Pernai teismas paskelbė, kad nusikaltimo nebuvo. Kitas teismas praėjusią savaitę nuosprendį apvertė aukštyn kojom.

„Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį bei sunkumą“, – sakė prokuroras.

Ne tik nuteistieji, bet ir politikai bei dalis teisininkų stebisi.

„Šokas“, – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Anot teisininko Gintauto Bartkaus, du teismai skirtingai įvertino tuos pačius įrodymus.

„Labiau susiję su pačių įrodymų vertinimu. Žinome tą garsią istoriją apie paskolos raštelį. Pirmosios instancijos teisėja nustatė, kad raštelis buvo. Apeliacinis teismas sako, kad gal ir buvo tas raštelis, gal ir nebuvo, bet, manome, kad tas raštelis tiesiog apsimestinis. Panašūs faktai interpretuojami skirtingai“, – sakė G. Bartkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Politikos lyderiai sako, kad tokie skirtingi teismų sprendimai nedidina pasitikėjimo. Teismai turėtų paaiškinti.

„Kaip jie patys vertina 180 laipsnių pokytį? Tai tikrai nedidina pasitikėjimo teismų sistema“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Pirmosios instancijos nuosprendis kėlė nuostabą, o dabar ir antrosios“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Teisėjų tarybos pirmininkė sako, kad ne pirmą kartą teismas keičia nuosprendį.

„Tam ir yra valstybėje išlaikoma instancinė teismų sistema, žinant, kad gali būti klaidų“, – kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Anot S. Rudėnaitės, teisėjai turi būti užtikrinti, kad nebus persekiojami net nustačius klaidas.

„Teisėjas turi teisę klysti, turėti kitokią nuomonę nepaisant to, kad jam bus baisu, kad galbūt rytoj bus pasmerktas, išjuoktas“, – sakė S. Rudėnaitė.

Politikai stebisi ir dėl to, kad dabar skirti griežti įkalinimai. Lapkričio pradžioje buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas pripažintas kaltu paėmęs ketvirčio milijono eurų kyšį. Jam pirmos instancijos teismas skyrė tik baudą.

„Vytautas Gapšys neėmė nei kyšio, nei kitų ypatingai blogų dalykų nepadarė“, – sakė S. Skvernelis.

Teisėjų tarybos pirmininkė primena, kad visi teismų nuosprendžiai prilygsta įstatymui.

„Kiekvienas teismo sprendimas, kol jis yra nepanaikintas kito teismo, yra teisėtas, teisingas, pagrįstas. Nuosprendis turi įstatymo galią“, – sakė S. Rudėnaitė.

Todėl siūloma neabejoti teismų sprendimais.

Nuosprendis turi įstatymo galią.

„Tai galima traktuoti kaip neteisėtą bandymą paveikti teismą“, – sakė S. Rudėnaitė.

Teisininkas G. Bartkus sako, kad visuomenei kiltų mažiau klausimų, kitos šalys ir turi prisiekusiuosius.

„Reikia įrodymų vertinimų naštą perkelti prisiekusiesiems“, – teigė G. Bartkus.

Prezidentas ragino politikus susilaikyti nuo teismų vertinimų, nors ir pats įvertino.

„Daugelis žmonių patikėjo teisingumo buvimu mūsų šalyje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.