Pasak Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus, Vilnius artimiausiu metu planuoja pristatyti beprecedentę žaliąją programą, kurios kuravimu užsiims naujas komandos narys.

„Vilnius jau sodina rekordinius kiekius želdinių, daugėja žaliųjų projektų bendradarbiaujant su verslu, miestiečiai aktyviai įsitraukia į žalesnio Vilniaus kūrimą. Artimiausiais sodinimo sezonais ketiname pasiekti iki šiol nematytas apimtis, todėl pastiprinimo šiai sričiai ieškojome jau kurį laiką. Kristinas turi daug projektinio valdymo, bendruomenių telkimo patirties, puikius vadybinius įgūdžius, kurie, neabejoju, padės sklandžiai įgyvendinti mūsų ambicingą programą“, – teigia R. Šimašius.

Pastaruoju metu K. Taukačikas dirbo lietuviškų elektrinių autobusų įmonės rinkodaros vadovu. Anksčiau daugiau nei dešimtmetį vadovavo įvairioms komunikacijos agentūroms.

„Visi mes, vilniečiai, norime gyventi šauniai žaliuojančiame mieste. Džiaugiuosi, jog nuo šiol turėsime naujų galimybių prisidėti prie žaliosios bangos, kylančios tūkstančiuose sostinės kiemų, tūkstančiuose sostinės gatvių kilometrų“, – sako K. Taukačikas.

Apie tai BNS sekmadienį pranešė viešųjų ryšių agentūros „Bosanova“ vadovas ir akcininkas Vytautas Matulevičius.

„Agentūros akcininkai apie naują K. Taukačiko karjeros etapą sužinojo penktadienį ir bendru sutarimu priėmė sprendimą įsigyti visus 39 proc. jam priklausančių agentūros „Bosanova“ akcijų. Sandoris bus užbaigtas kitos savaitės pradžioje“, – sakė V. Matulevičius.

Anot jo, K. Taukačikas „Bosanovoje“ nedirba ir jos veikloje nedalyvauja nuo 2019 metų vasaros ir apie naujajį savo karjeros posūkį kitiems agentūros akcininkams iš anksto nepranešė.

Už koronaviruso tyrimus atsakingos Nacionalinės laboratorijos vadovas Danas Bakša BNS šią savaitę informavo, kad  K. Taukačikas įdarbintas vyriausiuoju specialistu ieškant pastiprinimo įstaigos komunikacijai, nes pastaruoju metu laboratorija sulaukia daug dėmesio.

K. Taukačikas teigė, jog įsidarbinimas mėnesio laikotarpiui buvo jo sąlyga. O savo „Bosanovos“ akcijas sakė šiuo metu perleidžiantis bendrovės darbuotojams, kad nekiltų klausimų dėl galimų interesų konfliktų.

Viešųjų ryšių specialistas teigė, kad pirmas žingsnis iš sutartų ir laboratorijos vadovo formuluotų prašymų susijęs su vykdomais koronaviruso tyrimams reikalingų priemonių pirkimais neskelbiamų derybų būdu, užtikrinant jų viešumą ir skaidrumą.

„Tai pagrindinis iššūkis, kurį aš norėčiau padėti išspręsti ir jis įdomus tuo, kad per trumpą laiką galima ryškiai ir greitai padaryti teigiamą pokytį, išspręsti problemą, kuri aktuali visai visuomenei“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.

Laboratorijos vadovas anksčiau šią savaitę yra sakęs, kad „nusimato kelių savaičių, o galimai ir mėnesio laikotarpis, kai baigsis seniau nupirktos gyventojų tyrimui būtinos priemonės, o naujos dar nebus atvykusios“. Todėl, pasak jo, bus rengiami pirkimai neskelbiamų derybų būdu, jį tobulinant – užtikrinant viešumą bei skaidrumą, sudarant galimybę dalyvauti pirkimuose visiems norintiems tiekėjams ir nustatant geriausios kainos laimėtoją vienu metu atplėšus vokus.

Dėl šių pirkimų laboratorija nesutaria su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri teigia, kad neskelbiamų derybų būdas gali būti pasirenkamas tik išimtiniais atvejais, o „patobulintų“ neskelbiamų derybų pirkimų būdo įstatymas nenumato.

Laboratorija sulaukė dėmesio po to, kai prieš kelias savaites paaiškėjo, jog gali pritrūkti Covid-19 tyrimams reikalingų mėgintuvėlių. Nuo rudens įstaigai vadovaujantis D. Bakša aiškino, jog tokia situacija dėl kai kurių priemonių stygiaus susidarė dėl pernelyg ilgai trunkančių ir sunkiai prognozuojamų viešųjų pirkimų procedūrų. VPT pažymi, jog laboratorija turėjo anksčiau ir geriau planuoti pirkimus.

Apie tai penktadienį BNS informavo įstaigos vadovas Danas Bakša.

Jo teigimu, su K. Taukačiku sudaryta mėnesio trukmės terminuota darbo sutartis.

„Tai yra terminuota sutartis – mėnesiui ar panašiai (...) Kiek laiko jis su mumis bus, yra klausimas. Pradėsime nuo mėnesio ir žiūrėsime, kas toliau bus“, – teigė NVSPL vadovas.

Įstaiga iki šiol turėjo vieną atstovą spaudai – Simoną Kalvelytę.

Pasak D. Bakšos, pastaruoju metu laboratorija sulaukia daug dėmesio, todėl buvo ieškota pastiprinimo komunikacijai.

„Mes ieškojome specialisto, kuris galėtų padėti mums šiuo metu todėl, kad tikrai labai daug dėmesio sulaukiame iš viešos erdvės ir pasikvietėm Kristiną į pagalbą“, – sakė D. Bakša.

Jis teigė, kad pagalbos į K. Taukačiką, kurį pažinojo jau anksčiau, kreipėsi pats.

„Yra tekę susidurt šiek tiek anksčiau ir dabar, kai yra tokia situacija, pasiskambinom ir Kristinas kaip ir sutiko padėt“, – kalbėjo įstaigos direktorius.

NVSPL vadovas taip pat teigė, kad nors konkursas ir nebuvo organizuotas, atranka, apklausiant pretendentus, vyko.

„Ne, tai nėra konkursinė pareigybė. Mes iš principo atranką darėm, bet kažkokio oficialaus konkurso nei turim, nei reikia mums daryt“, – sakė D. Bakša.

NVSPL vadovas teigė nežinantis, kad K. Taukačikas yra agentūros „Bosanova“ akcininkas.

„Iššūkis – per trumpą laiką pakelti pirkimų konkurencingumą ir viešumą“

D. Bakša tvirtino, kad viešųjų ryšių specialisto įdarbinimas nėra susijęs su pastaruoju metu vykdomais ir planuojamais trūkstamų koronaviruso tyrimams reikalingų medžiagų pirkimais „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu.

Tuo metu K. Taukačikas teigė, kad planuojami pirkimai neskelbiamų derybų būdu – pirmas žingsnis iš sutartų ir laboratorijos vadovo formuluotų prašymų.

„Tai pagrindinis iššūkis, kurį aš norėčiau padėti išspręsti ir jis įdomus tuo, kad per trumpą laiką galima ryškiai ir greitai padaryti teigiamą pokytį, išspręsti problemą, kuri aktuali visai visuomenei“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.

Anot jo, be šio taktinio tikslo, susijusio su neskelbiamų derybų pirkimais, bus siekiama ir strateginio – sutvarkyti pirkimus, kad „nedovanotina situacija, kuri buvo iki šiol nesikartotų“.

„Mes per gana trumpą laiką galime pakelti konkurencingumą ir viešumą šio konkurso į labai aukštą lygį ir pakeliui galime remiantis šiuo pavyzdžiu eiti toliau ir nustatyti panašius viešumo ir skaidrumo tokiuose konkursuose standartus šitoj visoj pekloj“, – sakė K. Taukačikas.

Laboratorijos vadovas anksčiau šią savaitę yra sakęs, kad „nusimato kelių savaičių, o galimai ir mėnesio laikotarpis, kai baigsis seniau nupirktos gyventojų tyrimui būtinos priemonės, o naujos dar nebus atvykusios“. Todėl, pasak jo, bus rengiami pirkimai neskelbiamų derybų būdu, jį tobulinant – užtikrinant viešumą bei skaidrumą, sudarant galimybę dalyvauti pirkimuose visiems norintiems tiekėjams ir nustatant geriausios kainos laimėtoją vienu metu atplėšus vokus.

Dėl šių pirkimų laboratorija nesutaria su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri teigia, kad neskelbiamų derybų būdas gali būti pasirenkamas tik išimtiniais atvejais, o „patobulintų“ neskelbiamų derybų pirkimų būdo įstatymas nenumato.

Laboratorija sulaukė dėmesio po to, kai prieš kelias savaites paaiškėjo, jog gali pritrūkti Covid-19 tyrimams reikalingų mėgintuvėlių. Nuo rudens įstaigai vadovaujantis D. Bakša aiškino, jog tokia situacija dėl kai kurių priemonių stygiaus susidarė dėl pernelyg ilgai trunkančių ir sunkiai prognozuojamų viešųjų pirkimų procedūrų. VPT pažymi, jog laboratorija turėjo anksčiau ir geriau planuoti pirkimus bei priemonių poreikį.

Akcijas perleis darbuotojams

K. Taukačikas BNS teigė, kad įsidarbinimas mėnesio laikotarpiui buvo jo sąlyga.

„Tai yra mano sąlyga, aš tiesiog nenorėčiau papulti į techninių dalykų darymą valstybės institucijoje, aš manau, kad mėnesio visiškai pakanka, kad galėčiau įnešti savo indėlį į strateginių viešumo ir skubių klausimų sprendimą“, – teigė komunikacijos specialistas.

„Aš neįsivaizduoju savo karjeros kažkokioje valstybinėje institucijoje, nes nemanau, kad tai yra mano kelias“, – sakė jis.

K. Taukačikas yra vienas iš agentūros „Bosanova“ akcininkų, tačiau teigė, kad šiuo metu dėl darbo NVSPL savo akcijas perleidžiantis darbuotojams, kad nekiltų klausimų dėl interesų konfliktų.

Jis taip pat teigė, kad „Bosanova“ anksčiau yra turėjusi sutarčių su farmacijos kompanijomis, tačiau dabar tokių sutarčių neturi.

Pastaraisiais metais K. Taukačikas yra dirbęs Klaipėdoje elektrinius autobusus „Dancer“ gaminančios bendrovės „Vėjo projektai“ marketingo vadovu.

Jei būtų įrengtos viešosios erdvės, pastatyti uostukai ir išvalyta upės vaga, gyvenimas prie Neries atsigautų, įsitikinęs komunikacijos agentūros „Bosanova“ direktorius Kristinas Taukačikas. „Dabar poilsiui ši vieta nėra pritaikyta, nes krantinė aptrupėjusi, duobę galima išmušti net koja, o dviratininkai skundžiasi sugadintais dviračiais“, – pastebi jis.

Pasak K. Taukačiko, viena didžiausių bėdų dabar – Neries vagos valymas: „Vieną kartą buvo parengtas projektas ir skirtos Europos Sąjungos lėšos, bet teko jas grąžinti, nes pasirodė, kad auga kažkokia žolė, kurios negalima liesti. Bet valyti Nerį reikėtų.“

Krantinė griūva, upės vaga – užteršta

Visuomeninė iniciatyva „Tegyvuoja upė“ siekia sugrąžinti Neries ir Vilnelės pakrantes į Vilniaus miesto gyvenimą. Jos simboliu vieną savaitę buvo jachta, primenanti, kad gyvenimas Neries upėje tampa realybe. Akcijos metu vyksta architektų kūrybinės dirbtuvės, sporto bei laisvalaikio renginiai, kuriamos idėjos, o iniciatyvą vainikuos baidarių ir dviratininkų žygis birželio 18 d.

Paklaustas, kada ir kodėl sostinės upės prarado vilniečių dėmesį, komunikacijos agentūros „Bosanova“ direktorius K. Taukačikas LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė, kad šios upės nuo pat senovės nebuvo poilsio ir pramogų vieta: „Pirmiausia tai buvo kažkas panašaus į vieną iš kanalizacijos rūšių. Nerimi plukdė sielius, leisdavo nuotekas, naudojo techniniams dalykams, o pramogų, skirtingai negu kituose miestuose, niekada nebuvo. [...] Ko gero, visa kultūra būdavo žvejyba ir pasivaikščiojimai.“

Kita vertus, dabar, K. Taukačiko teigimu, Neris pamažu atgyja, žmonių ten ne mažiau nei Pilies gatvėje: vieni išeina pasivaikščioti, kiti – pabėgioti, treti važiuoja dviračiais. „Vis dėlto poilsiui ši vieta nėra pritaikyta, nes krantinė aptrupėjusi, duobę galima išmušti net koja, o dviratininkai skundžiasi sugadintais dviračiais“, – pastebi jis.

Savivaldybė žada pokyčius

Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė tikina, kad Vilniaus savivaldybė jau keletą metų bando sugrąžinti miestiečius prie upės: „Turbūt visi atkreipė dėmesį, kad prie upės gyvenimas daug aktyvesnis: atsirado daugiau žmonių, daugiau prieplaukų, kėdučių.“

Pasak jos, savivaldybė yra numačiusi kelis projektus, kuriais bus bandoma prie upės kurti viešas erdves. „Šiuo metu krantinės būklė iš tikrųjų gana prasta, nes ji įrengta beveik prieš 30 metų ir nuo to laiko neremontuota. Tačiau ją reikia ne tik remontuoti, o apskritai pertvarkyti. Vilniaus savivaldybė planuoja teritoriją nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Žaliojo tilto pertvarkyti iš esmės, sukurti viešą erdvę“, – teigia R. Matonienė.

K. Taukačiko nuomone, Vilnius galėtų pasinaudoti Danijoje veikiančios lietuvių įmonės idėja. „Jie sukūrė technologiją, kaip iš perdirbamų medžiagų, be asfalto gaminti surenkamus dviračių takus. Juos galima daryti ir stacionarius, ir laikinus“, – pasakoja K. Taukačikas.

Anot jo, upei padėtų atsigauti tinkamas gylis ir uostukai. Nors šiuo metu plaukti laivais Nerimi beveik neįmanoma, nes daugelyje vietų ją galima tiesiog perbristi, gilinti vagos negalima, todėl svarbiausias klausimas – jos valymas: „Vieną kartą buvo parengtas projektas ir skirtos Europos Sąjungos lėšos, bet teko jas grąžinti, nes pasirodė, kad auga kažkokia žolė, kurios negalima liesti. Bet valyti Nerį reikėtų.“

Antra, kaip pastebi K. Taukačikas, Vilniaus savivaldybės detaliajame plane yra numatyta šeši uostukai. Jeigu jie atsirastų ir vaga būtų išvalyta, laivyba atsigautų, o Vilnius galėtų lenktyniauti su Ryga ar kitais miestais.

„Apie žmones nepagalvota“

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras, sutinka, kad Neris ir Vilnelė beveik mirusios, nors miestui ir labai svarbios. Sklypai, sako jis, miesto centre brangūs, krantinės didžiulės, vaizdai puikūs, bet iš esmės prie Neries nieko nevyksta. „Tačiau poreikis jau yra, visi susirūpinę. Belieka surasti, kas norėtų ten investuoti, turėti nedidelį savo verslą. Galų gale svarbios ir visuomeninės funkcijos – tuo turėtų pasirūpinti miesto savivaldybė, atstovaujanti visiems vilniečiams“, – mano M. Šaliamoras.

Jo teigimu, architektai mato vieną problemą: gyvenimas viršutinėje terasoje, virš Neries slėnio, verda ir ten viskas ten gerai, bet nėra ryšio su apatine terasa – krantine. „Turėtų atsirasti kažkokia infrastruktūra (liftai, nusileidimai, paviljonai), kad ir neįgalieji, ir dviratininkai, ir mamos su vaikais galėtų pasiekti krantinės kavines, šaligatvius, – pabrėžia M. Šaliamoras. – Antra, nėra dviračių takų, suoliukų, želdynų sistemų. Dabartinė krantinė technologiška, technokratinė, ji tik apsaugo krantus, ir sudaro galimybę ten privažiuoti transportui, prižiūrinčiam upę, o apie žmones nėra pagalvota.“

M. Šaliamoras mano, kad atgaivinti laivybą – puiki idėja. Ypač praverstų Neries taksi, nes upė teka per visą Vilniaus centrą, o gatvėse būna labai daug spūsčių. „Gerai būtų ir rekreacinis transportas – daug kas prisimena, kaip smagiai iš centro būdavo galima garlaiviukais pasiekti Valakampius, Valakupius. Taip pat mes visiškai užmiršome ir anksčiau gyvavusį susisiekimą keltais. Senaisiais laikais Vilniuje jų buvo apie penkis, mano vaikystėje funkcionavo trys“, – prisimena architektas.

Neries laivyba, pasak M. Šaliamoro, iš dalies pranyko ir dėl užterštumo, nes nešvariame vandenyje nemalonu nei maudytis, nei plaukioti. „Dabar padėtis keičiasi ir visuose miestuose atsiranda valymo įrenginiai“, – pastebi jis.