė. Tai yra namai", – Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius L.Vitkus pabrėžė, kad  neskaičiuoja, kada išleista suma atsipirks, nes žmogaus gyvybė yra neįkainojama.

Gimdymo namų vadovas gydytojas V.Rudzinskas džiaugiasi, kai čia gimdžiusios moterys ir gimdyme dalyvavę jų artimieji sako nesitikėję, kad gimdymas gali būti toks gražus.

"Mums svarbiausia – saugumas, o kai šeimai dar ir gražu – kas gali būti gražiau?" – apibendrina gydytojas, pirmasis prisiliečiantis prie stebuklo – naujos gyvybės.

Per metus Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimsta nuo 800 iki 900 naujagimių. Į senąsias, 90 metų Miško gatvėje veikusias gimdymo namų patalpas persikels ligoninės Ginekologijos skyrius iš Trakų gatvės.

Neretai artėjanti 20 metų sukaktis yra laukiama šventė, tačiau ne Krikščioniškiesiems gimdymo namams. 1996 m. pradėta jų rekonstrukcija, pelniusi amžiaus statybos vardą, turi būti užbaigta.

Šildo neįrengtas patalpas

Respublikinė Kauno ligoninė, prie kurios 2002 m. buvo prijungti Krikščioniškieji gimdymo namai, šį paveldą bando išjudinti iš mirties taško. Amžiaus statyba bei jos priežastimis susidomėjo ir Seimo nariai.

Per 20 metų priestato rekonstrukcijai ir medicinos įrangai įsigyti išleista apie 3,8 mln. eurų. Norint pabaigti šiuos darbus, būtina dar 1,7 mln. eurų investicija.

"Kaune prieš mėnesį prasidėjo šildymo sezonas. Deja, šildyti tenka ne tik įrengtas, bet ir neįrengtas patalpas, nes kitu atveju joms būtų padaryta nepataisoma žala. Neslėpsiu, norėjome kuo greičiau užbaigti šiuos darbus ir patalpas naudoti pagal paskirtį, o ne laikyti užkonservuotas", – pasiguodė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Linas Vitkus.

Jo teigimu, užsitęsus statybos darbams, statybos projektas ir vertė buvo koreguojami keturis kartus. Dėl augančio pridėtinės vertės mokesčio tarifo, kylančių statybos darbų bei medžiagų kainų  projekto vertė tik didėjo.

Sprendimą priims Vyriausybė

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi planuojamo finansavimo grafiką, pagal kurį visos reikiamos lėšos būtų skiriamos per ketverius metus. Laikantis šio grafiko, priestatas būtų įrengtas 2019 m. ir pasiektų 24 metus vykdomos statybos trukmę.

"Devyniolikos metų patirtis parodė, kad neretai darbai užsitęsia, todėl gali tekti "švęsti" ir 25-metį. Mūsų skaičiavimais, jei lėšos būtų skirtos anksčiau, sudarant naują grafiką, darbus galėtume pabaigti per pusantrų metų", – teigė L.Vitkus.

Ligoninę kamuojanti problema prieš savaitę buvo aptarta ir Seimo Sveikatos reikalų komitete. Seimo nariai pritarė pasiūlymui skirti visą trūkstamą finansavimą ir užbaigti statybą iki 2017 m.

Seimo narių nuomone, šios lėšos galėtų būti skirtos iš Valstybės investicijų 2016–2018 m. programos. Pasiūlymą artimiausiu metu planuojama teikti Vyriausybei, kuri ir priimtų galutinį sprendimą.

Kurs senjorų dienos centrą

Krikščioniškieji gimdymo namai šiuo metu užima du pastatus Miško ir Trakų gatvėse. Pastarojoje šiuo metu veikia Ginekologijos skyrius. Jei artimiausiu laiku pavyktų pritraukti reikalingų lėšų ir darbai būtų užbaigti, tada į Miško gatvę bus perkeltas ir Ginekologijos skyrius.

"Laisvose patalpose Trakų gatvėje norėtume įsteigti senjorų dienos centrą, kuriame vyresnio amžiaus pacientai galėtų praleisti dieną, kol juos pasiimtų iš darbų grįžtantys artimieji. Tokią paslaugą, kuri yra itin populiari kitose Europos šalyse, tikriausiai teiktume pirmieji Lietuvoje",– teigė ligoninės vadovas L.Vitkus.

Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimsta kas šeštas kaunietis. Prieš dešimt metų Naujagimiams palankios ligoninės vardą pelniusiuose gimdymo namuose į pasaulį kasmet ateina iki 1000 naujagimių.

Finansinė injekcija – beveik 290 tūkst. eurų iš Valstybės investicijų programos suteikia vilties baigti amžiaus statybą miesto centre.

Įrengs trečiąjį aukštą

Statybos Kauno centre, Miško gatvėje, jau seniai akis bado ne tik šios medicinos įstaigos klientėms bei darbuotojams, bet ir praeiviams.

Prieš dvi dešimtis metų pradėta statyba gavo amžiaus vardą. Respublikinė Kauno ligoninė, prie kurios buvo prijungti Krikščioniškieji gimdymo namai, šį paveldą bando išjudinti iš mirties taško.

"Už beveik 290 tūkstančius eurų, kuriuos mums iš Valstybės investicijų programos paskyrė Sveikatos apsaugos ministerija, bus visiškai įrengtas pastato trečiasis aukštas. Čia duris atvers septynios motinos ir vaiko palatos, viena – naujagimių intensyvios priežiūros palata ir kitos paskirties patalpos", – pasidžiaugė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Linas Vitkus.

Daugiau žalos nei naudos

Tuo, kad lėšos skirtos pagrįstai, įsitikino Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos  Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose apsilankęs ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus.

Svečiui parodyta, kad būtina nedelsiant pabaigti kone 20 metų nesibaigiančius statybų ir remonto darbus šioje gydymo įstaigoje. Dabartinės patalpos negali būti efektyviai panaudojamos ir gydymo įstaigai neteikia jokios finansinės grąžos. Priešingai – neįrengtus plotus šaltuoju metų laikotarpiu reikia šildyti, mokėti kitus pastato išlaikymo mokesčius.

"Apsilankęs Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose mačiau, kaip profesionaliai ir darniai dirba medikai, kiek daug pastangų jie atiduoda savo profesijai ir ypač malonu, kad iš jaunų mamų išgirdau šiltų padėkos žodžių šios įstaigos darbuotojams," – teigė patarėjas Antanas Vinkus.

Įrengus šiuos gimdymo namus bus išplėtota moderni, gimdyvėms ir naujagimiams palanki infrastruktūra.

Dideli planai ateičiai

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus aiškino, kad per visuos šiuos 20 metų nebuvo laiku gauta pakankamo finansavimo, projekto vertė padidėjo net keturis kartus.

"Kilo statybos medžiagų kainos, augo pridėtinės vertės mokesčio tarifas, atsirado papildomų priešgaisrinių ir kitų reikalavimų statomiems objektams. Mūsų skaičiavimais, šiuo metu darbams užbaigti reikia pustrečio milijono eurų", – problemas ir jų sprendimo būdus vardijo docentas L.Vitkus.

Jei artimiausiu laiku pavyktų pritraukti šias reikalingas lėšas – tai bene 20 metų trukę darbai būtų užbaigti dar šiemet. Tuomet į Miško g. ketinama perkelti Ginekologijos skyrių, kuris dabar yra Trakų g.

"Atsiras galimybė svarstyti, ką daryti ten. Turime idėjų Trakų g. įrengti senjorų dienos centrą – tokio Kaune dar nėra", –  sumanymais pasidalijo ligoninės vadovas L.Vitkus.

Jis tvirtina, kad Krikščioniškieji gimdymo namai yra reikalingi ir populiarūs: čia gimsta kas šeštas kaunietis. Prieš dešimt metų naujagimiams palankios ligoninės vardą pelniusiuose gimdymo namuose į pasaulį kasmet ateina iki 1000 vaikų.

Per du dešimtmečius neįveikta Krikščioniškųjų gimdymo namų priestato statyba – galvos skausmas dabartiniams jų vadovams. 2014-ųjų vasarį iš pareigų atleisto buvusio vyr. gydytojo K.Stankaro veiklą tiria teisėsauga.

Ketveri gimdymo namai

Greit bus 20 metų, kai Kaune, Miško g., statomas priestatas prie Krikščioniškųjų gimdymo namų. Nėra ko stebėtis, kad per tą laikotarpį statybos kaina nuo penkių milijonų litų išaugo iki 22 milijonų litų, arba beveik šešių su puse milijono eurų.

Darbų pabaigos dar nematyti. Respublikinės Kauno ligoninės, kuriai priklauso Krikščioniškieji gimdymo namai, vadovai viliasi, kad statyba bus baigta per dvejus metus.
Ar reikia Kaunui daugiau ir didesnių gimdymo namų, nei mieste yra dabar, – retorinis klausimas. Jaunų žmonių emigracijai nesiliaujant, Lietuvos gyventojams senstant gimstamumas nedidėja.

Prieš aštuoniolika metų, 1996-aisiais, kai buvo pradėta Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstrukcija, Kaune veikė ir iki šiol tebeveikia dar trys gydymo įstaigos, kuriose pasitinkami į pasaulį ateinantys naujagimiai, sekama jų mamų sveikata, gydomos sergančios moterys. Tai Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, jos filialas – P.Mažylio gimdymo namai ir Krikščioniškieji gimdymo namai.

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus pritaria nuomonei, kad tiek daug gimdymo namų mūsų mieste nereikia, o pertekliui mažinti turi racionalių pasiūlymų ir numatomų sprendimų.

Buvo padaryta pažeidimų

Krikščioniškųjų gimdymo namų ištakos – 1926 m. Miško g. atidaryta Moterų ligoninė. Jos priestato pamatai pakloti prieš dvylika metų, nugriovus čia buvusį menkavertį medinį pastatą.

Jo vietoje 1997-aisiais pradėjo kilti baltų plytų keturaukštis mūras. Jame – beveik 2 tūkst. kv. m ploto. Tuomet šio projekto sąmatinė vertė tebuvo 5 mln. 230 tūkst. litų, numatyta darbų trukmė – treji metai. Per tiek laiko beveik nieko nebuvo padaryta, iki šiol ši suma išaugo daugiau nei keturis kartus.

Pagal praėjusių metų liepos mėnesį Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatus statybai, kuri vadinama Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatų rekonstravimo ir įrangos atnaujinimo investicijų projektu, panaudota 3 mln. 754 tūkst. 493 eurų (12 mln. 953 tūkst. litų). Tai sudaro šiek tiek daugiau nei pusę, 59 proc., bendros projekto vertės. Ar pakaks likusių 2,6 mln. eurų (9 mln. litų)?

Taip ilgai užsitęsusi statyba daug kam kėlė įtarimų, buvo nustatyta pažeidimų. Ją ne kartą auditavo Valstybės kontrolė, Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
"Nustatyta, kad dalis darbų Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų tuomečio vyr. gydytojo prašymais buvo vykdoma ne pagal patvirtintą projektą ir nustatyta tvarka to neįteisinus", – rašoma Valstybės kontrolės 2002 m. dokumentuose.

Taip pat nustatyta neatliktų darbų prirašymų. Kauno krikščioniškiesiems gimdymo namas tuo metu vadovavo gydytojo akušerio diplomą turintis Kęstutis Stankaras.

Valstybės kontrolė nustatė

Kauno apskrities viršininko administracijai 1999 m. perėmus į savo balansą rekonstruojamus Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų Naujagimių skyriaus pastatus, užsakovo funkcijų vykdytoju paskirtas Kauno savivaldybės Statybos skyrius. Tačiau ir tuomet niekas nepasirūpino, kad rekonstrukcija būtų tęsiama laikantis teisės aktų reikalavimų.
"Rekonstrukcijos darbai 1999–2000 m. buvo tęsiami neperrašius statybos rangos sutarties, o kai kurie darbai ir toliau buvo vykdomi, aktuojami ir už juos apmokama nesilaikant patvirtintame projekte priimtų sprendimų", – rašoma Valstybės kontrolės rašte.

Projektas buvo koreguojamas didinant rekonstruojamų pastatų tūrius ir plotus, neparengus pagrindimo. Viršyti kai kurie maksimalūs leistini statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai. Taip rekonstruojamų pastatų tūriai ir bendras plotas padidėjo 15 proc., o bendra kaina – 2 mln. 29 tūkst. eurų (7 mln. litų), arba pustrečio karto.

Kaip eikvotos lėšos

Maždaug 600 kv. m ploto priestatas vidiniame gimdymo namų kieme buvo baigtas prieš šešerius metus. Jame įrengta moderni katilinė, virtuvė, dienos stacionaras besilaukiančioms moterims ir salė, kurioje veikia Motinystės centras.

Senajam 840 kv. m ploto pastatui seniai reikia remonto. Palatos ankštos ir nejaukios.

Reanimacija šiuose gimdymo namuose – tik butaforinė. Kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlyje įspraustos dvi lovos ir keli aparatai, apdengti paklodėmis. Tai dar prieš ketverius metus konstatvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, surengę išvažiuojamąjį posėdį į Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus.

Tuometis jų vadovas K.Stankaras tada aiškino, kad keitėsi higienos normos, todėl teko kelis kartus keisti projektą, o tai stabdė darbus. Už naujojo priestato projektavimo darbus 1998 m. sumokėta beveik 200 tūkst. litų, o daugkartinis projekto koregavimas pareikalavo beveik tiek – daugiau kaip 150 tūkst. litų.

Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetas Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė kartu su Kauno apskrities ir miesto vadovais apsvarstyti, ar verta tęsti Krikščioniškųjų gimdymo namų statybos ir rekonstravimo darbus.

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius L.Vitkus sako, kad iki pabaigos liko ne tiek jau daug, o viską nugriauti taip pat kainuos.

"Statybai baigti reikės šiek tiek daugiau kaip pustrečio milijono eurų. Mes atskiriame statybai reikalingą sumą nuo lėšų, reikalingų aplinkai sutvarkyti ir aparatūrai įsigyti. Pastarosioms išlaidoms lėšų ketiname gauti iš Kelių rezervo ir Šveicarijos investicinių fondų", – šiandien apskaičiavimus pateikia amžiaus statybą paveldėjęs docentas L.Vitkus.

Siekė išskirtinės prabangos

Patikslintą Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstravimo ir įrangos atnaujinimo investicijų projektą Respublikinė Kauno ligoninė parengė 2013-ųjų gegužę. Iki to laiko, Valstybės kontrolės duomenimis, visos statybai skirtos lėšos buvo panaudotos vos penkerius metus – nuo 1996-ųjų.

Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą per Valstybės kontrolės atliktą Krikščioniškųjų gimdymo namų auditą nustatyta, kad 2013 m., kai gimdymo namams dar vadovavo K.Stankaras, šiam projektui vykdyti skirta 1 mln. litų, bet lėšos buvo perskirstytos kitiems projektams.

Valstybės kontrolieriai taip pat nustatė, kad buvo numatyta įrengti komfortiškas palatas, baseiną, individualias gimdyklas ir kambarius gimdyvėms mansardiniame aukšte.
"Taigi numatoma 1 kv. m rekonstrukcijos kaina su įranga sudarytų 10,5 tūkst. litų, be įrangos – daugiau kaip 8,0 tūkst. litų", – šią vasarą konstatavo Valstybės kontrolė.
Tokių išskirtinių sąlygų sukūrimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigai teikti išskirtines brangiai apmokamas paslaugas pacientams ir gauti didesnes pajamas, todėl valstybės kontrolieriai išreiškė abejonę, ar tokiam projektui finansuoti turi būti teikiamas prioritetas.

"Valstybės biudžeto ištekliai yra riboti, todėl juos skirstant reikia atsižvelgti į projektų svarbą ir neatidėliotiną jų vykdymą, pavyzdžiui, būtina rekonstruoti avarinės būklės pastatus", – pabrėžiama Valstybės kontrolės išvadose.

Ikiteisminis tyrimas tebevyksta

Projekto vykdymą vertino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyrius.

"Ministerija, priėmusi sprendimą finansuoti Krikščioniškųjų gimdymo namų investicinio projekto vykdymą, kurio metu sukuriamos išskirtinės sąlygos – įrengiamos individualios palatos, kambariai, baseinas, perkami prabangūs baldai, dvigulės lovos, virtuvėlės su buitine įranga, neužtikrino Biudžeto sandaros įstatymo nustatytos asignavimų valdytojo pareigos – užtikrinti asignavimų naudojimo ekonomiškumą", – prie tokios išvados priėjo valstybės kontrolieriai.

Jie pastebėjo, kad įgyvendinus Krikščioniškųjų gimdymo namų projektą būtų sudaromos sąlygos teikti išskirtines brangiai apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas ir gauti didesnes pajamas. Ar ne to siekė buvęs šių gimdymo namų vadovas K.Stankaras?

Kitas klausimas – kaip tai gali būti leistina neturtingoje teisinėje valstybėje? Ilgus metus Krikščioniškiesiems gimdymo namams vadovavusio ir praėjusių metų vasarį iš pareigų atleisto K.Stankaro veikla susidomėjo teisėsauga. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-ųjų gegužės mėnesį. Jis tebevyksta, o K.Stankaras rašo skundus.

Turi puikių idėjų

Baigus Krikščioniškųjų gimdymo namų priestato statybą, Respublikinės Kauno ligoninės vadovas L.Vitkus ketina perkelti į Miško g. Ginekologijos skyrių, kuris dabar yra Trakų g.

"Atsiras galimybė svarstymams, ką daryti ten. Turime idėjų Trakų g. įrengti senjorų dienos centrą – tokio Kaune dar nėra", – puikiais sumanymais dalijasi ligoninės vadovas L.Vitkus.

Jis pripažįsta, kad 100 metų senumo pastate tebeveikiantis gimdymo skyrius reikalauja renovacijos, todėl jis bus perkeltas į naujas patalpas. Vienareikšmiškai vertina taip ilgai užtrukusią statybą: tai labai negerai, sako.

"Anksčiau moterys gimdydavo bulvių lauke, dabar – statybose. Vyrams turėtų būti gėda, – vaizdingai palygino docentas L.Vitkus ir pridūrė, kad per tiek statybos metų pasikeitė ne tik kainos, bet ir technologijos.

Jo nuomone, Kaunui pakanka trejų gimdymo namų. Klinikos yra trečiojo, aukščiausiojo, lygio ligoninė, kurioje priimami komplikuoti gimdymai, gimdyvėms reikalinga daugiaprofilinės medicinos pagalba. Antrojo lygio gimdymo namų tokiam miestui kaip Kaunas reikia dvejų, kad būtų garantuota medicinos pagalba ekstremalių situacijų atveju.

Ar reikia dvejų gimdymo namų vienai ligoninei, ką turi Kauno klinikinė?

"Kauno dienos" šaltinių teigimu, Josvainių g. svarstoma statyti priestatą ten numatomoms ortopedijos ir traumatologijos paslaugoms teikti, nors didžiulis Akušerijos ir ginekologijos korpusas yra pustuštis. Ar toks sumanymas nepakartos Krikščioniškųjų gimdymo namų amžiaus statybos istorijos, kai beprasmiškai švaistomos valstybės biudžeto lėšos, kurių taip trūksta sveikatos apsaugos sistemai?

Penktadienį Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose esančiame gyvybės langelyje rasta mergaitė.

Medikų teigimu, naujagimės gyvybinės funkcijos nesutrikusios. Apie 17 val. langelyje rasta mažylė išnešiota, tačiau labai išalkusi ir sušalusi. Šiuo metu mažajai pacientei atliekami visi reikalingi tyrimai.

Pagal visus požymius, mergaitė gimė prieš parą. Apie įvykį pranešta policijai.

Gyvybės langelis Respublikinės Kauno ligoninės Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose atidarytas 2010 metų vasarį. Tai jau ketvirtas kūdikis, rastas šiame gyvybės langelyje.