Jos teigimu, padidinti reisų skaičiaus jau dabar bendrovei neleidžia riedmenų trūkumas.

„Šiandien tikrai galime užpildyti esamus reisus, turėti partnerysčių, bet mus riboja riedmenų skaičius. 2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių, mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų“, – interviu BNS sakė K. Meidė.

„LTG Link“ vadovė kol kas neatskleidžia, ar šiemet bus atidarytas naujas maršrutas iš Vilniaus į Daugpilį, be to, su estais  diskutuojama ir dėl maršruto į Taliną.  Daugiau naujų tarptautinių maršrutų iki 2028 metų, kai žadama nutiesti europinę vėžę „Rail Baltica“ tarp Lietuvos ir Lenkijos, tikėtina, nebus.

– Anksčiau vadovavote mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklams, banko padaliniui, o paskutinė jūsų darbovietė buvo nevyriausybiniame sektoriuje. Kodėl nusprendėte pasukti į transporto sritį ir dalyvauti „LTG Link“ vadovo konkurse?

– Geležinkeliai tikrai užkabino žinute apie keleivius kaip klientus, apie prasmę, apie Lietuvą. Visą laiką vis tiek dirbau mažmenoje – vienaip ar kitaip tai buvo susiję su klientais, jų augimu, pasitenkinimu, noru naudotis paslaugomis. Tai pasirodė be galo įdomu, nes čia tikrai galima išnaudoti turimą patirtį. Labai įdomu ir tai, kad tai yra apie Lietuvą, jos žmones, apie prasmės jausmą. Po Raudonojo kryžiaus tas prasmės jausmas tikrai nesumažėjo ir jį rasti man buvo be galo svarbu. Manau, kad čia radau viską – ir tą patirtį, kurią galėsiu pritaikyti, ir pokytį, kurį galima padaryti Lietuvai ir jos žmonėms.

Manau, kad čia radau viską – ir tą patirtį, kurią galėsiu pritaikyti, ir pokytį, kurį galima padaryti Lietuvai ir jos žmonėms.

 

– Ar čia matote iššūkių, ar jūsų tai negąsdina turint galvoje, kad valstybės sektorius sulaukia kritikos dėl neskaidrumo, neefektyvumo?

– Aš dirbu vienodai iš visos širdies, kur tai bedaryčiau, todėl čia tikrai dirbsiu taip pat. Manau, kad tai manęs negąsdina, o atvirkščiai – matau didžiulių galimybių padaryti kažkokį pokytį. Persodinti didelę dalį žmonių iš automobilių į traukinius ir padaryti tikrai ženklų proveržį. Matau, kad ši įmonė tikrai turi didelį potencialą tai padaryti tiek kalbant apie žmones, tiek apie know-how, tiek apie svajones, kurios artimiausiu metu tikrai gali tapti realybe. Aš tikrai čia matyčiau daugiau visokių privalumų nei atvirkščiai.

– Statistika rodo, jog pernai „LTG Link“ preliminariai pervežė 5 mln. keleivių taip beveik sugrįžtant į ikipandeminį lygį. Tuo metu iki 2030-ųjų keliaujančių traukiniais skaičių tikimasi padidinti iki 10 mln. Kaip tai pasiekti?

– Pirma, yra trumpalaikiai veiksniai, ką galima padaryti. Mes turime tam tikrus maršrutus, mes turime traukinius, kuriais gali važiuoti daug didesnis žmonių skaičius. Prie to gali prisidėti ir aptarnavimas, ir traukiniais jau važiuojančių klientų pasitenkinimas, ir mūsų susitarimai su partneriais, kurie galėtų prie to traukinio sustojimo vietos ir privežti, ir parvežti. Taip pat vieno bilieto sistema, kuomet atvažiuojant į tam tikrą miestą ir perkant traukinio bilietą kartu galima nusipirkti vieną bilietą (jungtinį traukinio ir viešojo transporto – BNS) iki savo kelionės taško B. Šiandien tokią sistemą jau turi ir Klaipėda, ir Vilnius, ir Šiauliai. Aišku, labai norisi, kad prie to prisijungtų ir daugiau miestų, ir dėl to labai dirbtume.

Taip pat darbas su verslo klientais, kurie savo darbuotojams taip (kelionėmis traukiniais – BNS) gali užtikrinti judėjimą, nes šiandien mūsų šalis yra labai mobili. Manau, kad dar turime begalę iššūkių, kuriuos galime įveikti, kad būtų užpildyti esamais maršrutais kursuojantys traukiniai.

Turime ir tolesnių svajonių, kuomet galėtų atsirasti daugiau reisų esamais maršrutais. Nes tam tikrais sezonais tikrai jaučiame, kad jeigu turėtume daugiau riedmenų, mes tikrai galėtume turėti daugiau reisų į tam tikras vietoves. Ypač perkėlus vis daugiau žmonių iš automobilių mums tikrai reikės daugiau reisų, patogesnio ir įvairesnio tvarkaraščio. Manau, kad labai daug galimybių turėsime jau 2026 metais, kai mes turėsime naujus traukinius. Šiandien tikrai galime užpildyti esamus reisus, turėti partnerysčių, bet mus riboja riedmenų skaičius. Todėl 2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų.

2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų.

 

– Ar, be 15 traukinių įsigijimo iš „Stadler“, artimiausiu metu planuojama daugiau riedmenų pirkimų?

– Tokių, kurie šiandien jau būtų išvirtę į pasirašomas sutartis, dar nėra. Bet mes dėliojamės savo ilgalaikius planus ir gali būti, kad tokių planų atsiras. Šiandien jų dar negaliu pasakyti. Mes komandoje vėl iš naujo persižiūrime savo ilgalaikę strategiją – ko mes norime, kiek norime maršrutų, kiek mums jų trūksta. Mūsų strateginė vizija – būti transporto sistemos stuburu, kuomet esmines Lietuvos vietas padengtų (susisiekimas – BNS) geležinkeliu, ir turėti daug partnerių, kurie paskui nuo geležinkelio padėtų pasiekti kitas vietas. Šiandien su komanda dar esame kūrybos arba peržiūrėjimo stadijoje, ar mes jau taip Lietuvą dengiame ir ko norėtume, kad taip būtų. Nuo to jau tada atsispirsime, kiek mums trūksta traukinių.

– Kokius naujus maršrutus artimiausiu metu planuoja pradėti „LTG Link“ ir kuriuose galbūt planuojama didinti reisų skaičių?

– Kalbant apie esamus maršrutus, dabar tvarkaraščiai jau yra dėliojami kitiems metams. Kalbant apie naujus maršrutus, šiandien trumpalaikėje perspektyvoje (trejų–penkerių metų – BNS) jų gali atsirasti, bet dar nenorėčiau jų įvardyti, nes jie yra planavimo procese.

– Jie būtų tarp didžiųjų miestų ar lokalūs, regioniniai?

– Visaip. Kadangi tai yra planavimo, diskusijų, skaičiavimų ir bandymų suprasti didžiausią kliento poreikį stadijoje, dar nenoriu įvardyti kaip plano.

– O kokius maršrutus planuojate naikinti?

– Artimiausiems metams jokių planų tikrai neturime. Kadangi dėliojamės tvarkaraščius, artimiausiu metu apie kažkokius kitais metais laukiančius pokyčius turbūt žinosiu, nes pirmiausia juos turime aptarti su komanda. Tačiau šiandien šiuo klausimu turbūt neturėčiau ką pasakyti.

– O kaip šiemet nuo birželio keisis traukinių bilietų kainos?

– Šiemet jų nekeisime, bilietai nebrangs.

– Kalbėjote apie siekį perkelti keleivius iš automobilių į traukinius. O kaip planuojate laimėti konkurencinę kovą su autobusais? Kai kurių traukinių ir autobusų maršrutų trukmė ir kainos yra labai panašios.

– Kai daugiau nei 90 proc. žmonių keliauja automobiliais, tai autobusus turbūt šiandien labiau matome kaip mūsų partnerius. Geležinkelis tikrai neapims visos Lietuvos, kiekvieno miestelio ar kiekvieno sustojimo. Ir ši partnerystė kuo toliau, tuo bus labiau svarbesnė, nes norint klientą atvežti nuo durų iki durų mums partnerių reikės. Šiandien didžiausias noras turbūt būtų kontaktuoti, kalbėtis ir bandyti įtikinti traukinius išbandyti būtent automobilių vairuotojus ar keleivius. 

Šiandien didžiausias noras turbūt būtų kontaktuoti, kalbėtis ir bandyti įtikinti traukinius išbandyti būtent automobilių vairuotojus ar keleivius.

 

– Nors LTG skelbia apie beveik 100 proc. siekiantį ir tarptautinį vidurkį lenkiantį traukinių punktualumą, socialiniuose tinkluose žmonės dažnai skundžiasi vėluojančiais traukiniais, netikėtais jų gedimais, atšauktais reisais. Kodėl ir kaip dažnai vėluoja traukiniai?

– Tikrai sekame ir traukinių punktualumo, ir gendamumo rodiklius. Kadangi viešojoje erdvėje tas pats atvejis kartais yra eskaluojamas ilgai ir daug, tai gali sudaryti įspūdį, kad traukiniai genda dažniau ne iš tikrųjų. (Traukinių punktualumo – BNS) ataskaitą tikrai matau kiekvieną dieną ir tikrai žinau, ar traukiniai vėlavo, ar nevėlavo. Statistika tikrai yra gera – 98 proc. mūsų traukinių atvažiuoja laiku. Visada labai norisi matyti benchmarkus (etaloną – BNS), į ką lygiuotis ir kas yra geriausi rodikliai, kai mes galime pasilyginti net su šveicarais ar vokiečiais – mūsų rodikliai yra geresni.

Matyt, visko atsitinka, ir mes tikrai (galvojame – BNS) apie tuos 2 proc. Tikrai yra daug analizių ir ieškojimų, kaip padaryti , kad negestume, bet, matyt, visiškai to išvengti nepavyks. Matau kiekvieną dieną, kas kur, ir jeigu traukinys vėluoja, aš jau žinau. Žmonėms rašau padėkas už dienas, kai nebūna vėlavimų ir jaučiu, kad tų padėkų parašau labai daug.

Traukinys gali pavėluoti ne tik dėl mūsų veiksmo. Tai nėra autostrada, kur jeigu vienoje eilėje mašina sustojo, kita eile visi gali sėkmingai pravažiuoti. Net jeigu kažkas atsitiko kokiame nors kelyje – nebūtinai mūsų traukiniui – dėl infrastruktūros gedimo, išbėgusio briedžio ar kitų priežasčių, kartais traukiniai tiesiog negali pravažiuoti, ir jie sustoja. Galima suprasti, kad klientui tai nesvarbu, nes jis nori atvykti laiku, todėl tikrai darome viską, kad taip ir būtų.

Mūsų traukinių gendamumas – 0,2 proc. Atliekant 170 reisų per dieną, daugiau nei 60 tūkst. reisų per metus, šis rodiklis yra tikrai geras Europos mastu ir mes jį siekiame mažinti bei gerinti.

– Gruodžio pabaigoje pradėjo kursuoti traukinys Vilnius–Ryga. Ar tai pasiteisinęs projektas, ar visgi tik trumpalaikį ažiotažą sukėlusi naujovė?

– Šiandieniniai skaičiai tikrai viršija lūkesčius ir visus mūsų planuotus rodiklius. Tikrai galiu pasakyti, kad projektas yra pasiteisinęs. Mes irgi keliame tokį klausimą, ar nebus taip, kad po didelio ažiotažo ir susidomėjimo tie skaičiai kažkada gali pradėti varijuoti. Aš manau, kad mūsų darbas irgi turi būti įdėtas, kad tie patys keleiviai, kurie šiandien važiuoja automobiliu, persėstų į traukinį. Juos kviesti yra nuolatinis darbas. Šiandien iš savo pažįstamų ir draugų išgirstu daugiau skundų, kad jie negali nusipirkti bilietų, nes jų tiesiog nėra.  

– Kiek teko matyti bilietų pardavimo puslapyje, savaitgaliais bilietų į traukinį būna parduota didesnė dalis, tačiau darbo dienomis jų lieka.

– Darbo dienoms tikrai turime daug norų (parduoti bilietus – BNS). Prieš planuojant naujus maršrutus, nutiesiant naujus kelius, įsigyjant traukinius, kas tikrai užima daug laiko, šiandien turime labai daug galimybių padaryti, kad traukiniai būtų pilnesni visomis dienomis – ir savaitgaliais, ir viduryje savaitės, ir (užpildyti – BNS) visus maršrutus, kad infrastruktūra atsipirktų greičiau, mažiau reikėtų kompensacinių mechanizmų. Šiandien tikrai labai norisi kuo daugiau dirbti su verslu, kad darbuotojai būtų persodinti į traukinius. Tikrai turime dar labai daug nuveikti, kad traukiniai būtų užpildyti ir jie būti pilni tiek savaitgaliais, tiek viduryje savaitės.

Šiandien tikrai labai norisi kuo daugiau dirbti su verslu, kad darbuotojai būtų persodinti į traukinius. Tikrai turime dar labai daug nuveikti, kad traukiniai būtų užpildyti ir jie būti pilni tiek savaitgaliais, tiek viduryje savaitės.

 

– Tačiau aš vėl norėčiau grįžti prie konkurencijos su autobusais. Autobusų bilietai iš Vilniaus į Rygą yra daugiau nei perpus pigesni, jų kelionės laikas taip pat trumpesnis. Kaip žadate konkuruoti su autobusais?

– Mūsų traukinių užimtumas tikrai yra didelis, ypač kalbant apie maršrutą į Rygą. Klientas traukinį renkasi dėl patogumo, sėdėjimo patogumo, kažkokių kitų dalykų. Žinoma, aplinką stebime, bet šiandien labiau konkuruočiau su automobiliais, kad iš jų būtų iškelti žmonės, kad keliaudami jie galėtų patogiai sėdėti, dirbti savo darbus. Šiandien turbūt didžiausias akcentas būtų į automobilius, o ne į autobusus.

– Ar ateityje galėtų keistis maršruto Vilnius–Ryga grafikas, reisų skaičius? Pasigirsta kritikos, kad traukinys nestoja Kėdainiuose ar Jonavoje, taip pat idėjų, kad lygiagrečiai galėtų kursuoti ir Latvijos vežėjo traukinys iš Rygos.

– Maršrutas yra labai naujas, mes neturime dar labai daug istorinių duomenų, o tas irgi svarbu. Pirmas pusmetis turbūt paprastai būna tas taškas, kai galima pradėti kažką skaičiuoti, planuoti ir prognozuoti. Pirminis noras buvo būti labai konkurencingais su laiku, todėl tas sustojimų skaičius buvo numatytas toks, koks yra būtinas – kad klientai galėtų persėsti iš kitų miestų, kad sustojimai būtų ten, kur yra daugiausia galimų klientų.

Tikrai neslepiu, kad šiandien mes svarstome, skaičiuojame įvairias galimybes. Jeigu tik būtų galimybė neišilginant laiko turėti dar kelis sustojimus, mes tikrai tai svarstytume. Kadangi visa tai yra svarstymo stadijoje, nenorėčiau apie tai daug kalbėti, nes žmonės iškart turi lūkesčių. Kai tik turėsime atsakymus, juos tikrai pranešime, bet apie tai yra svarstoma.

Pirmuosius skaičius pradedame skaičiuoti jau dabar. Apklausinėjame savo esamus ir potencialius klientus, verslo klientus – nuo to irgi labai priklausytų grafiko keitimas. Jau yra tas laikas, iš kurio galėtume daryti tam tikras išvadas, bet dar norėčiau užtvirtinti ir turėti ilgesnio laiko duomenis, kad būtų padaryti sprendimai.

– Maršrutas Vilnius–Ryga Latvijoje vyksta komerciniais pagrindais, Lietuvoje – subsidijuojamas iš valstybės biudžeto. Kokie jo ekonominiai rezultatai?

– Tikslių skaičių nepasakysiu, bet jie viršija planuotus.

– Tačiau subsidija vis tiek bus reikalinga?

– Taip.

– O kaip dėl traukinio Vilnius–Daugpilis, apie kurio poreikį taip pat yra kalbėjęs susisiekimo ministras? Kada jo galima tikėtis?

– Skaičiuojame įvairius variantus, įvairias alternatyvas. Kai tik turėsime žinių, informuosime.

– Ar šis maršrutas galėtų atsirasti dar šiemet?

– Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.

–  O kokia situacija dėl maršruto iš Vilniaus į Taliną?

– Dabar tai yra diskusijų objektas. Negalėčiau šiandien leistis į detales, bet tikrai apie šį maršrutą kalbame.

– Ar tai būtų tiesioginis maršrutas?

– Negaliu ir nenoriu dar pasakyti, nes vyksta skaičiavimai, diskusijos. Tai priklauso ne net nuo mūsų vienų, bet ir nuo diskusijų su kita šalimi.

„Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų mūsų įmonėje, jame savo dalį turi ir „LTG Link“.

 

– Ar yra planuojama daugiau tarptautinių traukinių maršrutų iš Lietuvos? Ar visgi be europinės vėžės „Rail Baltica“ jungčių jų nebūtų galima tikėtis?

– Nemanau, kad iki „Rail Baltica“ galėtų atsirasti kažkas naujo.

– Jūsų penkerių metų kadencija truks iki 2029-ųjų. Tikimasi, kad jau 2028 metais bus sujungtos Lietuvos ir Lenkijos europinio geležinkelio vėžės, o 2030 metais planuojama užbaigti visą „Rail Baltica“ projektą. Ar LTG vadovybė jums yra iškėlusi konkrečius su šiuo projektu susijusius uždavinius?

– Tikrai turiu labai aiškius KPI (pagrindinius veiklos rodiklius – BNS), kiek turėtume pervežti keleivių, kaip turėtume augti, kokį turėtume pasiekti klientų pasitenkinimą, kaip efektyviai turėtume dirbti. Matuojame ir darbuotojų įsitraukimą. Taip pat yra ir su svarbiausiais projektais. „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų mūsų įmonėje, jame savo dalį turi ir „LTG Link“. Šiandien didžiausias mūsų akcentas, kaip ruošiamės operuoti, ką norėtume ten turėti – šiandien esame visiškoje planavimo stadijoje.

– Kalbėjome apie riedmenų trūkumą. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą reikės ir europinei vėžei pritaikytų riedmenų. Dar 2022 metais „LTG Link“ paskelbė konsultaciją su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14 europinei vėžei skirtų keleivinių traukinių pirkimo, kurių konkursas galėtų būti paskelbtas ne anksčiau kaip 2024 metais. Kokioje stadijoje dabar yra šis ir apskritai europinei vėžei pritaikytų traukinių pirkimai?

– Šiandien dar nežinome apimčių, kokiomis veiksime. Traukiniai yra priemonė veikti ir įgyvendinti savo strategiją, o šiandien yra visiška jos kūrybos stadija. Artimiausi mus pasieksiantys traukiniai bus 2026 metais, 2025 metais prasidės jų bandymai. Be galo jų laukiame, nes tai bus 15 naujų traukinių, kurie duos mums laisvės turėti daugiau ir patogesnių reisų, atliepti klientų poreikius, būti pasirengus sezoniškumui, nes šiandien tikrai esame apriboti savo parke.

– Tačiau konkrečiai dėl europinei vėžei pritaikytų riedmenų pirkimo – ar šiemet, kaip planuota, numatoma skelbti jų konkursą?

– Iki metų vidurio turime susidėlioti visą viziją, kaip ateityje mes norėsime operuoti, o tada galvosime, koks yra riedmenų poreikis. Negaliu apibrėžti terminų, kada galėtų įvykti konkursas.

– Kaip rodo elektrinių traukinių pirkimo pavyzdys, konkurso paskelbimas, sutarties pasirašymas, gamyba gali trukti ir iki septynerių metų. Ar neatsitiks taip, kad 2028 metais europinė vėžė bus, tačiau jai tinkamų traukinių Lietuva neturės?

– Padarysime viską, kad viskas įvyktų laiku – kai bus vėžė, kad būtų ir traukiniai. Tačiau šiandien labiausiai dirbame ties tuo, kad suprastume, kaip veiksime, kokių apimčių mums reikės, nes nuo to priklauso, kiek ir kokių traukinių įsigyti.

– Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, keleivių traukiniais vežimas subsidijuojamas iš valstybės biudžeto. Ką daryti su šia situacija – susitaikyti, kad kitaip nebus ar vis dėlto įmanoma rasti būdų, kad tai valstybei kainuotų kuo mažiau?

– Dėl šalies mažumo sunkiai įsivaizduoju, kad keleivių vežimo veikla būtų nesubsidijuojama, tačiau tikrai turėtų būti pelningų maršrutų, kurių nereikėtų dengti iš valstybės biudžeto. Tačiau šiandien neįsivaizduoju, kad ši veikla galėtų būti išvis neremiama, nežinau nė vienos Europos šalies, kurioje būtų kitaip. Mūsų noras dirbti kuo efektyviau, maksimaliai išnaudoti maršrutus ir pritraukti kuo daugiau keleivių iš automobilių, kas padėtų sumažinti ir subsidijos poreikį.

Šiandien mūsų maršrutai gali būti pelningi tik tam tikrais etapais ir tam tikru sezonu. Tačiau jeigu paimtume vidurkį, paramos vis tiek reikia visiems maršrutams.

Ji penkerių metų kadencijai paskirta nuo vasario 1 dienos, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

K. Meidė paskirta po to, kai baigėsi įmonei vadovavusio Lino Baužio kadencija. Nuo pernai rugsėjo 21 dienos įmonei laikinai vadovavo LTG „FREE Rail“ programos vadovas Gediminas Šečkus.

„Praėję metai „LTG Link“ buvo veržlūs: pasiektas keleivių rekordas, sėkmingai paleistas antrasis tarptautinis maršrutas. Artimiausiems metams turime ir daugiau ambicingų planų, aiškią veiklos viziją, vystant darnų judumą skatinančius sprendimus, dar efektyviau naudojant valstybės skiriamas lėšas bei kuriant naujas tarptautines geležinkelio jungtis. Tokie tikslai keliami ir naujajai įmonės direktorei“, – pranešime sakė „LTG Link“ valdybos pirmininkė Aurelija Kazlauskienė.

K. Meidė teigė, kad svarbiausias šių metų tikslas – kurti dar geresnę kelionių traukiniais patirtį nuo kelionės planavimo, bilieto įsigijimo iki galutinės stotelės.

„Turime įgyvendinti jau sėkmingai pradėtus vystyti projektus, kurie, tikiu, dar labiau padidins besimėgaujančių keliavimu traukiniais keleivių skaičių“, – pranešime sakė K. Meidė.

Anksčiau ji buvo prekybos tinklo „Maxima LT“ generalinė direktorė, vadovavo vaistinių tinklui „Eurovaistinė“ bei tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje valdančiai „Euroapotheca“, vadovavo „Swedbank“ Pietų regionui. 

Kaip pranešė nevyriausybinė organizacija, trejus metus organizacijai vadovavusi K. Meidė imsis naujų veiklos planų, o artimiausiu metu bus skelbiamas naujo vadovo konkursas.

K. Meidė teigė norinti organizacijos vairą perleisti patyrusiam vadovui, kuris „nori naujų iššūkių ir kurti pokytį Lietuvoje“.

Lietuvos Raudonasis Kryžius yra viena seniausių ir didžiausių humanitarinių organizacijų Lietuvoje, priklausanti Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui, apimančiam per 190 valstybių pasaulyje.

Organizacijos tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms.

„Šiandien dirba daugiau kaip 3 tūkst. savanorių įvairiausiose veiklose. Pagrindas yra padėti žmonėms, kurie jau yra atvykę čia, į Lietuvą. Paskutiniais duomenimis, yra 11,3 tūkst. karo pabėgėlių ir, kas kelia nerimą, kad atvyksta jau po tūkstantį per parą, ir tikrai matome, kad ir tų rankų, ir humanitarinės pagalbos tikrai reikės daugiau“, – sekmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte Vyriausybėje kalbėjo K. Meidė.

K. Meidė akcentuoja, kad į Lietuvą atvykstantys Ukrainos karo pabėgėliai dažnu atveju neturi net būtiniausių higienos priemonių, todėl humanitarinės pagalbos poreikis, anot jos, tikėtina, kad gali išaugti.

„Vaizdas tikrai sukrečiantis, moterys su mažais vaikais išsigandusios, kai kurios tik su rankinėmis, ką galėjo, tą tik įsimetė į tas rankines vaikams, tai neturi dažniausiai nei šepetuko, nei drabužio pasikeisti. Tai tikrai daug dalykų žmonėms reikia“, – pridūrė ji.

Raudojo Kryžiaus atstovė pabrėžė, kad didėjantys skaičiai jau kelia nerimą ir verčia ruoštis jau dabar.

Vaizdas tikrai sukrečiantis, moterys su mažais vaikais išsigandusios, kai kurios tik su rankinėmis.

„Jau surinkta per 2,5 mln. eurų iš įvairiausių paramų, tiek privačių žmonių, tiek verslų į tą mūsų bendrą sąskaitą penkių didžiųjų organizacijų ir beveik 1,2 mln. jau esame išleidę higienos paketams, maisto paketams. Tai numatant po 1000 per parą naujų atvykstančiųjų, tikrai kelia nerimą ir verčia mus greičiau ruoštis, būti pasirengusiems didesniems skaičiams“, – kalbėjo K. Meidė.

ELTA primena, kad vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Filippo Grandi duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė daugiau kaip 2,5 mln. žmonių.

Lietuvos sistemoje jau registruota daugiau nei 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Lietuvoje registruotiems Ukrainos piliečiams ir asmenims užtikrinamos socialinės garantijos ir galimybė dirbti.

Lietuvoje veikia trys registracijos centrai Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje. Ukrainiečiai registruojami ir teritoriniuose Migracijos departamento padaliniuose, atsižvelgiant į karo pabėgėlių srautus planuojama registracijos centrų tinklą plėsti.

Kitą savaitę, planuojama, pradės veikti trys nauji ukrainiečių registracijos centrai Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Dar vienas toks centras, jau antras, turėtų atsirasti sostinėje.

Reikalingos antklodės, pagalvės, patalynė, miegmaišiai, paklotai, rankšluosčiai, žiemos sezonui tinkami vyriški, moteriški ir vaikiški šilti drabužiai ir batai, sakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

„Šiuo metu kaip niekada svarbus mūsų visų susitelkimas ir pagalba nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams. Dėkojame visiems, kurie prisideda ar prisidės prie daiktų aukojimo broliams iš Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Vakar Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į šalies gyventojus, kviesdamas savanoriauti ir padėti ukrainiečiams, bėgantiems iš karo siaubiamos šalies. Tūkstančiai žmonių atsiliepė ir užsiregistravo, norėdami skirti savo laiko ir taip pagelbėti Ukrainos žmonėms. Šiandien prašome žmonių padėti ukrainiečiams, paaukojant šiltų drabužių, batų, taip pat antklodžių, miegmaišių, paklotų. Tą bus galima padaryti jau sekmadienį“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Kristina Meidė.

Šalies gyventojai, norintys paaukoti daiktų Ukrainos žmonėms, juos galės nuo sekmadienio vidurdienio perduoti Raudonojo kryžiaus savanoriams Vilniuje, Kaune, Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje:

Vilniuje – Avia Solutions Group Arena (Ozo g. 14, Vilnius);

Kaune – Žalgirio arenos aikštelė ( Karaliaus Mindaugo pr. 50, įvažiavimas nuo senamiesčio);

Klaipėdoje – Piliavietės aikštelė (Pilies g. 4);

Šiauliuose – Šiaulių arena (J. Jablonskio g. 16);

Panevėžyje – „Cido“ arena (Parko g. 12);

Alytuje – Sporto rūmai (Naujoji g. 52).

Paramą daiktais šiuose surinkimo punktuose bus galima perduoti sekmadienį 12–20 val., pirmadienį ir antradienį 10–20 val.

„Kai nežinai žmonių poreikių ir situacijos, kiek jie išbūna kažkur miškuose, yra labai sunku vertinti, ar tai yra pakankama parama. Mano galva, toks būdas nors kažkiek užtikrina tam žmogui lengvesnį gyvenimą. Truputį esu ramesnė, kad žmonės nepaleidžiami be visiškai nieko. Visgi, svarstant, ar tai ilgalaikis sprendimas, manau, kad ne“, – kalbėjo K. Meidė.

Pasienyje migrantams bus dalijami humanitariniai paketai su sausu daviniu, vandeniu ir būtiniausiais daiktais. Kokie tai bus daiktai, anot K. Meidės, yra derinama visų prie iniciatyvos prisidedančių organizacijų.

„Nevyriausybininkai, pasienio tarnybos, ministerijos susiderino, kas ką turi, ir iš tų daiktų paruošime pirmuosius paketus. Juos sudarys šilti drabužiai, kepurės, pirštinės, batai, vanduo, sausas maisto davinys, pavyzdžiui, užpilami makaronai, kiti maisto produktai, kurie galėtų kažkiek laiko palengvinti pragyvenimą“, – kalbėjo „Raudonojo kryžiaus“ vadovė.

Truputį esu ramesnė, kad žmonės nepaleidžiami be visiškai nieko. Visgi, svarstant, ar tai ilgalaikis sprendimas, manau, kad ne.

Pirmieji paketai bus pradėti ruošti jau kitą savaitę. Anot K. Meidės, suruošus pakankamą skaičių paketų, išdavimo procesas bus pradėtas nedelsiant. Kaip bus paskirstomi paketai, „Raudonojo Kryžiaus“ vadovės teigimu, bus sprendžiama pagal situaciją.  

„Pasieniečiai turės rezervą savo sandėliuose ir pagal poreikius paims tų paketų tiek, kiek reikės. Manau, kad pasieniečiai spręs paketo reikalingumą pagal situaciją. Vadinasi, jeigu matys, kad poreikis yra, jie bus suteikiami“, – teigė K. Meidė.

ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės susitikime su valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais nuspręsta skubiai organizuoti humanitarinių pagalbos paketų dalijimą Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžiamiems neteisėtiems migrantams.

Iki metų pabaigos planuojama paruošti 5 000 tokių paketų iš šiuo metu turimų rezervų ir organizuojant reikalingus viešuosius pirkimus. Humanitariniams paketams sukomplektuoti bus panaudota ir tarptautinė migracijos krizei valdyti gaunama parama. Pasienyje dirbantys pareigūnai ir iki šiol apgręžiamiems migrantams pagal poreikį duoda maisto, vandens, suteikia būtiną medicininę pagalbą, o dabar humanitarinė pagalba bus sistemiška ir geriau organizuota.

Įvertinus prastėjančias oro sąlygas ir tai, jog pastaruoju metu vėl padaugėjo bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną, pasienyje migrantams bus dalijami humanitariniai paketai su sausu daviniu, vandeniu ir būtiniausiais daiktais. 

Neteisėtos migracijos krizės metu humanitarinės pagalbos klausimus kassavaitiniuose susitikimuose sprendžia platus valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ratas – Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba, Raudonasis Kryžius, Maltos ordino pagalbos tarnyba, „Caritas“, organizacija „Gelbėkit vaikus“, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje, Pabėgėlių priėmimo centras, Tarptautinė migracijos organizacija.

Tačiau laikinai apribojant migrantų judėjimą, laikinojo apgyvendinimo vietose taip pat kyla iššūkių dėl bazinių humanitarinių poreikių, tokių kaip vanduo, maitinimas, medikamentai, užtikrinimo.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžia, kad tiek laikinojo apgyvendinimo vietose, kol migrantai įkurdinami izoliacijos laikotarpiui dėl COVID-19 pandemijos, tiek kol nagrinėjami prieglobsčio prašymai, būtina užtikrinti, kad šie poreikiai būtų patenkinti.

„Ar tai būtų laikinas apgyvendinimas saviizoliacijoje, ar kol svarstomi prieglobsčio prašymai, turi būti užtikrinti pagrindiniai baziniai humanitariniai poreikiai. Adekvatus apgyvendinimas, švarus vanduo, higienos priemonės, atitinkamas maitinimas“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.

Tuo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė džiaugėsi, kad bendradarbiavimas tarp nevyriausybinių organizacijų ir Vyriausybės migrantų poreikių užtikrinimo klausimu tampa vis sklandesnis. Visgi ji pažymėjo, kad situacija laikinojo apgyvendinimo vietose, kurios įrengiamos buvusių mokyklų ir kitų panašių savivaldybių pastatų teritorijoje, yra prastesnė nei tam pritaikytose vietose.

„Situacija yra visokia. Apgyvendinimo sąlygos yra skirtingos. Turbūt pačios geriausios yra ten, kur buvo įprasta apgyvendinti prieglobsčio prašančius žmones, kaip Rukla, Pabradė, o visos laikinos apgyvendinimo vietos, kurios nebuvo pritaikytos, visose yra kažkokių bėdų“, – pasakojo K. Meidė.

Viena iš laikino apgyvendinimo vietų įrengta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime, kur įkurdinti 164 nelegalūs migrantai, daugiausiai irakiečiai. Šios savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas taip pat pasidžiaugė, kad tarp laikinai migrantus apgyvendinančių regionų merų, Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos vyksta reguliarūs susitikimai. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kiek ilgai migrantai pasiliks Verebiejuose esančioje buvusioje mokykloje, kadangi iš Vyriausybės nebuvo pateikti konkretūs terminai.

„Konkrečių terminių, kada jie bus iškelti, mes nežinome. Aiškinama, kad po karantinavimo, bet vėlgi priklausys, kiek jų per sieną vėl atsiųs „draugiškas“ kaimyninės valstybės prezidentas“, – Eltai migrantų apgyvendinimo situaciją komentavo A. Vrubliauskas.

Dėl koronaviruso migrantams laikino apgyvendinimo vietose teks pasilikti ilgiau

Nors iš pradžių buvo skelbiama, kad migrantai savivaldybių pastatuose laikinai apgyvendinami dešimčiai dienų, tačiau, pasak Alytaus rajono mero, situacija pasikeitė tarp atvykėlių aptikus kelis COVID-19 infekcijos atvejus.

„Jie po dešimties dienų negali būti iškelti, nes jie dabar karantinuojami, bent dalis iš jų. Logiška būtų, kad visi bent jau keturiolikai dienų išbūtų. Buvo aptikti 8 kovido atvejai po PGR tyrimo. Jie atskirti, visiškai izoliuoti nuo visos grupės, bet logiška, kad visi bent keturiolikai dienų būtų pas mus“, – aiškino A. Vrubliauskas.

Nors greta esančiame Varėnos rajone migrantai buvo paskiepyti, tačiau Alytaus rajone, pasak mero, to padaryti dar negalima, kadangi iki šiol nepavyko nustatyti tikslios visų ten esančių asmenų tapatybės. Kita problema, pasak A. Vrubliausko, medicininių paslaugų kompensavimo savivaldybėms iš nacionalinių lėšų sukūrimas.

„Pas mus yra tam tikrų problemų dėl vakcinavimo, kadangi migrantus dar reikia identifikuoti, surinkti pirštų atspaudus, išsiaiškinti, koks jų statusas. Tai šiek tiek užtrunka. Dar yra didelė problema, kurią aš keliu, tai gydymas, kadangi tai irgi kainuoja. Greitoji pagalba, tai viskas aišku, bet yra ir chroniškomis, lėtinėmis ligomis sergančių. Kaip nupirkti vaistų, kas tai kompensuos“, – sakė Alytaus rajono vadovas, kartu pridurdamas, kad laikino apgyvendinimo vietose taip pat yra reikalingi medicinos darbuotojai, kadangi šiuo metu krūvis esą tenka daugybę iškvietimų gaunantiems greitosios pagalbos medikams.

„Kvietimas po kvietimo. Tai vidurius suskaudo, tai pykina, tai sukando tie vadinami dzūkiški varmai. Atvažiuoja greitoji, o eilėse kokie dešimt žmonių išsirikiuoja. Papildomi iškvietimai, jie masiniai, ir tai kainuoja. Tikimės tam tikrų išmokų iš ligonių kasų ir kad mūsų gyventojams nenukentėtų paslauga“, – teigė A. Vrubliauskas.

Medicininę pagalbą migrantams teikia ir Raudonasis Kryžius. Šios organizacijos vadovė sako, kad kol kas su migrantų sveikatos iššūkiais savanoriams ir savivaldybių darbuotojams susitvarkyti esą pavyksta.

„Bendromis pastangomis vaistus mes pristatome. Savanoriai ir darbuotojai atvažiuoja tam tikru grafiku ir padeda pačių įstaigų darbuotojai, socialiniai darbuotojai. Tai, kad kažkur būtų labai didelių bėdų, neturiu duomenų“, – sakė K. Meidė.

Tuo tarpu T. V. Raskevičius pažymėjo, kad Lietuva šiuo metu susiduria su neeiliniu iššūkiu, todėl išaugus migrantų srautams, laikino apgyvendinimo vietose pirmiausiai reikėtų pasirūpinti bent jau būtinąja medicinine pagalba, o platesnį sveikatos paslaugų prieinamumą būtų galima garantuoti migrantų ilgalaikio apgyvendinimo centruose.

„Šitame etape svarbiausia užtikrinti būtinąją medicininę pagalbą, o tada, kaip ir buvo svarstytos Seime užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, teisę gauti atitinkamą reikalingą sveikatos priežiūrą, tai yra viena iš prieglobsčio prašytų teisių, kuriai užtikrinti reikia dėti visas pastangas“, – mano Laisvės frakcijai priklausantis parlamentaras.

Rūpinasi migrantų galimybėmis paskambinti artimiesiems

Izoliacijoje laiką leidžiantiems nelegaliems migrantams buvo apribota ne tik laisvo judėjimo teisė, bet ir jų galimybės susisiekti su artimaisiais, kadangi jiems laikinai buvo konfiskuoti telefonai, o užsienio ryšio tinklų SIM kortelės Lietuvoje taip pat dažniausiai neveikia. Pasak K. Meidės, Raudonasis Kryžius bando išspręsti ir šią migrantų problemą, jiems suteikiant SIM korteles arba leidžiant laikinai pasinaudoti savanorių suteikiamu telefonu.

„Jeigu yra leidimas iš pačios apgyvendinimo vietos ir jeigu yra prašymas iš pačių atvykusių žmonių, tai mes tą padarome. Jeigu nenori įsigyti SIM kortelės, bet nori pranešti savo artimiesiems apie tai, kad sveikas gyvas ir kur yra, mes irgi turime telefonus, kuriais irgi padedame susisiekti žmonėms su artimaisiais. Bet tam tikromis situacijomis, kaip, pavyzdžiui, Alytuje yra apribotas naudojimasis žmonių telefonu ir mes suteikti SIM kortelių irgi negalime, kol apribojimai yra galiojantys“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.

Kodėl Verebiejuose apgyvendintų migrantų telefonus apskritai buvo konfiskavę pasienio tarnybų pareigūnai, A. Vrubliauskas negalėjo paaiškinti, tačiau pažymėjo, kad jo savivaldybėje apgyvendintiems atvykėliams telefonai buvo grąžinti.

„Tarpininkavau šiuo klausimu, nes nesupratau, kodėl pasieniečiai taip ilgai aiškinasi dėl telefonų. Bet jie grąžinti prieš kelias dienas. Vienų daug greičiau grąžino, bet kitų kažkodėl užsitęsė. Dabar Raudonasis Kryžius padeda gauti SIM kortelių. Tegul skambina“, – stebėjosi Alytaus rajono meras.

Apie tai, kad migrantams buvo apribota galimybė paskambinti savo artimiesiems, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sakė apskritai nežinojęs.

„Tokios informacijos neturiu, bet daiktus konfiskuoti galima remiantis tik atitinkamais institucijų ir visų pirma teismų sprendimais. Jeigu atitinkamų asmenų atžvilgiu tokių sprendimų nėra, tai tokie konfiskavimai neturėtų būti vykdomi“, – tvirtino T. V. Raskevičius.

ŽTK pirmininkas: akivaizdu, kad kai kurių laikinai apgyvendintų migrantų poreikių užtikrinti nepavyks

Laisvės frakcijos nario nuomone, reguliaraus migrantų susisiekimo su artimaisiais galimybes būtų galima užtikrinti būtent pastovaus apgyvendinimo centruose, kol būtų nagrinėjami prieglobsčio prašymai. Apleistose mokyklose įkurdintiems atvykėliams kai kurių poreikių, parlamentaro nuomone, garantuoti tiesiog neįmanoma, kadangi Lietuva susidūrė su itin dideliu migracijos srautu, o situaciją esą papildomai apsunkina ir karantinavimo reikalavimai.

„Turime suprasti, kad susiduriame su ypatinga situacija ir akivaizdu, kad eksponentiškai išaugus prieglobsčio prašančių asmenų skaičiui, dar dešimt dienų reikia praleisti saviizoliacijoje, yra reaguojama tam tikra prasme ad hoc, ieškoma įvairių vietų, kur juos galima apgyvendinti ir yra akivaizdu, kad izoliacijos metu kartais tų dalykų, apie kuriuos čia kalbama, užtikrinti nepavyks. Bet kalbant apie nuolatinio apgyvendinimo vietas, kur žmonės laukia, kol bus išnagrinėti jų prašymai, apie tai galima kalbėti“, - įsitikinęs T. V. Raskevičius.

Visgi Raudonojo Kryžiaus vadovė pažymi, kad, be higieninių reikmių, susisiekimo su artimaisiais galimybių, ne mažiau problemų kyla dėl pačių migrantų informavimo apie jų laukiančias prieglobsčio prašymo ar grąžinimo į kilmės šalį procedūras.

„Šalia visiškai higieninių dalykų, t.y. dušai, tualetai, be to, yra svarbu informavimas. Tai tikrai nėra lengva, nes ne visi žmonės kalba angliškai, vertėjų trūkumas. Mes dalinamės vertėjais, kad apskritai sužinotume žmonių poreikius. Tai tikrai yra vienas iš iššūkių šalia visų higieninių dalykų, kad tie žmonės turi gauti informaciją, koks procesas bus, kas jų laukia, kiek jiems reikės laukti, kaip tas laukimas atrodys“, – pažymėjo K. Meidė.

Migrantų maitinimas, pasak Alytaus rajono mero, taip pat kelia iššūkių, kadangi savivaldybės gavo patikslintus nurodymus dėl viešųjų pirkimų konkursų skelbimo tvarkos, vietinėms maitinimo įmonėmis organizavimo. Visgi Alytaus rajono vadovas patikino, kad buvo gautas Vyriausybės pažadas, jog savivaldybių išlaidos, susijusios su migrantų maitinimu ir medicina, turėtų būti kompensuojamos, todėl jis mano, kad su kylančiais iššūkiais savivaldybės turėtų susitvarkyti.

„Man atrodo, problemų nebus, o jeigu bus, tai spręsime“, – žadėjo A. Vrubliauskas.

Sutelkę visas jėgas antrosios pandemijos bangos metu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai tęsia misiją. Aktyviai įsitraukę į darbą didžiosiose šalies ligoninėse ir globos įstaigose, talkinantys vakcinavimo procese, nevyriausybinės organizacijos savanoriai pagalbos ranką tiesia ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Praėjusį savaitgalį Lietuvos oro uoste jie ėmėsi keliautojų duomenų patikros – pasitinka atvykstančius į šalį užsieniečius ir grįžtančius piliečius, patikrina jų duomenis sistemoje, atsivežamus testų rezultatus. Planuojama, kad jau netrukus savanoriai darbuosis Kauno ir Palangos oro uostuose, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Vis dėlto daugiausia rankų reikia vakcinavimo vietose. Jau šiuo metu šalies poliklinikose ir vakcinavimo centruose dirba daugiau nei 230 Raudonojo Kryžiaus savanorių. Kauno vakcinavimo centre jų bene daugiausia – apie 60.

Dauguma šių savanorių yra iš Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo. Pastarajame šiuo metu jau yra daugiau nei 650 savanorių, tačiau gyventojai ir toliau kviečiami prisijungti prie jų komandos.

"Lietuvos Raudonasis Kryžius – unikali humanitarinė jėga, kurios stiprybė yra savanoriai, kasdien padedantys tūkstančiams žmonių Lietuvoje", – naujoji Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė K.Meidė, buvusi prekybos tinklo "Maxima" generalinė direktorė, "Kauno dienai" apie save nebuvo linkusi daugžodžiauti. Tačiau kur kas dosnesnė žodžių ji buvo kalbėdama apie savo laiką ir jėgas dalijančius savanorius ir organizacijos veiklą, jai suteikusią visišką pilnatvę.

– Į nevyriausybinę organizaciją atėjote iš verslo pasaulio. Ar pastarasis labai skiriasi nuo to, kuriame dabar esate?

– Šiandien, kai nevyriausybinę organizaciją pažinau iš vidaus, galiu drąsiai pasakyti, kad skirtumų labai nedaug. Iš esmės tai tokia pati organizacija, turinti savo strategiją, struktūrą, komandą ir savo tikslus, žinanti, ką nori nuveikti. Skiriasi gal tik galutinis rezultatas ir gavėjas. Versle siekiama uždirbti tam tikrą pinigų sumą, o čia – pinigus išleisti geriems darbams, kad galiausiai liktų nulis pinigų ir būtų padaryta kuo daugiau darbų. Kuo daugiau stengsiesi, kuo daugiau ambicijų turėsi, tuo daugiau gerų darbų padarysi, tad iš esmės didelio skirtumo tikrai nepastebiu. Tik pasitenkinimo ir prasmės jausmas gerokai didesnis toje veikloje, kurioje matai padarytus darbus ir supranti, kiek gali pakeisti kai kurių žmonių gyvenimus. Tiesa, yra dar vienas skirtumas tarp verslo pasaulio ir nevyriausybinės organizacijos. Versle vadovui reikia nuolatinės lyderystės motyvuoti žmones, kad jie matytų prasmę, savo vaidmenį toje organizacijoje. Raudonajame Kryžiuje žmonės tiek atsidavę ir taip smarkiai tiki ta veikla, kad vadovui reikia kiek mažiau stengtis, siekiant sužadinti kolektyvo meilę atliekamam darbui.

Viena pagrindinių Raudonojo Kryžiaus misijų – būti valstybės pagalbininku.

– Kiekvienas naujas vadovas atsineša savo viziją ir tikslus. Kokie jūsiškiai?

– Pirmiausia susidūriau su tam tikra krize, nes antroji pandemijos banga vertė mobilizuotis ir reaguoti į tai. Viena pagrindinių Raudonojo Kryžiaus misijų – būti valstybės pagalbininku. Tuo metu, kai atėjau, pagalbos valstybei labai reikėjo. Pirmiausia – ligoninėms ir globos namams, kur stigo personalo rankų, nes daugelis darbuotojų arba sirgo, arba buvo saviizoliacijoje. Tais momentais gelbėjo mūsų savanorių rankos. Raudonasis Kryžius kaip organizacija yra be galo stipri. Kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija ji veikia nuo 1919 m. ir vienija 192 nares valstybes. Turi apie 13 mln. savanorių visame pasaulyje.

Tikrai noriu, kad Raudonasis Kryžius būtų stipri organizacija ir Lietuvoje, todėl planuojame plėtrą į tuos miestus, kuriuose kol kas neveikiame. Norime turėti dar daugiau savanorių, kurie reguliariai padėtų krizių ištiktiems žmonėms, galvojame apie rezervą, kad galėtume greičiau reaguoti į ekstremalias situacijas.

Parama: bene daugiausia Raudonojo Kryžiaus savanorių rankų dabar reikia vakcinuojant gyventojus. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

– Vadovauti Lietuvos Raudonajam Kryžiui pradėjote sudėtingu metu, kuris jums tapo savotišku krikštu. Ar negalvojote, koks scenarijus būtų buvęs, jei ne pandemija?

Kolegoms sakau, kad dirbu čia tik tris mėnesius, bet jausmas toks, lyg dirbčiau trejus metus.

– Raudonasis Kryžius buvo pasiruošęs krizėms – galvojo, kaip jas valdyti, kaip pristabdyti savo reguliarias veiklas, jei susiklostytų ekstremali situacija ir prireiktų daugiau rankų. Tačiau pandemija parodė, kad planai gali skirtis nuo realybės. Kai buvo galvojama apie ekstremalias situacijas, buvo manoma, kad jos truks neilgai, tad planas atitraukti savanorius nuo kitų veiklų ir skirti juos pagalbai su ekstremalia situacija atrodė logiškas. Tačiau pandemija atėjo ilgam. Ir mes negalėjome reguliariai dirbančių savanorių ilgam atitraukti nuo jų tiesioginių veiklų, nes jie dirbo su vienišais seneliais – o tos pagalbos vienišiems senoliams karantino metu reikėjo dar daugiau. Tai reiškia, kad turėjome padėti ir ligoninėms, ir globos namams, ir senoliams. Reikėjo rasti naujų savanorių, juos apmokyti. Tada rasti lyderių, kurie koordinuotų procesą. Galiu pasakyti, kad pirma savaitė buvo pakankamai ekstremali ir Raudonojo Kryžiaus komandai, ir man, kaip vadovei. Pusės savo žmonių nemačiau gyvai. Mes dirbome nuotolinėje platformoje, per ekranus, procesą reikėjo sukoordinuoti ir sudėlioti. Laikas nebuvo lengvas, bet krizė dar labiau suartino. Kolegoms sakau, kad dirbu čia tik tris mėnesius, bet jausmas toks, lyg dirbčiau trejus metus.

– Ar galima sakyti, kad atėjusi į nevyriausybinę organizaciją labiau priartėjote prie žmonių, nei anksčiau?

– Man niekada nebuvo svetimas jautrumas, empatija, bandymas suvokti žmogaus situaciją. Moteriai apskritai turbūt daugiau duota atjautos ir supratimo. Tas jausmas, kurį šiandien turiu viduje sako, kad tikrai radau savo vietą gyvenime. Tai ne tik įkvepia, bet ir užkrauna atsakomybę. Kuo ambicingesnius tikslus nusistatysi, kuo daugiau energijos įdėsi, tuo daugiau padarysi.

– Bet kokiame darbe svarbu kolektyvas. Kokius žmones sutikote Lietuvos Raudonajame Kryžiuje?

– Raudonasis Kryžius turi apie 80 nuolatinių darbuotojų. Jie dirba ir centriniame ofise, ir skyriuose. Koordinuoja įvairias veiklas ir didelį būrį savanorių. Pastarųjų turime apie 1,2 tūkst. Pusė jų nuolatiniai, kiekvieną savaitę savo rankomis prisidedantys prie tam tikrų veiklų. Kita pusė – rezerviniai, bet kada pasiruošę reaguoti į mūsų skambučius. Iki metų pabaigos planuojame būti sukaupę 2 tūkst. savanorių rezervą. Kokie mūsų savanoriai? Tai ir jauni, ir vyresni žmonės. Turime ir senjorų. Kai kalbini visus juos supranti, kad didelei daliai šių žmonių savanorystė yra tarsi graži šeimos tradicija – savanoriauja tėvai, drauge ateina jų vaikai. Tikėtina, kad po kurio laiko ateis ir pastarųjų atžalos. Yra daug ir įvairių istorijų, tačiau tiek Raudonojo Kryžiaus darbuotojus, tiek savanorius vienija žodis "prasmė" ir tas vidinio pasitenkinimo jausmas, padedant kitiems.

– Tikėtina, kad perskaitę interviu, žmonės susidomės savanoryste Lietuvos Raudonajame Kryžiuje. Kur jie turėtų kreiptis ir ko turėtų tikėtis?

– Jei žmogus jaučia vidinį norą aukoti savo laiką, jis turėtų užpildyti savanorio anketą, kurią ras mūsų internetiniame puslapyje. Su kiekvienu bus susisiekta. Visi savanoriai supažindinami su veiklų spektru, galimybėmis, todėl net neabejoju, kad kiekvienas atėjęs ras širdžiai mielų veiklų, prie kurių norės prisidėti. Šiandien ypatingai noriu pakviesti Kauno gyventojus. Jau įsibėgėja vakcinacijos procesas, aktyviai padedame savivaldybėms. Kauno vakcinavimo centras, įkurtas Ledo rūmuose, tapo turbūt didžiausiu Lietuvos vakcinavimo centru – čia kasdien jau paskiepijama po 2-3 tūkstančius žmonių. Todėl savanorių čia reikia itin daug. Pavyzdžiui, visose Lietuvos vakcinacijos vietose šiuo metu dirba apie 230 mūsų savanorių, o iš jų net 60 dirba Kaune. Jie tikri šaunuoliai, padeda kada tik gali, tačiau vakcinacija truks dar ilgai, todėl jiems labai reikia pagalbos.

Dabar skiepijami vyresnio amžiaus žmonės, o juos reikia palydėti ilgais koridoriais, padėti pildyti dokumentus, atsakyti į klausimus, galų gale – padrąsinti. Ekstremalių situacijų metu reikia ir kitokios jėgos – skambinti, registruoti, suteikti žinių apie pirmąją pagalbą. Labai norėtųsi įtraukti tiek jaunus žmones, tiek tuos, kurie jau baigė aktyviąją karjerą ir savo patirtį gali perduoti kitiems žmonėms. Taigi, kas gali skirti laiko po savo tiesioginių darbų, kviesčiau prisijungti. Tą patį darau ir aš. Taip, atiduodi daug laiko, bet be galo daug gauni atgal! Vien tas jausmas, kad prisidėjai, kad savo rankomis padarei kažką naudingo ligoninei ar seneliui yra nuostabus.

Susitiko: Kaune apsilankęs Prezidentas Gitanas Nausėda gyrė Raudonojo kryžiaus savanorius. R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

– Neseniai bendravau su samariečiais. Pastarieji pasakojo, kad nors ir rečiau, bet vis dar girdi žmonių klausimų, ar jie nėra sekta. Kaip manote, ar apie Raudonąjį Kryžių pakanka informacijos? Ar žmonės žino, kokia tai organizacija?

– Lietuvoje Raudonasis Kryžius skaičiuoja 102 metus, todėl manau, organizacija žinoma. Tačiau visko pasitaiko. Patys ne kartą esame darę apklausas, kurios parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar prisimena anksčiau šalyje veikusias Raudonojo kryžiaus ligonines, ir su šiuo pavadinimu iki šiol sieja kai kurias didmiesčių ligonines, nors jos vadinasi kitaip. Mes ligoninių neturime, o apie Raudonojo Kryžiaus veiklą norėtume papasakoti plačiau, nes daugiau apie organizaciją žino tie, kurie iš jos gauna pagalbą. Todėl prieš tai kvietusi aukoti savo laiką žmones, kurie jo turi, noriu kreiptis ir į tuos, kurie gal negali skirti savo laiko, bet gali prisidėti prie organizacijos veiklos savo finansine parama. Jūsų ir savanorių dėka mes ne tik padėtume didesniam skaičiui žmonių, bet ir galėtume plačiau skleisti žinią apie organizacijos veiklą. Manau, kad pasakoti apie Raudonojo Kryžiaus veiklą yra prasminga, nes tokiu būdu apie tai sužinos daugiau žmonių, kuriems būtent ir reikia mūsų ir savanorių pagalbos.

– Kokiais būdais planuojate skleisti žinią apie organizaciją ir ką norite apie ją pasakyti visuomenei?

– Geriausiai apie organizaciją pasako jos nuveikti darbai. Pagrindiniai tarptautinio Raudonojo Kryžiaus uždaviniai visame pasaulyje: padėti savo valstybėms ekstremalių situacijų atvejais – karų, ginkluotų konfliktų, didelio masto stichijų, epidemijų ir panašiai. Užtikrinti humanitarinę pagalbą į šalį atvykstantiems pabėgėliams ir migrantams. Kasdien, kai nesiaučia audros ar epidemijos – ištiesti pagalbos ranką krizės paliestiems žmonėms savo šalyje. Lietuvoje esame apdovanoti sąlyginai švelniu klimatu, čia rečiau kyla audros ar uraganai, tad kaip valstybės pagalbininkas ekstremaliose situacijose Raudonasis Kryžius iki šiol neturėjo didelių iššūkių. Šiais pandeminiais metais aktyviai prisidėdami prie pandemijos suvaldymo, įgyjame patirties šioje srityje, plečiame savanorių pajėgas ir, manau, tampame ne tik reikalingi ligoninėms, poliklinikoms ar globos įstaigoms, bet ir matomi kaip tą pagalbą teikiantys. Vadinamuoju "taikos metu" teikėme ir teikiame pagalbąkrizės paliestiems žmonėms. Daugiausia čia esame nuveikę dirbdami su vienišais senoliais ir negalią turinčiais asmenimis. Esame pastebėję, kad mūsų senjorams dažniausiai trūksta ne maisto, o dėmesio ir bendravimo, taip pat pagalbos jų kasdieniuose rūpesčiuose. Senjorų vienišumas ir negalėjimas aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime – turbūt didžiausia problema. Todėl mūsų savanoriai seneliams teikia tiek emocinę, tiek fizinę paramą. Tarkim, pandemijos laikotarpiu mūsų savanorių rankų reikėjo ne tik seneliams maistą ar vaistus nešti. Reikėjo sniegą kieme nukasti ar šunį į lauką išvesti. Mums taip pat svarbu įtraukti senelius į bendruomenes savo miestuose, kad jie galėtų susitikinėti, bendrauti ir grįžti į aktyvų socialinį gyvenimą. Norėtųsi, kad tie, kurie negali palikti namų, būtų pasiekiami elektroniniais kanalais – tad stengiamės juos to išmokyti, bei vienišumą spręsti ne vienkartiniu veiksmu, o padėti vėl tapti bendruomenės dalimi ir jaustis reikalingais.

Be šių išvardintų veiklų, yra ir daugiau sričių, kuriose dirba Raudonasis Kryžius – tai ir slaugos programa, vaikų dienos centrai, pirmosios pagalbos mokymai bei mano jau minėta pagalbos programa į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams, pasitraukusiems nuo neramumų savose šalyse. Siekiame plėsti šias veiklas ir padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. O plėsdami veiklas ir aktyviai apie tai pasakodami, manau, pasieksime, kad žmonės Raudonąjį Kryžių žinotų ne tik kaip kažkada ligonines turėjusią organizaciją.

Bet koks vadovas vienas lauke ne karys. Yra komanda, žmonių grupė, kuri padaro visą tą rezultatą kartu.

– Raudonasis Kryžius ne pirma vieta, kurioje užimate vadovaujamas pareigas. Ar sutiktumėte su mintimi, kad vadovu, kaip ir geru mokytoju gimstama?

– Yra visokių teorijų. Viena jų sako, kad visko galima išmokti. Aš negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti. Kadangi panašaus klausimo esu ne kartą sulaukusi, turėjau progą paanalizuoti, kodėl pačiai labai aktyviai nesiekus karjeros, visada būdavau pastebėta ir kažkiek pastūmėta. Drąsiai galiu pasakyti, kad anksčiau turėjau kur kas daugiau baimių imtis kažkokio žingsnio karjeroje, tačiau vis atsirasdavo žmonių, kurie stumtelėdavo. Todėl su visomis tomis baimėmis imdavausi atsakomybės. Pradžia niekada nebūdavo lengva.

Visgi, keli, nemažai ką mano gyvenime lėmę dalykai turbūt yra įgimti. Tai – atsakomybės jausmas. Jei jau prisiimu įsipareigojimą, kažkam kažką pažadu, žinau, darysiu viską – ir ką galiu, ir ko ne. Jei pati negalėsiu, rasiu, kas galės. Kitas dalykas – atkaklumas. Tikrai būna akimirkų, kai svyra rankos, nes viskas einasi ne taip, kaip planavai. Būna, kažkas viduje kužda, kad gali sustoti, tačiau tada pasigirsta kur kas stipresnis balsas, kuris sako: sustok, pailsėk ir daryk toliau.

Trečia savybė – pozityvus požiūris į gyvenimą. Aš jį turiu. Su dažnu kolektyvu esame kalbėję, kad kuo sunkesnis etapas, tuo daugiau mes juoksimės. Patikėkite, tai padeda. Ir jei šiandien kažkas nesigavo, žinau, rytoj išauš nauja diena, kurioje mes rasime naujų kelių, naujų minčių ir naujų atsakymų arba tiesiog aplinkybės bus geros. Matyt, kad tai padeda matyti šviesiai gyvenimą, o tada ir tikslų lengviau siekti.

– Bet turbūt sutiksite, kad svarbu ne tik asmeninės savybės, bet ir šalia esantys žmonės?

– Bet koks vadovas vienas lauke ne karys. Yra komanda, žmonių grupė, kuri padaro visą tą rezultatą kartu. Todėl labai svarbu vieniems kitus įkvėpti, neišsigąsti sunkumų. Kai jie ištinka – ranką ant peties uždėti ir pasidžiaugti, kai viskas sekasi.

Naujas pareigas ji pradės eiti gruodžio 1 dieną, pranešė Raudonasis Kryžius.

Nuo 2013-ųjų K. Meidė ėjo vadovės pareigas „Eurovaistinių“ tinkle Lietuvoje, nuo 2015 metų vadovavo „Euroapotheca“, valdančiai vaistinių tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Nuo 2017-ųjų iki šių metų kovo ji ėjo parduotuvių tinklo „Maxima LT“ generalinės direktorės pareigas.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pranešė keliantis sau uždavinį, kad per trejus artimiausius metus jo pagalbą gautų 30 tūkst. žmonių. Tam bus telkiama didelė savanorių ir rėmėjų komanda.

„Organizacija siekia padaryti didelį šuolį ir kurti pamatuojamą vertę pažeidžiamiems žmonėms. Todėl džiaugiamės, kad prie komandos prisidėjo K. Meidė, kurios patirtis padės organizacijai augti ir įveikti nelengvus pagalbos krizės paliestiems žmonėms iššūkius“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas.

Penkerius metus organizacijai vadovavusi Gintarė Guzevičiūtė savo sprendimu palieka organizaciją.