Tiesa, Tarptautinę žmogaus teisių dieną minime pompastiškai. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ta proga netgi apdovanoja asmenis, labiausiai prisidėjusius prie žmogaus teisių gynimo, stiprinimo ir puoselėjimo. Tačiau ministrę E. Dobrovolską sukritikavęs žurnalistas Virginijus Savukynas buvo nulinčiuotas. Tiesa, kolega – ne pirštu pastumiamas, jis kreipsis į teismą, siekdamas LRT etikos komisijos sprendimą, esą jis padarė pažeidimą, paskelbti negaliojančiu. Žurnalistas ryžosi pakovoti už teisę kritikuoti valdžią ir nebūti už tai persekiojamas. Išties disidentinė kova. Įsivaizduojate, prieš kokias kohortas teks pakilti? Kritikuoti valdžias, o neduokdie dar ir po jomis kastis – daug jėgų kainuojantis sportas. Matome iš Andriaus Tapino, švarinančio valdžias ir valdžiukes. Tikrai geležinės ištvermės prireikia.

Lietuvos teisių fronte ne vien žmonėms sunku. Štai feisbuke gyvuoja paskyra „Medžių teisės“, ir, kaip matome, turi ką veikti. Štai sostinės nekilnojamojo turto vystytojai nupjovė šimtametį ąžuolą – 20 m aukščio, beveik 1 m skersmens. „Et, susimokėsime kelis tūkstančius eurų baudos, užtat pelnas koks!“ – mąstė godumo virusą pagavusieji, bet sulaukė 141 tūkst. eurų baudos. Dabar kyla ginti savo teisių – esą metodika, pagal kurią bauda apskaičiuota, viršija įgaliojimus. Žinoma, daugeliui priimtina kita metodika: kiekvienam kv. m žemės – po naują statinį. Tokiais tempais betonizuodami Lietuvą jau atėmėme iš savo vaikų teisę ateityje kvėpuoti ne vien smogu.

Anot šešėlinio ministro pirmininko Ramūno Karbauskio, valdžios ketinimai atimti iš regionų juose per aplinkosauginius mokesčius surenkamas lėšas, nesudarant jokių papildomų galimybių, savivaldybėms bent jau pasiskolinti tam, kad gautų ES skiriamą finansavimą, ir akivaizdžiai demonstruojama šios valdžios nekompetencija kitose regionų politikos srityse jau dabar žlugdo regionus ir turės didelės neigiamos įtakos žmonių gyvenimo kokybei už didmiesčių ribų.

„Kad ir kurią sritį imtume, visur blogai. Kartais atrodo, kad viskas daroma tarsi specialiai, kad tik Lietuva nusiristų į visišką dugną – iš pagrindų regionai griaunami, atimami iš jų pinigai, regionų savivaldybėms užkraunamos sunkiai pakeliamos atsakomybės, sprendimai nuleidžiami iš aukščiau, nesikalbant su vietos bendruomenėmis ir joms atstovaujančiais seniūnas ar merais. Ligonines siekia uždaryti, mokyklas uždaryti. Konservatoriai net neslepia noro, kad žmonės sau net mero negalėtų išsirinkti, kuris turėtų plačius įgaliojimus ir galėtų atstovauti paprastų žmonių interesams. Tai gal konservatoriams regionų iš viso nereikia, ir jiems atrodo, kad visa Lietuva – tik didmiesčiai? Bent jau toks susidaro įspūdis, matant, kaip jie elgiasi su regionų gyventojais ir kokias etiketes ten gyvenantiems žmonėms kabina“, – sako R. Karbauskis.

Kad ir kurią sritį imtume, visur blogai. Kartais atrodo, kad viskas daroma tarsi specialiai, kad tik Lietuva nusiristų į visišką dugną.

Šešėlinė Vyriausybė pateikė pasiūlymus I. Šimonytės Vyriausybei: bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija peržiūrėti EBPO rekomendacijas savivaldos finansiniam savarankiškumui didinti ir teikti atitinkamus įstatymus projektus, užtikrinti savivaldybių galimybę disponuoti nepanaudotomis ir sutaupytomis valstybės lėšomis, skirtomis deleguotoms funkcijoms vykdyti, jų negrąžinant į valstybės biudžetą;  parengti ir teikti Seimui įstatymo projektą, užtikrinantį šimtaprocentinį finansavimą savivaldybėms įgyvendinant valstybės deleguotas funkcijas.

Taip pat peržiūrėti ir Seimui pakartotinai teikti savivaldybių GPM netekčių kompensavimą užtikrinantį įstatymo projektą; plėsti savivaldybių skolinimosi galimybes, ypač tuomet, kai skolinimasis yra neišvengiamas įgyvendinant ES projektus;  įvertinti planuojamos mokestinės reformos poveikį savivaldybių biudžetams ir   atsisakyti aplinkos ministerijos planų perskirstyti valstybės finansavimą, nemažinti savivaldybių biudžetų galimybių gauti pajamas iš aplinkosaugos srityje surenkamų mokesčių.

Šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, ragindama prieš priimant Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, parengti ir Seime registruoti Vietos savivaldos įstatymo projektą, kuriame būtų apibrėžtos mero funkcijos, maksimaliai išlaikant tą mero statusą, kuris yra šiuo metu. Tai Seimui suteiktų didesnį aiškumą ir leistų lengviau apsispręsti dėl Konstitucijos pataisų, kurios numato tik mero pareigybę, tačiau jo statuso neapibrėžia.

Socialdemokratės įsitikinimu, į renginius, kuriuose skelbiama, kad yra reikalas ginti šeimą, lengva sukviesti būtent tuos žmones, kuriems nėra lengva gyventi.

„Labai lengva žmones sukviesti į tokius mitingus ir maršus, kada žmonėms nėra gerai gyventi. Ar žmonės iš tikrųjų turi darbą, ar jie gauna pakankamą atlyginimą, ar jie gali išlaikyti savo vaikus ir savo šeimas? Ar pakankamai valstybė investuoja į šeimų gerovę Lietuvoje? Į daugelį šių klausimų atsakymas būtų vienas – ne. Ir tada labai lengva žmones sukviesti, jais manipuliuoti, juos paskatinti eiti prieš valdžią, sakant, kad negeri sprendimai. Reikia žvelgti kur kas plačiau“, – „Žinių radijui“ sakė socialdemokratė.

Ir tada labai lengva žmones sukviesti, jais manipuliuoti, juos paskatinti eiti prieš valdžią, sakant, kad negeri sprendimai. Reikia žvelgti kur kas plačiau.

„Tokie procesai vyksta ir tada, kada nėra valdžios dialogo su žmonėmis, – tai yra blogiausia. Kada tiesiog nesiklausoma, negirdima jų nuomonės arba labai arogantiškai nuomonė atmetama ir pasakoma, kad jie kelia kažkokius reikalavimus ir kad mes į juos neatsižvelgsime ir nediskutuosime. Tai yra pats blogiausias variantas“, – akcentavo V. Blinkevičiūtė ir kritiškai įvertino Kauno bei Vilniaus savivaldybes, kurios atsisakė išduoti leidimus surengti kelis, skirtingas idėjas propaguojančius renginius.

„Neturėtų taip būti, kad Kauno ir Vilniaus savivaldybės uždraudžia mitingus, susirinkimus, tarsi bijodami kitos nuomonės. Kokiu keliu mes pradėjome eiti? Vilnius nedavė leidimo (šeimų maršui – ELTA), žmonės vis tiek susirinko, galbūt net pažeisdami tvarką... Kauno savivaldybė nedavė leidimo „Pride“ paradui. Tai nėra gerai, einama prie tokio dalyko, kad, jei žmonės turi kitą nuomonę, tai reiškia kažkaip ją uždrausti“, – apibendrino ji.

Įkaltis – vaizdo įrašas

Istorija, nutikusi nidiškiams Maksim Čikmazov ir Osvald Born, iš pirmo žvilgsnio atrodytų banali, jei ne gyventojams kilęs klausimas – ar vietos valdžia neperžengė ribų ir ar pareiškimai policijai nėra mėginimas persekioti už kritiką?

"Ne mes, o valdžia savivaldžiauja. Pradėkime nuo to, jog pastabas apie nekokybiškai sudėtas trinkeles puikiai žinojo Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis. Buvau savivaldybėje ir jam išsakiau viską. Iš jo išgirdau, jog darbai dar nėra baigti, esą viskas bus sutvarkyta", – pasakojo M.Čikmazov.

Ne mes, o valdžia savivaldžiauja.

Neringiškis savomis rankomis yra sudėjęs ne vieną trinkelių taką.

"Aš daugybę metų dirbu šį darbą, tikrai išmanau, kaip jis turi būti padarytas. Už mokesčių mokėtojų pinigus tokie takai neturėtų būti tiesiami", – pastebėjo M.Čikmazov.

Meistrams užkliuvo tai, kad trinkelės sudėtos kreivokai, kaip ir takus turėję rėminti borteliai. Dėl to tarp trinkelių atsirado plyšiai, pačias trinkeles be vargo galima išimti pirštais.

"Jei tai būtų kokybiškas darbas, to nebūtų įmanoma padaryti. Norėdamas pademonstruoti broką, paėmiau ir ištraukiau tris trinkeles. Visa tai nufilmuota, parodyta socialiniame tinkle. Bet siekis juk buvo ne gadinti turtą, o parodyti, jog darbas turi būti kokybiškas. Trinkelių man nereikia, kur aš jas dėsiu? Žinoma, jog padėjau atgal į vietą", – situaciją pasakojo M.Čikmazov.

Savivalė: internete pasklidus vaizdo siužetui, kuriame neringiškis M.Čikmazov parodo, kaip lengvai yra ištraukiamos ką tik suklotos trinkelės, Neringos valdžios atstovai pasipiktino internautų komentarais. (Stop kadras)

M.Čikmazov ir O.Born tikino, jog net nebūtų viešinę filmuotos medžiagos, jei Neringos valdžia būtų tinkamai sureagavusi.

"Nufilmavome trinkeles dar gruodį. Bet dar juk darbai nebuvo baigti, galvojome: gal kas nors susizgribs, pareikš pretenzijas statybininkams. Manėme, jog turėtų būti darbų įvertinimas prieš sumokant už tokius darbus. Kaip galima tokio broko nematyti?" – piktinosi O.Born.

Vyrai dorų paaiškinimų iš vietos valdžios tikino neišgirdę.

"Vicemeras N.Lendraitis, kuris iš pradžių minėjo, kad pasidomės situacija, vėliau parašė, jog darbų užbaigimo akto esą net nereikės. Kita firma dėjo takus kitoje vietoje, nufilmavome, paviešinome, jog darbai skiriasi kaip dangus ir žemė. Tačiau feisbuke mes sulaukėme tik savivaldybės atstovų pasmerkimo. O ką mes tokio padarėme? Parodėme broką? Valdžia turėtų reaguoti, o ne imtis represijų prieš gyventojus, kurie drįso viešai prabilti", – pastebėjo neringiškiai.

Išsigando grasinimų?

Paaiškėjo, kad policijai pareiškimą pateikė  Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys.

Valdininkas policijos prašė nubausti M.Čikmazov už tyčinį svetimo turto sugadinimą ir savivaldžiavimą.

"Ne už trinkeles pareiškimas, o už kritiką", – nuomonę išsakė O.Born.

Panašu, jog Neringos valdžią iš tiesų galima vertinti kaip visiškai nepakančią kritikai.

"Man dar bandė bylą iškelti už grasinimą, už įžeidinėjimą. Parašiau komentaruose, jog savivaldybė yra kaip tualetas, tik dergti moka. Kiti komentatoriai taip pat pasisakė. O aš pasiūliau dideliais žingsniais, "tūliko" link, su lazdomis. Už tai man buvo mėginama iškelti bylą dėl grasinimo savivaldybei. Ar ne juokinga?" – pasakojo M.Čikmazov.

Skyrė baudą

Neringiškiui kaltinimų grasinimu susidoroti vis dėlto pavyko išvengti.

Tačiau Neringos policijos komisariatas priėmė sprendimą M.Čikmazov nubausti 8 eurų bauda už savivaldžiavimą, o už svetimo turto sugadinimą – 25 eurų bauda.

Paradoksai: nidiškiai M.Čikmazov ir O.Born (dešinėje) pateko į nepavydėtiną situaciją. Vyrai mina policijos komisariato slenkstį ir turi aiškinti, jog nėra vandalai, o elgėsi pilietiškai ir tik norėjo parodyti darbų broką. (vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Konstatuota, kad padariau 36,6 euro žalą savivaldybės administracijai. Kažin kokie ekspertai nustatė ir kuo rėmėsi? Juk plyteles atgal sudėjau į vietą", – tikino M.Čikmazov.

Vaikinas su skirta nuobauda nesutiko, todėl byla bus nagrinėjama Neringos komisariate kovo 19 d.

"Pikčiausia, jog visi tarybos nariai, pats meras Darius Jasaitis, vicemeras matė mūsų įrašus ir žinojo viską, bet nė vienas nesureagavo taip, kaip derėtų. Nė vienas iš jų neklausė, kokia problema su tais takais, ką reikėtų daryti, kokios pastabos. Nubėgta į policiją bylos kelti", – stebėjosi O.Born.

Neringiškiai žada nenurimti ir ketina bylinėtis su Neringos savivaldybe.

Sutartis – 378 tūkst. eurų sumai

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė, paklausta, kas raitė parašą ant pareiškimo policijai, patikino, jog į policiją iš tiesų kreiptasi Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus E.Šakalio vardu.

"Į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatą kreiptasi dėl asmenų, ardančių Neringos savivaldybės viešąją infrastruktūrą, nustatymo bei patraukimo atsakomybėn. Kreipimasis buvo pateiktas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus vardu. Ištrauktų trinkelių atstatymo lokalinę sąmatą pateikė Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius, naudojantis statybos darbų sąmatų skaičiavimo programa "Sistela", – aiškino S.Vaišvilaitė.

Dėmesio centre atsidūrė takas, einantis pro Nidos lopšelį-darželį "Ąžuoliukas". Darbus šioje vietoje vykdė įmonė "Kelių priežiūra", su kuria sudaryta sutartis solidžiai sumai.

"Šio tako atnaujinimo darbai buvo vykdomi pagal Neringos savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) asfalto išdaužų užtaisymo ir remonto darbų sutartį, sudarytą su įmone "Kelių priežiūra". Šios sutarties objektas – Neringos savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) asfalto išdaužų užtaisymas ir remonto darbai. Praėjusiais metais darbai buvo vykdomi Juodkrantės, Pervalkos ir Nidos gyvenvietėse – pagal Neringos savivaldybės administracijos pateiktus kiekius, nurodytose vietose. Sutarties trukmė – 36 mėnesiai. Bendra sąlyginė darbų kaina – daugiau nei 378 tūkst. eurų", – tikino S.Vaišvilaitė.

Pretenzijų rangovui būta

Dienraščiui komentarą savivaldybės vardu rengusi S.Vaišvilaitė ir pati socialiniame tinkle matė neringiškių filmuotą medžiagą. Pretenzijų rangovams vis dėlto būta.

"Kaip buvo numatyta sutartyje, Neringos savivaldybės administracija turi tikrinti rangovo darbus ir pranešti apie defektus. Taip ir buvo padaryta. Apie bet kokius rangovo padarytus defektus turime pranešti iki pasibaigiant garantiniam laikui, kuris prasideda nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo dienos arba priėmimo–perdavimo akto surašymo dienos. Garantinis laikas turi būti pratęstas tiek, kiek reikia laiko taisyti defektus (šalies teisės aktai numato, kad objektui taikoma 5 metų garantija, dešimties metų garantija taikoma esant paslėptiems statinio elementams)", – situaciją komentavo S.Vaišvilaitė.

Išeitų, du neringiškiai sakė ir rodė feisbuke tiesą, kai piktinosi darbų broku?

"Į rangovą – įmonę "Kelių priežiūra" Neringos savivaldybė kreipėsi dėl minimame take pastebėtų defektų pašalinimo. Apžiūros metu pastebėti iki 1 cm dydžio tarpai tarp trinkelių, taip pat tarpai tarp trinkelių ir tako bortelių (iki 1,5 cm), kurie vietomis buvo pavirtę", – konstatavo S.Vaišvilaitė.

Darbų tvirtinimo nebus?

Tačiau savivaldybės atstovė patikino, kad čia buvo vykdomi paprastojo remonto darbai, statinio užbaigimo aktas nėra reikalingas.

"Darbų pabaiga fiksuojama pagal priėmimo–perdavimo aktą, kuris dar nėra surašytas", – tikino S.Vaišvilaitė.

Nors darbų baigimo aktas, pasak S.Vaišvilaitės, dar nepasirašytas, ar ištaisyti nekokybiški darbai, nėra aišku, tačiau M.Čikmazov padaryta žala jau suskaičiuota ir net skirta bauda.

Paklausta, kaip Neringos savivaldybė pakomentuotų tai, kad Neringos gyventojas M.Čikmazov įtaria, jog yra persekiojamas už kritiką, nes baudos jis sulaukė po priekaištų savivaldybei, S.Vaišvilaitė tikino, kad tai buvusi viso labo reakcija į infrastruktūros niokojimą.

"Neringos savivaldybė sulaukia daug pastabų ar viešos kritikos dėl įvairių kurorto infrastruktūros objektų, tai yra normalu ir skatintina, nes tai leidžia mums plačiau įvertinti situaciją, pastebėti defektus. Visas racionalias pastabas įvertiname ir stengiamės pagal galimybes reaguoti. Žinoma, negalime likti abejingi, kai matome, kad niokojama infrastruktūra", – aiškino S.Vaišvilaitė.