„Prezidentas tikrai neturi konkretaus recepto. Pagrindinis prezidento iššūkis – tai būtent konkurencija mūsų bankinėje sistemoje, kuri tikrai yra sumenkusi per keletą pastarųjų metų. Matome augančias palūkanas, maržas, augančius bankų pelningumus, kas aiškiai indikuoja, kad yra didelė koncentracija rinkoje ir konkurencija yra sumažėjusi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, prieš imantis valstybinio banko idėjos, turėtų būti atlikta kaštų naudos analizė.

„Prezidentas taip pat mano, kad negali būti jokių temų, kurios negali būti liečiamos ir apie jas diskutuojama. Valstybės kapitalo banko idėja yra vienas būdų ieškoti sprendimų, kaip pagerinti situaciją bankų sektoriuje ir pagerinti situaciją vartotojams, kad jiems teikiamų paslaugų kaina taptų geresnė. Čia pagrindinis tikslas. Turėtų būti padaryta kaštų naudos analizė, prieš imantis konkrečių veiksmų, nustatant konkretų to banko dizainą. Skaičiai parodys, kokio tipo bankas pasiteisintų“, – laidoje teigė prezidento patarėjas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu portalui DELFI teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.

„Lietuvos bankas yra prižiūrinti institucija, tikiuosi taip pat pasimokė iš krizės. Manau, kad jau kiti žmonės ten bent jau ateityje dirbs. Tikiuosi, kad Vitas Vasiliauskas kažkada bus pakeistas, nes jis nėra tinkamas Lietuvos banko vadovas. (...) Žmonės turi patirties ir yra atsakingi. Beje, krizės tyrimo metu buvo atėjęs ne vienas žmogus, kuris yra dirbęs banke ir suvokia tą atsakomybę ir sudėtingumą, taip kad turime žmonių, reikia leisti jiems dirbti“, – kalbėdamas apie korupcijos rizikas valstybiniame banke, jei šis būtų įsteigtas, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu portalui DELFI teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.

Komitetas už tokias rekomendacijas balsuos ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Birželio pabaigoje šioms išvadoms buvo iš esmės pritarta, tačiau galutinai dėl jų komitete nebalsuota, neparengus rekomendacijų.

Krizės tyrėjai Generalinei prokuratūrai taip pat siūlo įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Prokurorų taip pat parašoma atlikti tyrimą dėl komercinių bankų vaidmens sukeliant krizę, Vilibor indekso naudojimo ir netinkamai atliktos komercinių bankų priežiūros.

Seimui siūloma pradėti diskusiją dėl Konstitucijos papildymo tvarių viešųjų finansų nuostatomis.

„Tai padėtų suvaldyti finansinio populizmo riziką ir ydingą politikų konkurenciją šioje srityje. Konstitucinis Teismas galėtų būti dar viena institucija, kuri vertintų, ar kai kurie įstatymai, kuriuos priėmus blogėja viešųjų finansų būklė, dera su viešųjų finansų tvarumo principais“, – teigiama rekomendacijose.

Vyriausybei siūloma sukurti nepriklausomą nuo centrinio banko priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.

Taip pat siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Be kita ko, Vyriausybei siūloma išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, o bendrovę „Būsto paskolų draudimas“ siūloma likviduoti ir ateityje nebesteigti analogiškų įmonių su tiesiogine ar netiesiogine valstybės garantija būsto paskolų rinkoje.

Įvertinus tai, kad iki 2009-ųjų krizės Lietuvoje nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, peržiūrėti Rezervinio fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą.

Lietuvos bankui siūloma griežiau prižiūrėti šalyje veikiančių bankų finansavimąsi iš užsienio, nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą bei šio finansavimo atitraukimo sąlygas. Lietuvos bankas turėtų rinkti ir skelbti informaciją apie bankų skolinimosi iš patronuojančių bankų sąlygas, įskaitant ir skolinimosi trukmę, taip pat rinkti ir skelbti informaciją apie patronuojančių bankų finansavimosi priklausomybę nuo išorės subjektų. 

Taip pat siūloma griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis, pavyzdžiui, numatant skirtingus reikalavimus paskolos ir įkeisto turto vertės bei pajamų ir paskolos įmokos santykiams.

Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas atmeta krizės tyrėjų priekaištus, kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas yra pranešęs, kad krizės tyrimo iniciatorius, dabar Europos Parlamente dirbantis Stasys Jakeliūnas 2013 metais siekė įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.

Už tyrimo išvadų projektą balsavo 6 parlamentarai, viena komiteto narė – socialdemokratė Rasa Budbergytė – susilaikė, du nebalsavo, įskaitant liberalą Kęstutį Glavecką.

„Iš esmės pritarta išvadoms, rekomendacijoms dar yra minčių padirbėti. Siūlymas dar papildomas bus santrauką padaryti tyrimo galbūt, bet čia jau ateityje šiek tiek. Iš esmės pritarta išvadoms“, – BNS sakė komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

Pasak jo, tai reiškia, kad esminės tyrimo išvados nebebus koreguojamos, tačiau jas dar reikės suredaguoti ir „kalbos prasme sutvarkyti“.

Iš esmės pritarta išvadoms, rekomendacijoms dar yra minčių padirbėti.

„Tai užtruks kelias savaites ir po to, matyt, komitetas susirinks, galbūt rudenį, o jei suspės, liepos mėnesį, ir patvirtins galutinę išvadų versiją (...) Jos bus registruotos Seimo duomenų bazėje ir tada jas planuojama Seime pristatinėti. Čia jau, matyt, bus naujo komiteto vadovo prerogatyva“, – aiškino S. Jakeliūnas, liepos pradžioje išvykstantis dirbti į Europos Parlamentą.

Jo teigimu, parengtas rekomendacijų projektas, tačiau jis dar bus tikslinimas.

„Ties rekomendacijomis dar komitetas dirbs, norima, kad būtų tampriau susietos rekomendacijos su (tyrimo – BNS) išvadomis. Buvo pateiktas projektas, bet detaliai apie jas nekalbėjome. Rekomendacijoms dar bus atskira diskusija, kai bus suredaguota išvadų versija, rekomendacijos, matyt, dar bus tikslinimas“, – BNS sakė. S. Jakeliūnas.

Diskutuota dėl išvadų konkretumo, atsakingų asmenų ir institucijų

Komiteto nariai trečiadienį posėdyje kėlė atsakomybės, išvadų konkretumo, personalijų klausimą.

„Analizė yra labai geras dalykas (...), o valstybės valdyme, finansų valdyme, stabilumo užtikrinime svarbus ir atsakomybės konstatavimas: kas kaip valdė, kokį sprendimą priėmė ir kokios pasekmės. (..) Per kvailumą darymas, nežinojimas taisyklių taip pat yra įstatymo pažeidimas“, – posėdyje teigė K. Glaveckas.

R. Budbergytė ragino sukonkretinti išvadas ir pateikti aiškias rekomendacijas, taip pat klausė dėl tolesnio laikinosios komisijos darbo.

„Šitame kūrinyje yra daug analizės, geros analizės, bet ji yra aukšto ekonominio lygio, pritariu tam, ką sakė Kęstutis (Glaveckas – BNS), kad valstybės valdymas yra skirtingas dalykas. Su tekstu, išvadomis reikia gerokai padirbėti ir apsispręsti, kaip organizuosime tą darbą parlamentinio tyrimo komisijos rėmuose (...) Turim turėti labai aiškias išvadas, vertinimus, ir rekomendacijas – trumpas drūtas, be fantazijų“, – sakė socialdemokratė.

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius tvirtino, kad nėra korektiška visą atsakomybę dėl buvusios krizės perkelti Švedijos bankams, turint omenyje, kad sprendimus Lietuvoje priima šalies  institucijos.

„Aš negalėčiau pasirašyti ir balsuoti už šitą, kadangi manau, kad reikia įvertinti Lietuvos institucijų, tuo metu dirbusių atsakingų pareigūnų vaidmenį, sprendimus, neatsakingą skolinimąsi (...) kiek padarė nuostolių. Kodėl mes šitai pamiršome? Suversti (kaltę – BNS) vien Švedijos bankams nebūtų visiškai teisinga ir atsakinga. Tai norėčiau vertinimo tuo metų priimtų sprendimų ir suteiktos laisvės tuo metu Lietuvoje „siausti“ Švedijos bankams“, – sakė V. Rinkevičius.

„Valstiečių“ atstovas Juozas Varžgalys siūlė atkreipti dėmesį ir „personalijas“.

„Gal nepamačiau, bet atrodo, kad nešnekame apie personalijas, nuo ko priklausė. (...) Gitano Nausėdos (buvusio SEB banko prezidento patarėjo – BNS) kai buvo paklausta, ar buvo klaida, kad kreditai imti ne iš tų finansinių institucijų, jis patvirtino, kad tai buvo klaida. Deja, tos klaidos nepripažino nei Ingrida Šimonytė (buvusi dešiniųjų Vyriausybės finansų ministrė – BNS), nei Andrius Kubilius (buvęs dešiniųjų premjeras – BNS), nei Rimantas Šadžius (buvęs kairiųjų Vyriausybės finansų ministras – BNS), nei Audrius Misevičius (buvęs Lietuvos banko valdybos narys – BNS), nei kiti. Tai man atrodo, kad reikia paminėti ir personalijas, kadangi tai yra tyrimas“, – kalbėjo posėdyje parlamentaras.

S. Jakeliūnas: tyrimo išvados yra aiškios

S. Jakeliūnas prieš balsavimą komitete teigė, kad išvados yra aiškios.

„Savo misiją matau, kaip praktiškai pabaigtą (...) Kas norės, supras. Yra labai aiškiai viskas parašyta: bankai sukėlė krizę, Lietuvos bankas jų neprižiūrėjo, Švedijos finansų inspekcija taip pat atsakinga už tai. Siūlymai yra ir dėl Viliboro – teisminiu keliu eiti. Visais kitais dalykais yra politinė atsakomybė ir pamokų įvertinimas ir išmokimas visose institucijose – Lietuvos banke, Vyriausybėje ir Seime“, – komiteto posėdyje sakė S. Jakeliūnas.

Komitetas jau anksčiau yra konstatavęs, kad 2005-2006 metais finansinės disciplinos buvo pakankamai, 2007-aisiais ji pradėjo blogėti, o 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.

Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Viena komiteto išvadų skelbia – jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 punkto ir siektų 35 proc. BVP, o ne 40 procentų.  S. Jakeliūnas skaičiavo, kad dėl sprendimo nesikreipti paramos į Europos Komisiją Lietuvos nuostoliai 2009-2018 metais siekia apie 2,1 mlrd. eurų, iš kurių apie 0,2 mlrd. eurų – žala dėl pavėluoto banko „Snoras“ uždarymo.

Krizės tyrėjai nustatė, kad Vyriausybė 2009-2012 metais pasiskolino apie 12,4 mlrd. eurų, iš kurių apie 11,1 mlrd. eurų buvo pasiskolinta finansų rinkose.

Parlamentinis tyrimas dėl veiksnių, lėmusių ekonominę krizę Lietuvoje, turėtų trukti iki spalio pabaigos. Seimas komitetui yra suteikęs laikinosios tyrimo komisijos statusą.

Biudžeto ir finansų komiteto nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas atsisakė dalyvauti tyrime, nes laiko jį politiškai angažuotu. K. Glaveckas, nors ir save vadina stebėtoju, bei R. Budbergytė posėdžiuose dalyvaudavo, tačiau balsuojant susilaikydavo ar nebalsuodavo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužę pareiškė, kad Seimas neleistinai kišasi į Lietuvos banko veiklą. Praėjusį mėnesį S. Jakeliūno iniciatyva Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo LB valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, bet valdantiesiems pritrūko balsų pritarti rezoliucijai.

Premjeras Saulius Skvernelis tuomet pareiškė, kad jį įtikino S. Jakeliūno argumentai, kodėl Lietuvos banko vadovu turi būti nepasitikima.

Generalinė prokuratūra yra gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę. Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko.

BFK pirmininkas tokiuose R. Karbauskio pasisakymuose įžvelgia ir rinkiminės politikos.

„Mano nuomone, vyksta rinkimai ir rinkimų retorika, matyt, yra naudojama įvairiems tikslams. Man sunku įsivaizduoti, kaip prokuratūra galėtų atlikti arba užbaigti krizės tyrimą, nes tai yra ne tik teisiniai, bet ir ekonominiai vertinimai, ekspertų dalyvavimas. (...) Kai baigsis rinkimai, susėsime, kalbėsime, kokia yra partijos, frakcijos, frakcijos vadovų, Vyriausybės vadovo pozicija dėl tyrimo tęsimo ir jo užbaigimo“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Anot jo, pagrįsta manyti, kad prokuratūra galėtų atlikti teisinius tyrimus, tačiau BFK komisijos krizės tyrime susisieja ne tik politiniai, bet ir ekonominiai aspektai.

„Jei Agnė Širinskienė mano, kad dalis jos tyrimų gali būti atliekami prokuratūroje, tai negaliu to ginčyti ir įvertinti, bet bent jau krizės tyrimai daugelyje pasaulio šalių buvo parlamentuose atliekami – ir JAV, ir toje pačioje Švedijoje, ir kitose valstybėse. Kadangi yra ir ekonominių, ir politinių dalykų (tyrimuose. – ELTA), tai dėl to ir yra vykdomi parlamentiniai tyrimai. Šitas tyrimas taip ir buvo sumanytas, taip vykdomas, ir, tikiuosi, bus užbaigtas“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, „valstiečių“ lyderis sako matantis galimybę, kad visi valdančiųjų Seime inicijuoti parlamentiniai tyrimai bus nutraukti ir perduoti prokuratūrai, jei po prezidento rinkimų naujasis šalies vadovas sieks pokyčių šioje institucijoje.

Ne kartą dėl parlamentinių tyrimų gausos kritikuotas „valstiečių“ lyderis tvirtina, kad valdančiųjų iniciatyva pradėti tyrimai nepatenka į Seimo narių darbo prerogatyvą, todėl, pabrėžia jis, jei prokuratūra nebūtų veikiama jėgų (jų R. Karbauskis neįvardino), tyrimus galėtų vykdyti nebe parlamentas, bet ji pati.

„Jeigu naujasis prezidentas iš tikrųjų imsis spręsti Lietuvos prokuratūros klausimus, kad visos tos abejonės, kurios išsakytos žiniasklaidoje apie tai, kad prokurorams buvo daroma įtaka, bylos nutraukinėjamos, jeigu bus pokyčiai prokuratūroje, mes manome, kad reikia nutraukti visus tyrimus Seime ir atiduoti viską prokuratūrai, nes ne Seimo darbas yra atlikti šiuo tyrimus“, – po „valstiečių“ valdybos posėdžio, kuriame nuspręsta prezidento rinkimuose remti Gitaną Nausėdą, sakė R. Karbauskis.

Tačiau, pabrėžė „valstietis“, galimybė, kad jo akcentuojami pokyčiai įvyktų, rinkimus turėtų laimėti ne I. Šimonytė.

Didžiausios „valstiečių“ frakcijos iniciatyva tokios rezoliucijos projektą parengė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Iniciatyvą remia valdantiesiems priklausantys socialdarbiečiai bei juos remiantys „tvarkiečiai“, taip pat Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Rezoliucijoje, kurią dar svarstys Seimas, reiškiamas nepasitikėjimas Lietuvos banko (LB) vadovu ir kreipiasi į jį, siūlant pačiam atsistatydinti, nes esą jis pažemino Seimo reputaciją bei diskreditavo LB, kaip pagrindinę Lietuvos finansų priežiūros instituciją. 

Jam neatsistatydinus, prezidentė Dalia Grybauskaitė raginama pradėti V. Vasiliausko atleidimo procedūrą. Jos komentaro BNS gauti nepavyko, nes ji dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje Rumunijoje.

S. Jakeliūnas BNS teigė, kad rezoliuciją Seimas svarstys kitą antradienį. Pasak jo, ją pasirašė virš 40 Seimo narių (43).

Premjeras Saulius Skvernelis BNS sakė negalintis komentuoti S. Jakeliūno rezoliucijos, nes jos dar nematė.

Opozicija V. Vasiliausko puolimą vadina rinkimų kovos elementu ir interesų konfliktu. 

Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS teigė, kad siūlymas V. Vasiliauskui trauktis tėra rinkimų triukas.

„Ši visa kampanija prieš Vasiliauską yra tiesiogiai ir nedalomai susijusi su prezidento rinkimais. Dabar paskutinės dienos, kai politinės aistros užvirė maksimaliai, kunkuliuoja, tai dar toliau yra aštrinama. Niekaip kitaip negaliu vertinti šitų visų veiksmų“, – teigė parlamentarė.

Ši visa kampanija prieš Vasiliauską yra tiesiogiai ir nedalomai susijusi su prezidento rinkimais.

„Vasiliausko pavardės figūravimas tiriant krizę apskritai yra absurdiškas, nes jis į pareigas atėjo vėliau“, – pridūrė ji.

Opozicijoje esančių socialdemokratų frakcijos vadovas Julius Sabatauskas raginimus trauktis LB vadovui taip pat sieja su artėjančiais prezidento rinkimais.

Pasak jo, tokiais veiksmais „valstiečiai“ siekia mobilizuoti savo rinkėjus. 

J.Sabatausko teigimu, nepasitikėjimo V. Vasiliausku procedūros Seimas be prezidentės negali pradėti: „Jeigu prezidentė nepradės tos procedūros, tai Seimas nieko negalės padaryti“. 

Konservatorius Andrius Kubilius sako, kad rezoliucijos iniciatoriai visiškai nesupranta „atsakingo veikimo būnant valdžioje“.

„Tai švaistymasis visiškai neracionaliais pareiškimais įnešant daug sumaišties į tas valstybės institucijas, kurių stabilumas ir nepriklausomumas yra labai svarbus. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje švenčiant 15 metines narystės ES esame vis dar liudininkai tokio neatsakingo veikimo būnant valdžioje“, – BNS komentavo A. Kubilius.

Pasak jo, atsistatydinti turėtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.

„Jie („valstiečiai“ – BNS) yra desperacijoje ir patys pirmadienį žada atsistatydinti. Bet vienas iš pirmųjų, kuris tikrai turi atsistatydinti, yra pats komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, nes yra įnešęs daugybę sumaišties, visiškai neracionalių dalykų, tai valstybės finansams Seime toks žmogus negali vadovauti“, kalbėjo A. Kubilius. 

„Tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis BNS aiškino, kad rezoliuciją parėmė, nes „buvo informuota, kad jis (V. Vasiliauskas – BNS) neatėjo ir valdybos nariai nedalyvavo“.

„Kada banko vadovas neateina į posėdį ir neatsiunčia galimai valdybos narių ar tų žmonių, kurie atsakingi, labai neetiškai pasielgė. Galima susitarti, kada pats vadovas grįžta į Lietuvą iš komandiruotės ir tą posėdį buvo galima atidėti dar kitai savaitei“, – BNS sakė R. Žemaitaitis. 

Užsienyje esantis V. Vasiliauskas trečiadienį neatvyko į „valstiečių“ frakciją, tačiau į jį  atvyko kiti du LB atstovai, bet jų pozicija nedomino parlamentarų.

R. Žemaitaitis taip pat pabrėžė, kad „tvarkiečių“ frakcija nepalaiko „tokios ikiteisminio tyrimo institucijos kaip Seimas“.

„Jeigu mato Seimo nariai ar institucija, šiuokart komitetas (...) kad kažkokie yra  Lietuvos banke negeri procesai ar yra klastojami dokumentai, ar jie nepateikia, tai tokiu atveju tam yra prokuratūra, kuri inicijuotų ir pradėtų tyrimą dėl dokumentų klastojimo ar jų nuslėpimo. Nemanau, kad Seimo nariai, kurie neturi kompetencijos,  gali lįsti ir atlikti kažkokį tyrimą“, – pareiškė R. Žemaitaitis.

Po rezoliucija dėl V. Vasiliausko pasirašė „valstiečių“ lyderiai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Rima Baškienė, S. Jakeliūnas, Aurelijus Veryga ir dar 29 „valstiečių“ frakcijos nariai, du socialdarbiečiai – Gediminas Kirkilas ir Rimantė Šalaševičiūtė, „tvarkiečiai“ R. Žemaitaitis, Juozas Imbrasas, Valentinas Bukauskas ir Algimantas Dumbrava bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Petras Gražulis, Rimas Andrikis ir Andrius Mazuronis. 

Prieš dešimtmetį vykusios krizės priežastis ir pasekmes analizuojančio Biudžeto ir finansų komiteto vadovas S. Jakeliūnas yra pareiškęs, kad LB atsisakė bendradarbiauti su krizės tyrėjais, teikė ne visą, neobjektyvią informaciją, o dalį jos nuslėpė taip klaidindamas parlamentinį tyrimą atliekantį komitetą.

Jis taip pat abejojo, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo patirti finansinės žalos.

V. Vasiliauskas priekaištus kategoriškai atmeta. Jis sako, kad visa informacija institucijoms yra teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas yra pranešęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekė įsidarbinti LB, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija. 

V. Vasiliauskas balandžio pabaigoje yra pripažinęs, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko ir Seimo bendradarbiavimo, į Biudžeto ir finansų komitetą jis taip pat kviečiamas retai.

Ir S. Jakeliūnas, ir V. Vasiliauskas yra paviešinę asmeninio susirašinėjimo žinutes.  S. Jakeliūnas sako, kad LB vadovo pasakymai nedera jokiam valstybės pareigūnui.

LB vadovui nuo S. Jakeliūno taip pat kliuvo už vidinius pokalbius ir susirašinėjimus, bei tyrimo diskreditavimą. Tai paaiškėjo nutekėjus vidinei LB informacijai. S. Jakeliūnas yra paskelbęs LB darbuotojų susirašinėjimą, kur teigiama, kad prieš išsiunčiam iš LB raštus reikia juos „nugludinti ir suderinti su vadovybe, nes klausimas politiškai jautrus“.

S. Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs ne tik V. Vasiliausko, bet ir kitų LB narių pasisakymus LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

V. Vasiliauskas LB vadovauja nuo 2011 metų balandžio. Dabar eina antra jo kadencija. 

LB valdybos pirmininką Seimas penkeriems metams skiria prezidento teikimu. Šalies vadovas gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą juo.

V. Vasiliauskas: atsistatydinti nematau jokio pagrindo

Seime kilus iniciatyvai pareikšti nepasitikėjimą centrinio banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir raginant jį atsistatydinti, pastarasis to daryti neketina.

„Per visą savo profesinę karjerą ir viešajame, ir privačiame sektoriuose niekada nevengiau atsakomybės. Tai įrodo faktai, veiksmai ir darbai. Nepasitikėjimo pagrindai yra teisės, o ne politikos sritis. Tai yra labai aiškiai įtvirtinta ir nacionalinėje, ir Europos Sąjungos teisėje. Todėl būtų gerai, kad kritikai įvardintų konkrečius teisinius pagrindus nepasitikėjimui reikšti, jeigu tokių yra. Atsistatydinimui nematau jokio pagrindo“, – pranešime spaudai pareiškė V. Vasiliauskas.

„Šiandien per Seimo BFK posėdį S. Jakeliūnas eskalavo vietos bankų vaidmenį dėl ekonomikos krizės ir nepagrįstai apibendrino savo išsakytas prielaidas. Komiteto tyrimas dėl krizės priežasčių dar nėra pasibaigęs, tačiau S. Jakeliūnas viešai skelbia vertinimus, nepateikdamas jokių įrodymų - nei dėl manipuliavimo, nei, kaip nuskambėjo šiandien, lupikavimo“, - Eltai teigė M. Zalatorius.

Pasak jo, S. Jakeliūnas „maišo priežastis su pasekmėmis“.

„Finansų krizę sukėlė ne Lietuvos ir ne Švedijos finansų sektorius. Finansų griūtis prasidėjo JAV, o ten sukeltas cunamis vėliau nuslinko per visą pasaulį. Natūralu, kad tai neaplenkė ir Baltijos šalių. Graikija ir Italija iki šiandien kuopia šio cunamio padarinius“, - sakė M. Zalatorius.

LBA prezidento teigimu, krizės metu pagrindiniai bankai į Lietuvos finansų sistemą įliejo beveik 3 milijardus litų, dividendai mokami nebuvo, kapitalas nebuvo mažinamas, todėl apie jokį lėšų atitraukimą iš Lietuvos negali būti nė kalbos.

„S. Jakeliūno teiginiai, jog bankai manipuliavo VILIBOR, yra absurdiški. Be to, mano vertinimu, tokie vieši politiko pasisakymai daro spaudimą teisėsaugai - šiuo metu Generalinė prokuratūra svarsto, ar pradėti tyrimą dėl VILIBOR“, - teigė M. Zalatorius.

S. Jakeliūno teiginiai, jog bankai manipuliavo VILIBOR, yra absurdiški. Be to, mano vertinimu, tokie vieši politiko pasisakymai daro spaudimą teisėsaugai.

Pasak M. Zalatoriaus, S. Jakeliūno teiginiai, kad bankų VILIBOR kotiruotės skiriasi nuo 7 iki 17,5 proc. punktų, iliustruoja, kad skirtingi bankai buvo skirtingose situacijose, o pritraukti lėšų litais jiems reikėjo skirtingų išteklių.

„Platų skyrių tinklą turintį banką negalima lyginti su vos keletą skyrių turinčiu užsienio banko filialu. VILIBOR kilo, kai krizė jau buvo apėmusi finansų bei nekilnojamojo turto rinką ir gamybos sektorių. Maža to, kvestionuoti valstybės obligacijų kainą, veikiamą pasiūlos ir paklausos dėsnių, reiškia iš esmės abejoti rinkos ekonomika“, - Eltai sakė M. Zalatorius.

LBA patarėjas Vilius Tamkvaitis Eltai teigė, kad VILIBOR iliustravo pinigų kainą rinkoje, todėl normalu, kad skirtingiems bankams rinkose pinigai kainavo skirtingai.

„Tuo metu indėlių palūkanos labai skyrėsi tarp skirtingų bankų, irgi būtų galima sakyti tą patį, kodėl vienas bankas mokėjo 12 proc. metinių palūkanų, o ten koks nors kitas mokėjo 3 proc. metinių palūkanų. Tai dėl to, kad vienam bankui reikia labai pinigų ir juos prisitraukti yra sunku, todėl moka brangiai, o kitam bankui pinigų reikia mažiau, todėl moka mažesnes palūkanas. Vadovaujantis S. Jakeliūno logika, tiek palūkanos, tiek indėlių palūkanos turėtų būti vienodos Lietuvoje veikiančių bankų, bet taip nėra“, - Eltai sakė V. Tamkvaitis.

Lietuvos bankų asociacija taip pat pažymėjo, kad politikoje nedalyvauja.

Kaip ELTA jau rašė, BFK pirmininkas komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui, didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi dukteriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami dukteriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, - dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami, dabar jau teigiu, VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.

„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės, nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, - ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, - teigė S. Jakeliūnas.

„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.

„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. - ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, - teigė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.

Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats Valstybės biudžetas.

Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d. 

„Aš jau vartoju „manipuliavo“, nes yra įspūdingas grafikas - bankų kotiruotės skiriasi nuo 7 iki 17,5 proc. punktų. Vieną banką pašalinus iš sąrašo, kitas iš karto sumažino tą kotiruotę 4-5 p. p. Jei tai būtų objektyvus rizikos vertinimas vieno ar kito banko, tai tokie skirtumai būtų visiškai nepagrįsti, nes bankai iš to paties Skandinavijos regiono turėtų panašiai vertinti (kotiruotes. - ELTA), negali būti tokios klaidos.

Pašalinus vieną banką, kitas bankas sumažino iškart kotiruotę, bijodamas, matyt, sankcijų ar dar kažko. Tai įrodo, kad tai nebuvo objektyviai grįstos kotiruotės, bent jau dalies bankų. Kadangi bankų skaičius buvo mažas (Lietuvoje. - ELTA), tai vieno banko aukšta kotiruotė jau darė įtaką visam paskolų portfeliui, tuo pačiu ir Vyriausybės skolinimosi kaštams, kas yra tikrai nepriimtina“, - Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Lietuvos bankas taip pat komisijos paprašė atidėti atsakymų dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR, kuriuos turėjo pateikti iki gegužės 3 d., teikimą komisijai, tačiau BFK įpareigojo banką kitam posėdžiui pateikti tokią informaciją, kokią šiuo metu turi, iki šios savaitės pabaigos.

Pasak S. Jakeliūno, sulaukus atsakymų bus vertinamas poreikis kviestis Lietuvos banko narius į kitus komisijos posėdžius.

BFK taip pat planuoja kreiptis į Lietuvos banką dėl VILIBOR kėlimo analizės grafiko paaiškinimo.

Kaip ELTA jau rašė, BFK pirmininkas komisijos posėdžio metu citavo Lietuvos banko pateiktą medžiagą, skirtą tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus pasirengimui vizitui į Švediją, susitikimui su Švedijos ministru pirmininku.

„Visai bankų sistemai, kartu ir ekonomikos augimui, didelę įtaką darė didžiausi Švedijos bankų valdomi dukteriniai bankai Lietuvoje, kurie vykdė aktyvią kreditavimo politiką. Tačiau 2008 m. antroje pusėje, ypač gruodį, kai kurie Švedijos bankų kontroliuojami dukteriniai bankai Lietuvoje gerokai apribojo kreditavimą, taip skatindami ekonomikos lėtėjimą.

Gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas, lemia stipriai sumažėjusį tarpbankinės rinkos aktyvumą, dėl to labiau kenčia mažesni vietiniai bankai, šiuo metu susiduriantys su lėšų pritraukimo iš užsienio problema. Pagal galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką, iš 5 bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net 4 bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti“, - dokumentą citavo S. Jakeliūnas.

Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai.

Pasak jo, VILIBOR kėlimo analizės grafikas rodo, kad VILIBOR susijęs su valstybės skolinimosi kaštais - Vyriausybės vertybinių popierių aukciono palūkanų ryšys su VILIBOR buvo labai glaudus.

„Bankai ne tik kėlė būsto ir kitų paskolų kainą, manipuliuodami, dabar jau teigiu, VILIBOR, bet ir Vyriausybės skolinimosi kaštus. Visi mokesčių mokėtojai mokėjo tai, ko reikalavo komerciniai bankai. Jie ir sukėlė krizę. (...) Bankai lupikavo krizės metu iš valstybės ir iš žmonių“, - sakė S. Jakeliūnas.

„Jokie įstatymai nebuvo pažeisti, bet VILIBOR metodika buvo ydinga, juo buvo manipuliuojama, todėl jo taikyti paskolų kainodaroje dėl to nebuvo galima“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, platinant Vyriausybės obligacijas, emisijos buvo leistos nuo 2009 m., o palūkanos siekė beveik 10 proc., tačiau papildomų emisijų brangimui įtaką padarė pavėluotas „Snoro“ banko uždarymas.

„Vienos emisijos papildymas vyko 2011 m. lapkritį. Palūkanos, kuriomis buvo išplatinta papildoma emisija, buvo 9 proc. aukštesnės, nei 2011 m. kovo mėnesį. Labai reikėjo pinigų, - ką pasiūlo, už tiek ir skolinasi. „Snoro“ pavėluotas uždarymas prisidėjo ir prie palūkanų, Vyriausybės skolinimasis taip pat brango, nes buvo priimami sprendimai“, - teigė S. Jakeliūnas.

„Mūsų mokamos palūkanos yra didžiausios euro zonoje“, - pridūrė BFK pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad komerciniai bankai užsidirbo iš krizės, skolindami Lietuvai brangiau.

„Lietuvai gavus 2 mlrd. eurų paskolą, po mėnesio bankai savo klientams pardavė obligacijas ne už 7,6 proc., o už 6,5 proc. Lietuva moka iki šiol palūkanas, nes tai 10 metų obligacijos. Per tą mėnesį bankai platintojai (obligacijų. - ELTA) užsidirbo 250 mln. JAV dolerių“, - teigė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose pažymima, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas ir tuo pačiu pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 1,9 mlrd. ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio ir didelio pelningumo obligacijų emisija.

Apie 1,1 mlrd. eurų palūkanų Finansų ministerijai nepagrįstai buvo priversta sumokėti „Sodra“ ir tuo pačiu senatvės pensininkai, dar 800 mln. eurų palūkanų permokėjo pats Valstybės biudžetas.

Komisijos manymu, 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu vien komercinėmis sąlygomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto (apie 2,1 mlrd. eurų dydžio) žala.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.