Rūpesčiai dėl nuomininkų
Išsiaiškinti kad ir nuomininkų patikimumą ar mokumą nuo šiol tapo neįmanoma užduotimi, nes visus bet kurio asmens duomenis kruopščiai saugo sugriežtintas duomenų reglamentas.
O tiems, kurie su nesąžiningais klientais susidūrė anksčiau, rasti teisybę bus ypač sunku. Tą jau patyrė Onutė S.
Moteris nuomoja savo butą, kurį yra pasiryžusi ateityje padovanoti anūkei.
Nuomotoja oficialiai yra įteisinusi tokią savo veiklą, moka valstybei mokesčius, bet kol kas butas jai neša ne pelną, o nuostolius.
Prieš 10 metų ji apsidžiaugė, kai jos nuomojamą butą panoro išsinuomoti brandaus amžiaus sutuoktiniai. Iki tol apsigyvendavę jauni žmonės buvo netvarkingi, vėluodavo arba visai nemokėdavo mokesčių, nugyvendavo būstą.
Onutė S. tikėjosi, kad pagaliau turės reikalų su padoriais žmonėmis, nes nuomininkė jau buvo pensininkė, bet, kaip pati teigė, nemažai užsidirbdavo platindama medikamentus, jos sutuoktinis – vienos valstybinės įmonės darbuotojas.
Kelis pirmuosius mėnesius pora mokėjo komunalinius ir nuomos mokesčius, bet tokia idilė tęsėsi neilgai.
Netrukus buto šeimininkė vis rečiau galėdavo susisiekti su nuomininkais, kol galiausiai jie nustojo bendrauti.
Onutė S. kovojo su netikusiais nuomininkais kelerius metus, kol pasiekė, kad jie išsikraustytų. Vyko teismai, pagyvenusiai moteriai kainavę daug nervų ir nemažai pinigų.
Galiausiai teismas priteisė jos naudai iš buvusių nuomininkų nuostolių atlyginimą, o išieškojimo ėmėsi antstoliai.
Valstybė paliko bėdoje
Nuo šios istorijos pradžios praėjo dešimtmetis. Antstoliams vis nesiseka išieškoti pinigų nukentėjusiosios naudai.
Moteris neteko vilties, kad atgaus jai priteistus pinigus, o didžiulių nuostolių jai pridarę sutuoktiniai bus priversti pakratyti kišenę.
Pasirodo, pora vis dar oficialiai yra deklaravę gyvenantys Onutės S. bute, todėl neaišku, kur jie gyvena realiai.
"Jaučiausi nuskriausta valstybės tada, kai prasidėjo ši istorija, o dabar, kai asmens duomenys dar labiau saugomi, esu įsitikinusi, kad valstybė ėmėsi ginti nesąžiningus žmones. Juk vis dar galioja tvarka, kai bet kuris žmogus, sumokėjęs menką sumą, registrų centre gali sužinoti apie mano turimą turtą. O aš apie būsimą nuomininką neturiu teisės sužinoti nieko, man negali padėti nė viena valdiška institucija. Nors aš valstybei moku mokesčius. Visos šios istorijos nebūtų įvykusios, jeigu prieš sudarant nuomos sutartį būčiau turėjusi teisę žinoti, ar tie žmonės turi įsiskolinimų, ar antstoliai nevykdo jų atžvilgiu išieškojimų, ar jie tikrai turi oficialių pajamų", – piktinosi Onutė S.
Moteris įsitikinusi, kad nuo šiol asmens duomenys bus dar labiau saugomi, o tai reiškia, kad nebus galima tikėtis sužinoti apie būsimus nuomininkus bent kokios nors informacijos.
Verslininkų baimių pagrindas
Lietuvos teismuose dirbantys teisėjai dar laukia detalesnių neseniai įsigaliojusio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento išaiškinimų.
Galima tikėtis, kad specialistai konsultuos ir prokurorus bei policininkus.
Tačiau su teise kasdien reikalų neturintys žmonės jau baiminasi, kad ne vienu atveju įstatymas gali jų interesus ne ginti, o priešingai – dar labiau klampinti į nemažai nuostolių atnešiantį liūną.
Tokių nuogąstavimų turi verslininkai. Nuo šiol samdydami darbuotojus jie negalės sužinoti apie būsimų darbuotojų kriminalinę patirtį.
Klaipėdietis Tadas, besiverčiantis maisto produktų prekyba, baiminasi, kad gali ir nežinoti, jog prekių išvežiotoju įdarbino už vagystę teistą žmogų.
"Jei teisingai suprantu, vadovaujantis naujuoju įstatymu, neturėsiu galimybės sužinoti, ar pretendentas buvo teistas už vagystes. O gal jis yra ne kartą baustas už tai, kad vairavo girtas. Kaip aš tokiam asmeniui galiu patikėti automobilį ir prekes? Kur garantija, kad iš kelių pretendentų pasirinksiu tą, kuris yra sąžiningas ir padorus, o ne priešingai? Žinau, kad valstybės tarnyboje tokių nesąmonių nebus, išliks galimybė patikrinti, ar pretendentas yra tinkamas ir ar jis nėra susikompromitavęs", – piktinosi verslininkas.
Darbdaviui – jokių teisių?
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė, nagrinėjanti baudžiamąsias bylas, paaiškino, kad, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, darbdavys neturės teisės reikalauti iš kandidato į darbuotojus pateikti duomenų apie teistumą.
Išimtį sudaro tik tokie atvejai, kai tokia teisė yra įtvirtinta konkrečiame įstatyme.
Čia kalbama apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius darbus ir panašius ypatingus atvejus, kai duomenų apie kandidato į darbuotojus ar darbuotojo teistumą, ar apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymas negali būti pagrįstas ir tokio asmens sutikimu teikti duomenis apie save.
Mat šiuo atveju neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojo sutikimas pateiktas savo noru.
Darbdavys kandidatą į darbuotojus turės vertinti tik pagal jo dalykines ir kitas savybes.
"Taigi, būsimas darbuotojas, nepriklausomai nuo jo kriminalinės praeities, taps lygiaverčiu darbo rinkos dalyviu ir bus apsaugotas nuo išankstinės darbdavio nuostatos nepriimti į darbą nuteisto asmens. Darbdavys kandidatą į darbuotojus turės vertinti tik pagal jo dalykines ir kitas savybes, reikalingas toms pareigoms užimti ar darbui atlikti, nesukurdamas ateities vizijos pagal darbuotojo praeities retrospektyvą", – paaiškino teisėja.
Statistika liudija priešingai
Lietuvos teisės instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Simonas Nikartas pažėrė nelinksmų skaičių.
Pastaruoju metu mūsų šalyje atskleidžiama tik apie pusė visų nusikaltimų. Kalbant apie vagystes – jų išaiškinama kur kas mažiau nei pusė.
"Statistika teigia, kad iš visų įtariamųjų pakartotinai nusikalsta nuo 5 iki 10 procentų. Tačiau čia kalbama apie visiškai visas nusikaltimo rūšis, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje ir žmogžudystes. Tam tikrus nusikaltimus vykdančių asmenų požiūriu šie skaičiai gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, už vagystes, sukčiavimus kartą nuteisti asmenys antrą ir daugiau kartų tai vėl daro kur kas daugiau, recidyvo atvejų šiais atvejais būna iki 30 procentų", – patikino S.Nikartas.
Tokie skaičiai rodo, kad, saugodama už turtinius nusikaltimus nuteistų žmonių asmens duomenis, valstybė daro paslaugą tik jiems, o ne sąžiningajai visuomenės daliai.
Interesantai – kaip ant delno
Vis dėlto pasirodžius Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui yra gera žinia ir padoriems piliečiams.
Valstybės įmonėje "Registrų centras", kurioje visų asmenų duomenys yra sukaupti remiantis teisės aktais, nuo šiol kiekvienas asmuo neribotai ir neatlygintinai galės sužinoti, kokie jo duomenys čia yra tvarkomi ir kas jais domėjosi.
Anksčiau šia teise žmogus galėjo pasinaudoti nemokamai tik kartą per metus, kitos užklausos kainuodavo.
"Dabar žmogus nemokamai kone kasdien gali į mus kreiptis, kokius jo duomenis tvarkome ir kas jais domėjosi. Kol kas apgulties jokios nėra, bet jau esame gavę keletą tokių prašymų. Mes esame pasiruošę, ir belieka laukti, ar bus koks neeilinis susidomėjimas duomenimis apie save", – dėstė Registrų centro atstovė Kristina Petrošienė.
Registrų centre ir toliau lieka galimybė žmonėms sužinoti informaciją apie bet kurio nekilnojamojo turto savininką, tai yra pasidomėti, kam priklauso konkretus turtas pagal adresą, nes tai numato teisės aktai.
Tačiau apie fizinio ar juridinio asmens visą turimą turtą informacija neteikiama, išskyrus teisėsaugą ar bankus.
Komentaras
Tadas Lukošius
Advokatų profesinės bendrijos TVINS vyriausiasis teisininkas
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nieko naujo nepasakė, ankstesnis reguliavimas buvo lygiai toks pat, bet ne visai sutikčiau su pozicija, kad naujasis reglamentas palankus žmonėms, linkusiems nusikalsti. Reglamentas suformuoja asmens duomenų tvarkymo principus, ir laikomasi pozicijos, kad žinios, tarkime, apie būsimo darbuotojo teistumą arba klientų nemokumą, yra perteklinė informacija. Paisoma principo, kad asmens duomenis turime naudoti tik konkrečiu teisėtu tikslu ir tik tiek, kiek jų reikia tam tikslui pasiekti. Juk negalima žmogaus visą gyvenimą stigmatizuoti, jeigu jis kažkada buvo teistas. Dar yra vadinamieji juodieji nepatikimų, nemokių klientų sąrašai, tokių sąrašų viešinti nebebus galima, kaip iki šiol. O viešinti – tai reiškia jais keistis su bet kokiu kitu subjektu (to paties sektoriaus įmonėmis), jei tam nėra teisėto tikslo. Suprantu, kad taip būna, kai asmenys nesumoka už prekes ar paslaugas, tačiau iš jų galima prisiteisti, bet iš esmės iš bet ko teisinėmis priemonėmis galima išieškoti skolą. Tačiau, žvelgiant iš fizinio asmens pusės, šis reglamentas labai sustiprina duomenų kontrolę. Žmogus įgijo teisę kreiptis į bet kurią įmonę ir pasidomėti, ar jie kaupia apie jį kokius nors duomenis, jei taip, kokius. Anksčiau tai irgi egzistavo, išskyrus teisę į perkeliamumą ir teisę būti pamirštam, tačiau žmonės mažai kreipė į tai dėmesį, nelabai žinodami savo teises, o ir verslas į tai nelabai kreipdavo dėmesį, nes nebuvo rimtos atsakomybės. Dabar visa atsakomybė permesta verslo subjektui, kuris įpareigotas tai daryti atsakingai pagal teisės aktus. Jei to nedarys, numatytos didelės sankcijos. Iki šiol šioje srityje vyravo chaosas, prisiminkime kad ir garsiai nuskambėjusią asmens duomenų vagystę iš vienos klinikos. Esu tikras, duomenų saugojimo srityje atsiras daugiau tvarkos. Tik problema, kad pats reglamentas kol kas nėra labai aiškus ir mes neturime to reglamento aiškinimo praktikos. Čia ir yra ta didžioji problema, dėl ko labai daug klausimų kyla. Tačiau iš esmės Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra teigiamas postūmis šioje srityje.
Asmens duomenų sargyboje
Nuo šių metų gegužės 25 d. Lietuvoje įsigaliojo visoms ES šalims vieningas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
Asmens duomenų apsaugos priežiūrą Lietuvoje vykdo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija, kuri reaguoja į žmonių skundus (dėl vaizdo stebėjimo, dėl tiesioginės rinkodaros ir kt.). Kasmet jų išnagrinėjama beveik pusė tūkstančio, ir įmonėms pateikiami nurodymai susitvarkyti.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi rizikingiausius verslo sektorius, kurie galbūt nederamai tvarko asmens duomenis.
Dėl netinkamai tvarkomų asmens duomenų kasmet yra surašoma vidutiniškai 70 protokolų. Pernai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija dėl to skyrė apie 5 tūkst. eurų baudų.
Iki šiol juridiniams asmenims už aplaidų asmens duomenų tvarkymą grėsė tik iki 1 tūkst. eurų bauda, dabar kontroliuojanti institucija – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, priklausomai nuo pažeidimo, galėtų skirti baudą iki 20 mln. eurų arba tokią baudą, kuri siektų 4 proc. metinės tos įmonės apyvartos. Valstybinėms institucijoms numatytos baudos bus mažesnės, maksimali – iki 60 tūkst. eurų.
Šaltinis: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
